BDAR
Privatumo politika

Būtini slapukai

Būtini slapukai įgalina pagrindines tinklapio funkcijas.Svetainė negali tinkamai veikti be šių slapukų, juos galima išjungti tik pakeitus naršyklės nuostatas.

Statistikos slapukai

Analitiniai slapukai padeda mums tobulinti mūsų tinklalapį, renkant ir pateikiant informaciją apie jo naudojimą.

Rinkodaros slapukai

Mes naudojame rinkodaros slapukus, kad padėtume pagerinti jūsų reklaminių kampanijų tinkamumą.

Projektai

Projektas S-MIP-19-40

„Išgyventoji istorija“ Lietuvoje tarpukariu: tarp pasakojimų apie patirtis ir atminties politikos

2019–2022 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdė mokslinių tyrimų projektą „„Išgyventoji istorija“ Lietuvoje tarpukariu: tarp pasakojimų apie patirtis ir atminties politikos“. Projekto vadovas dr. Vasilijus Safronovas. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių priemonę (sutarties nr. S-MIP-19-40).

Šis tiriamasis projektas gimė iš plataus klausimo, ką iš tiesų žinome apie Lietuvos visuomenę tarpukariu, siauro aspekto – jos istorinės vaizduotės kritinės analizės poreikio. Tyrimų apie tai, kaip šis pasakojimas kūrėsi, iki šiol stokota, o dar mažiau tirta tai, kokie veikėjai, jį kuriant, vaidino pagrindinius vaidmenis. Mokslininkų grupė pabandė nutiesti sąryšių tiltus tarp Lietuvos visuomenės tarpukariu ir jos vyraujančios dalies istorinės vaizduotės. Mokslininkus domino ne tik klausimas, kaip buvo pasakojama nacionalinė istorija, bet ir kodėl pasakojama bei kas konkrečiai pasakojo.

Šis klausimas iki šiol keltas dažnai įsivaizduojant, kad prie tautos praeities reprezentavimo labiausiai prisideda profesionalūs istorikai. Projekte siekta išryškinti „neprofesionalųjį“ indėlį į šį reprezenvimą – „suteikti balsą“ individualiems bei kolektyviems socialiniams aktoriams, kurie gamino įvairius pasakojimus apie svarbius jų pačių išgyventos istorijos įvykius, apimančius laikotarpį nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio iki XX a. 3-iojo dešimtmečio.

Tyrimas, kurį įgyvendino trijų mokslininkų grupė – Vasilijus Safronovas, Kęstutis Kilinskas ir Dangiras Mačiulis, leido geriau pažinti viešojo atminimo lauką Lietuvoje tarpukariu. Jis detalizavo tame lauke vykusius procesus, parodė aktorių, kurie jame veikė, įvairovę, atskleidė esminius prieštaravimus ir jų priežastis, ypač tas, kurias lėmė išgyventosios istorijos įvykių metu ir vėliau sutvirtinti arba ne vaidmenys. Tyrimas padėjo suvokti, kad viešo atminimo politinis reguliavimas Lietuvoje tarpukariu pasižymėjo gana plačiu patirčių integravimu; net autoritarinio režimo metais mažiau šansų prasibrauti į viešumą turėjo iš esmės tik tos patirtys, kurios atvirai kėsinosi į režimo legitimumą. Visa tai parodo gerokai sodresnį ir dinamiškesnį viešojo atminimo lauko Lietuvoje tarpukariu paveikslą lyginant su tuo, kuriuo galėjome naudotis iki šiol.

Pagrindinis projekto rezultatas – Vasilijaus Safronovo, Kęstučio Kilinsko ir Dangiro Mačiulio lietuvių kalba parengta knyga „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“ (Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2022).

Ši knyga pasakoja apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės istorinę vaizduotę ir kviečia skaitytojus įsigilinti į ano meto Lietuvai svarbiausių nacionalinės istorijos vaizdinių atsiradimą.

Jos dėmesio centre – devyni gerai žinomi, „vadovėliniais“ tapę istorijos siužetai: nuo valstiečių išlaisvinimo 1861 m. iki 1926 m. valstybės perversmo. Knygos autoriai nagrinėja, kaip ir kokią informaciją apie šiuos siužetus kūrė ir įtvirtino įvairūs politiniai ir socialiniai aktoriai Lietuvoje tarpukariu.

Tai pirmas tokios apimties darbas, skirtas viešojo atminimo lauko Lietuvoje tarpukariu analizei. Apie tai, kaip Lietuvoje šiuo laikotarpiu buvo prisimenami „kunigaikščių laikai“, istorikų jau nemažai rašyta. Tačiau tyrimų, parodančių, kokį vaidmenį viešojo atminimo lauke tuo metu vaidino įvykiai, kuriuos patyrė tos Lietuvos amžininkai arba jų tėvų ir senelių kartos, iki šiol stokota.

