Dr. Vasilijus SAFRONOVAS, Kontaktai: |
![]() |
Dr. Vasilijus SAFRONOVAS, Kontaktai: |
![]() |
2002–2007 m. Klaipėdos universitete (KU) studijavo istoriją. 2007 m. tapo Rotary International klubo „Klaipėda“ Rimanto Ulevičiaus premijos laureatu už geriausią magistro baigiamąjį darbą „Santykis su praeitimi pokario Klaipėdoje: atminimo politika ir paminklosauga“. 2007–2011 m. – KU ir Lietuvos istorijos instituto istorijos krypties doktorantūros doktorantas. 2011 m. vasario 25 d. apgynė daktaro disertaciją „Tapatybės ideologijų konkurencija Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste: XX amžiaus Klaipėdos atvejo tyrimas“ (mokslinis vadovas habil. dr. Alvydas Nikžentaitis). 2012 m. ji apdovanota Vokietijos federalinės vyriausybės Kultūros ir medijų ministro įsteigta Immanuelio Kanto mokslinių tyrimų premija ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2011“ laureato diplomu. Nuo 2008 m. ne vieną kartą stažavosi Berlyne, 2014 m. Herderio institute Marburge.
Nuo 2008 m. dėsto ir vadovauja KU istorijos krypties studentams asistento, nuo 2011 m. – lektoriaus, 2012–2013 ir 2015–2016 m. – docento, nuo 2016 m. – profesoriaus pareigose. 2009–2013 m. dalyvavo Lietuvos istorijos institute veikusios atminimo kultūrų Lietuvoje tyrėjų grupės projektuose, nuo 2010 m. – šio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 2011–2013 m. – mokslo darbuotojas. 2013–2015 m. Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2011 m. KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslo darbuotojas, 2012–2016 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2014 m. kartu ir vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 2018 m. birželio mėn. KU BRIAI direktorius.
Monografijų „Kampf um Identität. Die ideologische Auseinandersetzung in Memel/Klaipėda im 20. Jahrhundert“ (2015; ankstesnės laidos lietuvių ir lenkų k.), „The Creation of National Spaces in a Pluricultural Region: The Case of Prussian Lithuania“ (2016; ankstesnė laida lietuvių k.) autorius, monografijų „Klaipėdos urbanistika 1945–1990 m.“ (2015), „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“ (2018), „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“ (2022) bendraautoris, straipsnių rinkinių sudarytojas, kelių knygų ir penkių dešimčių tiriamųjų straipsnių lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, rusų, lenkų kalbomis autorius ir bendraautoris. Monografija „The Creation of National Spaces in a Pluricultural Region“ Association for the Advancement of Baltic Studies Geriausios knygos apdovanojimuose (2018) Stanfordo universitete JAV pagerbta nepiniginiu prizu (honorable mention). Mokslo sintezė „Klaipėdos miesto istorija“ (2020; 2-oji laida: 2021; 3-ioji laida: 2023; laida rusų kalba: 2021) 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga“ (organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka) skaitytojų išrinkta 2020 m. populiariausia knyga. Skaitė mokslinius pranešimus daugiau kaip 50 nacionalinių ir tarptautinių konferencijų Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Lietuvos Respublikos Prezidento 2023 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu („už atminimo kultūros ir atminimo politikos Baltijos jūros regione tyrinėjimą, už reikšmingus Klaipėdos miesto, Lietuvos ir Rytų Prūsijos istorijos tyrimus“).
KU BRIAI mokslo darbų žurnalo Acta Historica Universitatis Klaipedensis vyr. redaktorius (nuo 2013 m.). Lietuvos istorijos instituto mokslo darbų žurnalo Lithuanian Historical Studies red. kolegijos narys (2012–2016 m.), nuo 2016 m. priklauso šio žurnalo tarptautinei patariamajai kolegijai. Žurnalo Forschungen zur baltischen Geschichte redaktorių kolegijos narys (nuo 2020 m.).
Tarptautinių mokslo asociacijų Association for the Advancement of Baltic Studies, German Studies Association, International Society for First World War Studies ir Historische Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung narys.
Reikšmių sistemos, formuojančios kolektyvinius suvokinius, atmintį, tapatybę ir kolektyvines erdvės sampratas Lietuvoje bei buvusiame Rytų Prūsijos regione XIX–XX a.; atminimo kultūros ir atminimo politika Baltijos jūros regione; Klaipėdos miesto ir Rytų Prūsijos istorija.
2005–2006 m. vykdė KU BRIAI projektą „Šeimos albumų istorijos. Klaipėdos krašto pokario laikotarpis 1944–1960 m.“. Daugiau apie projektą.
Lietuvos mokslo tarybos finansuotų ir Lietuvos istorijos institute vykdytų projektų „Kultūrinės ir komunikacinės atminties raiška ir transformacijos daugiakultūrinio miesto erdvėje XX–XXI a.“ (2009 m.), „Atminties kultūrų formavimo strategijos Lietuvos miestų urbanistinėse erdvėse“ (2010–2013 m.) dalyvis. 2011–2014 m. Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne, Lietuvos istorijos instituto ir Klaipėdos universiteto bendrai vykdyto mokslinių tyrimų projekto „Atminimo kultūrų tarpusavio santykiai buvusioje Rytų Prūsijoje po 1945 m.: Klaipėdos ir Olsztyno atvejų lyginamoji analizė“, finansuoto pagal Lenkijos humanistikos plėtros programą, dalyvis ir koordinatorius nuo Klaipėdos universiteto.
KU BRIAI vykdyto sklaidos projekto „Klaipėdos miestas Europos istorijos kontekstuose“ (2013 m.), finansuoto Lietuvos mokslo tarybos, vadovas. 2014–2015 m. KU BRIAI mokslo sklaidos projekto „Lituanistikos sklaida tęstiniame leidinyje „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (tomai 28–31)“, finansuoto Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros programą, vadovas.
2013–2015 m. Lietuvos istorijos instituto vykdyto projekto „Mentaliniai žemėlapiai ir nacionalinė erdvėkūra: Lietuvos atvejis“ vykdytojas. Projektas finansuotas Europos socialinio fondo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lėšomis, kurias administravo Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“.
2015–2018 m. KU BRIAI mokslinių tyrimų projekto „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“ vadovas. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių priemonę (sutarties nr. MIP-021/2015). Daugiau apie projektą.
2019–2022 m. KU BRIAI mokslinių tyrimų projekto „„Išgyventoji istorija“ Lietuvoje tarpukariu: tarp pasakojimų apie patirtis ir atminties politikos“ vadovas. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių priemonę (sutarties nr. S-MIP-19-40). Daugiau apie projektą.
2022 m. KU BRIAI mokslinių tyrimų projekto „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“ vadovas. Projektą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Daugiau apie projektą.
Atsakymai į tavo klausimus
Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!