Geležies amžiuje vario lydinių metalurgija buvo vienas pagrindinių amatų. Ir Lietuvos I tūkstantmečio po Kr. spalvotųjų metalų radinių didžiausią dalį sudaro dirbiniai, pagaminti iš vario lydinių. Lietuvos istoriografijoje jie vadinami bendru žalvario vardu. Sistemingi spektrometriniai šių dirbinių elementinės sudėties ir technologinių procesų tyrimai, Lietuvoje vykdyti XX a. 8–9-uoju dešimtmečiais, vėliau nutrūko. Todėl tyrimų duomenys apie I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgiją buvo skurdūs, nesusisteminti, išblaškyti įvairiose publikacijose. Be to, dėl skirtingų ir detaliai neaprašytų tyrimų metodikų jų nebuvo galima lyginti tarpusavyje.
Neturint susisteminto vaizdo apie vario lydinių dirbinių elementinę sudėtį, žaliavos šaltinius ir jų kaitą, metalo srauto į dabartinę Lietuvos teritoriją mastą, šiuolaikiniame moksle buvo sunku nagrinėti kitus visuomenės ekonominei ir socialinei raidai reikšmingus klausimus: mainų kryptis, amatų centrus ar gamybos technologijas. Šią problemą ėmė spręsti doc. dr. Audronės Bliujienės suburta mokslininkų grupė: dr. Sergej Suzdalev, dr. Irma Vybernaitė-Lubienė, dr. Jurga Bagdzevičienė, dr. Gediminas Petrauskas, dr. Ričardas Taraškevičius, dr. Šarūnas Jatautis, mgr. Evaldas Babenskas, dr. Eglė Šatavičė ir Simonas Senulis.
Taikydama rentgeno fluorescencinės ir induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos metodus, naudodama sertifikuotus etalonus, ši grupė ištyrė per 2800 radinių iš 284 radaviečių. Tai laidojimo paminklai, piliakalniai, senovės gyvenvietės, lobiai, atsitiktiniai radiniai iš muziejų rinkinių, kurių dėl vienų ar kitų aplinkybių nebegalima priskirti konkrečioms radavietėms. Šios radavietės suskirstytos į penkis chronologinius periodus, apimančius laikotarpį nuo I a. iki XIII–XIV a.
Vienas svarbiausių mokslininkų grupės atlikto tyrimo rezultatų – sukurta I–XIV amžių radinių iš vario lydinių archeometrinių duomenų atviros prieigos bazė lydiniai.lt. Šios duomenų bazės ištekliai platinami pagal „Creative Commons (CC BY 3.0)“ licenciją, kurios sąlygos nurodytos čia.
Iš viso bazėje yra daugiau kaip 7257 individualių tyrimų įrašai. Induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos metodu ištirti 228 mėginiai, išgręžti iš korozijos nepažeistos radinių dalies ir šiam dirbinių kiekiui nustatyti švino izotopų santykiai. Rentgeno fluorescencinės ir induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos metodais ištirta dirbinių, pagamintų iš vario lydinių, elementinė sudėtis ir nustatytas kiekvieno tirto dirbinio lydinio tipas.
Skelbiami didelės apimties laisvai prieinami empiriniai duomenys leidžia svarstyti apie žaliavų šaltinius ir jų kaitą, metalo srauto į dabartinę Lietuvos teritoriją mastą (nustatytas kiekvieno dirbinio svoris), mainų kryptis, gamybos technologijų raidą, amatus ir jų centrus bei šiuos reikšmingus procesus matyti kaip visuomenės ekonominių ir socialinių procesų vyksmą. Bazės kūrėjai: doc. dr. Audronė Bliujienė, dr. Sergej Suzdalev, dr. Irma Vybernaitė-Lubienė, dr. Jurga Bagdzevičienė, dr. Gediminas Petrauskas, dr. Šarūnas Jatautis, mgr. Evaldas Babenskas, dr. Eglė Šatavičė ir Simonas Senulis.