2024–2027 m.
Medžiotojų-rankiotojų adaptacija vėlyvojo pleistoceno ir ankstyvojo holoceno Vakarų Lietuvos šlapynių ekosistemose
2024 m. rugsėjo 1 d. – 2027 m. rugpjūčio 31 d. KU BRIAI vykdo tiriamąjį projektą „Medžiotojų-rankiotojų adaptacija vėlyvojo pleistoceno ir ankstyvojo holoceno Vakarų Lietuvos šlapynių ekosistemose“. Lietuvos mokslo taryba jį finansuoja pagal mokslininkų grupių priemonę (S-MIP-24-76). Projektui vadovauja vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Tomas Rimkus, pagrindiniai vykdytojai: mokslo darbuotojai dr. Aija Macāne, dr. Gvidas Slah, specialistai Evelina Brezgytė ir Vilius Memgaudis. Panaudojant tarpdisciplininę metodiką, projektu siekiama analizuoti finalinio paleolito ir mezolito bendruomenių adaptaciją prie sparčių ir dinamiškų gamtinių sąlygų buvusių ežerų ekosistemose. Tai bus daroma analizuojant kaulo ir rago bei uolienų technologijų kaitą, šioms technologijoms naudotų gamtinių žaliavų prieinamumą bei mikroregionų gamtinę raidą. Pasirinkti trys tyrimų mikroregionai: Biržulio (Telšių r.), Ertenio (Plungės. r.) ir Tytuvėnų (Kelmės r.) ežerų kraštovaizdžiai ir ten tyrinėtos akmens amžiaus radimvietės. Projekto rezultatus numatoma paskelbti penkiuose tarptautiniuose mokslo straipsniuose bei pristatyti pranešimuose tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.
2022–2024 m.
Macikai kaip „tamsiojo paveldo“ objektas: memorialas, muziejus, atmintis
2022 m. spalio 1 d. – 2024 m. kovo 30 d. KU BRIAI vykdo mokslinį projektą „Macikai kaip „tamsiojo paveldo“ objektas: memorialas, muziejus, atmintis“. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos pagal reikminių tyrimų priemonę (S-REP-22-1) ir yra ankstesnio (2021 m. baigto) projekto „„Tamsiojo paveldo“ panauda Lietuvos atminimo kultūroje: Macikų lagerių atvejo tyrimas“ antrasis etapas. Projekto vadovas yra mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus, pagrindiniai vykdytojai: prof. dr Vygantas Vareikis ir dr. Dovilė Bataitytė. Jų atliekamas tyrimas atliepia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos suformuluotą poreikį sukurti Macikų lagerių muziejaus istorinės ekspozicijos ir memorialo koncepciją. Vykdytojų komanda ketina parengti recenzuotą mokslo studiją, kurioje bus išanalizuoti „gerosios praktikos“ pavyzdžiai, taikytini Macikų lagerių muziejaus istorinės dalies ir memorialo (su)kūrimo koncepcijai; susisteminta Macikų lagerių muziejaus istorinės ekspozicijos (su)kūrimui reikšminga medžiaga; pateikta Macikų lagerių memorialo, kaip lokalinės ir tarpnacionalinės atminties vietos, samprata ir pasiūlyti Macikų lagerių muziejaus istorinės ekspozicijos bei tyrimų centro sukūrimo sprendiniai.
2022–2024 m.
Baltijos pajūrio bendruomenių lokalinių adaptacijų strategijos: Kukuliškių gyvenvietės atvejis
2022 m. liepos 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdo mokslinį projektą „Baltijos pajūrio bendruomenių lokalinių adaptacijų strategijos: Kukuliškių gyvenvietės atvejis“. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-22-64). Projekto vadovė mokslo darbuotoja dr. Elena Pranckėnaitė, pagrindinė vykdytoja – mokslo darbuotoja dr. Miglė Urbonaitė-Ubė. Partneris – Moesgaard muziejus (Danija). Projektu siekiama nustatyti vėlyvojo bronzos amžiaus ekonominius, kultūrinius ir socialinius pokyčius Baltijos regione, tiriant pajūrio bendruomenės adaptacijų strategijas prie lokalinių sąlygų, kompleksiškai ištiriant paleoaplinką, vidaus erdves, ūkio technologijas bei mitybos pagrindus. Pagrindiniu tyrimo objektu pasirinkta Kukuliškių gyvenvietė kalvoje (Klaipėdos r.), kuri yra vienintelė vienasluoksnė (883–403 cal BC) vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenvietė Lietuvos jūriniame kraštovaizdyje, įrengta arčiausiai pagrindinių komunikacinių „vartų“ – Baltijos jūros. Taip pat siekiama palyginti šias strategijas su Lietuvos ir kitomis šio laikotarpio Baltijos jūros regiono gyvenvietėmis, įvertinant jas bendrame regiono ekonominių ir kultūrinių transformacijų kontekste. Pagrindiniai tyrimų rezultatai bus apibendrinti moksliniuose straipsniuose.
2022–2024 m.
Pagonybės vaizdinių ir prietarų christianizacija viduramžių Lietuvoje
2022 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresn. mokslo darbuotojas dr. Marius Ščavinskas vykdo mokslinių tyrimų projektą „Pagonybės vaizdinių ir prietarų christianizacija viduramžių Lietuvoje“. Jį finansuoja Lietuvos mokslo taryba Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-22-74). Projektas yra 2020–2021 m. vykdyto tyrimo apie lietuvių anapusinio pasaulio vaizdinių christianizaciją tęsinys. Tyrimo tikslas – išanalizuoti baltų pagonybės pateikimo modelius viduramžių šaltiniuose, jų tarpusavio koreliaciją, pagonybei priskiriamų prietarų (de)konstruojančius vaizdinius, jų kilmę. Rezultatus ketinama pristatyti mokslo monografijoje, viename mokslo straipsnyje, taip pat konferencijų pranešimuose ir mokslo sklaidos publikacijoje.
2022–2024 m.
Archaeologia Baltica
2022 m. vasario 7 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdo mokslo sklaidos projektą „Archaeologia Baltica“. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-22-13). Projekto vadovė doc. dr. Audronė Bliujienė, vykdytoja dr. Miglė Urbonaitė-Ubė. „Archaeologia Baltica“ yra tarptautinis atviros prieigos žurnalas, kurį leidžia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Anglų kalba leidžiams žurnalas yra atviras visoms Europos archeologijos sritims, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas baltų kraštų, tuo būdu ir lituanistiniams tyrimams bei regiono aplink Baltijos jūrą archeologinėms problemoms nagrinėti, naujausiems tarpdisciplininio pobūdžio straipsniams, diskutuojantiems naujų tyrimo metodų taikymo galimybes, aptariantiems teorinių prieigų taikymą šiuolaikinėje archeologijoje. Projektu finansuojama trejų metų trijų žurnalo numerių leidyba.
2022 m.
1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai
2022 m. birželio 1 d. – gruodžio 20 d. KU BRIAI vykdė mokslo projektą „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“. Projekto partneris Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Projektą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto vadovas dr. Vasilijus Safronovas. Projektu siekta identifikuoti asmenis, dalyvavusius 1923 m. Klaipėdos operacijoje, ir publikuoti šį sąrašą kartu su atrinktais ir moksliškai pakomentuotais egodokumentiniais liudijimais apie Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos. Pagrindinis projekto rezultatas – dokumentinė knyga „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“ (sud. Vasilijus Safronovas, 2023), pasakojanti apie 1922 m. rudenį suintensyvėjusias ir 1923 m. vasario mėnesį rezultatyviai pasibaigusias pastangas prijungti Klaipėdą prie Lietuvos. Didžiausiame ir išsamiausiame iki šiol išleistame Lietuvą pakeitusiems įvykiams skirtame rinkinyje skelbiami 269 dokumentai, per du tūkstančius žmonių pavardžių, nuotraukos, schemos. Visa tai palydima profesionalių istorikų parašytais įvadais, komentarais. Daugiau apie projektą.
2022 m.
