BDAR
Privatumo politika

Būtini slapukai

Būtini slapukai įgalina pagrindines tinklapio funkcijas.Svetainė negali tinkamai veikti be šių slapukų, juos galima išjungti tik pakeitus naršyklės nuostatas.

Statistikos slapukai

Analitiniai slapukai padeda mums tobulinti mūsų tinklalapį, renkant ir pateikiant informaciją apie jo naudojimą.

Rinkodaros slapukai

Mes naudojame rinkodaros slapukus, kad padėtume pagerinti jūsų reklaminių kampanijų tinkamumą.

Mokslo darbuotojai

Leiserowitz Ruth

Prof. Dr. Ruth LEISEROWITZ,
pareigos: vyriausioji mokslo darbuotoja

Kontaktai:
Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda,
tel. (8 46) 39 88 06;
el. paštas: ruth.leiserovitz@ku.lt

ORCID iD icon ORCID iD |  Google Scholar |
 Academia.edu |  ResearchGate

  

Biografija

1990–1996 m. Berlyno laisvajame universitete (Freie Universität Berlin), Humboldtų universitete (Humboldt-Universität zu Berlin) ir Vilniaus universitete studijavo Viduramžių, Naujųjų ir Naujausių laikų istoriją bei polonistiką. 1997 m. lapkričio 19 d. Humboldtų universitete Berlyne apgynė daktaro disertaciją, skirtą vietinių civilių gyventojų išgyvenimo strategijoms po Antrojo pasaulinio karo regione abipus Nemuno žemupio („Die deutsche Bevölkerung zwischen Anpassung und Ausweisung nördlich und südlich der Memel (1945–1948)“; mokslinis vadovas Prof. Dr. Heinrich August Winkler; monografija išleista 2000 m.). 2007 m. Humboldtų universitete Berlyne atliko habilitacijos procedūrą, kuri Vokietijoje suteikia venia legendi teisę dėstyti universitete. Šiai procedūrai pateiktas darbas, skirtas žydų perspektyvai Rytų Prūsijos pasienio regione („Grenzerfahrungen. Jüdische Perspektiven einer preußischen Peripherie“; monografija išleista 2010 m.).

1997–1999 m. dirbo Thomo Mano kultūros centre Nidoje moksline bendradarbe (pozicija finansuota Roberto Boscho fondo lėšomis). 1997–2002 m. dirbo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vyr. asistente. 2001–2003 m. dirbo mokslo darbuotoja Humboldtų universitete Berlyne, 2005–2008 m. – tarptautinio mokslinių tyrimų projekto, skirto Napoleono karų prisiminimams, koordinatore Berlyno laisvajame universitete, 2005–2009 m. – mokslo darbuotoja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute (KU BRIAI). 2009–2024 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja Vokietijos istorijos institute Varšuvoje (Deutsches Historisches Institut Warschau = Niemiecki Instytut Historyczny w Warszawie). 2016–2018 m. vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigose dalyvavo KU BRIAI vykdytame projekte. Nuo 2015 m. dėsto Rytų Europos istoriją profesorės pareigose Humboldtų universitete Berlyne. Nuo 2025 m. balandžio mėn. KU BRIAI vyriausioji mokslo darbuotoja.

Monografijų „Wolfskinder: Grenzgänger an der Memel“ (1996–2003 m. keturios laidos vokiečių k.; 2000 m. išleista lietuvių k.), „Ostpreußens Schicksalsjahre 1944–1948“ (2000–2016 m. penkios laidos vokiečių k.), „Memellandbuch: Fünf Jahrzehnte Nachkriegsgeschichte“ (2002), „Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch-litauischen Grenzregion 1812–1942“ (2010), „Heldenhafte Zeiten: Die polnischen Erinnerungen an die Revolutions- und Napoleonischen Kriege 1815–1945“ (2017) autorė, monografijos „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m. Naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ (2019) bendraautorė, straipsnių rinkinių sudarytoja, dešimčių tiriamųjų straipsnių lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, lenkų, lietuvių kalbomis autorė ir bendraautorė. Skaitė mokslinius pranešimus daugiau kaip 50 nacionalinių ir tarptautinių konferencijų Austrijoje, Estijoje, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento 2014 m. gruodžio 22 d. apdovanota Vokietijos Federacijos ordino už nuopelnus pirmojo laipsnio kryžiumi už nuopelnus (das Verdienstkreuz 1. Klasse des Verdienstordens der Bundesrepublik Deutschland). Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. vasario 16 d. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

2009–2020 m. buvo Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė. 2020 m. Neringos savivaldybės apdovanota Martyno Liudviko Rėzos premija.

