Prof. dr. Vygantas VAREIKIS, Kontaktai: |
Prof. dr. Vygantas VAREIKIS, Kontaktai: |
1980–1985 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją, 1989–1992 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1999 m. rugsėjo 10 d. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinėje doktorantūroje apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos šaulių sąjungos karinė ir politinė veikla 1919–1923 metais“ (mokslinis vadovas habil. dr. Liudas Truska, iki 1998 m. habil. dr. Regina Žepkaitė). 1997 ir 2001 m. stažavosi Vidurio Europos universitete (Vengrija), 2002 m. – Oksfordo universitete (Jungtinė Karalystė), 2008 m. – Bradfordo koledže (Jungtinė Karalystė).
1985–1989 m. dėstė Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Nuo 1993 m. – Klaipėdos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros asistentas, nuo 1994 m. dėsto Istorijos katedroje asistento, nuo 2000 m. – vyr. asistento, nuo 2002 m. – docento, nuo 2010 m. – profesoriaus pareigose. 2001–2017 m. Istorijos katedros (2016–2017 m. Istorijos ir archeologijos katedros) vedėjas, 2017–2020 m. atliko BRIAI studijų programų vadovo funkcijas. 2004 m. KU Senatas suteikė docento, 2015 m. profesoriaus pedagoginį vardą. 1994–1997 m. taip pat dėstė Lietuvos krikščioniškajame koledže Klaipėdoje, 1996 m. – Göteborgo universitete (Švedija). Nuo 2013 m. BRIAI vyriausiasis mokslo darbuotojas ir 2013–2015 m. projekto vadovas.
2003–2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. 2007–2011 m. ir nuo 2017 m. KU Senato narys. Jungtinių KU ir Lietuvos istorijos instituto (2003–2015 m.) bei KU ir Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 2011 m.) istorijos krypties doktorantūros komitetų narys, nuo 2013 m. KU ir VDU istorijos krypties doktorantūros komiteto pirmininko pavaduotojas, 2014–2015 m. KU ir LII istorijos krypties doktorantūros komiteto pirmininkas. Nuo 2003 m. KU BRIAI mokslo darbų leidinio Acta Historica Universitatis Klaipedensis red. kolegijos narys. 2017 m. tapo Association for the Advancement of Baltic Studies nariu.
Vietinėje ir Lietuvos spaudoje rašo probleminiais Klaipėdos miesto istorijos ir lietuvių-žydų santykių istorijos klausimais. Knygos „Klaipėda XX amžiuje“ (1993), pažintinės publicistikos rinkinio „99 Klaipėdos miesto istorijos“ (2008, išversto į anglų ir vok. k.) ir daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, lenkų, italų kalbomis autorius, kolektyvinių monografijų „Palangos istorija“ (1999), „Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje: XIX a. antroji pusė–1941 m. birželis“ (2004, liet. ir angl. k.), „Valia priešintis. Paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos“ (2015), „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“ (2018) ir kolektyvinių studijų „Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas“ (2009), „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“ (2012), „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“ (2021) bendraautoris.
Lietuvos šaulių sąjungos ir paramilitarizmo istorija; lietuvių ir žydų santykiai XIX–XX a.; lietuvių ir vokiečių santykiai Klaipėdos krašte; XX a. Klaipėdos miesto ir regiono istorija.
2013–2015 m. KU BRIAI mokslinių tyrimų projekto „Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, vadovas.
2013–2015 m. Kęstučio Bartkevičiaus Klaipėdos universitete vykdytos podoktorantūros studijų stažuotės „Nacionaliniai judėjimai ir jų vaidmuo masių mobilizavimo procese Sovietų Sąjungoje XX a. pabaigoje“ vadovas.
2015–2019 m. Klaipėdos universiteto atstovas vienuolikos partnerių vykdytame projekte “Children Born of War – Past, Present and Future” („Vaikai gimę kare – praeitis, dabartis ir ateitis“), kurį finansavo Europos Komisija iš 2014–2020 m. Bendrosios programos tyrimams ir inovacijoms HORIZON 2020 Marie Skłodowska-Curie veiklos “Innovative Training Networks”.
2015–2018 m. KU BRIAI mokslinių tyrimų projekto „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, vienas vykdytojų. 2020–2021 m. tiriamojo projekto „„Tamsiojo paveldo“ panauda Lietuvos atminimo kultūroje: Macikų lagerių atvejo tyrimas“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal reikminių istorinių tyrimų priemonę, vienas vykdytojų.
Atsakymai į tavo klausimus
Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!