Mokslinė monografija: „Paneriai: memorialas atminimo kultūroje ir politikoje (1944–2020)“
2022 m. vasario 7 d. – liepos 31 d. KU BRIAI vykdė mokslo sklaidos projektą „Mokslinė monografija: „Paneriai: memorialas atminimo kultūroje ir politikoje (1944–2020)“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-22-14). Projekto vadovas dr. Zigmas Vitkus. Projekto metu publikuota jau parengta mokslinė monografija („Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“), kurioje atskleidžiama Panerių memorialo, įsteigto didžiausioje pagal aukų skaičių nacių okupacijos metais vykdytų masinių Lietuvos gyventojų žudynių vietoje, „biografija“ ir šios atminimo vietos bei vaizdinio reikšmė Lietuvos ir kitų šalių atminimo kultūrose. Į Panerius monografijoje žvelgiama kaip į skirtingų politinių veikėjų (valstybės institucijų, atskirų asmenų ir atsiminimų bendruomenių) raiškos vietą, sykių šių veikėjų formuojamą atminimo erdvę. Monografijoje atskleidžiamas masinių žudynių vietos Paneriuose tapsmas tarpautinės svarbos atminimo vieta ir šį procesą formavę istoriniai, politiniai, kultūriniai ir ekonominiai veiksniai.
2021–2024 m.
Tautinės mažumos Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m.: vokiečių lojalumo atvejis
2021 m. balandžio 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. KU BRIAI vykdo tiriamąjį projektą „Tautinės mažumos Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m.: vokiečių lojalumo atvejis“. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-21-9). Projekto vadovė doc. dr. Silva Pocytė, vykdytojai: dr. Vytautas Jokubauskas ir dr. Hektoras Vitkus. Projektu siekiama analizuoti vokiečių tautinės mažumos tarnybą Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m., aiškinantis jos lojalumo klausimą. Mokslininkai sieks atskleisti Lietuvos kariuomenės poziciją dėl vokiečių karinės tarnybos, analizuoti Vokietijos laikyseną šiuo klausimu, nagrinėti vokiečių tarnybos Lietuvos kariuomenėje patirtis ir jų galimą įtaką (ne)lojalumo valstybei formavimui(si), tirti vokiečių draugijų nuostatas dėl Lietuvos kariuomenės ir vokiečių tarnybos joje. Pagrindiniai tyrimo rezultatai bus apibendrinti moksliniuose straipsniuose ir kolektyvinėje monografijoje.
2021–2023 m.
Lietuvos partizaninio karo archeologija: tyrimų kryptys, metodai ir teorinės apibrėžtys
2021 m. birželio 15 d. – 2023 m. birželio 14 d. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresn. mokslo darbuotojas dr. Gediminas Petrauskas vykdo podoktorantūros tiriamąjį projektą „Lietuvos partizaninio karo archeologija: tyrimų kryptys, metodai ir teorinės apibrėžtys“. Stažuotės vadovas vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius. Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Podoktorantūros stažuotės metu mokslininkas nagrinės naujos archeologijos mokslo krypties – Lietuvos partizaninio karo archeologijos – sampratą. Projektas siekia apibrėžti Lietuvos partizaninio karo archeologijos kontūrus, išskirti ir išnagrinėti kautynių vietų ir stovyklaviečių tyrimų kryptis, atskleisti jų bruožus, išanalizuoti archeologijos vaidmenį tyrinėjant Lietuvos partizaninio karo atmintį, suformuluoti teorinius šių tyrimų metmenis. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, projekte į Lietuvos partizaninio karo vietas žvelgiama iš kompleksinių tyrimų perspektyvos. Projekto rezultatai bus atskleisti trijuose mokslo straipsniuose ir kitose sklaidos priemonėse. Daugiau apie projektą.
2020–2023 m.
Mirčių Lietuvos kariuomenėje poveikis kariams ir visuomenei (1918–1940 m.)
2020 m. birželio 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d. KU BRIAI vykdo tiriamąjį projektą „Mirčių Lietuvos kariuomenėje poveikis kariams ir visuomenei (1918–1940 m.)“. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-20-8). Projekto vadovas ir vienintelis vykdytojas vyresn. mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas. Projektu siekiama atskleisti, kokią įtaką mirtys Lietuvos kariuomenėje taikos ir karo metu turėjo karių motyvacijai ir viešajai nuomonei. Tai Lietuvos atvejo analizė, analizuojanti mirčių poveikio skirtumus kariams ir civiliams ir šio poveikio pokyčius per du dešimtmečius (1918–1940 m.). Pagrindiniai tyrimo rezultatai bus apibendrinti monografijoje ir tiriamajame straipsnyje.
2020–2022 m.
Lietuvių ir žydų santykių raida Jungtinėse Amerikos Valstijose Šaltojo karo metais
2020 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. (projekto vykdymas pratęstas) Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Justas Stončius vykdo podoktorantūros tiriamąjį projektą „Lietuvių ir žydų santykių raida Jungtinėse Amerikos Valstijose Šaltojo karo metais“. Stažuotės vadovas Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius. Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Podoktorantūros projekto tikslas yra kelti stažuotojo mokslinę kompetenciją judaikos tyrimuose Lietuvoje, atliekant kompleksinę (remiantis istoriografija, archyviniais, periodiniais šaltiniais ir atsiminimais) lietuvių ir žydų (išeivių iš Lietuvos) santykių raidos JAV Šaltojo karo metais analizę. Esminis projekto rezultatas bus parengta monografija, kuriai medžiagą mokslininkas rinks keldamas kvalifikaciją Lituanistikos tyrimų ir studijų centre (Pasaulio lietuvių archyvas) Čikagoje (JAV), Holokausto memorialinio muziejaus Mandelių pažangiųjų Holokausto tyrimų centre (The Jack, Joseph and Morton Mandel Center for Advanced Holocaust Studies) Vašingtone (JAV) ir Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname (JAV). Daugiau apie tyrimą.
2020–2022 m.
Nuo idėjų iki veiksmo: antisemitizmas Sovietų Lietuvoje 1944–1990 metais
2020 m. balandžio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. KU BRIAI vykdė tiriamąjį projektą „Nuo idėjų iki veiksmo: antisemitizmas Sovietų Lietuvoje 1944–1990 metais“. Projektą finansavo Geros valios fondas, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, Klaipėdos universitetas, Sergejus Kanovičius. Projekto vadovas dr. Justas Stončius. Projekto tikslas – remiantis kompleksine mokslinių tyrimų, archyvinių dokumentų, periodinių leidinių ir atsiminimų analize, ištirti antisemitizmo raidą Sovietų Lietuvoje. Esminis projekto rezultatas – mokslo monografija „Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944–1990 metais“, skirta atskleisti antisemitizmo ištakas ir eigą Sovietų Lietuvoje „kampanijos prieš kosmopolitizmą“ ir „gydytojų kenkėjų bylos“ metu; taip pat žydų įvaizdį Lietuvos partizanų spaudoje, atsišaukimuose ir kituose ideologinio bei propagandinio turinio šaltiniuose; smurtinius ekscesus prieš žydus Lietuvos SSR; dalies politinio ir kultūrinio elito (nomenklatūros) nuostatas dėl žydų; žydų nutautinimo (sovietizavimo) politikos bruožus; cenzorių nuostatas dėl neigiamo žydų įvaizdžio formavimo(si) per sovietmečiu publikuotą lietuvių grožinę literatūrą; propagandines kampanijas ir veikimos būdus prieš „valiutos spekuliantus“, sionizmą ir Izraelio valstybę; antisemitizmo refleksijas Lietuvos SSR visuomenėje.
2020–2021 m.
Anapusinio pasaulio vaizdinių christianizacija brandžiaisiais viduramžiais Lietuvoje
2020 m. birželio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė tiriamąjį projektą „Anapusinio pasaulio vaizdinių christianizacija brandžiaisiais viduramžiais Lietuvoje“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-20-11). Projekto vadovas ir vienintelis vykdytojas vyresn. mokslo darbuotojas dr. Marius Ščavinskas. Tyrimu siekta, remiantis lyginamuoju, analogijų, šaltinių analizės, atskiro atvejo metodais ir verifikuojant istorinius, iš dalies archeologinius bei tautosakos šaltinius bei istoriografinius teiginius, išanalizuoti krikščionybės įtaką lietuvių pomirtinio gyvenimo vaizdiniams iki oficialaus krikšto priėmimo ir vykstant christianizacijos procesui (XI/XIII–XV a.). Šis tyrimas leido geriau suvokti, kaip, veikiant krikščionybei, keitėsi viduramžių Lietuvos visuomenės požiūris į anapusinį pasaulį, kiek „giliai“ vyko christianizacija Lietuvoje XIV–XV a., kaip christianizacijos procesas prisidėjo prie krikščioniškosios lietuvių tapatybės formavimosi. Pagrindiniai tyrimo rezultatai apibendrinti monografijoje „Kristus prieš Belialą“ (Tomas I: „Lietuvių anapusinio pasaulio vaizdinių christianizacija Viduramžiais“) ir tiriamajame straipsnyje.