Knyga atskleidžia išgyvenusiųjų istoriją indėlį į pasakojimo apie ją kūrimą. Joje analizuojami amžininkų liudijimai, vadovėlinės interpretacijos. Keliami klausimai, kaip buvo vertinamas konkrečių personalijų bei žmonių grupių indėlis ir kaip dešinieji ir kairieji politikai išnaudojo istoriją ir dėl jos ginčijosi. Atskleisdama aktorių, kurie veikė viešojo atminimo lauke, įvairovę, knyga nagrinėja esminius prieštaravimus ir jų priežastis, ypač tas, kurias lėmė išgyventų įvykių metu ir vėliau sutvirtinti arba ne vaidmenys. Pateikdamas kritinę atminties lauko analizę, tyrimas padeda suvokti, kaip ir kodėl formavosi vaizdiniai apie XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės Lietuvos istoriją.

 

Visos projekto publikacijos

Monografija

  1. SAFRONOVAS, Vasilijus; KILINSKAS, Kęstutis; MAČIULIS, Dangiras. Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2022. – 360 p. ISBN 978-609-481-160-9

Mokslo straipsniai

  1. KILINSKAS, Kęstutis. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo atmintis ir legitimacija tarpukario Lietuvoje. Istorija, 2020, t. 119, nr. 3, p. 41–69. DOI: https://doi.org/10.15823/istorija.2020.119.3.
  2. KILINSKAS, Kęstutis. The Memory of Fighting General Żeligowski’s Troops at the Battle of Širvintos-Giedraičiai in Interwar Lithuania. Forschungen zur baltischen Geschichte, 2021, Vol. 16, pp. 77–103. DOI: https://doi.org/10.30965/9783657793365_005.
  3. MAČIULIS, Dangiras. Ateitininkai ir istorinis naratyvas apie XIX a. lietuvių tautinį atgimimą Lietuvos Respublikoje (1918–1940). Soter, 2023, t. 86 (114), p. 43–57. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8785.86(114).3.
  4. MAČIULIS, Dangiras. Wkład Kościoła katolickiego w Republice Litewskiej (1918-1940) w narrację o tworzeniu nowoczesnej Litwy. Archiwa, Biblioteki I Muzea Kościelne, 2021, t. 115, s. 301–322. DOI: https://doi.org/10.31743/abmk.11854.
  5. SAFRONOVAS, Vasilijus. The Contested Date of the Emergence of Modern Lithuania: Was 15 May an Alternative to 16 February? Lithuanian Historical Studies, 2020, vol. 24, pp. 75–108. DOI: https://doi.org/10.30965/25386565-02401004.
  6. SAFRONOVAS, Vasilijus. Istorijos pasakojimo prieštaros Lietuvoje tarpukariu: 1795–1918 metų laikotarpis vadovėliuose. Istorija, 2021, t. 123, nr. 3, p. 4–44. DOI: https://doi.org/10.15823/istorija.2021.123.1.

Sklaidos publikacijos

  1. KILINSKAS, Kęstutis. Kaip formuota Antano Juozapavičiaus ir Povilo Lukšio atmintis tarpukario Lietuvoje? Naujasis židinys–Aidai, 2022, nr. 1, p. 41–43.
  2. KILINSKAS, Kęstutis. Širvintų-Giedraičių kautynių dalyvių atsiminimai. Prieštaros tarp herojinio diskurso ir subjektyvių patirčių. Naujasis židinys-Aidai, 2020, nr. 8, p. 48–50.
  3. MAČIULIS, Dangiras. Kunigas ir poetas Antanas Strazdas: nuo prisiminimų iki herojiškos biografijos [interaktyvus], paskelbta 2020-12-31 UAB „Šiaulių kraštas“ portalo skrastas.lt kultūros skiltyje „Atolankos“. URL: https://www.skrastas.lt/atolankos/kunigas-ir-poetas-antanas-strazdas-nuo-prisiminimu-iki-herojiskos-biografijos.
  4. MAČIULIS, Dangiras. Prisiminimai apie baudžiavą Šiaulių krašte [interaktyvus], paskelbta 2022-12-30 „Šiaulių krašto“ portale skrastas.lt. URL: https://www.skrastas.lt/atolankos/prisiminimai-apie-baudziava-siauliu-kraste.
  5. SAFRONOVAS, Vasilijus. Kaip Lietuvos švenčių kalendoriuje atsirado Vasario 16-oji? [interaktyvus], paskelbta 2022-02-15 Lietuvos nacionalinio transliuotojo portale LRT.LT. URL: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1613818/vasilijus-safronovas-kaip-lietuvos-svenciu-kalendoriuje-atsirado-vasario-16-oji.
  6. SAFRONOVAS, Vasilijus. Steigiamojo Seimo šimtmetis – šimtas metų Lietuvos nepriklausomybei? [interaktyvus], paskelbta 2020-12-24 VšĮ „Atvira Klaipėda“ portale atviraklaipeda.lt. URL https://www.atviraklaipeda.lt/2020/12/24/steigiamojo-seimo-simtmetis-simtas-metu-lietuvos-nepriklausomybei/.