KU BRIAI mokslo darbų žurnalo Acta Historica Universitatis Klaipedensis red. kolegijos narė. Tarptautinių mokslo asociacijų Baltische historische Kommission (nuo 1998 m.), Verein der Osteuropahistoriker (2012 –2024 m.) narė, taip pat mokslo asociacijos Historische Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung valdybos narė (nuo 2022 m.).

Tyrimų interesai

Vokiečių, lietuvių ir žydų santykiai XVIII–XX a.; Rytų Prūsijos istorija; migracijų istorija.

Moksliniai projektai

Klaipėdos universitete vykdė šiuos mokslinių tyrimų projektus (apie juos daugiau skaityti čia):

  • 2016–2018 m. „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ (projekto vadovė Sigita Kraniauskienė; finansavo Lietuvos mokslo taryba);
  • 2005–2007 m. „Iš pasienio miesto į pasaulį. Žydai Memelyje / Klaipėdoje“ (projekto vadovė);
  • 2005–2006 m. „Prarastoji Rytų Prūsijos istorija: vilko vaikų likimai“ (projekto vadovė);
  • 2005–2006 m. „Šeimos albumų istorijos: Klaipėdos kraštas 1944–1960 m.“ (projekto vadovė).

Publikacijų sąrašas

Monografijos, mokslo studijos

  1. KRANIAUSKIENĖ, Sigita; POCYTĖ, Silva; LEISEROWITZ, Ruth; ŠUTINIENĖ, Irena. Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. – 472 p. ISBN 978-609-481-032-9
  2. LEISEROWITZ, Ruth. Heldenhafte Zeiten. Die polnischen Erinnerungen an die Revolutions- und Napoleonischen Kriege 1815–1945 (Die Revolutions- und Napoleonischen Kriege in der Europäischen Erinnerung, Bd. 4). Paderborn: Ferdinand Schöningh, 2017. – 237 S. ISBN 978-3-506-78605-0
    Recenzijos: Historische Zeitschrift, 2019, 309. Jg., Nr. 3, S. 775–777 (Dieter Langewiesche), URL: https://www.degruyterbrill.com/document/doi/10.1515/hzhz-2019-1500/html; Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 2019, 67. Jg., Nr. 1, S. 150–151 (Guido Hausmann); Sehepunkte, 2019, Bd. 19, Hf. 6 (Heidi Hein-Kircher), URL: https://www.sehepunkte.de/2019/06/30291.html; Militärgeschichtliche Zeitschrift, 2018, 77. Jg., Nr. 1, S. 205–208 (Andreas Hofmann), DOI: https://doi.org/10.1515/mgzs-2018-0028; Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 2018, 67. Jg., Nr. 3, S. 430–432 (Magdalena Koy), DOI: https://doi.org/10.25627/201867310436; Zeitschrift für Geschichtswissenschaft, 2017, Bd. 65, Hf. 9, S. 789–791 (Alexander Querengässer).