2020–2021 m.
„Tamsiojo paveldo“ panauda Lietuvos atminimo kultūroje: Macikų lagerių atvejo tyrimas
2020 m. kovo 2 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d. KU BRIAI vykdė tiriamąjį projektą „„Tamsiojo paveldo“ panauda Lietuvos atminimo kultūroje: Macikų lagerių atvejo tyrimas“. Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos pagal reikminių istorinių tyrimų priemonę (P-REP-20-4). Vykdytojų komandą sudarė dr. Hektoras Vitkus (projekto vadovas), prof. dr. Vygantas Vareikis, dr. Justas Stončius ir dr. Edvinas Ubis. Projektu siekta parengti Macikų lagerių integracijos Lietuvos atminimo kultūroje koncepcijos gaires, kuriose į šią atminimo vietą būtų pažvelgta lyginamuoju „tamsiojo paveldo“ memorialų (su)kūrimo bei „konfliktų atminties“ panaudos Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse aspektais. Siekta sukurti teorinius pagrindus ir pasiūlyti praktinius sprendimus Macikų lagerių komplekso kaip unikalios svarbos memorialinio objekto įprasminimui. Pagrindiniai projekto rezultatai atskleisti mokslo studijoje „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“ (2021) ir keturiuose tiriamuosiuose straipsniuose.
2020 m.
Žydai 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje: istorija ir atmintis
2020 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė tiriamąjį projektą „Žydai 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje: istorija ir atmintis”. Projektą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Vykdytojų komandą sudarė dr. Justas Stončius (projekto vadovas) ir dr. Zigmas Vitkus. Projektu siekta ištirti 16-osios divizijos karių žydų tarnybos patirtis ir šio karinio dalinio vaidmenį sovietinėje, nepriklausomos Lietuvos ir Izraelio atminties kultūrose. Esminis projekto rezultatas yra mokslo monografija „16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kariai žydai: istorija ir atminimas“, skirta atskleisti 16-ojoje divizijoje tarnavusių žydų frontinio gyvenimo kasdienybę: kovinę motyvaciją, judaizmo reikšmę, žydų santykius su lietuviais kovos draugais ir antisemitizmą, kovos 16-ojoje divizijoje atmintį ir šio dalinio skirtingų vertinimų peripetijas. Daugiau
2019–2022 m.
„Išgyventoji istorija“ Lietuvoje tarpukariu: tarp pasakojimų apie patirtis ir atminties politikos
2019 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė tiriamąjį projektą „„Išgyventoji istorija“ Lietuvoje tarpukariu: tarp pasakojimų apie patirtis ir atminties politikos“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių priemonę (S-MIP-19-40). Vykdytojų komandą sudarė dr. Vasilijus Safronovas (projekto vadovas), dr. Dangiras Mačiulis ir dr. Kęstutis Kilinskas. Projektu siekta atskleisti atskirų Lietuvos visuomenės segmentų (individualių bei kolektyvių socialinių aktorių bei institucijų) indėlį į toje visuomenėje formuotą santykį su praeitimi tarpukariu. Didžiausias dėmesys, realizuojant šį tikslą, kreiptas į komunikacinės atminties lygmenį, t. y. nagrinėta, kaip pasakojimuose apie praeitį, kurie cirkuliavo Lietuvoje tarpukariu, atsiskleidė įvykiai, kuriuos patyrė tos Lietuvos amžininkai arba jų tėvų ir senelių kartos. Tyrimas, pirmą kartą atskleidęs įvairių to meto Lietuvos socialinių aktorių veikmę aktualizuojant praeitį, leido susisteminti, išanalizuoti ir apibendrinti lietuviškąją medžiagą tais klausimais, kurie jau senokai išnagrinėti kitose šalyse. Pagrindinis projekto rezultatas – mokslo monografija „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“. Galvojant apie vienodą poreikį tokiam tyrimui Lietuvos ir užsienio auditorijose, parengta ir šios monografijos versija anglų kalba, adaptuota atitikamai auditorijai. Atskiri tyrimo segmentai taip pat paskelbti straipsniuose lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Daugiau apie projektą.
2019–2022 m.
I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socioekonominės raidos kontekste
2019 m. birželio 3 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė tiriamąjį projektą „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socioekonominės raidos kontekste“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių priemonę (S-MIP-19-50). Vykdytojų komandą sudarė doc. dr. Audronė Bliujienė (projekto vadovė), dr. Ričardas Taraškevičius, dr. Sergej Suzdalev, dr. Jurga Bagdzevičienė, dr. Gediminas Petrauskas, dr. Irma Vybernaitė-Lubienė, mgr. Evaldas Babenskas, Simonas Senulis. Projektu siekta, taikant rentgeno fluorescencinės (XRF) ir induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ICP-MS) metodus, naudojant sertifikuotus etalonus ir kalibracines skales, ištirti per 2800 vario lydinių dirbinių elementinę sudėtį ir sukurti metodiką, leidžiančią projekto tyrimų rezultatus palyginti su atliktais tyrimais Lietuvoje ir kitose šalyse, pagal legiruojančius elementus tirtus lydinius sugrupuoti į metalurgines grupes. Išsamūs elementinės sudėties tyrimai leido identifikuoti žaliavos kilmės šaltinius ir jų kaitą pasirinktu nagrinėti laikotarpiu, išryškinti vario lydinių grupių sąsajas su dirbinių tipologija, chronologija, paplitimu, technologijų progresu ir stilistinių bruožų kaita, identifikuoti svarbiausius amatų centrus ir mainų kryptis bei metalurgijos ir technologijų progreso procesus susieti su visuomenės socioekonomine raida. Pagrindiniai tyrimų rezultatai paskelbti keturiuose straipsniuose. Susisteminti tyrimų rezultatai yra patalpinti ir prieinami atvirosios prieigos duomenų talpykloje lydiniai.lt. Daugiau apie projektą.
2019–2021 m.
Kryžkelės istorijoje (Crossroads in History)
2019 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. (pratęsta iki 2021 m. lapkričio 30 d.) KU BRIAI partnerio teisėmis dalyvavo Europos regioninės plėtros fondo pagal Interreg South Baltic 2014–2020 m. programą finansuotame projekte „Crossroads in History“. Projekto vedantysis partneris buvo Kalmaro srities muziejus (Kalmar läns museum, Švedija), partneriai: Europos solidarumo centras (Gdanskas, Lenkija), Nacionalinis muziejus Gdanske (Lenkija), Vismaro istorijos muziejus (Vokietija), Klaipėdos universitetas ir Gargždų krašto muziejus. Asocijuotas projekto partneris buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Klaipėda, Lietuva). „Crossroads in History“ projektu siekta formuoti Pietų Baltijos regiono muziejinių ir mokslo institucijų bendradarbiavimo tinklą, plėtojant švedų sukurto praeities įvykių ir dabarties refleksijos Time travel metodą migracijos tema. Projekto metu kiekvienoje šalyje rengtos idėjų generavimo, problemų modeliavimo sesijos, kompetencijų augimo seminarai, baigtinis Time travel produktas, konferencija ir metodo medžiaga. Projekto vykdytojai BRIAI: mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, projekto specialistė dokt. Milda Kontrimė, koordinatorė Agnė Jocaitė. Daugiau apie projektą.
2018–2020 m.
Lietuvos archeologija, V–VI tomai
2018 m. liepos 2 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė tiriamąjį projektą „Lietuvos archeologija, V–VI tomai“ (projekto pabaiga atidėta vieneriems metams). Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis (S-LIP-18-48). Projekto vykdytojų grupę sudarė: vyriausieji mokslo darbuotojai doc. dr. Gintautas Zabiela (projekto vadovas), prof. habil. dr. Algirdas Girininkas, doc. dr. Audronė Bliujienė, prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Ernestas Vasiliauskas. Projekto tikslas – parengti ir išleisti du baigiamuosius serijos „Lietuvos archeologija“ tomus, penktuoju tomu pateikiant studiją apie valstybės laikotarpio materialinę kultūrą Lietuvoje, o šeštuoju – anglų kalba pristatant sutrumpintą I–V tomų santrauką užsienio skaitytojui ir papildant tą santrauką po 1–5 tomų pasirodymo atliktų naujų tyrimų duomenimis. Projektu siekta baigti Klaipėdos universitete 2009 m. pradėtą „Lietuvos archeologijos“ sintezės leidybą.
