Maloniai kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Industrinė archeologija: gyvenimo pokyčiai ir materialieji palikimai“ – trečiojoje konferencijoje iš ciklo „Archaeologia urbana“.
Konferencija vyks 2023 m. lapkričio 10 d., Klaipėdoje.
Organizatorius Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Partneris Lietuvos archeologijos draugija.
Rėmėjas Klaipėdos miesto savivaldybė.
Konferenciją organizuoja dr. Raimonda Nabažaitė | Klaipėdos universitetas.
Konferencijos programa
8.30 Registracija, kava
9.00 Konferencijos atidarymas
PLENARINIAI PRANEŠIMAI
9.20 Gintautas Zabiela | Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Industrinė archeologija: problematika ir tyrimų perspektyvos
9.40 Vasilijus Safronovas | Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Pramonės raida ir jos pėdsakai Klaipėdoje
MIESTOVAIZDŽIŲ TRANSFORMACIJOS
Moderuoja Raimonda Nabažaitė | Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
10.00 Arvydas Urbis | VšĮ Klaipėdos krašto kultūros paveldo išsaugojimo fondas vadovas; Gerda Antanaitytė | MB Studio altitudes
Klaipėdos XIX a. dujų fabrikas: nuo empirinių tyrimų iki pastato konversijos
10.30 Vitalija Veževičienė | VšĮ „Architektūros tyrimų centras
Šv. Stepono bažnyčios kvartalas Vilniuje. Miestovaizdžio kaita nuo kapinių iki šiuolaikinių reurbanizacijos procesų
11.00 Kavos pertrauka
POKYČIAI SAKRALINĖJE ERDVĖJE
Moderuoja Dalia Klajumienė | Vilniaus dailės akademija
11.30 Asta Miltenytė | Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Arminas Štuopys | Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas
Du mažai žinomi sepulkraliniai objektai Telšių miesto kapinėse: XIX a. technologijų perkėlimo ir stilistinės sklaidos pavyzdžiai
12.00 Arminas Štuopys | Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas
Rytų Prūsijos meistrų antkapiai Kauno kapinėse (XX a. vidurio ir vėlesnių laidosenos datų kilmės hipotezės)
12.30 Pietų pertrauka ir trumpa ekskursija prie restauruojamos silkių rūšiavimo sistemos
KASDIENYBĖS ASPEKTAI
Moderuoja Dalia Klajumienė | Vilniaus dailės akademija
14.00 Atas Žvirblys | laisvai samdomas mokslininkas
Prūsijos fabrikų pypkės Klaipėdoje XVIII a. II pusėje – XIX a. pradžioje
14.30 Milda Samulionytė-Zikarienė | Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Vermachto karių kasdienybė Vilniaus Žemutinėje pilies archeologinių tyrimų duomenimis
15.00 Jūratė Paškonytė | Klaipėdos universitetas, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Nikalojaus Zubovo koklių fabriko produkcija (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) Šiaulių krašte
15.30 Kavos pertrauka
MARINISTINIAI OBJEKTAI IR JŲ RESTAURAVIMAS
Moderuoja dr. Gintautas Zabiela | Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
16.00 Akvilė Poškienė, Raimonda Nabažaitė | Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Klaipėdos XIX a. silkių rūšiavimo sandėlis ir jo infrastruktūra: archeologiniai tyrimai, istorinis kontekstas ir restauravimas
16.30 Justas Šniuolis | VšĮ Tekantis vanduo
Marinistinio kultūros paveldo išsaugojimo problematika Lietuvoje. Seniausio Lietuvoje burlaivio – 1906 m. statybos „Olga“ – atstatymo / restauravimo projektas
17.00 Kavos pertrauka
PAVELDO SAUGOJIMAS. PRIEITOS IR PERŽENGTOS RIBOS
Moderuoja Raimonda Nabažaitė | Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
17.15 Mindaugas Brazauskas | MB Penkios kėdės; Vitalija Veževičienė | VšĮ „Architektūros tyrimų centras
Senieji grindiniai besikeičiančios miesto infrastruktūros kontekste: XVI–XX a. modernumo pavyzdžiai ir šiuolaikinės patirtys
17.45 Rimvydas Derkintis | Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras
XIX–XX a. artefaktai: konfrontacija tarp restauravimo metodikų taikymo ir etikos
Diskusija
Daugiau apie konferenciją:
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas jau trečią kartą kviečia Lietuvos archeologus, restauratorius, istorikus, menotyrininkus, muziejininkus, architektūros ir kultūros paveldo tyrėjus skaityti pranešimus ir dalyvauti miestų archeologijai skirtoje konferencijoje iš ciklo „Archaeologia urbana“.
Manome, kad šiais metais atėjo metas aptarti industrinę archeologiją, koncentruojantis į XVIII–XX a. žmogaus aplinkos, gyvenimo būdo, darbinės veiklos, vartojimo pokyčius ir jų raišką materialinėje kultūroje. Kviečiame jus prisidėti prie šios iniciatyvos savo pranešimais, kuriuose nagrinėjami aspektai gali būti patys įvairiausi. Laukiame tiek individualių, tiek jungtinių tyrimų, požiūrio kampų.
Konferencijos pagrindinė tema nusako bendrą lūkestį – tikimės, kad konferencija palies klausimus, kaip pramonės objektai veikė senąjį miestų vaizdą ir žmonių gyvenamąją aplinką, ką archeologija gali pasakyti apie miestų ir pastatų infrastruktūros pokyčius, kokie pramoninės epochos įrenginiai archeologams žinomi iš kasinėjimų ir ką jie byloja apie gyvenimo kokybės pokyčius. Šio laikotarpio problematikai pažinti aktualu suvokti ir technologijų pereinamuosius aspektus (nuo ikiindustrinės gamybos iki industrinės), su jais susijusią gamybos produkcijos kaitą, rinkos, vartojimo, darbo santykius. Manome, kad konferencija turi paliesti ir paveldosauginius aspektus, tad viliamės, kad į jos akiratį pavyks įtraukti dar egzistuojančius, bet archeologizacijos proceso veikiamus industrinius objektus, jų išsaugojimo ateities kartoms problematiką, pritaikymą ar konversijos galimybes. Ne ką svarbiau atsigręžti į archeologų ir muziejininkų kasdienybę sprendžiant, kas saugotina iš XIX–XX a. radinių, su kokiomis problemomis susiduria atminties institucijos. Tikimės konferencijos baigiamojoje diskusijoje reziumuoti opesnius aptariamojo laikotarpio archeologijos paveldo tvarkybos klausimus, aktualizuojant pavyzdines ir ydingas praktikas, ieškant ir pateikiant naujų požiūrių laukus.
