Projektas LIT-6-5 (ARCHEO)

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA, II tomas. „Ankstyvasis metalų laikotarpis“, autorius prof. habil. dr. Algirdas Girininkas

„Ankstyvųjų metalų laikotarpis“ yra išsami studija apie dviejų tūkstančių metų bronzos ir ankstyvojo geležies amžių bendruomenių gyvenseną Lietuvos teritorijoje, patiriant įvairių kultūrų įtakas, kurios įsiliejo į besiformuojančių baltų kultūros branduolį. Tai ankstyvųjų metalinių dirbinių, piliakalnių ir pilkapių atsiradimo laikas, paženklintas kultūrinio kraštovaizdžio kaita, kurioje vyko reikšmingi ūkiniai ir kultūriniai procesai. Jie aptariami atskirų Lietuvos bendruomenių kultūros raidos fone, išryškinant sritinius materialinės ir dvasinės kultūros ypatumus, kuriuos sąlygojo geografiniai ir gamtiniai savitumai bei kaimyninės kultūros.

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA, III tomas. „Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai“, autorė doc. dr. Audronė Bliujienė

Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai – dinamiški baltų kultūrų raidos etapai, teapimantys kiek mažiau nei 800 metų. Tačiau tai laikai, kuomet buvo apleisti ir vėl apgyventi piliakalniai, laikai, kuomet baltai pradėjo deginti savo mirusiuosius, laikai, kuomet didėjo visuomenės turtinė atskirtis, o sukauptu turtu buvo atnašaujamos gausios aukos. Tuo pačiu būtent romėniškojo laikotarpio pradžioje Aestiorum gentes – aisčiai, arba barbaricum pakraščio žmonės, buvo pastebėti antikos autorių, ir tuo vardu kaip pietryčių ir rytų Baltijos jūros gyventojai ilgam įėjo į istoriją.

Monografijoje remiantis gausiais archeologinių paminklų – gyvenamųjų, gynybinių ir ūkinių vietų, laidojimo paminklų bei šventviečių – duomenimis analizuojama romėniškojo ir tautų kraustymosi laikotarpių kultūrinio kraštovaizdžio kaita, tuo metu vykę reikšmingi ūkiniai, socialiniai ir kultūriniai procesai.

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA, IV tomas. „Vikingų laikai ir ikivalstybinis laikotarpis“, kurio autoriai – prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir dr. Romas Jarockis.

Monografijoje tyrinėjamas 800–1200 m. po Kr. laikotarpis. Jis pasižymi progresyvia ūkio raida, gentinių bendruomenių branda, pokyčiais visuomenėje, politinių vadysčių atsiradimu. Tai laikotarpis, paženklintas intensyviomis tarpgentinėmis interakcijomis ir ryšiais su kaimynais Baltijos jūros baseine, rytinės Baltijos gyventojų susidūrimu su Šiaurės ir Vakarų Europos kultūra.

Monografijoje, remiantis archeologijos duomenimis, tyrinėjamas krašto apgyvendinimas, gyvenamieji kompleksai ir kultūrinis kraštovaizdis, žmonių būtis, gamybinė veikla ir buitis, regioniniai kultūriniai skirtumai, genčių teritorijos, tarpgentiniai santykiai, galios centrų ir regionų formavimasis, ankstyvųjų miestų užuomazgos, ryšiai su kaimyniniais Baltijos jūros kraštais, visuomenės ekonominė ir socialinė stratifikacija, valstybės ištakos.