2018–2019 m.
XIX a. silkių rūšiavimo sistemos fragmentų konservavimas (I etapas)
2018–2019 m. KU BRIAI vykdė taikomąjį projektą „XIX a. silkių rūšiavimo sistemos fragmentų konservavimas (I etapas)“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, įgyvendindama programos „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai)“ veiklą „Kultūros vertybių restauravimas ir tyrimai“ (kodas 01-009-01-02-07). Projekto tikslas – konservuoti 2016 m. archeologinių tyrimų metu kultūros paveldo teritorijoje (Klaipėda, Turgaus g. 37) aptiktas ir iš žemės iškeltas medinės XIX a. silkių rūšiavimo ir laikymo sistemos dalis, išsaugojant šį unikalų technikos paminklą viešam pažinimui ir jūrinės valstybės vertybių puoselėjimui. Projektui vadovavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė. Medienos konservavimo darbus atliko restauratorės Asta Vasiliauskaitė ir Akvilė Poškienė. Konservavimo darbai buvo atliekami Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto šiai veiklai pritaikytoje patalpoje. Daugiau apie projekto veiklas žr. projekto FB paskyroje.
2017–2021 m.
Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante. ReCoasts & People
2017 m. gruodžio 27 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdo tiriamąjį projektą „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante. ReCoasts & People“. Projektas finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo) investicijų veiksmų programos lėšomis, kurias administruoja Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama priemonės Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą 9 prioritetą Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas (09.3.3-LMT-K-712-01-0171). Projektą vykdo prof. habil. dr. Vladas Žulkus (projekto vadovas), prof. habil. dr. Algirdas Girininkas, prof. dr. Linas Daugnora, dr. Miglė Stančikaitė, dr. Jolita Petkuvienė, KU doktorantai Tomas Rimkus, Nikita Dobrotin. Projekto tikslas – dabartinėse ir užlietose Baltijos jūros pakrantėse ištirti ankstyvojo mezolito–ankstyvojo neolito apgyventas vietas ir rekonstruoti ankstyvojo holoceno gamtinius-kultūrinius kraštovaizdžius. Daugiau apie projektą
2017–2020 m.
Jūrinio kultūros paveldo integracija į Jūrinės erdvės planavimą Baltijos jūroje (BalticRIM)
2017–2020 m. KU BRIAI partnerio teisėmis dalyvavo Europos regioninės plėtros fondo pagal Interreg Baltic Sea Region 2014–2020 m. programą finansuotame projekte #R064 „Integration of maritime heritage into the maritime spatial planning of the Baltic Sea“ (BalticRIM, Jūrinio kultūros paveldo integracija į Jūrinės erdvės planavimą Baltijos jūroje). Projektui vadovavo Šlezvigo-Holšteino (Vokietija) Valstybinis archeologijos departamentas, jame dalyvavo dauguma Baltijos jūros regiono valstybių, įskaitant Rusiją. Projekto vykdytojas BRIAI – prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
BalticRIM tikslai buvo susieti paveldo saugotojus ir teritorijų planavimo specialistus jūrinio kultūros paveldo (JKP) ilgalaikiam išsaugojimui. Projektas skatino idėjų mainus tarp paveldo saugotojų ir jūrinių teritorijų planavimo (JTP) sektoriaus. Tikslinės grupės, be JKP ir JTP ekspertų ir administracijos, buvo turizmas, narai mėgėjai, akvakultūra, laivyba ir jėgainių jūroje naudotojai. Projekto „BalticRIM“ įgyvendinimas suteikė daugiau galimybių planuoti ir vykdyti su JKP susijusius projektus jūros tvaraus naudojimo srityje. Daugiau apie projektą
2016–2018 m.
Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose
2016 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI kartu su Socialinių pokyčių studijų centru (SPSC) vykdė Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programos lėšomis finansuotą projektą „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ (LIP-091/2016). Tyrėjų grupę sudarė dr. Sigita Kraniauskienė (projekto vadovė, SPSC), Prof. Dr. Ruth Leiserowitz (BRIAI), doc. dr. Silva Pocytė (BRIAI) ir Irena Šutinienė (SPSC). Projektu siekta, pasitelkiant interviu metodą, Klaipėdos krašto senbuvių ir naujai po Antrojo Pasaulinio karo čia apsigyvenusių šeimų gyvenimo istorijas, ikonografinę bei rankraštinę medžiagą, atskleisti pokario visuomenės kūrimosi procesus ir dabar veikiančias šio laikotarpio atminties struktūras. Projekto rezultatai apibendrinti straipsniuose ir kolektyvinėje monografijoje „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ (2019).
2016–2018 m.
Netiesioginių veiksmų strategija: tarpukario Lietuvos atvejis
2016 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programos lėšomis finansuotą projektą „Netiesioginių veiksmų strategija: tarpukario Lietuvos atvejis“ (LIP-096/2016). Projekto vadovas ir vienintelis vykdytojas vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas. Projektu siekta atlikti grėsmių nacionaliniam saugumui 1918–1940 m. Lietuvoje tyrimą. Teorinis šio tyrimo pagrindas – netiesioginių veiksmų strategijos (Basil Henry Liddell Hart), valstybės perversmų genezės (Edwar N. Luttwak) ir karybos transformacijų (Martin van Creveld) koncepcijos. Tyrimas vykdytas keturiais pjūviais: 1) kultūrinio, ideologinio poveikio priemonės elitams ir visuomenei; 2) vidiniai socialiniai ir politiniai (panaudojant jėgą) neramumai; 3) Lietuvos kariuomenės (ir kitų valstybinių institucijų) netiesioginių veiksmų strategijos taikymo (planavimo) atvejai; 4) susidūrimai su išorės ginkluota jėga. Projektu siekta verifikuoti hipotezę, kad tarpukariu Lietuvos valstybė susidūrė su plačiu grėsmių valstybingumui spektru, kurias eventualūs priešai kompleksiškai buvo nukreipę prieš Lietuvą. Savo ruožtu ir Lietuva taikė netiesioginių veiksmų strategijos priemones, siekdama apginti valstybingumą bei strateginius interesus. Teritoriniai praradimai bei SSRS okupacija buvo ne karinių pralaimėjimų ar menko kariuomenės pasirengimo ginkluotai gynybai rezultatai, bet sėkmingas agresorių netiesioginių veiksmų strategijos taikymas. Toks tyrimas, paremtas nauja metodologine prieiga, leido „minkštosios galios“, netiesioginių veiksmų strategijos požiūriu išanalizuoti pirmosios Lietuvos Respublikos saugumo problemas. Projekto rezultatai apibendrinti 2019 m. išleistoje monografijoje „Netiesioginis poveikis ir Lietuvos karinis saugumas 1919–1940 m.“.
2016–2018 m.
Užpelkių kapinynas Lietuvos pajūrio ir Baltijos jūros regiono kultūriniuose kontekstuose
2016 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programos lėšomis finansuotą projektą „Užpelkių kapinynas Lietuvos pajūrio ir Baltijos jūros regiono kultūriniuose kontekstuose“ (LIP-098/2016). Tyrėjų grupę sudarė vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Audronė Bliujienė (projekto vadovė) ir Ramunė Bračiulienė. Remiantis archeologinės, antropologinės ir zooarcheologinės medžiagos tyrimais bei taikant šiuolaikinius archeologijos, bioarcheologijos ir fizikinius metodus, projektu siekta išskirti I tūkstantmetyje po Kr. Baltijos pajūryje egzistavusius mikroregionus ir Užpelkių archeologinį kompleksą nagrinėti kaip struktūrinį mikroregiono vienetą, apibrėžiant šio komplekso vietą hierarchinėje mikroregiono struktūroje bei gilinant žinias apie Lietuvos pajūrio kultūrinį kontekstą ir kontaktų Baltijos jūros regiono erdvėje esmę. Projekto rezultatai apibendrinti 2018 m. išleistoje monografijoje „Užpelkių kapinynas Lietuvos pajūrio ir Baltijos jūros regiono kultūriniuose kontekstuose“ bei straipsniuose.