  3. LEISEROWITZ, Ruth. Sabbatleuchter und Kriegerverein. Juden in der ostpreußisch-litauischen Grenzregion 1812–1942 (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, Bd. 24). Osnabrück: Fibre Verlag, 2010. – 459 S. ISBN 978-3-938400-59-3
    Recenzijos: Zion, 2014, Vol. 1, pp. 113–116 (Anna Novikov), DOI: http://www.jstor.org/stable/23686530; Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2012, t. 24, p. 321–326 (Hektoras Vitkus), DOI: https://doi.org/10.15181/ahuk.v24i0.30; East European Jewish Affairs, 2012, Vol. 42, No. 1, pp.81–82 (Steven Schouten), DOI: https://doi.org/10.1080/13501674.2012.670373; Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 2012, 61. Jg., Nr. 2, S. 288–290 (Hans-Jürgen Bömelburg), DOI: https://doi.org/10.25627/20126129369.
  4. LEISEROWITZ, Ruth. Von Ostpreußen nach Kyritz. Wolfskinder auf dem Weg nach Brandenburg. Potsdam: Brandenburgische Landeszentrale für Politische Bildung, 2003. – 112 S. ISBN 3-932502-33-7
  5. KIBELKA, Ruth. Memellandbuch: Fünf Jahrzehnte Nachkriegsgeschichte. Berlin: Basisdruck Verlag, 2002. – 238 S. ISBN 3-86163-128-8
  6. KIBELKA, Ruth. Ostpreußens Schicksalsjahre: 1944–1948. Berlin: Aufbau-Verlag, 2000. – 358 S. ISBN 3-351-02505-X; 2. Aufl.: Berlin: Aufbau-Verlag, 2001. – 358 S. ISBN 3-351-02505-X; 3. Aufl.: Berlin: Aufbau TB, 2004. – 362 S. ISBN 3-746-68120-0, 4. Aufl.: Berlin: Gemini, 2014. – 362 S. ISBN 978-3-86789-759-4; 5. Aufl.: Berlin: edition berolina, 2016. – 362 S. ISBN 978-3-95841-053-4
  7. KIBELKA, Ruth. Vilko vaikai. Kelias per Nemuną̜. Vilnius: Baltos lankos, 2000. – 200 p. ISBN 9955-00-014-7
    [Knygos Wolfskinder: Grenzgänger an der Memel vertimas į lietuvių k.]
  8. KIBELKA, Ruth. Wolfskinder: Grenzgänger an der Memel. Berlin: BasisDruck Verlag, 1996. – 239 S. ISBN 3-86163-064-8; 2., erw. Aufl. Schriftenreiche: Basis-Druck-Zeitgeschichte, Bd. 14: Berlin: BasisDruck Verlag, 1997 – 247 S. ISBN 3-86163-064-8; 3., durchges. Aufl.: Berlin: BasisBruck Verlag, 1999. – 247 S. ISBN 3-86163-064-8; 4., erw. Aufl.: Berlin: BasisDruck Verlag, 2003. – 263 S. ISBN 3-86163-064-8
    Recenzija: Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 2000, 49. Jg., Nr. 3, S. 455–456 (Peter Wörster), DOI: https://doi.org/10.25627/20004937364.

