Alkiškių ir Šiaulių, Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos bei jų archyvai. Sud. Ernestas VASILIAUSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2024. – 240 p. ISBN 978-609-481-187-6

Alkiškių ir Šiaulių, Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos bei jų archyvai. Sud. Ernestas VASILIAUSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2024. – 240 p. ISBN 978-609-481-187-6
Lokalinius istorijos tyrimus papildantis leidinys yra Šiaulių (Alkiškių) ir Žeimelio evangelikų liuteronų parapijų archyvinių dokumentų publikacija, papildyta išsamiu moksliniu įvadu, parapijų istoriją nagrinėjančia analize ir šiai istorijai pažinti aktualiais dokumentais.
Į rinkinį patekę šaltiniai saugomi įvairiose Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Estijos atminties institucijose, bažnyčiose (Alkiškiai, Žeimelis), organizacijų ir privačiuose rinkiniuose. Dalis šios
medžiagos suskaitmeninta bei saugoma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto moksliniame archyve ir Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Knygos įvadas pristato publikuojamus šaltinius, nagrinėja parapijų teritoriją, demografiją, grįžta prie kai kurių istoriografijoje įsitvirtinusių diskutuotinų klausimų (pavyzdžiui, Žeimelio bažnyčios steigimo datos 1540 m. ir kt.), kelia naujus probleminius klausimus (pavyzdžiui, dėl Žeimelio senosios bažnyčios iki 1793 m. lokacijos), identifikuoja šaltiniuose minimus asmenis, vietoves.
Historia est lux veritatis. Amžininkų ir istorikų pasakojimai apie krikščionybę, Žemaitiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mokslo straipsnių rinkinys, skiriamas doc. dr. Vacio Vaivados 65-mečiui ir mokslinės veiklos Klaipėdos universitete 30-mečiui paminėti. Sud. Marius ŠČAVINSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2024. – 395 p. ISBN 978-609-481-218-7
Rinkinio pagrindą sudaro trylika straipsnių. Dalis jų pasakoja apie krikščioniškosios tradicijos vaizdinius Viduramžiais ir Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Analizuojamas krikščionių dievobaimingumo vaizdinys XIII–XIV a. kronikose, karių kankinių kultas Lietuvoje Ankstyvaisiais naujaisiais laikais, XVI a. kronikininkų naudotos pasakojimo kūrimo strategijos ir retorinės priemonės vaizduojant „kitokį pasaulį“ Žemaitijoje, palaimintojo Juozapato Kuncevičiaus kultas ir jo martirologijos vaizdavimas XVII–XVIII a.
Kita straipsnių dalis specifiškai skirta Žemaitijos istorijos klausimams. Nagrinėjama nedidelio vietinio arklio, Lietuvoje vadinamojo žemaituku, istorija, jėzuitų tolesnė pastoracinė ir bažnytinė veikla Žemaičių vyskupijoje po Jėzuitų draugijos panaikinimo (1773 m.), tapytojo Leopoldo Andrijausko XIX–XX a. sandūros korespondencija su savo giminaičiais Žemaitijoje.
Trečioji straipsnių grupė specifiškai skirta istorikų vaidmeniui. Čia nagrinėjamas Lietuvos kronikų legendinės dalies turinys, Juozapato Mykolo Karpio vaidmuo pasakojant apie Didįjį Šiaurės karą, Simono Daukanto idėjų kilmė, istorikų indėlis atskleidžiant Romos katalikų istoriją Klaipėdoje, bet kartu analizuojamos temos, kuriose istorikai paliko spragas – aptardami LDK valstiečių istoriją, Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų (dvaro) grupuotės atstovus Lietuvoje.
Iš pirmo žvilgsnio margaspalvį knygos turinį vienija istoriko Vacio Vaivados mokslinių tyrimų interesai ir dvi konkrečios progos – jo asmeninė sukaktis ir jo mokslinės veiklos Klaipėdos universitete trisdešimtmetis. Rinkinio straipsnių autoriai – Vacio Vaivados kolegos, mokiniai ir bendraminčiai.
Prakalbinta priešistorė. Straipsniai, skirti Audronės Bliujienės sukakčiai = Unveiling Prehistory. Essays on the Occasion of Audronė Bliujienė’s Birthday. Sud. / Ed. by Gintautas ZABIELA. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2024. – 279 p. ISBN 978-609-481-188-3
Straipsnių rinkinys skirtas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos Audronės Bliujienės sukakčiai. Pagrindiniai jos vykdomi tyrimai apima geležies amžiaus visuomenių pažinimą. Tai laidojimo paminklų kasinėjimai, metalografiniai radinių tyrimai, papuošalų ornamentikos studijos, priešistorės gintaras, archyvinė archeologija. A. Bliujienės indėlis šiose srityse gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Iškilūs baltų ir geležies amžiaus tyrinėtojai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos specialiai šiam leidiniui parengtuose straipsniuose pristato regione gyvenusių genčių raidos problemų naujausių tyrimų rezultatus. Knyga skirta plačiai skaitytojų, besidominčių Rytų ir Pietų Baltijos regiono priešistore, auditorijai.
VAREIKIS, Vygantas; VITKUS, Hektoras; BATAITYTĖ, Dovilė. Macikai kaip „tamsiojo paveldo“ objektas: memorialas, muziejus, atmintis. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2024. – 462 p. ISBN 978-609-481-197-5
Ši mokslo studija yra 2021 m. pasirodžiusio darbo „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“ tąsa. Joje pateikiami siūlymai dėl Macikų lagerių memorialo istorinės ekspozicijos koncepcijos, iš dalies kritiškai peržiūrintys ir nauja medžiaga papildantys 2021 m. Klaipėdos universiteto išleistoje studijoje suformuotas įžvalgas ir rekomendacijas.
Pirmoje studijoje „Macikai: atminties vieta Europos pakrašty“ buvo pateikta Macikų vietovės ir lagerių istorija, vietos memorializacijos problemos, atminimo grupių analizė ir Macikų ekspozicijos istorinės dalies koncepcija su rekomendacijomis. Naujos mokslo studijos pirmajame skyriuje bandoma nubrėžti teorines planuojamo Macikų lagerių muziejaus gaires bendrame kontekste. Antrajame skyriuje pateikiama panašių „tamsiojo paveldo“ muziejų ekspozicijų analizė, kuria bandoma identifikuoti sprendimus, taikytinus kuriant Macikų lagerių muziejaus ekspoziciją. Trečiajame studijos skyriuje pateikiami patobulinti siūlymai dėl galimų ekspozicijos modelių ir struktūros. Atskiroje studijos dalyje pagal planuojamo Macikų muziejaus istorinės ekspozicijos temines grupes bandyta susisteminti galimai (pa)naudotiną šios studijos autorių surinktos bei įvairių atminties institucijų disponuojamos medžiagos dalį.
1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai: dokumentų rinkinys. Sud. Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus [Klaipėdos universiteto leidykla], 2023. – 592 p. ISBN 978-609-481-154-8
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtosioms metinėms skirta knyga atskleidžia vieno svarbiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykių užkulisius. Dokumentinį pasakojimą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje skelbiami istorikų įvadais ir komentarais papildyti archyviniai dokumentai – ataskaitos, raportai, netrukus po įvykių rašyti atsiminimai, to meto spaudos publikacijos. Jos atskleidžia įvairias įvykių dalyvių perspektyvas ir parodo Lietuvos kelią į Klaipėdą kaip ne vieną mėnesį trukusią veiksmų ir atoveiksmių raizgalynę. Apie 1923-iųjų peripetijas šioje knygos dalyje liudija karininkai ir diplomatai, žvalgai ir politikai, visuomenininkai ir administracijos pareigūnai, to meto politikos ekspertai bei gandų skleidėjai. Antrojoje knygos dalyje pateikiama susisteminta informacija, pagrįsta Lietuvos archyviniais dokumentais, apie kiekvieną karinės jėgos, kuri 1923-iųjų pradžioje lėmė Klaipėdos įvykių tėkmę, dalyvį.
Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė. Dokumentus atrinko, transliteravo ir komentavo, kritinę dalį parašė ir knygą sudarė Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas; Klaipėdos universiteto leidykla, 2023. – 364 p. ISBN 978-609-481-190-6
Klaipėdos kraštas šiandien – neatsiejama Lietuvos dalis. Bet taip buvo ne visada. XX amžiaus pradžioje tik labai lakios fantazijos žmonės galėjo įsivaizduoti, kad šis miestas, anuomet vadintas Mėmeliu, kada nors atsidurs kitos nei Vokietija valstybės sudėtyje.
Lietuvos Respublikos politikams jų pretenzijas į Klaipėdą įgyvendinti 1923 m. padėjo tarptautinė situacija ir konkrečių žmonių pasirengimas aukoti viską kilnių tikslų vardan. Vienas tų žmonių – Jonas Budrys (1889–1964, iki 1923 m. Polovinskas), 1923 m. sausį vadovavęs slaptai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinei operacijai.
Klaipėdos prijungimą J. Budrys iki gyvenimo pabaigos laikė didžiausiu savo gyvenimo nuopelnu, parašė apie tai virtinę atsiminimų, bet tik dalis jų buvo skirti platesnei auditorijai. Gyvenimo saulėlydyje jis ketino papasakoti daugiau ir atviriau, bet to padaryti nebespėjo.
Šiame Klaipėdos universiteto leidinyje surinkti visi šiandien žinomi J. Budrio atsiminimai ir pateikta jų kritinė analizė. Knyga atskleidžia gausybę detalių (dalis jų skelbiama pirmą kartą) ne tik apie tai, kaip Klaipėda tapo dalimi Lietuvos, bet ir apie tai, kaip ir kodėl apie tai ilgą laiką pasakota.
KUZNECOV, Anatolij. Babyn Jaras: romanas-dokumentas. Iš rusų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parengė Zigmas VITKUS. Vilnius: Lapas, 2023. – 374 p. ISBN 978-609-8198-88-1
Vienas klasikinių Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų Ukrainoje liudijimų – Anatolijaus Kuznecovo (1929–1979) romanas „Babyn Jaras“ buvo pirmą kartą publikuotas 1966 m. žurnale „Junost“ ir tapo iškart žinomas SSRS ir už jos ribų. 1969 m. pasiprašęs politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje Kuznecovas publikavo jau pilną, necenzūruotą ir naujomis įžvalgomis papildytą tekstą – iš esmės antitotalitarinį (ne tik „antifašistinį“, kokiu jį siekė paversti cenzoriai) kūrinį.
„Babyn Jarą“ galima skaityti įvairiai: kaip Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų Ukrainoje liudijimą; kaip Kyjivo kasdienio gyvenimo nacių okupacijos metais kroniką; kaip totalitarizmo prigimties, poveikio visuomenei ir atskiriems asmenims analizę; pagrindinio veikėjo – keturiolikmečio berniuko (paties Anatolijaus Kuznecovo) brendimo Babyn Jaro šešėlyje ir jo šeimos istoriją, sykiu, kaip nuotykinį romaną (autorius kuria intrigą, vysto dinamišką siužetą, pradedant nacistinės Vokietijos karinių pajėgų įžengimu į Kyjivą, baigiant masinių žudynių vietos ištrynimu iš Kyjivo topografijos sovietmečiu).
Kritinėje knygos dalyje pateikiama A. Kuznecovo biografija, aptariama pasaulėžiūra, teksto istorija ir pačios masinių žudynių vietos – Babyn Jaro – raida, pateikiami tekstą aktualizuojantys komentarai. Knyga iliustruota fotografijomis iš Ukrainos, Izraelio ir Vokietijos archyvų.
Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai. Straipsniai, skirti Gintauto Zabielos 60-mečiui = Discovering the Past. Preserving for the Future. Essays on the Occasion of Gintautas Zabiela’s 60th Birthday. Sud. / Ed. by Vykintas VAITKEVIČIUS, Audronė BLIUJIENĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2022. – 340 p. ISBN 978-609-481-141-8
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologas Gintautas Zabiela visuomenei geriausiai pažįstamas kaip nenuilstantis Lietuvos piliakalnių ieškotojas ir tyrėjas, Vorutos ir kitų istorijos šaltiniuose minimų pilių lokalizacijos teorijų ir daugelio kitų reikšmingų atradimų, daugiau kaip 900 leidinių ir mokslinių straipsnių, šaltinių publikacijų, enciklopedinių, mokslo sklaidos straipsnių autorius. G. Zabielos 60-ies metų jubiliejui skirtoje bendradarbių ir kolegų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos bei Rusijos straipsnių rinktinėje pristatomi naujausi Lietuvos archeologijos mokslo ir paveldo apsaugos istorijos tyrinėjimai, skelbiami pastarųjų metų baltų genčių piliakalnių tyrimų ir juos supančios aplinkos žvalgymų duomenys, plačiai nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio kultūra.
JOKUBAUSKAS, Vytautas. Karo istorija: tyrimai, metodai, poveikis, taikymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2021. – 312 p. ISBN 978-609-481-138-8
Knygoje keturiais pjūviais nagrinėjama karo istorija. Pirmiausia pristatoma mokslinių tyrimų rezultatų poveikio mokslo šakos raidai, mokslininko statusui bei karjerai ir visuomenei problema. Atsižvelgiama į mokslininko veiklos bibliometrinius duomenis, akademinius vertinimus ir kitus veiksnius. Kitas pjūvis (skyrius) – tai galima karo istorijos tyrimų struktūra. Aptariami karo istorijos tyrimų struktūros, aktualumo, naujumo, tikslo ir uždavinių, objekto ir kiti aspektai. Trečiasis pjūvis (skyrius) apima karo istorijos tyrimų metodų pristatymą. Įvardijamas tam tikras skaičius metodų ir pateikiama jų taikymo humanitariniuose moksluose (istorijoje) praktinių pavyzdžių. Ketvirtasis pjūvis (skyrius) – karo istorijos tyrimų praktinio taikymo karybos srityje aptarimas. Suformuluoti karinių veiksmų nagrinėjimo ir vertinimo kriterijai, pateikta pavyzdžių seminarams, mokymams, pratyboms.
Mokslo sintezėje pateikiami keli priedai, padedantys plačiau atskleisti ryšį tarp karo istorijos ir karo teorijos bei karybos, kaip praktinės veiklos. Leidinys galėtų būti naudingas istorijos ir karo bei gynybos (saugumo) studijomis besidomintiems įvairių studijų pakopų studentams, taip pat krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems kariams praktikams, norintiems susipažinti su karybos srityje karo istorijos teikiamomis galimybėmis.
VITKUS, Hektoras; VAREIKIS, Vygantas; UBIS, Edvinas; STONČIUS, Justas. Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2021. – 204 p. ISBN 978-609-481-117-3
Macikų gyvenvietė šiandien – ramus, jaukių miškelių apsuptas Šilutės priemiestis, ir nėra aišku, ar jo gyventojai norėtų, kad jų gyvenamoji vieta būtų siejama su dramatiškais praeities įvykiais. Bet kartu buvusių Macikų lagerių teritorija asocijuojasi su žmonių kančiomis ir mirtimi. Nors ir netekęs didžiosios dalies autentikos, buvusių Macikų lagerių kompleksas galėtų būti vertinamas kaip „tamsiojo paveldo“ („konfliktų“, „disonuojančiojo“) pavyzdys. Šioje Klaipėdos universiteto istorikų parengtoje mokslo studijoje, remiantis teorinėmis „tamsiojo paveldo“ apibrėžčių prieigomis ir tokio paveldo objektų pavyzdžiais Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, yra tiriamos Macikų lagerių komplekso memorializacijos, šio komplekso integracijos į Lietuvos atminimo kultūrą galimybės.
