2015 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdė mokslinių tyrimų projektą „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių projektų priemonę (sutarties Nr. MIP-021/2015). Trejų metų trukmės projektui įgyvendinti Lietuvos mokslo taryba buvo skyrusi 97890 Eur. Projekto vykdytojų grupę sudarė: dr. Vasilijus Safronovas (projekto vadovas), dr. Vytautas Jokubauskas, dr. Vygantas Vareikis ir dr. Hektoras Vitkus.
Esminė projekto idėja, išskirianti jį iš kitų panašaus pobūdžio tyrimų, buvo palyginti karo sureikšminimą ir atminimą dviejose Vidurio Rytų Europos visuomenėse, kurių Pirmasis pasaulinis karas buvo vienodai (nors ir skirtingu mastu) patirtas, bet skirtingai sureikšmintas. Projektu siekta atlikti lyginamąją Pirmojo pasaulinio karo atminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje analizę, chronologiškai apribojant ją Antrojo pasaulinio karo pradžia, t. y. tiriant situaciją laikotarpiu, kai Pirmojo karo aktualumo dar nebuvo užgožęs Antrasis.
Vykdant tyrimą, karo atminimas ir sureikšminimas dviejose tarpukario visuomenėse buvo analizuojamas trimis lygmenimis – diskursyviniu, socialiniu ir praktiniu. Diskursyviniu lygmeniu siekta atskleisti okupacinės administracijos, vokiečio, ruso ir kt. įvaizdžių formavimąsi ir funkcionavimą karo metais, okupacijų mitologizaciją ir stereotipizaciją atitinkamai Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje, nustatyti diskurso apie Vokietiją ir vokiečius / Rusiją ir rusus tęstinumą po 1918 m., karo dėmenį diskurse apie ūkio ir miestų Lietuvoje ir Rytprūsiuose atstatymą, palyginti karo patirties reprezentavimą abiejuose kraštuose. Socialiniu (atminimo nešėjų) lygmeniu siekta palyginti veteranų ir nukentėjusiųjų kare vaidmenį Lietuvoje ir Rytprūsiuose 1918–1939 m., nustatyti šių socialinių grupių organizuotumą, ryšius su tarpukariu veikusiomis sukarintomis organizacijomis, poveikį įtraukiant karo tematiką į muziejų veiklą, ugdymo procesą ir įtaką kuriant karui atminti skirtus ritualus. Praktiniu lygmeniu siekta ištirti karo atminimo praktikas, pasireiškusias Lietuvoje ir Rytprūsiuose, t. y. mūšių ir karo aukų įamžinimą, karo muzealizavimą, vaidmenį edukacijoje, jo atminimo ritualizavimą bei nustatyti karo atminimo pajungimo politiniams interesams mastą.
Plačiau apie projektą žr.:
SAFRONOVAS, Vasilijus. Pirmojo pasaulinio karo atminimas Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje: naujų tyrimų pradžia. Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 3 (101), p. 149–159; doi.org/10.6001/lituanistica.v61i3.3189.