Sudaryti mokslo darbai

  1. Perspektivwechsel: Aus Forschungserfahrungen am DHI Warschau. Hrsg. von Ruth LEISEROWITZ, Magdalena SARYUSZ-WOLSKA. Warszawa: Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2024. – 209 S. ISBN 978-83-235-6441-6. URL: https://www.wuw.pl/product-pol-19592-Perspektivwechsel-Aus-Forschungserfahrungen-am-DHI-Warschau-PDF.html. DOI: https://doi.org/10.31338/uw.9788323564416.
  2. Jewish or Common Heritage? Appropriation of Synagogues in East-Central Europe since 1945. Ed. by Christhardt HENSCHEL, Ruth LEISEROWITZ, Kamila LENARTOWICZ, Neele MENTER, Zuzanna ŚWIATOWY (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, 49). Osnabrück: Fibre Verlag, 2024.– 320 S. ISBN 978-3-944870-90-8. DOI: https://doi.org/10.3790/978-3-944870-99-1.
  3. Zmienić punkt widzenia. Z doświadczeń badawczych Niemieckiego Instytutu Historycznego w Warszawie. Red. Ruth LEISEROWITZ, Magdalena SARYUSZ-WOLSKA. Warszawa: Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2023. – 194 s. ISBN 978-83-235-6071-5. URL: https://www.wuw.pl/product-pol-18612-Zmienic-punkt-widzenia-Z-doswiadczen-badawczych-Niemieckiego-Instytutu-Historycznego-w-Warszawie-PDF.html. DOI: https://doi.org/10.31338/uw.9788323560715.
  4. Making Justice Visible: War Crimes Trials, Media and Memory after World War II. Ed. By Ruth LEISEROWITZ, Gintarė MALINAUSKAITĖ, Hektoras VITKUS. (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, 45). Osnabrück: Fibre-Verlag, 2022. – 352 p. ISBN 978-3-944870-80-9. DOI: https://doi.org/10.3790/978-3-88640-438-4
    Recenzijos: Lithuanian Historical Studies, 2014, Vol. 28, pp. 261–265 (Violeta Davoliūtė), DOI: https://doi.org/10.30965/25386565-028010014; Lietuvos istorijos studijos, 2024, t. 53, p. 108–113 (Tomas Vaiseta), DOI: https://doi.org/10.15388/LIS.2024.53.7.
  5. Space as a Category for the Research of the History of Jews in Poland-Lithuania, 1500–1900. Ed. by Maria CIEŚLA, Ruth LEISEROWITZ (Quellen und Studien des Deutsches Historisches Institut Warschau, 40). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022.– 156 pp. ISBN 978-344-739-311-9
    Recenzija: Zapiski Historyczne, 2024, t. 89, z. 1, s. 139–147 (Jürgen Heyde), DOI: http://dx.doi.org/10.15762/ZH.2024.06.
  6. Women and Men at War. A Gender Perspective on World War II and its Aftermath in Central and Eastern Europe. Ed. by Maren RÖGER, Ruth LEISEROWITZ (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, 28). Osnabrück: Fibre Verlag, 2012. – 342 pp. ISBN 978-3-938400-83-8
    Recenzijos: Bohemia, 2014, Bd. 54, Nr. 1, S. 220–223 (Natali Stegmann), DOI: https://doi.org/10.18447/BoZ-2014-3931; Pamięć i Sprawiedliwość, 2014, 24, 13/2, s. 504–514 (Natalia Jarska).
  7. Die unbekannten Nachbarn. Minderheiten in Osteuropa. Hrsg. von Ruth LEISEROWITZ. Berlin: Ch. Links Verlag, 2008. – ISBN 978-3-86153-492-1

Šaltinių publikacijos

  1. LEISEROWITZ, Ruth. Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021. – 167 p. ISBN 978-609-070-5964
  2. Seid doch laut! Die Frauen für den Frieden in Ost-Berlin. Hrsg. von Almut ILSEN, Ruth LEISEROWITZ. Berlin: Ch. Links Verlag, 2019. – 304 S. ISBN 978-396-289-065-0.
  3. Auch wir sind Europa: Zur jüngeren Geschichte und aktuellen Entwicklung des Baltikums. Hrsg. von Ruth KIBELKA. Berlin: Aufbau-Taschenbuch-Verlag, 1991. – 174 S. ISBN 3-74660-052-9.

Mokslo straipsniai (atrinkta)