Žemaitija: savivaizdžiai, reprezentacijos, atmintys = Žemaitija (Samogitia): Self-Images, Representations, Memories. Sud. / Ed. by Dangiras MAČIULIS, Jolanta SKURDAUSKIENĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2021. – 260 p. ISBN 978-609-481-120-3
Šis straipsnių rinkinys atsirado po 2020 m. Žemaičių dailės muziejuje surengtos 8-osios pasaulio žemaičių dailės parodos „Prisimenant Žemaitiją“. Parodos organizatoriai kvietė dailininkus savo darbuose permąstyti, akcentuoti, atskleisti atminties vietas ir vaizdinius, kurie tapatinami ar tiesiogiai siejami su Žemaitijos, kaip istorinio, etninio, kultūrinio regiono, reprezentacija. Dailės parodą lydėjo Plungėje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Prisimenant Žemaitiją: tarp įvaizdžių, prisiminimų ir kolektyvinės atminties vaizdinių“. Konferencijos dalyviai, į Žemaitiją žvelgiantys menotyrininko, etnologo, literatūrologo, istoriko akimis, bandė aptarti gyvuojančius Žemaitijos ir žemaičių įvaizdžius, koduoti meno pasaulyje gyvuojančių Žemaitijos ir žemaitiškų vaizdinių prasmes, atskleisti šių vaizdinių formavimosi genezę. Daug šiame rinkinyje pristatomų straipsnių parengti konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu. Straipsnių rinkinio gimimą paskatino Žemaičių dailės muziejaus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Lietuvos istorijos instituto bendradarbiavimas.
Klaipėdos universitetas: senųjų pastatų istorijos. Sud. Vasilijus SAFRONOVAS, Vytautas JOKUBAUSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2020. – 224 p. ISBN 978-609-481-078-7
Vertimas į anglų kalbą: Klaipėda University: A History of its Old Buildings. Ed. by Vasilijus SAFRONOVAS, Vytautas JOKUBAUSKAS. Klaipėda: Klaipėda University Press, 2020. – 224 pp. ISBN 978-609-481-086-2
Klaipėdos universiteto 30-osios sukakties proga išleistas albumas pasakoja apie Klaipėdos universiteto šimtamečius pastatus. Jo dėmesio centre – dviejų beveik vienmečių (baigtų statyti 1907 ir 1908 m.) Universiteto architektūrinių ansamblių – buvusių kareivinių ir buvusios Mokytojų seminarijos – istorijos. Knyga ne tik pateikia glaustą dviejų Universiteto architektūrinių kompleksų paskirties istoriją, per vaizdus byloja apie pastatų ir juose dirbusių žmonių kaitą. Ši knyga pirmoji, fiksuojanti visus atminimo ženklus, kuriuos dviejuose seniausiuose Universiteto ansambliuose paliko praeities ir dabarties kartos. Tai atminimo akmenys, medžiai, vardinės auditorijos, personalijas vaizduojančios freskos, informacinės lentos ir skulptūros, atskleidžiančios ne tik senųjų pastatų istorijos, bet ir atminties klodus. Tai pasakojimas ne tik apie pastatus, jame veikusias įstaigas, dirbusius žmones, bet ir mūsų atmintį, siejamą su šiais pastatais.
SAFRONOVAS, Vasilijus. Klaipėdos miesto istorija. Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2020. – 304 p. ISBN 978-609-96032-1-6 (2-oji laida: Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2021; 3-ioji laida: Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2023)
Vertimas į rusų kalbą: САФРОНОВАС, Василиюс. История города Клайпеды. Клайпеда: Музей истории Малой Литвы, 2021. – 312 c. ISBN 978-609-96032-2-3
Sunku būtų teigti, kad Klaipėdos miestą ir jo istoriją Lietuvoje daugelis gerai pažįsta. Tą pažinimą ribojo, jo gylį veikė konkrečios priežastys. Klaipėdos miestas ilgą laiką plėtojosi protestantiškosios kultūros lauke, o Lietuvos Respublikos dalimi pirmą kartą tapo tik 1923 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šis miestas neteko beveik visų senųjų gyventojų, tad pokariu jį apgyvendino naujakuriai, daugelis kurių ilgai nesigilino į miesto praeitį. Paskutinė Klaipėdos miesto istorija, apimanti visumą laikotarpių nuo seniausiojo iki naujausiojo, vokiečių kalba buvo paskelbta 1900–1902 m. ir tik po šimto metų tapo prieinama lietuvių kalba.
Praėjus 120 metų, pasirodo pirmoji profesionalaus istoriko parašyta miesto raidos sintezė. Jos tikslas – informacijos pertekliaus epochoje gyvenančiam skaitytojui prieinama forma perteikti esmę apie Klaipėdos praeitį. Apie ją čia pasakojama lengvu stiliumi, iliustruojant pasakojimą gausybe lentelių, iliustracijų, tekstinių intarpų ir specialiai šiai knygai pagamintų schemų. Tai šiuolaikiška Klaipėdos istorija, kurioje visa medžiaga išdėstyta atskiromis temomis, o politinės raidos panoramą papildo duomenys apie ekonominius, visuomeninius, kultūrinius ir ideologinius virsmus.
Klaipėdos miesto praeitis – vienas iš daugelio knygos autoriaus tyrimų interesų. Skaitytojui pateikiama svarbiausių miesto istorijos temų santrauka paremta beveik 20 metų trukusia istorijos šaltinių ir literatūros paieška Lietuvos ir kitų šalių saugyklose bei jų kritine analize. Čia sugulė ne tik autoriaus ankstesnių tyrimų rezultatai, bet ir pirmą kartą skelbiama medžiaga.
ПЕТРИК, Артем. Епоха великих надiй: нариси iсторiї мiжвоэнної Литви (1918–1940). Одеса-Рига-Торунь: Видавничий дім «Гельветика», Izdevniecība “Baltija Publishing”, Wydawnictwo Adam Marszałek, 2020. – 380 с. ISBN 978-966-992-077-5; 978-9934-588-48-8; 978-83-8180-364-9
У книзі показані основні етапи становлення міжвоєнної Литовської Республіки, її злети і падіння. Докладно висвітлено найяскравіші сторінки Війни за незалежність і збройної боротьби за соборність литовських земель (1919-1923). Значну увагу приділено персональним портретам людей що творили багнетом і шаблею вільну Литву в рядах Війська Литовського і Союзу стрільців Литви, розбудовували національні збройні сили у повоєнні 1920-1930-ті рр. Робота дає змогу познайомитися з усією палітрою надзвичайно насиченого і яскравого політичного життя Литовської держави тієї епохи. На сторінках праці постають живі образи «батьків – засновників» Республіки Й. Басанавічюса, А. Сметони, А. Вольдемараса, М. Слєжявічюса, Е. Галванаускаса та багатьох інших без кого не можливо уявити успіх «Литовського модерного проекту». Окреме місце займає питання україно-литовських взаємин. Якою була роль Литви у сприянні українському національному руху? Що поєднувало патріотичні сили обох народів? На ці та інші питання спробував дати відповідь автор. Цей твір – вікно у минуле, розповідь про те чим жило перше покоління доби незалежності, його повсякденність і свята, страхи та надії. Ким були його герої га зрадники? Хто творив новий литовський пантеон? Це історія про людей що вірили у велич Матері-Литви та готові були віддати життя за повернення «Священного града» Вільнюса. Дана праця – історія «народжених вільними», дітей романтичної доби які вміли мріяти разом зі С. Гіренасом і С. Дарюсом, зачитувалися Майронісом, прагнули бути схожими на Р. Марцинкуса та ГІ. Любінаса і злітали за хмари разом з «Чюрльонісом литовського неба» А. Густайтісом.
Книга розрахована на широке коло читачів, всіх тих хто цікавиться історією Східної і північно-східної Європи.
Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai. Mokslo darbų rinkinys: studijos, straipsniai, šaltinio publikacija, bibliografija. Sud. Gintautas ZABIELA. Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, 2019. – 304 p. ISBN 978-609-404-291-1
Seniausia mūrinė pilis Lietuvos teritorijoje buvo pastatyta Klaipėdoje. XXI a. pradžioje Klaipėdos piliavietėje pradėti jos atkūrimo darbai, kuriuos lydėjo didelių apimčių archeologiniai tyrimai. Tarp jų ypač išsiskiria 2014 m. kasinėjimai. Jie ir paskatino parengti atskirą vien tik Klaipėdos piliai skirtą knygą. Joje skelbiamos tiek naujai rastos medžiagos studijos, tiek ir jau žinomų radinių bei šaltinių pagrindu atlikti tyrimai, į mokslinę apyvartą įvedama dalis 2014 m. ir ankstesnių piliavietės tyrimų metu surastų radinių. Skelbiamų studijų ir straipsnių autorių branduolį sudaro Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai bei tyrėjai, tiek dirbę pačiuose kasinėjimuose, tiek ir nagrinėję piliavietės medžiagą kituose kontekstuose. Leidinį svariai praturtino ir mokslininkai iš kitų institucijų, atsiliepę į kvietimą straipsniais iš savo tyrimų sričių prisidėti prie šios knygos turinio papildymo. Joje taip pat skelbiama 1968 m. Adolfo Tautavičiaus (1925–2006) atliktų kasinėjimų medžiaga ir Klaipėdos pilies bibliografija.
VAITKEVIČIUS, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Pakruojo rajonas. Šiauliai: Liucilijus, 2019. – 240 p. ISBN 978-9955-32-446-1
2017–2018 m. archyvuose ir bibliotekose buvo renkami, žvalgomosiose ekspedicijose tikslinami ir pildomi duomenys apie baltų religijos šventvietes Pakruojo rajone. Leidinį pradeda įvadas, kuriame nagrinėjami su šventvietėmis, jų tyrinėjimų istorija ir apsauga susiję klausimai. Toliau aprašomos 333 Pakruojo rajono ir 8 Joniškio rajono vietos, skelbiamos jų geografinės padėties koordinatės, matavimai, daugelis archeologinių, istorinių, tautosakinių ir etnologinių duomenų, 1840–1979 m. žemėlapių iškarpos, schemos ir nuotraukos. Leidinys tęsia autoriaus atliktus Žemaitijos (1998), Rytų Aukštaitijos (2006) ir Joniškio rajono (2016) šventviečių tyrinėjimus.
VAITKEVIČIUS, Vykintas; PETRAUSKIENĖ, Aistė. Lietuvos partizanų valstybė. Istorija iš pirmų lūpų. Vilnius: Alma littera, 2019. – 231 p. ISBN 978-609-01-3947-9
Partizaninis karas tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje – viena akimirka. Tačiau jos blyksnio šviesa dar krinta ant mūsų!
Atsiversti šią knygą – pirmą kartą partizanų dokumentų, spaudos, nuotraukų kalba ir laisvės kovų dalyvių lūpomis papasakotą istoriją – tas pats, kaip atkelti lig šiol slėptą bunkerio dangtį ir leistis į nepaprastą kelionę.
Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Aistė Petrauskienė pateikia naują 1944–1953 m. partizaninio karo interpretaciją. Vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai. Knyga kupina naujų faktų, nežinomų gyvenimo istorijų, unikalių nuotraukų, niekada nelankytų paveldo vietų žemėlapių su koordinatėmis.
Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai. Sud. Jolanta SKURDAUSKIENĖ, Hektoras VITKUS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. – 236 p. ISBN 978-609-481-053-4
Šio leidinio idėja subrendo 2018 metais, Žemaičių dailės muziejui rengiant projekto, skirto Žemaitijos žydų istorijai ir paveldui, paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Galutinė leidinio koncepcija minėtame projekte buvo „aprobuota“ kartu su partneriais – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei Lietuvos istorijos institutu – 2019 m. rugsėjo 20 d. Žemaičių dailės muziejuje suorganizuotoje
konferencijoje „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai regiono istorijoje ir kultūroje“. Tačiau į šį leidinį įtraukti tekstai nėra vienerių metų veiklos rezultatas – skaitytojų dėmesiui pateikti moksliniai straipsniai ir apžvalgos yra ilgametis žydų istorijos ir kultūros paveldo Žemaitijoje tyrėjų darbas.
Atsižvelgus į straipsniuose analizuojamas tematikas ir probleminius aspektus, leidinys padalintas į du skyrius. Pirmasis – „Štetlas Žemaitijoje: kasdienybė, (ne)materialusis paveldas ir asmenybės“ – yra skirtas štetlo fenomeno Žemaitijoje refleksijai. Antrajame skyriuje – „Žemaitijos žydų paveldo ir atminties ženklai“ – pristatomos šiandieninės Žemaitijos žydų paveldo aktualijos.
SAFRONOVAS, Vasilijus. Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. – 152 p. ISBN 978-609-447-304-3
Vertimas į anglų kalbą: SAFRONOVAS, Vasilijus. Migrants and Refugees on the Curonian Spit: Resettlement in the Mid-20th Century. Vilnius: Vilnius Academy of Arts Press, 2019. – 158 pp. ISBN 978-609-447-318-0
Otto Glagau apibūdino ją kaip „Rytų Prūsijos Sacharą“ (1868). Kartais ją vadindavo „Šiaurės Sachara“. Juozui Pronskui ji tapo „Lietuvos Sachara“ (1923), o Petras Babickas apie ją rašė kaip apie Lietuvos „gintaro krantą“ (1932). Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos? Knyga „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje“ siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.
Skaitmeninė knygos versija lietuvių k. pasiekiama paspaudus nuorodą; anglų k. – nuoroda.
PETRAUSKIENĖ, Aistė; PETRAUSKAS, Gediminas; VAITKEVIČIUS, Vykintas. Partizanų bunkeris Daugėliškių miške: kompeksinių tyrimų studija ir šaltiniai. [Raseiniai]: Raseinių krašto istorijos muziejus, 2017. – 248 p. ISBN 978-609-420-583-5
Iš 1944 m. rugpjūčio – 1950 m. liepos mėn. laikotarpio partizanų dokumentų, laiškų, kūrybos ir nuotraukų knygos autoriai atkuria patikimą, spalvingą ir įtaigų partizaninio karo Vakarų Lietuvoje, Kęstučio ir Prisikėlimo apygardose, paveikslą. Prie partizanų raštų dera kitos rašytinės ir sakytinės istorijos žinios, pirmą kartą XX a. Lietuvos istorijos tyrimus praturtina 2010 m. Daugėliškiu miške (Ariogalos sen., Raseinių r.) Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio narių ir talkininkų surengtos archeologinės ekspedicijos duomenys.
Gausiai iliustruotą knygą sudaro kompleksinių tyrimų studija, archeologinių radinių, saugomų ir eksponuojamų Raseinių krašto istorijos muziejuje, katalogas ir istorijos šaltinių rinktinė.
VASILIAUSKAS, Ernestas. Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai = Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. – 200+4 p. ISBN 978-9955-18-963-3
Studijai parašyti pasitelkti iki šiol nežinomi, daugiausia Latvijos valstybės istorijos archyve saugomi, XVII–XIX a. rašytiniai, 1786–1949 m. kartografijos, XX a. pirmosios pusės ikonografiniai šaltiniai. Ji pristato kadaise Šiaulių paviete, karališkosios ekonomijos valdų apsuptyje, buvusio didžiausio privataus Daunoravos dvaro raidą – nuo seniausio paminėjimo 1557 m. iki mūsų dienų. Dvaras ne kartą keitė savininkus – nuo XVII a. valdytas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės įtakingų vokiečių šeimų (baronų von Tranckwitzų, von Plettenbergų, von der Brüggenų, von Manteuffelių gen. Szoege, von Pfeilitzerių gen. Franckų ir galiausiai grafų Keyserlingkų ir kt.).
XIX a. viduryje iškilę ir dabar fragmentiškai išlikę dvaro sodybos statiniai (didelis medinis ponų namas (1853 m.), mediniai, mūriniai, moliniai ūkiniai, gyvenamieji pastatai fachverko konstrukcijų frontonais, statyti nagingų meistrų, būdingesni gretimo Kuršo tradicinei architektūrai), parkas ir sodas suteikė žaismingumo monotoniškam Žiemgalos lygumų kraštovaizdžiui.