2015–2018 m.
Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)
2015 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal mokslininkų grupių priemonę finansuotą projektą „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“ (MIP-021/2015). Sumanymą įgyvendino: vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas (projekto vadovas), vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vygantas Vareikis, mokslo darbuotojai dr. Vytautas Jokubauskas ir dr. Hektoras Vitkus. Projektu siekta, taikant lyginamąją prieigą, diskursyviniu, socialiniu ir praktiniu lygmenimis ištirti Pirmojo pasaulinio karo atminimą ir sureikšminimą Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje. Pagrindiniai tyrimų rezultatai paskelbti projekto dalyvių straipsniuose, kolektyvinėje monografijoje „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“ (2018) ir straipsnių rinkinyje „The Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories“ (2017). Daugiau apie projektą.
2015–2019 m.
Children Born of War – Past, Present and Future
2015 m. kovo 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. KU BRIAI partnerio teisėmis dalyvavo Europos Komisijos iš 2014–2020 m. Bendrosios programos tyrimams ir inovacijoms HORIZON 2020 Marie Skłodowska-Curie veiklos “Innovative Training Networks” finansuotame studijų projekte “Children Born of War – Past, Present and Future” („Vaikai gimę karo metais – praeitis, dabartis ir ateitis“). Projekto pareiškėjas – Birmingemo universitetas (Jungtinė Karalystė), kiti projekto partneriai: Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Austrijos, Nyderlandų tiriamosios institucijos. Projektas buvo skirtas mokslo tyrėjų kompetencijai ugdyti sukuriant daktaro disertacijas projekto tema rengiančių tyrėjų tinklą įvairiose Europos institucijose. Klaipėdos universitetui šiame projekte atstovavo prof. dr. Vygantas Vareikis. Disertaciją projekto tema 2015–2018 m. BRIAI rengė mgr. Christian Pipal. Daugiau apie projektą.
2015 m.
Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje
2015 m. kovo 2 d. – gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą finansuotą mokslo projektą „Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje“. Projekto vadovas – BRIAI vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Algirdas Girininkas, projekto vykdytojas – prof. dr. Linas Daugnora. Projektu siekta pateikti sistemingą akmens ir ankstyvųjų metalų laikotarpio ūkio ir to meto visuomenės struktūros raidą Lietuvos teritorijoje. Projekto rezultatas – Lietuvos priešistorės ūkio ir visuomenės sintezė „Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje“, 1 tomas.
2014–2015 m.
Lituanistikos sklaida tęstiniame leidinyje „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (tomai 28–31)
2014 m. kovo 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą finansuotą mokslo sklaidos projektą „Lituanistikos sklaida tęstiniame leidinyje „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (tomai 28–31)“. Projekto vadovas – BRIAI vyr. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas. Projektu siekta užtikrinti lituanistinių tyrimų, atliekamų Baltijos regiono kontekste, tarptautinę sklaidą, parengiant ir išleidžiant keturis mokslo studijų serijos „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ tomus. Šiuose straipsnių rinkiniuose publikuoti sociokultūrinių pokyčių, vykusių Lietuvoje ir Baltijos jūros regione ankstyvaisiais naujaisiais ir naujausiais laikais, tyrimai.
2013–2015 m.
Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis
2013 m. kovo 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslininkų grupių projektą „Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“. Projekte dalyvavo: dr. Vygantas Vareikis (projekto vadovas), dr. Jonas Vaičenonis, dr. Hektoras Vitkus ir mgr. Vytautas Jokubauskas. Projektu siekta, remiantis Lietuvos šaulių sąjungos atvejo tyrimu, nustatyti paramilitarinių organizacijų naudojimo valstybės gynybos sistemoje galimybes ir išanalizuoti, kokiu mastu partizaniniam karui tarpukario Lietuvoje rengti šauliai dalyvavo ginkluotoje antisovietinėje rezistencijoje. Daugiau
2012–2015 m.
Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje Brandžiaisiais viduriniais ir Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais
2012 m. spalio 1 d. – 2015 m. spalio 15 d. KU BRIAI vykdė projektą „Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje Brandžiaisiais viduriniais ir Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais“. Projekte dalyvavo: Stephen C. Rowell, PhD (Cantab) (projekto vadovas), doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Marius Ščavinskas, dr. Jolanta Skurdauskienė, mgr. Darius Barasa, mgr. Egidijus Miltakis, mgr. Dainius Elertas. Projektu siekta ištirti regione tarp Priegliaus ir Dauguvos XI–XVIII a. vykusias naujų geopolitinių darinių visuomenių transformacijas christianizacijos-konfesionalizacijos procesų paradigminių nuostatų požiūriu, sukurti bei įtvirtinti naują mokslinių tyrimų kryptį KU BRIAI. Įgyvendinus projektą, išleisti du straipsnių rinkiniai, kolektyvinė monografija ir projekto šaltinių žinynas. Projektas finansuotas Europos socialinio fondo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lėšomis, kurias administravo Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“.
2012–2014 m.
Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)
KU BRIAI vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela dalyvavo Vilniaus universiteto kartu su partneriais – Lietuvos istorijos institutu ir Klaipėdos universitetu – vykdytame mokslinių tyrimų projekte „Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje“ (projekto vadovas dr. Algimantas Merkevičius). Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba iš Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ lėšų. Projektas vykdytas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
2012–2014 m.
Związki kultur pamięci w dawnych Prusach Wschodnich po 1945 roku. Analiza porównawcza na przykładzie Olsztyna i Kłajpedy
KU BRIAI vyr. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas dalyvavo Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne kartu su partneriais – Lietuvos istorijos institutu ir Klaipėdos universitetu – vykdytame mokslinių tyrimų projekte „Atminimo kultūrų santykiai buvusioje Rytų Prūsijoje po 1945 metų. Lyginamasis Olštyno ir Klaipėdos atvejų tyrimas“. Jis buvo projekto istorikų grupės mokslinės veiklos koordinatorius. Projektas finansuotas pagal Lenkijos humanistikos plėtros nacionalinę programą. Projekto tikslas – taikant atminimo kultūrų tyrimo metodologiją, išnagrinėti pagrindines viešojo santykio su praeitimi tendencijas Klaipėdos ir Olštyno miestuose, o apibendrinus šiuos tyrimus, atlikti lyginamąją atminimo kultūrų santykių buvusios Rytų Prūsijos miestuose analizę.
2012–2014 m.
Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą
2012–2014 m. KU BRIAI vykdė projektą „Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą“. Projekte dalyvavo: dr. Arūnas Baublys (projekto vadovas), doc. dr. Silva Pocytė, prof. dr. Rimantas Sliužinskas, doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė, mgr. Darius Barasa, dr. Eglė Bukantytė, dr. Rita Nekrošienė, dr. Natalija Juščenko ir dr. Arminas Štuopys. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba iš Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ lėšų. Daugiau
2012–2013 m.
Lietuvos archeologija, II–IV tomai (ARCHEO)
2012 m. liepos 12 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą finansuotą projektą „Lietuvos archeologija, II–IV tomai (ARCHEO)“. Projekte dalyvavo vyr. mokslo darbuotoja doc. dr. Audronė Bliujienė (projekto vadovė), prof. habil. dr. Algirdas Girininkas, dr. Romas Jarockis ir prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Projektu siekta parašyti konceptualiai naują Lietuvos archeologijos priešistorės ir proistorės sintezę, nagrinėjančią visuomenės, ūkio ir kultūros raidą nuo bronzos amžiaus iki XIII a. vidurio. Vykdant šį projektą, buvo parengti trys „Lietuvos archeologijos“ tomai (II, III, IV). Pirmasis sintezės tomas, parengtas prof. A. Girininko, buvo išleistas 2009 m. Iš viso planuojama KU BRIAI rengiamą „Lietuvos archeologiją“ sudarysiant šešis tomus. Daugiau
2012–2013 m.