  1. LEISEROWITZ, Ruth. Archival Review: A Showcase of the German Historical Knowledge Landscape – the Library of the German Historical Institute (GHI) Warsaw. Studies on National Movements, 2024, Vol. 13, No. 1, pp. 135–140. DOI: https://doi.org/10.21825/snm.91455.
  2. LEISEROWITZ, Ruth. Representations of the Holocaust in the Jewish Museum in Kaliningrad. Eastern European Holocaust Studies, 2024, Vol. 2, No. 2, pp. 457–480. DOI: https://doi.org/10.1515/eehs-2024-0008.
  3. LEISEROWITZ, Ruth. Waldbrüder – der bewaffnete Widerstand in Nachkriegslitauen. In Zweierlei Neuanfang. Das Ende des Zweiten Weltkriegs in West und Ost (Quellen und Studien / Deutsches Historisches Institut Warschau, 43). Hrsg. von Frank-Lothar KROLL, Milos ŘEZNÍK. Wiesbaden. 2024, S. 49–60.
  4. LEISEROWITZ, Ruth. Litauische Postkartenproduktion um die Jahrhundertwende. Das Phänomen der nationalen Bildpostkarte. In Völker verkaufen: Politik und Ökonomie der Postkartenproduktion im östlichen Europa um 1900 (Visuelle Geschichtskultur, 22). Hrsg. von Vincent HOYER, Maren RÖGER. Dresden, 2023, S. 167–180.
  5. LEISEROWITZ, Ruth. Der Fotobeweis oder wie ein Bild ein Sommerhaus rettete. In Den Slawen auf der Spur: Festschrift für Eduard Mühle zum 65. Geburtstag (Tagungen zur Ostmitteleuropa-Forschung, 42). Hrsg. von Matthias E. CICHON, Anne KLUGER, Martin KOSCHNY, Heidi HEIN-KIRCHER. Marburg, 2022, S. 219–228.
  6. LEISEROWITZ, Ruth. Grenzgänger. Litvaken im Ostpreußen des 19. Jahrhunderts. In Das östliche Europa als Verflechtungsraum. Agency in der Geschichte: Festschrift für Prof. Dr. Gertrud Pickhan. Hrsg. von Roland BORCHERS, Alina BOTHE, Markus NESSELRODT, Agnieszka WIERZCHOLSKA. Berlin, 2021, S. 52–61.
  7. LEISEROWITZ, Ruth. Women in the Multiple Field of Tension: Everyday Wartime Life in East Prussia. In Women and War: Roles and Experiences in Lithuanian History (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 42). Ed. by Vytautas JOKUBAUSKAS. Klaipėda, 2021, pp. 205–218. DOI: https://doi.org/10.15181/ahuk.v42i0.2298.
  8. LEISEROWITZ, Ruth. The Jewish Contribution to Lithuanian Independence 1918/1919. In Creating Modern Nation-States in the Eastern Baltic (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 38). Ed. by Vygantas VAREIKIS, Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2020, pp. 153–162. DOI: https://doi.org/10.15181/ahuk.v38i0.2081.
  9. LEISEROWITZ, Ruth. Jews and Their Informal Space in Klaipėda, 1945–1960. In Beyond Camps and Forced Labour. Ed. by Suzanne BARDGETT, Christine SCHMIDT, Dad STONE. Cham, 2020, pp. 185–205. DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-030-56391-2_11.
  10. LEISEROWITZ, Ruth. Childhood in the Memel Region. In Borderland Studies Meets Child Studies. A European Encounter (Studies in Contemporary History, Vol. 6). Ed. by Machteld VENKEN. Berlin, 2017, pp. 65–83.
  11. LEISEROWITZ, Ruth. Familienfotos als Quelle zur memelländischen Geschichte 1944–1960. Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 2017, 66. Jg., Hf. 4, S. 576–594. DOI: https://doi.org/10.25627/201766410289.
  12. LEISEROWITZ, Ruth. Population Displacement in East Prussia during the First World War. In Europe on the Move: The Great War and Its Refugees. Ed. by Peter GATRELL, Lyubov ZHVANKO. Manchester, 2017, pp. 23–44.
  13. LEISEROWITZ, Ruth. Rekonstruktion von Identität und Imagination. Puzzlesteine des jüdischen Wilna. In Vilne – Wilna – Wilno – Vilnius: eine jüdische Topografie zwischen Mythos und Moderne. Hrsg. von Elke-Vera KOTOWSKI, Julius H. SCHOEPS. Berlin, 2017, S. 141–153.