Daunoravos dvare ypač buvo išplėtota ūkinė veikla, laikinai XIX a. tapdavo baronų von Franck šeimos rezidencija. Jo savininkai įsitraukė į įvairių Kurše ir Livonijoje veikusių ūkinių ir kultūrinių organizacijų veiklą. Iš čia į Kuršo provincijos muziejaus rinkinius pateko vieni pirmųjų archeologinių radinių iš Lietuvos (nuo 1828 m.), dailės darbų (dailininko Hermann Friedrich Waeber (1761–1833) 12–13 Kuršo pilių akvarelinių piešinių) ir kt.
Su dvaru taip pat susijęs nuo XVII–XVIII a. didelės latvių evangelikų liuteronų bendruomenės – dundurniekų (nuo dvaro latviško pavadinimo Dundurmuiža) susiformavimas. Jiems dedikuotas atskiras knygos skyrius.
VAITKEVIČIUS, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas. Šiauliai: Lucilijus, 2016. – 192 p. ISBN 978-9955-32-342-6
2015–2016 m. archyvuose ir bibliotekose buvo renkamos, žvalgomosiose ekspedicijose tikslinamos ir pildomos žinios apie šventvietes Joniškio rajone. Plačiam skaitytojų ratui skirtą leidinį pradeda įvadas, jame nagrinėjami su šventviečių paieška, apsauga ir tyrimais susiję klausimai. Toliau aprašomos 225 vietos, skelbiamos jų geografinės padėties koordinatės, matavimai, daugelis archeologinių, istorinių, tautosakinių ir etnologinių žinių, 1780–1949 m. žemėlapių iškarpos, schemos ir nuotraukos. Tai pirmasis toks išsamus Lietuvos šventviečių sąvadas, kuris tęsia autoriaus jau atliktus Žemaitijos (1998) ir Rytų Aukštaitijos (2006) šventviečių tyrinėjimus ir pradeda Žiemgalos šventvietėms skirtų leidinių rinktinę.
Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos: mokslinių straipsnių rinkinys; skiriama prof. Stephen C. Rowell 50-mečiui. Sud. Marius ŠČAVINSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 272 [+VIII] p. ISBN 978-9955-18-848-3
Straipsnių rinkinyje pristatomi naujausi moksliniai tyrimai, skirti krikščioniškosios bendruomenės tapsmui Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Klaipėdos, Toronto (Kanada), Vilniaus, Šiaulių istorikų parašyti straipsniai skelbiami dviejuose skyriuose, kurie skirti atitinkamai dvasinėms-kultūrinėms bei socialinėms-ekonominėms atodangoms. Čia nagrinėjamos sociopsichologinės baltų visuomenės christianizacijos sąlygos ir problemos, Lietuvos valdovų krikšto priėmimas, Telšių parapijos teritorijos formavimosi raida, Simono Grunau kronikos funkcionavimas XVI–XVIII a. Prūsijos istoriografijoje, pasaulietinės valdžios kova dėl pavaldinių sielų išganymo Prūsijoje XVI–XVIII a., mecenatystės reiškinys Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje, svetimšalių riterių įtaka Vytauto Didžiojo dvare, pristatomi Klaipėdos miesto bendruomenės XVI a. pirmoje pusėje statistiniai duomenys, Žemaičių vyskupijos parapinių valdų socialinė organizacija, nagrinėjamas Oziemblovskių giminės likimas Žemaitijoje XVIII a., pristatomas 1788 m. LDK ir Prūsijos Karalystės sienos žemėlapis ir jo reprodukcija. Rinkinys skirtas istoriko Stepheno C. Rowello 50-ties metų jubiliejui. Juo visuomenei pristatomi Klaipėdos universitete vykdyto projekto „Vertybių transformacijos Baltijos rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduramžiais – ankstyvaisiais naujaisiais laikais“ tarpiniai rezultatai.
Kultūra – ekonomika – visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. Marius ŠČAVINSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 324 [+VIII] p. ISBN 978-9955-18-866-7
Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojų parašytuose straipsniuose analizuojami kultūriniai, ekonominiai ir socialiniai santykiai Baltijos regiono rytinės pakrantės visuomenėse XIII–XVIII a. Pagrindinė rinkinį vienijanti idėja – visuomenės raida ir idėjų kaita, lėmusi krikščioniškosios visuomenės tapsmą. Straipsnių rinkinį sudaro penki skyriai: „Europeizacijos perspektyvos“, „Teisė ir visuomenė“. Ekonomika ir visuomenė“, „Visuomenės lotynizacijos horizontai“ ir „Dvasininkija ir krikščioniškoji bendruomenė“. Čia aptariama ir analizuojama istoriografija apie Baltijos regiono europeizaciją viduramžiais, vakarų baltų karinės aristokratijos formavimasis, dominikonų vienuolynų sakralinė erdvė Vokiečių ordino valdomoje Prūsijoje, pristatomos XVI a. Memelisch Cronica atsiradimo aplinkybės, analizuojamas paveldėjimo be testamento reiškinys Prūsijoje XIII–XVIII a., analizuojamas krikščionių santykis su pagonimis viduramžių kanonų teisės kotekstuose, Gniezno metropolijos bažnytinės teisės reforma XV–XVI a. sandūroje, nagrinėjama klimato kaitos įtaka Vokiečių ordino gyvenviečių tinklo vystymuisi, amatai Marienburgo mieste ir pilyje, Kelmės savininkų Solomereckių giminės pastangos modernizuoti dvarą, Livonijos bajorų žemėvaldos pobūdis Žemaitijoje XVI–XVII a. sandūroje, christianizacijos plėtra Žemaitijoje remiantis Karšuvos, Kražių ir Telšių valsčių pavyzdžiais, Vilniaus ir Lucko vyskupijų bajorijos indėlis lotynizuojant rusėniškas LDK žemes, Polonkos parapijos pavyzdžiu analizuojamas krikščioniškasis bendruomenės identitetas, nagrinėjamas Klaipėdos valsčiaus dvasininkų mobilumas XVI–XVIII a., konfesiniai santykiai Mozovijos ir Prūsijos kunigaikštysčių pasienyje bei Rusnės parapija 1774–1794 m. duomenimis. Straipsnių rinkiniu visuomenei pristatomi Klaipėdos universitete vykdyto projekto „Vertybių transformacijos Baltijos rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduramžiais – ankstyvaisiais naujaisiais laikais“ tarpiniai rezultatai.
Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduriniais – ankstyvaisiais naujaisiais amžiais: projekto šaltinių žinynas. Ats. sud. Vacys VAIVADA. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 224 [+XXXII] p. ISBN 978-9955-18-869-8
Žinynas parengtas Klaipėdos universitete vykdant mokslinių tyrimų projektą „Vertybių transformacijos Baltijos rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduramžiais – ankstyvaisiais naujaisiais laikais“. Jame pateikiama susisteminta informacija apie Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne saugomus projekto tematikai aktualius dokumentus, o taip pat apie kitose Vokietijos saugyklose išlikusias Klaipėdos krašto bažnyčių metrikų knygas.
JOKUBAUSKAS, Vytautas; VITKUS, Hektoras. Lietuvos šaulių sąjungos nariai (1919–1940 m.): informacinis žinynas. Klaipėda: Druka, 2015. – ISBN 978-609-404-197-6 [DVD]
Žinyno, kuriame pateikiami faksimiliniai dokumentai su Lietuvos šaulių sąjungos sąrašais, įvade analizuojama Lietuvos šaulių sąjungos narių tarpukariu kitimo dinamika, socialinė ir tautinė sudėtis. Aptariami archyviniai šaltiniai, kuriuose yra užfiksuoti šaulių vardiniai sąrašai tarpukariu. Žinyne publikuojami suskaitmeninti Lietuvos šaulių sąjungos narių sąrašai (1919–1940 m.), saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo Lietuvos šaulių sąjungos fondo (Nr. 561) Centro valdybos, I Kauno ir XX Klaipėdos šaulių rinktinių ir būrių veiklos apyraše (Nr. 2).