XVII–XVIII a. Lietuvos ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijos archyvuose
2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą finansuotą projektą „XVII–XVIII a. Lietuvos ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijos archyvuose“. Projekte dalyvavo mokslo darbuotojas dr. Ernestas Vasiliauskas (projekto vadovas) ir vyresn. mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela. Įgyvendinant projektą, buvo surinkti ir apibendrinti žinomi bei nežinomi ikonografijos, kartografijos duomenys apie Lietuvą, saugomi XVIII–XIX a. įkurtuose Švedijos karo archyve, Karo muziejuje, Karališkojoje bibliotekoje, Upsalos universiteto bibliotekoje, bei parengtas ir 2013 m. išleistas katalogas su įvadiniu tekstu lietuvių kalba, santraukomis anglų ir švedų kalbomis, išsamiomis publikuojamų šaltinių anotacijomis bei bibliografinėmis nuorodomis.
2011–2012 m.
Ankstyvojo holoceno gamtiniai ir kultūriniai Baltijos jūros povandeninio kraštovaizdžio tyrimai (JOLDIJA)
2011–2012 m. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslininkų iniciatyva parengtą mokslinių tyrimų projektą „Ankstyvojo holoceno gamtiniai ir kultūriniai Baltijos jūros povandeninio kraštovaizdžio tyrimai (JOLDIJA)“ (projekto vadovas prof. habil. dr. Vladas Žulkus). Projektu siekta nustatyti buvusios Joldijos jūros krantus ir galimą to meto žmonių apgyvendinimo raidą Lietuvos akvatorijoje ties Juodkrante, susisteminti ankstyvojo holoceno laikotarpio Baltijos jūroje atliktus dugno žvalgymo duomenis, apibendrinti iki šiol buvusius archeologinius ir geologinius tyrimų duomenis, susijusius su ankstyviausia galima žmonių veikla Baltijos jūros pakrantėse Joldijos jūros egzistavimo laikotarpiu, atlikti Baltijos jūros dugno žvalgymus šoniniu skenavimo sonaru, kad paaiškėtų buvusios Joldijos jūros krantų padėtis, jų kraštovaizdis po vandeniu, fiksuoti sonaru nustatytus objektus, paimti augmenijos ir gyvūnijos pavyzdžius laboratoriniams tyrimams.
2010–2015 m.
ArchaeoLandscapes Europe (ArcLand)
2010–2015 m. BRIAI atstovavo Klaipėdos universitetui kaip vienam iš 57 partnerių, dalyvavusių tarptautiniame projekte „ArchaeoLandscapes Europe“, finansuotame Europos Sąjungos programos „Kultūra 2007–2013“ lėšomis. Projektu siekta sukurti save palaikantį tinklą, remiantį aeronuotraukų ir Žemės stebėjimo iš palydovų įrangos taikymą kraštovaizdžiui ir archeologijos paveldui Europos Sąjungos šalyse tirti, išsaugoti ir naudoti visuomenės poreikiams. Nuo KU BRIAI projekte dalyvavo dr. Romas Jarockis. Daugiau (anglų k.)
2010–2012 m.
Mokslinio periodinio leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ leidimas
2010–2012 m. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą finansuotą mokslo sklaidos projektą „Mokslinio periodinio leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ leidimas“. Projekto vadovė – dr. Silva Pocytė. Projekto tikslas – publikuoti naujausius Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimų rezultatus, istorijos šaltinius, susijusius su Vakarų Lietuvos, buvusios Rytų Prūsijos, Baltijos jūros regiono istorija ir kultūra. Vykdant projektą, buvo išleisti šeši „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ tomai (t. XX–XXV).
2009–2013 m.
Submerged Prehistoric Archaeology and Landscapes of the Continental Shelf (SPLASHCOS)
KU BRIAI vyriausieji mokslo darbuotojai prof. Vladas Žulkus ir prof. Algirdas Girininkas 2009–2013 m. dalyvavo Tarptautinėje mokslo ir technologijų plėtros programoje COST. Veikla TD 0902: Povandeninė priešistorinė archeologija ir kraštovaizdžiai kontinentiniame šelfe. Prof. V. Žulkus buvo nominuotas atstovu į Veiklos valdymo komitetą. Daugiau (anglų k.).
Dar žr. veiklos SPLACHCOS puslapį.
2008–2011 m.
SeaSide – Developing Excellent Cultural Destinations in the Southern Baltic area
Nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio KU BRIAI dalyvavo INTERREG IVB programos „South Baltic Cross-border Co-operation Programme 2007-2013“ projekte „SeaSide – Developing Excellent Cultural Destinations in the Southern Baltic Area“ (partneris). Projektui vadovavo prof. habil. dr. Vladas Žulkus, nuo 2009 m. – dr. Romas Jarockis.
2006 m. ir 2008 m.
Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai
2006 m. ir 2008 m. KU BRIAI buvo vykdomas mokslinis tiriamasis projektas „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai“. Projektą finansavo Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Dalis projekto rezultatų paskelbta Vokietijoje, žurnalo „Annaberger Annalen“ 2008 m. 16-ajame tome.
2005–2007 m.
Iš pasienio miesto į pasaulį. Žydai Memelyje / Klaipėdoje
2005–2007 m. BRIAI mokslo darbuotoja dr. Ruth Leiserowitz vykdė projektą „From the Bordertown Out Into the World. Jews in Memel/Klaipėda / Von der Grenzstadt hinaus in die Welt. Juden in Memel und Klaipeda“. Projektu siekta surinkti iš po visą pasaulį (JAV, Izraelyje, Kanadoje, Vokietijoje) išsibarsčiusių Klaipėdoje gyvenusių žydų palikuonių archyvinę, ikonografinę medžiagą, žodinius liudijimus apie žydų gyvenimą Klaipėdoje nuo XIX a. pradžios iki Antrojo pasaulinio karo. Surinktos medžiagos pagrindu buvo parengta ir 2005 m. rugsėjo mėn. – 2007 m. vasario mėn. Klaipėdoje (Prano Domšaičio galerijoje), Vilniuje (Vilniaus Gaono žydų muziejuje), Kaune (Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje) eksponuojama fotografijų ir dokumentų paroda, Vilniuje surengtas susitikimas su Vokietijos rašytoja ir režisiere Ulla Lachauer. Vėliau parodos eksponuotos Vokietijos žydų istorijos institute Hamburge ir Leo Baecko institute Jeruzalėje. 2013 m. paroda eksponuota Queensborough koledžo H. ir K. Kupferbergų holokausto šaltinių centre New Yorke. Parodų rengėjai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Rytų Prūsijos Žydų istorijos ir kultūros bendrija, Berlynas (Juden in Ostpreussen. Verein zur Geschichte und Kultur e.V.), Klaipėdos žydų bendruomenė, Vilniaus Gaono žydų muziejus, Goethės institutas Vilniuje, Kupferbergų holokausto šaltinių centras (Kupferberg Holocaust Resource Centre). Projektą ir pirmąsias parodas finansavo Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministras ir Litvakų fondas (Vilnius).
2005–2006 m.
Prarastoji Rytų Prūsijos istorija: vilko vaikų likimai
2005–2006 m. KU BRIAI vykdė projektą „Prarastoji Rytų Prūsijos istorija: vilko vaikų likimai“ (Verlorene Geschichte Ostpreußens. Das Schicksal der Wolfskinder), kuriam vadovavo dr. Ruth Leiserowitz. Projekto tikslas – surinkti archyvinę ir ikonografinę medžiagą apie našlaičiais tapusių Rytų Prūsijos vaikų, kurie, karui pasibaigus, ieškodami išgyvenimo galimybių, bėgo į Lietuvą ir čia, priglausti lietuvių šeimų, slapstėsi netikrais vardais. Surinkta medžiaga 2006 m. buvo eksponuojama parodose Vilkyškiuose (Pagėgių sav.), Agluonėnuose (Klaipėdos raj.), Stetten rezidencinėje pilyje Künzelsau miestelyje (Badeno Viurtembergo žemė, Vokietija), 2008 m. – Bad Iburge (Žemutinė Saksonija, Vokietija). Parodas Lietuvoje rengė dr. Silva Pocytė ir dr. Ruth Leiserowitz (KU BRIAI), Pagėgių savivaldybės tarybos narys, verslininkas Ričardas Savickas, Vokietijoje – Vilko vaikų istorijos draugija (Wolfskinder Geschichtsverein e.V.) Berlyne.
2005–2006 m.