  14. LEISEROWITZ, Ruth. Population Shifts and Displacement in the Memel Region. In Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century: Experiences, Identities and Legacies. Ed. by Tomas BALKELIS, Violeta DAVOLIŪTĖ. Leiden, Boston, 2016, pp. 112–131. DOI: https://doi.org/10.1163/9789004314108_007.
  15. LEISEROWITZ, Ruth. A Border from a Jewish Perspective. Developments on the Prussian Periphery. In Jewish and Non-Jewish Spaces in the Urban Context. Ed. by Alina GROMOVA, Felix HEINERT, Sebastian VOIGT. Berlin, 2015, pp. 135–150.
  16. KIBELKA-LEISEROWITZ, Ruth. Entre contacts fortuits et remémorations soudaines : le tourisme mémoriel dans l’ex-Prusse orientale. In Le tourisme mémoriel en Europe centrale et orientale. Dir. Delphine BECHTEL, Luba JURGENSON. Paris, 2013, p. 61–80.
  17. LEISEROWITZ, Ruth. Litauen. Arbeit und Arbeitssituation in den Ghettos. In Arbeit in den nationalsozialistischen Ghettos (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, 29). Hrsg. von Jürgen HENSEL, Stephan LEHNSTAEDT. Osnabrück, 2013, S. 209–231.
  18. LEISEROWITZ, Ruth. Studentai kaip kultūrinės komunikacijos veikėjai. Karaliaučiaus universitetas ir jame studijavę lenkų studentai (1770–1825). In Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 26). Sud. Silva POCYTĖ. Klaipėda, 2013, p. 126–134. DOI: https://doi.org/10.15181/ahuk.v26i0.513.
  19. LEISEROWITZ, Ruth. In the Lithuanian Woods: Jewish and Lithuanian Female Partisans. In Women and Men at War. A Gender Perspective on World War II and its Aftermath in Central and Eastern Europe. Ed. by Maren RÖGER, Ruth LEISEROWITZ (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, 28). Osnabrück, 2012, pp. 199–218.
  20. LEISEROWITZ, Ruth. Žydai tarpukario Klaipėdos krašte. In Lietuvos žydai: istorinė studija. Sud. Vladas SIRUTAVIČIUS, Darius STALIŪNAS, Jurgita ŠIAUČIŪNAITĖ-VERBICKIENĖ. Vilnius, 2012, p. 425–431.
    [tas pats anglų k.:] LEISEROWITZ, Ruth. The Jews of the Klaipėda Region in the Interwar Period. In The History of Jews in Lithuania: from the Middle Ages to the 1990s. Ed. by Vladas SIRUTAVIČIUS, Darius STALIŪNAS, Jurgita ŠIAUČIŪNAITĖ-VERBICKIENĖ. Leiden, Boston, 2019, pp. 375–382. DOI: https://doi.org/10.30965/9783657705757_026.
  21. LEISEROWITZ, Ruth. Jazz in Soviet Lithuania – a nonconformist niche. Introduction and subject of investigation. In Jazz Behind the Iron Curtain (Jazz under State Socialism, Vol. 1). Ed. by Gertrud PICKHAN, Rüdiger RITTER. Frankfurt am Main, 2011, pp. 183–190.
  22. LEISEROWITZ, Ruth. Jüdischer Identitätswandel in Ostpreußen. Paradigmen. In Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais = Die vieldeutigen Identitäten in den Zwischenräumen: Der Fall Ostpreußen (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 23). Ed. by Vasilijus SAFRONOVAS, Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Lina MOTUZIENĖ. Klaipėda, 2011, p. 136–144. URL: https://e-journals.ku.lt/journal/AHUK/article/1433/info.
  23. LEISEROWITZ, Ruth. Polish Volunteers in the Napoleonic Wars. In War Volunteering in Modern Times: From the French Revolution to the Second World War. Ed. by Christine G. KRÜGER, Sonja LEVSEN. Basingstoke, 2011, pp. 59–77. DOI: https://doi.org/10.1057/9780230290525_4.
  24. WARDHAUGH, Jessica; LEISEROWITZ, Ruth; BAILEY, Christian. Intellectual Dissidents and the Construction of European Spaces, 1918–1988. In Europeanization in the Twentieth Century. Ed. by Martin CONWAY, Kiran K. PATEL. London, 2010, pp. 21–43. DOI: https://doi.org/10.1057/9780230293120_2.