Vytautas JOKUBAUSKAS, Hektoras VITKUS
Lietuvos šaulių sąjungos nariai (1919–1940 m.): informacinis žinynas
Klaipėda: Druka, 2015
ISBN 978-609-404-197-6
Skaitmeninis išteklius
Žinynas parengtas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute 2013–2015 m. vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslininkų grupių projektą „Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“ (MIP-001/2013).
Žinyno, kuriame pateikiami faksimiliniai dokumentai su Lietuvos šaulių sąjungos sąrašais, įvade analizuojama Lietuvos šaulių sąjungos narių tarpukariu kitimo dinamika, socialinė ir tautinė sudėtis. Aptariami archyviniai šaltiniai, kuriuose yra užfiksuoti šaulių vardiniai sąrašai tarpukariu.
Lietuvos šaulių sąjungos narių sąrašai (1919–1940 metais):
Žinyne publikuojamų dokumentų originalų saugotojas: Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA). Dokumentai saugomi Lietuvos šaulių sąjungos fondo (Nr. 561) Centro valdybos, I Kauno ir XX Klaipėdos šaulių rinktinių ir būrių veiklos apyraše (Nr. 2).
VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014. – 312 p. ISBN 978-5-417-01086-6
1857 m. Vilniaus archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868) surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. 2007 m. Lietuvos ir Baltarusijos keliautojų būrys pakartojo šią kelionę, o dr. V. Vaitkevičiaus vadovaujama mokslininkų grupė atliko kompleksinius – archeologinius, istorinius, kalbinius, etnologijos ir folkloro tyrimus.
Ketvirtoji, paskutinė 2007 m. ekspedicijos knyga pasakoja apie jos eigą nuo Kernavės iki Kauno. Skelbiami gausūs tekstiniai ir vaizdiniai šaltiniai apie Nerį, žuvis ir žvejus, valtis, keltus, medienos verslą, panerio gyventojų kalbą ir tautinę savimonę; pasakojama baltų genčių, ankstyvosios Lietuvos valstybės, Panerio ir Užnerio, pirmosios Lietuvos Respublikos, sovietinės ir nacių okupacijos, partizaninio karo ir sovietmečio istorija.
Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Sud. Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. – 256 p. ISBN 978-9955-18-721-9
Dešimties autorių straipsnių rinkinyje per atskirus pjūvius atskleidžiamos Klaipėdos miesto sąsajos su platesniais Baltijos jūros ir Vidurio Rytų Europos istorijos reiškiniais – pradedant Hanzos sąjungos prekyba Baltijos regione, reformacija, tranzitinių komunikacijos kelių susiformavimu, baigiant XVII–XVIII a. Europos apsišvietusiųjų bendruomene, miestų nacionalizavimo procesu, rytinio Baltijos regiono uostų vaidmens tranzitinėje prekyboje kaita. Leidiniu siekiama parodyti, kad Klaipėda nebuvo izoliuotas vienetas, tradiciškai vaizduojamas lokalinių įvykių arba, geriausiu atveju, dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – bendravimo kontekstuose. Istoriškai šis miestas visuomet egzistavo kur kas platesniame nei kurios nors nacionalinės kultūros ar nacionalinės valstybės ribos kontekste. Skaitytojas straipsnių rinkinyje ras atsakymus tiek apie intymųjį vieno Klaipėdos koklio siužetą, svaigiųjų gėrimų vartojimą senojoje Klaipėdoje, pirmąjį Klaipėdai skirtą eilėraštį, miesto įvaizdį keliautojų įspūdžiuose, tiek ir apie viduramžių europiečių pažiūras į žydus, Lietuvos kaimynų požiūrį į 1939 m. įvykius Klaipėdos krašte ir Klaipėdos vaidmenį holokauste.
Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje. Sud. Ernestas VASILIAUSKAS, Gintautas ZABIELA. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. – 127 p.: iliustr., portr., žml. + [33] sulankst. žml. dėkle. ISBN 978-9955-18-764-6
Šiame leidinyje pristatoma archeologų dr. E. Vasiliausko ir dr. G. Zabielos nagrinėta Švedijos archyvuose ir bibliotekose sukaupta vertinga Lietuvos XVII–XIX a. pradžios kartografinė ir ikonografinė medžiaga – mažai žinomi ar nežinomi miestų (Klaipėdos, Biržų, Joniškio, Plungės, Tirkšlių, Jurbarko ir kitų) planai ir vaizdai, švedų kartografų sudaryti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinės dalies ir Klaipėdos priekrantės jūriniai žemėlapiai – iš viso 52 vnt. Dauguma piešinių ir žemėlapių publikuojami originalaus dydžio, kai kurie jų – pirmą kartą. Katalogas turėtų sudominti tiek Lietuvos praeities tyrėjus, tiek besidominčius jos istorija, kartografija.
VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013. – 240 p. ISBN 978-5-417-01070-5
1857 m. vasarą grafas Konstantinas Tiškevičius (1806-1868) surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraštis lenkų kalba tapo išskirtine knyga Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų igula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.
Trečioji 2007 m. ekspedicijos knyga skirta įdomiausiai daliai – Neries ruožui tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilniuje į Nerį knygos autorius žvelgia istorijos požiūriu, pasakoja apie miesto žvejus ir upeivius, kurie neatsiejami nuo prekybos, istorinio Neries laivyno ir Lukiškių prieplaukos istorijos. Atsisveikinę su Vilniumi mokslininkai pateko į didmiesčio pašonėje esančių kaimų ir kolektyvinių sodų aplinką. Dar XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje daugelyje Vilniaus krašto vietovių lietuvių kalbą pakeitė paprastoji. Įkandin jos pIito lenkų kalba. Su katalikiška tapatybe, vilnietiška lenkų kalbos atmaina susijusi daugumos vietos gyventojų lenkiška savimonė. Pirmą kartą lietuvių kalba suskambo Paneriuose prie Vievio.
Dešimtys akmens amžiaus stovyklaviečių, geležies amžiaus gyvenviečių, piliakalnių, pilkapių, medžių, šaltinių Neries pakrantėse, Neries regioniniame parke – iškalbingi lietuvių kultūros, ūkio, religijos ir valstybingumo istorijos liudininkai. Dėmesį patraukia vardus turinčios Neries gelmės, rėvos ir pavieniai akmenys. Jie apipinti įtaigiomis legendomis, lengva justi gamtos ir kultūros dermę. Daugelis vietovardžių ir padavimų, išgirstų čia pirmąkart, praturtina baltų religijos ir mitologijos šaltinius.
GIRININKAS, Algirdas; ŽULKUS, Vladas. Baltijos jūros krantai prieš 10 000 metų. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. – 56 p. ISBN 978-9955-18-707-3
Leidinyje pateikiama moksliniais tyrimais paremta povandeninio kraštovaizdžio ties buvusia Joldijos Iros kranto linija rekonstrukcija. Tyrinėtoje vietoje buvo nustatyta Joldijos jūros pakrantės augmenija i miškų sudėtis, jų amžius, žolės danga) ir gamtinės sąlygos, kurios leidžia spėti apie paleolito-mezolito laikotarpio žmogaus gyvenseną prie Joldijos jūros krantų. Tai naujausi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) Povandeninių tyrimų centro (PTC) duomenys. Pastarieji tyrimai remiasi Baltijos jūros dugno distanciniais ir tiesioginiais žvalgymais bei laboratoriniais tyrimais: iš po vandeniu aptiktų objektų paimtų bandinių palinologinėmis ir dendrochronologinėmis analizėmis, radiokarboniniu datavimu.
Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Sud. Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. – 260 p. ISBN 978-9955-18-646-5
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto dvidešimtmečiui, Universiteto dvidešimtmečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui skirtame leidinyje trys istorikai atskleidžia buvusių kareivinių ansamblio Klaipėdoje istoriją. Šešiose studijos dalyse pirmą kartą istoriografijoje išsamiai analizuojama įgulos kaita Klaipėdoje, kariuomenės ir miesto santykiai, buvusių kareivinių virsmas Klaipėdos universitetu ir kartu Klaipėdos miesto tapsmas universitetiniu miestu. Populiariai, bet laikantis akademinių standartų, parašyta mokslo studija yra gausiai iliustruota unikalia ikonografine medžiaga. Ji skiriama Universiteto bendruomenei, Klaipėdos miestiečiams ir visiems, besidomintiems sudėtinga XX amžiaus Klaipėdos krašto istorija.
VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012. – 324 p. ISBN 978-5-417-01038-5
1857 m. vasarą Vilniaus archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Istoriografijoje jos dienoraštis lenkų kalba tapo išskirtine knyga Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu. Praėjus 150 metų, Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.
Antroji 2007 m. ekspedicijos knyga skirta Vilniaus kraštui – Neries ruožui nuo Smurgainių apylinkių Baltarusijoje iki Vilniaus prieigų. Perplaukę Pasisveikinimą – pirmąją iš dvylikos didžiųjų Neries rėvų, apie Žadiškes keliautojai žvalgė gamtos, kultūros ir istorijos paminklus. Netrukus ekspedicijos mokslininkų dėmesį prikaustė lietuviškų Gervėčių kaimų sala ir Morkonių kaimas, įsikūręs prie Ašmenos žiočių. Apie Mykoliškes ir Bistryčią, ypač apie Buivydžius ir Nemenčinę, paneriu gyventojai kalbėjo vilnietiška lenkų kalbos atmaina, siejo save su Lenkija ir lenkų tauta. Artėjant prie Vilniaus, didėjo vasarnamių ir kolektyvinių sodų skaičius, augo įtampa tarp kaimo ir miesto gyventojų dėl jų skirtingo požiūrio į supantį pasaulį, taigi ir į upę.
Prie Neries gyvenančių senųjų pateikėjų – žvejų, sielininkų, poetų, pasakų sekėjų, užkalbėtojų lūpomis, taip pat remiantis ekspedicijos mokslininkų įžvalgomis, išvadomis ir komentarais, piešiamas spalvingas ir gyvas Neries paveikslas.
VAITKEVIČIUS, Vykintas; VAITKEVIČIENĖ, Daiva. Lietuva: 101 legendinė vieta. Vilnius: Alma littera, 2011. – 316 p. ISBN 978-9955-38-920-0
Neįtikėtina, bet Lietuvoje priskaičiuojama daugiau nei 150 000 legendų, kurios galbūt lydėjo kiekvieną kampelį: kalnus, laukus, daubas, ežerus, upes, pelkes, medžius, akmenis, kelius, tiltus, kaimus, miestus ir kt. Ši knyga – pirmoji ir bene vienintelė, kurios puslapiai mirga nuo iš kartos į kartą perduodamų pasakojimų, piešinių ir žemėlapių, išsamių legendinių vietų aprašymų ir jų nuotraukų.
Patraukliai parašytoje knygoje kalbama apie senuosius tautos mitus, lietuvių šventes ir apeigas, istorinius įvykius ir asmenybes. Kiekvienos legendos turinys atskleidžiamas intriguojamai atveriant geografijos, archeologijos, istorijos, kalbos ir tautosakos sluoksnius. Kiekvienoje legendoje minima konkreti, tiksliai lokalizuota geografinė vieta: piliakalnis, akmuo, medis, šaltinis, gyvenvietė ar statinys, iš visų Lietuvos etnografinių regionų.
Istorinio kultūros paveldo vietos Lietuvos pajūryje. [Klaipėda:] Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, [2011]. – 64 p.
Tas pats vokiečių kalba:
Stätten des historischen und kulturellen Erbes an der Litauischen Küste. [Klaipėda:] Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, [2011]. – 64 S.
ĮVADAS
Kultūrinis turizmas skatina suprasti lokalinę istoriją, kultūrines tradicijas bei vertybes per istorinio paveldo pažinimą. Jis padeda atskleisti konkretaus regiono istorijos, papročių ir vertybių unikalumą. Kultūrinis turizmas taip pat turi teigiamą ekonominę ir socialinę įtaką: skatina verslo augimą, infrastruktūros plėtrą bei sukuria naujas darbo vietas.
Šalies kultūrinio turizmo išteklių fone Lietuvos pajūris užima svarbią vietą, o Kuršių nerija yra įtraukta UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Pajūrio regionas nuo kitų šiandieninės Lietuvos regionų skiriasi ne vien savo specifiniais gamtiniais ir geografiniais bruožais, bet ir istorinio kultūros paveldo objektais, kurie atspindi specifinę šio regiono istorinę raidą.
Šiame leidinyje yra pristatomos 74 istorinio kultūros paveldo Lietuvos pajūryje vietos. Jos išsidėstę palei Baltijos jūros pakrantę viduramžiais susiformavusį pašto kelią, kuris iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą ir Šventąją vedė į Rygą. Beveik 200 metų, nuo 1646 iki 1833 m., tai buvo viena iš atkarpų svarbaus tarptautinio Europos pašto kelio iš Vakarų Europos į Sankt Peterburgą Rusijoje. Leidinio tekstai iliustruoti fotonuotraukomis iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archyvo.
Leidinio sudarytojai
VORWORT
Der Kulturtourismus fördert durch Erkenntnis des historischen Erbes das Wahrnehmen der lokalen Geschichte, der Kulturtraditionen sowie der Kulturwerte. Das trägt zum Offenbaren der einmaligen Geschichte, des Brauchtums und der Werte einer Region bei. Darüber hinaus übt der Kulturtourismus einen positiven Einfluss auf die Wirtschaft und das Sozialleben aus, fördert das Geschäftswachstum sowie den Ausbau der Infrastruktur und sorgt für neue Arbeitplätze. Im Hinblick auf Kulturtourismusressourcen nimmt die litauische Küste einen wichtigen Platz ein, denn die Kurische Nehrung wurde auf die Liste des UNESCO-Welterbes gesetzt. Die Küste unterscheidet sich von anderen Regionen des gegenwärtigen Litauens nicht nur durch ihre spezifischen Natur- und geographischen Merkmale, sondern auch durch Objekte des historischen Kulturerbes, die eine besondere historische Entwicklung dieser Region widerspiegeln.
In dieser Publikation werden 74 Orte des historischen Kulturerbes an der litauischen Küste vorgestellt. Sie liegen an der Poststraße, die im Mittelalter entlang der Ostseeküsten entstand und von Königsberg über die Kurische Nehrung, Klaipeda, Palanga und Šventoji nach Riga führte. Fast zwei Jahrhunderte lang, von 1646 bis 1833, war das ein Abschnitt einer wichtigen unternationalen Poststraße von Westeuropa nach Sankt Petersburg in Russland. Die Abbildungen zu den Texten dieser Publikation sind Archivaufnahmen aus den Beständen des Instituts für Geschichte und Archäologie der baltischen Region der Universität Klaipėda.
Die Herausgeber
DEMERECKAS, Kęstutis; SAFRONOVAS, Vasilijus. Klaipėda 1945–1965…: fotoalbumas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2010. – 304 p. ISBN 978-9955-544-87-6
Ši knyga – tai trejų metų atkaklaus darbo renkant pokario Klaipėdos vaizdus rezultatas. Fotoalbume spausdinamas įvadinis straipsnis „Prarastoji Klaipėda: 1944–1969 metai“, kurio autorius – KU HMF Istorijos katedros dėstytojas Vasilijus Safronovas. Straipsnyje pirmąkart istoriografijoje apibendrinama gausi dokumentinė medžiaga apie Klaipėdos miesto sugriovimus karo ir pokario metais, polemizuojama su įsigalėjusia nuostata, esą miestas buvo labai smarkiai sugriautas per karą. Taip pat straipsnyje išsamiai pristatoma, kaip ir kodėl su Klaipėdos architektūros palikimu elgėsi naujieji Klaipėdos gyventojai, atsikėlę čia po 1945 m., pirmąsyk plačiau analizuojamas paminklosaugos gimimas Klaipėdos mieste po karo.
Albume publikuojama daugiau kaip 660 unikalių, dar niekur nespausdintų fotografijų, užfiksavusių rečiausius Klaipėdos miesto kampelius, kurie buvo išlikę po karo. Šie vaizdai leidžia pamatyti, kaip iš tikrųjų atrodė Klaipėda pirmaisiais pokario dešimtmečiais. Nuotraukas surinko ir spaudai parengė leidėjas Kęstutis Demereckas.
