Dr. Vykintas VAITKEVIČIUS, Kontaktai: |
Dr. Vykintas VAITKEVIČIUS, Kontaktai: |
1992 m. baigęs Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar Dariaus ir Girėno gimnazija), studijavo istoriją su archeologijos specializacija Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1996 m. įgydamas bakalauro, 1998 m. magistro kvalifikacinį laipsnį. 2000 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos istorijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto jungtinėje doktorantūroje eksternu apgynė daktaro disertaciją „Senosios Lietuvos šventvietės (sisteminis aspektas)“. 2001 m. stažavosi Stokholme (Švedijos karališkosios mokslų akademijos stipendija), 2002 m. Kylyje (Vokietijos akademinės mainų tarnybos stipendija), 2003 m. Varšuvoje (pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos istorijos instituto ir Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto), 2004 m. Rygoje (pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos mokslo tarybos ir Latvijos mokslų akademijos), 2005 m. Minske (pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos istorijos instituto ir Baltarusijos mokslų akademijos Istorijos instituto).
1992–1994 m. dirbo Kultūros paveldo inspekcijos Archeologijos skyriaus inspektoriumi, vyresn. inspektoriumi. 1995–2006 m. Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus laborantas, asistentas, mokslo darbuotojas, vyresn. mokslo darbuotojas. Nuo 2006 m. dirba KU BRIAI vyresniuoju, nuo 2013 m. vyriausiuoju mokslo darbuotoju, nuo 2008 m. skaito paskaitas KU istorijos krypties studentams, nuo 2021 m. atlieka KU BRIAI studijų programų vadovo funkcijas. 2010–2013 m. papildomai dirbo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institute projekto vadovu ir (2010–2012 m.) Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vyresn. mokslo darbuotoju. 2012 m. papildomai dirbo vyresn. mokslo darbuotoju Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakultete, nuo 2013 m. – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros projektų vadovas ir lektorius.
Nuo 1991 m. dalyvavo (ir vadovavo) daugelyje archeologinių ekspedicijų Lietuvoje, 2005–2012 m. – ir Baltarusijoje. Nuo 2006 m. jungtinės Klaipėdos universiteto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinės ekspedicijos Bajoruose (Elektrėnų sav.) vadovas.
Monografijų „Alkai: baltų šventviečių studija“ (2003), „Studies into the Balts’ Sacred Places“ (2004), mokslinių katalogų „Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija“ (1998), „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ (2006), „Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas“ (2016), mokslo studijų serijos „Neris. 2007 metų ekspedicija“ (Kn. 1–4, 2010–2014) autorius, žinyno „Laisvės ir Tėvynės ginti: 1918–1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“ (2017) ir studijos „Partizanų bunkeris Daugėliškių miške“ (2017) bendraautoris, daugiau kaip 80 tiriamųjų straipsnių lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis autorius ir bendraautoris.
Nuo 1994 m. skaitė pranešimus daugiau kaip 90 konferencijų, seminarų ir kitų mokslo renginių Lietuvoje ir užsienio šalyse.
Nuo 1996 m. Lietuvos archeologijos draugijos narys, 2006–2016 m. – jos tarybos narys, pirmininko pavaduotojas, 2012–2016 m. šios draugijos pirmininkas. 2001–2002 m. Valstybinės paminklosaugos komisijos Archeologijos pakomisės narys, 2011–2015 m. Valstybinės paveldosaugos komisijos narys nuo visuomenės organizacijų. 2005–2010 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento narys (specializacija – mitologinės vietos). Nuo 2010 m. Kultūrinių ir dvasinių vertybių, esančių saugomose teritorijose specialistų grupės (CSVPA), veikiančios prie Pasaulio saugomų teritorijų komiteto (IUCN) narys. Nuo 2012 m. Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto Geografinė informacija ir Etninės kultūros ekspertų komisijos prie LR Kultūros ministerijos narys. Nuo 2013 m. Lietuvos skaitmeninimo tarybos prie LR Kultūros ministerijos narys, nuo 2014 m. – Europos paveldo ženklo komisijos prie LR Kultūros ministerijos narys. Duomenų bazės „Lituanistika“ (nuo 2012 m.) ir Lietuvos kultūros tarybos (nuo 2014 m.) ekspertas. Tęstinio leidinio „Lietuvos archeologija“ (nuo 2006 m.), žurnalų „Gimtasai kraštas“ (nuo 2008 m.), „Liaudies kultūra“ (nuo 2009 m.), „Tautosakos darbai“ (nuo 2015 m.) red. kolegijų narys.