  25. LEISEROWITZ, Ruth. Memelgebiet. In Das „Großdeutsche Reich“ und die Juden. Nationalsozialistische Verfolgung in den angegliederten Gebieten (Wissenschaftliche Reihe des Fritz Bauer Instituts, Bd. 17). Hrsg. von Wolf GRUNER, Jörg OSTERLOH. Frankfurt a.M., New York, 2010, S. 175–198
    [tas pats anglų k.:] LEISEROWITZ, Ruth. Memel Territory. In The Greater German Reich and the Jews: Nazi Persecution Policies in the Annexed Territories (Studies on War and Genocide, Vol. 20). Ed. by Wolf GRUNER, Jörg OSTERLOH. New York, 2015, pp. 136–156.
  26. LEISEROWITZ, Ruth. To Go To or Through Prussia? Litvak Migratory Decisions in the Second Half of the Nineteenth Century and Their Consequences. Jewish Culture and History, 2009, Vol. 11, Nos. 1–2, pp. 229–239. DOI: http://dx.doi.org/10.1080/1462169X.2009.10512126.
  27. LEISEROWITZ, Ruth. Der Aufstieg der Memeler Holzhändler und die Familie Nafthal. In Von Kaunas bis Klaipėda. Deutsch-jüdisch-litauisches Leben entlang der Memel. Hrsg. von Rūta EIDUKEVIČIENĖ, Monika BUKANTAITĖ-KLEES. Fernwald, 2007, S. 35–50.
  28. LEISEROWITZ, Ruth. Tilsit – die Rückkehr der Perspektiven. In memoriam Isaak Rutman. In Die Aneignung fremder Vergangenheiten in Nordosteuropa am Beispiel plurikultureller Städte (20. Jahrhundert) (Nordost-Archiv, Bd. XV/2006). Hrsg. von Thomas SERRIER. Lüneburg, 2007, S. 134–147.
  29. LEISEROWITZ, Ruth. „Naujas pasaulis“. Modernizacijos pasekmės Rytų Prūsijoje. In Kultūriniai saitai abipus Nemuno: Mažosios Lietuvos reikšmė Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 10). Sud. Silva POCYTĖ, Rimantas SLIUŽINSKAS. Klaipėda, 2004, p. 36–39. URL https://e-journals.ku.lt/journal/AHUK/article/2429/info.
  30. LEISEROWITZ, Ruth. Rekonstruktion von Identität und Imagination. Neue jüdische Gemeinden in Klaipeda und Kaliningrad. Der Ort des Judentums in der Gegenwart 1989–2002. Hrsg. von Hiltrud WALLENBORN, Michal KÜMPER, Anna LIPPHARDT, Jens NEUMANN, Johannes SCHWARZ, Maria VASSILIKOU. Berlin, 2004, S. 47–62.
  31. LEISEROWITZ, Ruth. Schmuggel als Lebensform an der Grenze. Einblicke in Grenzwelten des 19. Jahrhunderts. In Kultūriniai saitai abipus Nemuno: Mažosios Lietuvos reikšmė Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 10). Sud. Silva POCYTĖ, Rimantas SLIUŽINSKAS. Klaipėda, 2004, p. 70–77. URL https://e-journals.ku.lt/journal/AHUK/article/2433/info.
    [to paties versija:] LEISEROWITZ, Ruth. Schmuggel als Lebensform an der Grenze. In Grenzen: gesellschaffliche Konstitutionen und Transfigurationen (Europäiche Schriften der Adalbert-Stiftung Krefeld, Bd. 1). Hrsg. von Hans HECKER. Essen, 2006, S. 103–114.
  32. LEISEROWITZ, Ruth. Die Illusion der transmigratorischen Existenz. Juden im Memel des 20. Jahrhunderts. In Im Wandel der Zeiten: Die Stadt Memel im 20. Jahrhundert (Nordost-Archiv, Bd. X/2001). Hrsg. von Joachim TAUBER. Lüneburg, 2002, S. 307–336.
  33. LEISEROWITZ, Ruth. Klaipėda – vom Memelland zur Region Westlitauen. Osteuropa, 2002, Bd. 52, Hf. 9/10, S. 1319–1325. URL: http://www.jstor.org/stable/44922031.
  34. KIBELKA, Ruth. Die Morde von Rainiai und Pravieniškės. In Judenmord in Litauen. Studien und Dokumente. Hrsg. von Wolfgang BENZ, Marion NEISS. Berlin, 1999, S. 91–95.
  35. KIBELKA, Ruth. Litauen. Verfolgung und Rettung unter deutscher Besatzung. In Solidarität und Hilfe für Juden während der NS-Zeit. Bd. 2: Ukraine, Frankreich, Böhmen und Mähren, Österreich, Lettland, Litauen, Estland. Hrsg. von Wolfgang BENZ, Juliane WETZEL. Berlin, 1998, S. 273–293.