Rusijos Federacijos Kaliningrado srities studijų centro tinklo įkūrimas
Nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 spalio 31 d. KU BRIAI kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, W. Kętrzyńskio mokslinių tyrimų institutu Olštyne (Lenkija) ir LR Užsienio reikalų ministerija dalyvavo įgyvendinant projektą „Rusijos Federacijos Kaliningrado srities studijų centro tinklo įkūrimas“, finansuotą iš programos „PHARE 2003 Bendradarbiavimo abipus sienos programa Baltijos jūros regione“ lešų. Vykdydami projektą, KU BRIAI mokslininkai dalyvavo projekto vykdytojų bendruose seminaruose, parengė „Kultūrinio bendradarbiavimo su Kaliningrado sutartimi galimybių studiją“ (dr. Romas Jarockis, mgr. Daiva Masiliauskienė), prisidėjo prie Kaliningrado studijų centro įsteigimo Klaipėdos universitete.
2005–2006 m.
Šeimos albumų istorijos: Klaipėdos kraštas 1944–1960 m.
2005–2006 m. KU BRIAI vykdė projektą „Šeimos albumų istorijos: Klaipėdos kraštas 1944-1960 m.“ (vad. dr. Ruth Leiserowitz). Vykdant projektą, buvo sukurta teminė Klaipėdos krašto senųjų gyventojų likimus pokario metais atspindinti fotonuotraukų duomenų bazė, galima naudoti atliekant istorinius, kultūros antropologinius ir kt. tyrimus. Plačiau
2004–2007 m.
Natural and Cultural Heritage in the Southern Baltic Sea – Challenges and Perspectives for Regional Development
Nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2007 m. KU BRIAI partnerio teisėmis dalyvavo BJR INTERRREG IIIB projekte “Natural and Cultural Heritage in the Southern Baltic Sea – Challenges and Perspectives for Regional Development” kartu su Vokietijos, Lenkijos, Rusijos mokslininkais. Daugiau (anglų k.)
Nuo 1998 m.
Baltijos jūros pakrančių povandeniniai archeologijos tyrimai
Projektas vykdomas nuo 1998 m. kartu su Rostoko jūrų muziejumi (Vokietija), Stokholmo Södertörns högsola, Stockholmo karališkuoju technologijos institutu (Švedija). Projekto tikslas – jūros dugno archeologinis žvalgymas, archyvinės ir istorinės informacijos apie nuskendusius senuosius laivus paieškos, povandeninių archeologijos objektų registravimas ir inventorinimas. Projekto vadovas – habil. dr. Vladas Žulkus.
1996–2000 m.
Kaimyninių tautų įvaizdžiai Lietuvos visuomenėje
1996–2000 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Alvydas Nikžentaitis vykdė tiriamąjį projektą „Kaimyninių tautų įvaizdžiai Lietuvos visuomenėje“. Juo siekta atskleisti vokiečių ir lenkų įvaizdžius Lietuvos visuomenėje nuo viduramžių iki šių dienų ir palyginti juos su ir lietuvių įvaizdžiu Lenkijos ir Vokietijos visuomenėse. Projektas iš dalies įgyvendintas Alexanderio von Humboldto fondo finansuotos stažuotės 1999 m. Pilypo universitete Marburge (Vokietija) metu. Projekto rezultatas – keli straipsniai apie Vytauto kultą, vokiečių ir Vokietijos, Vokiečių ordino įvaizdį lietuvių visuomenėje, Lietuvos įvaizdį Vokietijoje, paskelbti Lietuvoje ir Vokietijoje, bei 2000 m. Poznanėje lenkų kalba paskelbta monografija „Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėje“ (2002 m. publikuotas jos vertimas į lietuvių kalbą).
1996–1997 m.
Sozialkultureller Wandel in Preußisch-Litauen vor und nach dem Ersten Weltkrieg
1996–1997 m. kartu su Vokietijos istorijos institutu Varšuvoje (dr. Robert Traba) Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras parengė ir įgyvendino projektą „Sociokultūriniai pokyčiai Prūsijos Lietuvoje prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo“. Projekte dalyvavo: doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, mgr. Silva Pocytė, mgr. Vygantas Vareikis, dr. Alvydas Nikžentaitis. Projekto rezultatas – Varšuvoje 1997 m. rugsėjo 19–21 d. surengta tarptautinė konferencija ir 2000 m. Osnabrücke (Vokietija) paskelbtas straipsnių rinkinys.
1995–2008 m.
Povandeniniai ir archeologiniai tyrinėjimai Platelių ežere
1995–2008 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (vėliau BRIAI) archeologai (dr. Vladas Žulkus, mgr. Klaidas Perminas), bendradarbiaudami su Torunės universiteto Archeologijos ir etnologijos instituto Povandeninės archeologijos laboratorija (hab. dr. Andrzej Kola, mgr. Wojciech Szulta [1964–2008], mgr. Krzystof Radka), vykdė projektą, kuriuo siekė sistemiškai ištirti Platelių ežero dugne esančius povandeninio kultūros paveldo objektus. Projektas buvo vykdomas rengiant kasmetines povandeninių archeologinių tyrimų ekspedicijas Platelių ežere ir atliekant archeologinius kasinėjimus krante. Tyrimų rezultatai paskelbti Vlado Žulkaus ir kt. tyrinėtojų straipsniuose. Ekspedicijas rėmė Klaipėdos universitetas, Žemaitijos nacionalinis parkas, jos buvo iš dalies finansuojamos iš „Culture Clash or Compromise“ projekto lėšų.
1995–2001 m.
Culture Clash or Compromise? (CCC): The Importance of Regional Survival Strategies in the Europeanization of the Baltic Rim
1996–2001 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslininkai habil. dr. Vladas Žulkus ir habil. dr. Alvydas Nikžentaitis dalyvavo Baltijos studijų Gotlando centro Visbyje (Švedija) inicijuotame projekte „Kultūrų sandūra ar kompromisas? Regionų išlikimo strategijų svarba europeizuojantis Baltijos jūros kraštams“. Jame, be Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (Klaipėda) ir Baltijos studijų Gotlando centro (Visbis), dalyvavo istorikai, archeologai ir geografai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos ir Vokietijos. Projekto tikslas – atskleisti Vakarų krikščioniškosios kultūros poveikį Baltijos regione, europeizacijos kelius ir pasekmes. Projektui vadovavo prof. Nils Blomkvist. Projektą finansavo Trijų šimtmečių fondo Švedijos bankas (Bank of Sweden Tercentenary Foundation). Vykdant projektą, sukviesti keli simpoziumai Visbyje, 1999 m. Nidoje surengta tarptautinė konferencija, projekto rezultatai paskelbti straipsnių rinkinių serijoje „Culture Clash or Compromise?“.
1995–1999 m.
Ekonominė, socialinė ir politinė padėtis Kaliningrado srityje po 1990 metų
1995–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė projektą, kuriuo siekta pradėti Klaipėdoje ekonominės, socialinės ir politinės padėties Kaliningrado srityje po 1990 metų tyrimus. Projektui vadovavo dr. Alvydas Nikžentaitis. Projekto asistentas Paulius Jankauskas spaudoje surinko medžiagą apie Kaliningrado sritį, be to, vykdant projektą, 1999 m. buvo parengti trys moksliniai straipsniai, paskelbti serijos „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ VIII tome.
1995–1997 m.
Baltic Cities: Perspectives on Urban and Regional Change
1995–1997 m. Istorijos katedros asistentas mgr. Vygantas Vareikis dalyvavo Göteborgo universiteto Istorijos instituto (dr. Martin Åberg) inicijuotame projekte „Baltijos miestai. Urbanistinės ir regioninės kaitos Baltijos jūros regione perspektyvos“. Projektu siekta ištirti Baltijos jūros pakrantės miestuose vykusius procesus pereinamuoju laikotarpiu iš komunistinės epochos į rinkos ekonomiką. Projekto rezultatas – 1996 m. gegužę Taline vykusi konferencija ir 1997 m. Lunde jos pranešimų pagrindu išleista knyga.
1995–1996 m.