Moksliniai pasiekimai įvertinti jaunųjų istorikų olimpiados nugalėtojo prizu (1992 m.), Geriausios knygos nominacija (2005 m., Association for the Advancement of Baltic Studies), apdovanojimu „Baltoji gimtis“ (2006 m., muzikos įrašų leidykla „Dangus“), LR Švietimo ministerijos padėka mokslo ir technologijų populiarinimo darbų konkurse (2008 m.). 2008 m. už archeologijos mokslo plėtojimą Lietuvos archeologijos draugijos išrinktas Lietuvos metų archeologu. 2011 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta valstybinė dr. Jono Basanavičiaus premija. 2012 m. apdovanotas Klaipėdos universiteto Mokslo, 2014 m. Kaišiadorių rajono Kultūros, o 2015 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos medaus premijomis.
Baltų religija ir mitologija. 1992 m. pradėti tyrimai apima senųjų šventviečių, laidosenos ir kitų religinių reiškinių tyrinėjimus archeologijos, istorijos, kalbotyros, etnologijos, folkloro ir geografijos perspektyvoje.
Nuo 1998 m. rengiami kompleksiniai Lietuvos regionų tyrimai, kurie 2003–2012 m. taip pat vyko ir Vidurio bei Vakarų Baltarusijos vietovėse.
Nuo 2011 m. mokslinis dėmesys telkiamas į lietuvių prigimtinės kultūros reiškinius. 2015 m. pradėtas rengti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos šventviečių sąvadas, Bajorų kapinyno (Elektrėnų sav.) tyrimų ir radinių katalogas.
Lietuvos istorijos institute vykdytų projektų „Ikikrikščioniškoji Lietuvos kultūra“ (vad. V. Kazakevičius, 1995–1996 m.); „Lietuvos gyventojų kultūra XI–XVII a. archeologijos duomenimis“ (vad. G. Zabiela, 1997–2001 m.), „Regioniniai baltų kultūros modeliai: procesų dinamika vėlyvajame geležies amžiuje“ (vad. V. Kazakevičius ir I. Vaškevičiūtė, 2002–2006 m.) dalyvis.
Geologijos instituto, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos istorijos instituto vykdyto projekto „Raigardo slėnio – unikalaus gamtos ir kultūros paminklo – raida ir vaidmuo dvasinėje kultūroje” (vad. A. Širmulis, 1998–1999 m.) dalyvis.
Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Geologijos instituto projekto „Merkinės gamtinis ir kultūrinis peveldas: vertė ir kontekstai“ (vad. Ž. Šaknys, 2000–2001 m.) dalyvis.
Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto projekto „Kompleksiniai tyrimai Neries (Vilijos) aukštupyje“ vadovas (2005 m.). Jungtinės valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų tarybos projekto „Vilija-Neris. K. Tiškevičiaus keliais po 150 metų“ (2007 m.) dalyvis.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Matematikos ir informatikos instituto projekto „LieTa: Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka“ (vad. J. Šlekonytė, 2008–2010 m.) dalyvis.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vykdyto projekto „Gervėčiai: istorinė atmintis ir kultūrinis tapatumas“ (vad. S. Matulevičienė, 2010–2012 m.) dalyvis.
2003–2006 m. vykdant Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Matematikos ir informatikos instituto projektą „Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: istorijos, etnologijos ir kalbos šaltinių elektroninis sąvadas” (vad. D. Vaitkevičienė), aktyviai dalyvauta kuriant lituanistikos paveldo informacinę sistemą „Aruodai“, jos įrankius ir metodiką.
2010–2013 m. – ES 7 Bendrosios programos projekto CARARE (Connecting Archaeology and Architecture in Europeana) Lietuvoje vykdytos dalies vadovas (projektas vykdytas VU Komunikacijos fakultete). Nuo 2013 m. LoCloud (Local content in a Europeana cloud) Lietuvoje vykdomos dalies dalyvis (VU Komunikacijos fakultete). Darbo grupėje, vadovaujamoje doc. R. Laužiko, parengtas Lietuvos standartas LST ISO 21127:2006 (Informacija ir dokumentavimas. Ontologijų gairės kultūros paveldo informacijos mainams). Nuo 2010 m. darbo grupėje buvo sukurtas Bendras asmenvardžių, vietovardžių ir istorinės chronologijos tezauro modelis (BAVIC).
Atsakymai į tavo klausimus
Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!