Svarbesnės eseistikos, mokslo sklaidos publikacijos

  1. LEISEROWITZ, Ruth. Žydų gyvenimo XIX a. pradžioje kai kuriose Sūduvos pasienio vietose įžvalgos. In Melno taikos fenomenas – Sūduvos saugumo raida. Ats. red. Vytautas ŠLAPKAUSKAS. Vilnius, 2023, p. 466–485.
  2. LEISEROWITZ, Ruth. The traders of Wystiten: the border as a modernization factor for Litvaks in transnational space in 19th century. In Central and East European Jews at the crossroads of tradition and modernity: proceedings of the International Conference of the Lithuanian Institute of History and the Centre for the Studies of the Culture and History of East European Jews: April 19–21, 2005, Vilnius. Ed. by Jurgita ŠIAUČIUNAITĖ-VERBICKIENĖ, Larisa LEMPERTIENĖ. Vilnius, 2006, pp. 319–331.
    [versija lietuvių k.:] LEISEROWITZ, Ruth. Vištyčio prekybininkai: siena, kaip modernizacijos veiksnys XIX a. transnacionalinėje erdvėje. In Vištytis. D. 3. Sud. Vilius KOČIUBAITIS, Genia JURKYNIENĖ, Juozas JURKYNAS, Algirdas MERKEVIČIUS. Vilnius, 2024, p. 398–406.
  3. LEISEROWITZ, Ruth. Juden in Ostpreußen: Auf den Spuren der Familie Berlowitz. In KulturLandschaft Ost- und Westpreußen. In memoriam Heinko Stern († 16. August 2004). Potsdam, 2005, S. 119–132.
  4. LEISEROWITZ, Ruth. Unerkannt durch Freundesland. Subversiv reisen mit Transitvisa. In Bye bye Lübben City. Bluesfreaks, Tramps und Hippies in der DDR. Hrsg. von Michael RAUHUT, Thomas KOCHAN. Berlin, 2004, S. 165–176.
  5. KIBELKA, Ruth. Klaipėdos ir Šilutės žydai XIX amžiuje. In Baltija 2001: literatūrinis kultūrinis almanachas. Klaipėda, 2001, p. 187–194.
  6. KIBELKA, Ruth. Die Brücke von Tilsit. Annaberger Annalen, 1999, Nr. 7, S. 173–201. URL: https://annaberger-annalen.de/jahrbuch/1999/Annaberg%20Nr.7%20Kap13.pdf.
  7. KIBELKA, Ruth. Deutsche in Litauen. Sechs Bemerkungen zum Minderheitenspektrum im Jahr 1995. Annaberger Annalen, 1996, Nr. 4, S. 140–147. URL: https://annaberger-annalen.de/jahrbuch/1996/Annaberg%20Nr.4%20Kap11.pdf.
  8. KIBELKA, Ruth. Spurensuche in Litauischen Archiven. Annaberger Annalen, 1993, Nr. 1, S. 13–16. URL: https://annaberger-annalen.de/jahrbuch/1993/Annaberg%20Nr.1%20Kap2.pdf.

Atsakymai į tavo klausimus

Sveiki! Pasirinkite temą, kuri jus domina ir, galbūt, padėsime rasti atsakymą iš karto. Jei turite kitų klausimų, pasirinkite „Turiu kitą klausimą“ ir užpildykite klausimo formą.
Domina studijos Klaipėdos universitete
Reikalinga akademinė pažyma/diplomo kopija
Negaliu prisijungti prie VMA/AIS ar kitos KU sistemos

Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!

Užklausa sėkmingai gauta