Deutsch-litauischen Beziehungen 1918–1940
1995–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (dr. Alvydas Nikžentaitis, dr. Nijolė Strakauskaitė, mgr. Vygantas Vareikis, mgr. Silva Pocytė) vykdė projektą „Vokietijos ir Lietuvos santykiai 1918–1940 metais“, kurio partneriai buvo Göttingene veikusi istorijos tyrimų organizacija Göttinger Arbeitskreise e.V. (prof. Boris Meissner) ir Baltijos jūros akademija (Ostsee-Akademie) Lübecke-Travemündėje (dr. Dietmar Albrecht). Projektu siekta atskleisti vokiečių-lietuvių santykius tarpukariu, koncentruojantis į Klaipėdos krašto problemą kaip esminę šiuose santykiuose. Vykdant projektą, 1996 m. rugsėjį buvo surengtas Vokietijos ir Lietuvos istorikų simpoziumas „Vokiečių etninė grupė Lietuvoje ir Klaipėdos krašte tarpukariu ir vokiečių-lietuvių santykių aktualijos“, kuriame skaitytų pranešimų pagrindu Hamburge 1998 m. išleistas straipsnių rinkinys.
1995–1996 m.
Palangos miesto istorija
1995–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė tiriamąjį projektą „Palangos miesto istorija“ (vadovas dr. Vladas Žulkus), kuriame be Klaipėdos universiteto (dr. Alvydas Nikžentaitis, dr. Vladas Žulkus, mgr. Vygantas Vareikis) dalyvavo ir Lietuvos istorijos instituto bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bendradarbiai. Projekto rezultatas – 1999 m. išleista kolektyvinė monografija „Palangos istorija“, kurioje buvo pristatyti naujausi tyrimų duomenys.
1993–2008 m.
Kuršiai ir jų kaimynai / Baltai Baltijos jūros erdvėje
Nuo 1993 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė ilgalaikį projektą „Kuršiai ir jų kaimynai“, 2006 m. pervadintą į „Baltai Baltijos jūros erdvėje“. Projektui vadovavo habil. dr. Vladas Žulkus. Projektu siekta ištirti senųjų kuršių visuomenę, jos materialinę ir dvasinę kultūrą I–XV a. Vykdant projektą, 1994 m. Nidoje, o 1997 m. Palangoje surengtos dvi tarptautinės konferencijos, publikuota jų medžiaga, 2004 m. paskelbta V. Žulkaus monografija „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“. Nuo 2005 m. pabaigos projekto rezultatus papildė dr. Audronės Bliujienės ir habil. dr. Algirdo Girininko darbai. Trys projekto vykdytojai už fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“ 2009 m. apdovanoti Lietuvos mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
1993–1997 m.
Thomo Manno kultūros centro įkūrimas Nidoje
1993–1997 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (dr. Alvydas Nikžentaitis), bendradarbiaudamas su Nordostdeutsches Kulturwerk institutu Lüneburge (dr. Eckhard Matthes) ir Baltijos akademija Lübecke-Travemündėje, parengė ir įgyvendino Thomo Manno kultūros centro sukūrimo projektą. Jo tikslas buvo iš dalies restauruoti archit. Herberto Reissmanno suprojektuotą Nobelio premijos laureato, rašytojo Thomo Manno vasarnamį Nidoje ir įsteigti jame ne pelno siekiančią organizaciją „Thomo Manno kultūros centras“. Šį centrą LR Vyriausybė įregistravo 1995 m. rudenį. Jo steigėjais tapo LR Kultūros ministerija, Klaipėdos universitetas ir Neringos miesto savivaldybė. 1996 m. balandžio 27 d. oficialiai atidarytas centras pradėjo vykdyti ilgalaikes programas, pirmiausia orientuotas į Baltijos šalių jaunimą. Projektą finansavo Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras šį projektą vykdė iki 1997 m., kol buvo paskirtas kultūros centro personalas ir suformuota jo veiklos programa. Centro veiklai vadovauja kuratoriumas, kurio pirmininku 1994–2000 m. buvo habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.
Žr. Thomo Manno kultūros centro interneto svetainę.
1992–2003 m.
Skaitmeninio tiriamojo Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvo sukūrimas
1992–2003 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė tiriamojo archyvo sukūrimo projektą, kuris 2003 m. transformosi į ilgalaikę BRIAI veiklos kryptį. Projektu siekta kopijų pavidalu kaupti Klaipėdos miesto, Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvinę medžiagą. Projektas susidėjo iš dviejų dalių – informacijos apie archyvinę Klaipėdos krašto medžiagą rinkimo Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos archyvuose bei archyvinės medžiagos skaitmeninimo. Skaitmeninis archyvas pirma pradėtas formuoti renkant dokumentus, susijusius su Klaipėdos miesto ir vokiečių ir lietuvių santykių istorija. 1998 m. pradėta kopijuoti ir originalius Žemaitijos bažnyčiose išlikusius dokumentus. Kompaktiniuose diskuose saugomas archyvas yra skirtas studijoms ir moksliniam darbui. Projekto vadovas – dr. Vacys Vaivada. Projekto pagrindinis partneris buvo Nordostdeutsches Kulturwerk institutas Lüneburge (dr. Eckhard Matthes, dr. Joachim Tauber).
1992–2002 m.
Klaipėdos miesto istorija
1992–2002 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė ilgalaikį projektą „Klaipėdos miesto istorija“, kurio tikslas buvo parengti ir išleisti keliatomę Klaipėdos miesto istoriją, parašytą vokiečių ir lietuvių istorikų. Projektas vykdytas bendradarbiaujant su Nordostdeutsches Kulturwerk institutu Lüneburge, Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir pavieniais Lietuvos ir Vokietijos istorikais. Dėl finansinių ir organizacinių sunkumų įgyvendinta tik dalis projekto uždavinių – parengta ir 2002 m. išleista habil. dr. Vlado Žulkaus monografija „Viduramžių Klaipėda“, dr. Joachimo Tauberio ir dr. Vyganto Vareikio pastangomis parengtas ir 2002 m. Lüneburge (Vokietija) vokiečių kalba paskelbtas kelių autorių straipsnių rinkinys „Laiko kaitoje. Klaipėdos miestas XX amžiuje“, kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi 2002 m. parengta ir išleista pažintinė knyga „Klaipėda. Istorija populiariai“.
1992–2002 m.
Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai
1992–2002 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė projektą, kuriuo siekta atlikti Klaipėdos piliavietės archeologinius ir istorinius tyrinėjimus. Projektas turėjo taikomąjį paminklosauginį pobūdį. Jį vykdant, dr. Vladas Žulkus ir architektas Saulius Manomaitis 1995 m. parengė Klaipėdos miesto savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus užsakytą studiją „Klaipėdos pilies istoriografinė analizė“, tyrimų rezultatai buvo publikuoti Vlado Žulkaus ir kitų archeologų straipsniuose, paskelbtuose Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindiniai projekto darbai buvo 1993–2000 m. ir 2002 m. vykdyti archeologiniai kasinėjimai Klaipėdos piliavietėje (vadovas habil. dr. Vladas Žulkus), finansuoti Kultūros paveldo departamento, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Šį projektą pratęsė privačių užsakovų finansuojami piliavietės archeologiniai tyrinėjimai, BRIAI vykdomi (su pertraukomis) nuo 2007 m. (vadovas dr. Gintautas Zabiela).
1992–1997 m.
Žemaitijos istorijos bruožai
1992–1997 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė tiriamąjį projektą „Žemaitijos istorijos bruožai“, kurio galutinis tikslas buvo parengti ir išleisti kolektyvinę monografiją, apibendrinančią Žemaitijos istorijos bruožus nuo seniausių laikų iki 1918 m. Projekto vadovas – dr. Alvydas Nikžentaitis. Monografija išleista 1997 m., Istorijos centro mokslininkams (dr. Alvydas Nikžentaitis, dr. Vladas Žulkus, dr. Vacys Vaivada) bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos instituto (dr. Egidijus Aleksandravičius) ir Vilniaus dailės akademijos (dr. Adomas Butrimas) istorikais.
1992–1996 m.
Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai
1992–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslo darbuotojas dr. Alvydas Nikžentaitis vykdė projektą „Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai“. Juo siekta ištirti ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės struktūrą, atskirų jos dalių tarpusavio santykius, bei tų santykių ir visos visuomenės evoliuciją nuo XIII a. iki XV a. pirmosios pusės. Projekto rezultatas – 1996 m. išleista monografija, kurios pagrindu Vilniaus universitete 1999 m. apgintas habilitacinis darbas.