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 280 p. ISBN 978-9955-18-536-9
Kraštovaizdis neabejotinai yra svarbi charakteristika, apibūdinanti istorinį regioną – Rytų Prūsiją (Ostpreussen): dideli miškai, kalvoti laukai, Mozūrijos ežerai, Nemunas, Kuršių nerija.
Knygos pavadinime neatsitiktinai pasirinktas akcentas – Kuršių marios, kaip kraštovaizdžio dominantė, susiejanti Nemuno upės kraštovaizdį ir Baltijos pajūrį. Šis leitmotyvas išryškina vieną iš pagrindinių leidinio tikslų – akcentuoti kraštovaizdžio reikšmę, visų pirma siekiant išanalizuoti regiono kultūrinės tapatybės problemą, pabrėžiant ne tik etninės tradicijos svarbą identiteto modeliui, bet ir platesnį šio modelio formavimosi kontekstą (intelektualinės terpės, industrinės raidos, komunikacinių galimybių plėtros reikšmė ir kita).
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė; MOTUZIENĖ, Lina. Kuršių nerija Hugo Scheu atvirukų rinkinyje. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia / Die Kurische Nehrung in der Ansichtskartensammlung von Hugo Scheu. Ende des 19. – Anfang des 20. Jahrhunderts: albumas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 120 p. ISBN 978-9955-18-531-4
Albumas parengtas bendradarbiaujant su Rašytojo Thomo Manno memorialiniu muziejumi Nidoje.
XIX–XX a. sandūroje Kuršių nerijos kurortai traukė ne tik vasarotojus, bet ir daugelį mokslininkų, rašytojų, dailininkų, fotografų. Fotonuotraukos XIX a. pabaigoje plačiai naudotos kurortų reklamai. Kultūros ir visuomenės veikėjas dvarininkas Hugo Scheu surinko unikalią atvirukų apie Kuršių neriją kolekciją, kurioje užfiksuotas XIX–XX a. sandūros Kuršių nerijos kraštovaizdis, savita kurortinio gyvenimo atmosfera. Šie atvirukai leidžia pajusti per šimtmetį pakitusį Kuršių nerijos vaizdą.
Um die Wende zum 20. Jahrhundert zogen die Seebäder der Kurischen Nehrung nicht nur Sommergäste, sondern auch viele Wissenschaftler, Schriftsteller, Künstler und Fotografen an. Die Fotos am Ende des 19. Jhs. wurden weitgehend zur Werbung für die Seebäder eingesetzt. Der Gutsbesitzer Hugo Scheu, der in Kultur und Gesellschaft aktiv war, trug eine einmalige Postkartensammlung über die Kurische Nehrung zusammen, in der deren Landschaften um die Jahrhundertwende festgehalten sind sowie die Besonderheiten der Seebadstimmung. Diese Ansichtskarten lassen ein Bild der Kurischen Nehrung erahnen, das sich seit hundert Jahren verändert hat.
VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga. Vilnius: Mintis, 2010. – 336 p. ISBN 978-5-417-01000-2
1857 m. vasarą Vilniaus archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraštis lenkų kalba vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu. Praėjus 150 metų, Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.
Patraukliai parašyta ir gausiai iliustruota pirmoji 2007 m. ekspedicijos knyga pasakoja apie jos eigą nuo upės versmių iki Smurgainių apylinkių Baltarusijoje. Iki šiol tai Lietuvos visuomenei plačiau nepažįstamas nuostabių paminklų ir archajiškų tradicijų kraštas.
Knygoje publikuojami tekstiniai ir vaizdiniai ekspedicijos šaltiniai. Prie Neries gyvenančių senųjų pateikėjų – žvejų, sielininkų, pasakų sekėjų, užkalbėtojų lūpomis, taip pat remiantis ekspedicijos mokslininkų įžvalgomis, išvadomis ir komentarais, piešiamas spalvingas ir gyvas Neries paveikslas.
BAUBONIS, Zenonas; ZABIELA, Gintautas. Klaipėdos rajono piliakalniai. Vilnius: Sapnų sala, 2009. – 80 p. ISBN 978-9955-611-43-1
Archeologijos mokslas piliakalniais laiko uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus, turinčius reljefo darinių su senosios juos engusių žmonių veiklos pėdsakais. Tariant paprasčiau – tai kalvos ar krantų kyšuliai, kuriuose ir dabar matyti dirbtinės formos, randamos įvairios senienos ar apie kuriuos pasakojama įvairiausių padavimų.
Dabartiniame Klaipėdos rajone žinoma buvus 15 piliakalnių. Iš jų vienas (Jogučių) sunaikintas dar XIX a., kiti geriau ar blogiau išlikę. Atlase „Klaipėdos rajono piliakalniai“ pateikiama susisteminta informacija apie Antkainio, Dovilų, Eketės, Gargždų, Gerduvėnų, Jakų, Jogučių, Laistų, Maciuičių, Mockaičių, Norgėlų, Skomantų, Veiviržėnų, Vyskupiškių ir Žvaginių piliakalnius.
Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai. Sud. ir parengė spaudai Ingė LUKŠAITĖ, rankraščius transkribavo Sabina DREVELLO. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – 348 p. ISBN 978-9955-18-379-2
Ingės Lukšaitės parengtas dokumentų rinkinys pateikia skaitytojams Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne saugomus XVII amžiaus 8–9 dešimtmečių šaltinius, kurie pasakoja apie Klaipėdos valsčiaus parapijas ir parapijiečių gyvenimą: apibūdina bažnyčių išlaikymą, jų materialinę padėtį, parapinių bažnyčių pastatų ir klebonijų būklę, teikia duomenų švietimo būklei, mokyklų tinklui, mokytojų pasirengimui, jų mentalitetui ir santykiams su valdžia bei parapijiečiais apibūdinti. Iš šių dokumentų taip pat sužinome apie to meto parapijiečių gyvenseną, nusidėjėlius ir jų nuodėmes. 1676–1685 m. Klaipėdos valsčiaus bažnyčių vizitacijų dokumentai publikuojami pirmą kartą. Jie teikia duomenų apie Klaipėdos miesto vokiečių bažnyčios, Klaipėdos lietuvių laukinininkų bažnyčios, Priekulės, Verdainės, Rusnės, Ventės, Karklės ir Kretingalės parapijas. Tekstus transkribavo Sabina Drevello.
VAITKEVIČIUS, Vykintas; BALTRŪNAS, Valentinas. Lietuva: 101 įdomiausia vieta. Vilnius: Alma littera, 2008. – 315 [1] p. ISBN 978-9955-38-157-0 (papildomos laidos: 2009, 2010, 2021)
Ši knyga yra įkvėpta daugelio gražioms, unikalioms ir paslaptingoms pasaulio vietoms skirtų užsienio autorių darbų, kurie nuošalyje paprastai palieka mūsų tautos paveldą ir kelia pagrįstą abejonę, ar tikrai Lietuvoje nėra nieko įdomaus.
Tai pirmasis tokio turinio ir apimties leidinys, kuris skaitytojui suteikia galimybę pažvelgti į Lietuvos gamtos ir kultūros paveldą kaip nedalomą ir todėl nepaprastai įdomią gamtos, praeities ir šiandienos kultūros visumą. Jos dalelės, pasiekusios mus iš juros periodo vandenyno dugno ar Atgimimo metais pasodinto ąžuolyno pavėsio, yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą, dažnai neįvertintos arba nepelnytai pamirštos.
Kvalifikuotai, vaizdžiai ir patraukliai pateikdami svarbiausius duomenis apie įdomiąsias Lietuvos vietas autoriai tikisi sumažinti visuomenės ir paveldo vertybių atotrūkį. Tik deramas pastarųjų pažinimas ir vertės suvokimas gali užtikrinti jų išsaugojimą ateinančioms kartoms.
VAREIKIS, Vygantas. 99 Klaipėdos miesto istorijos. Klaipėda: Druka, 2008. – 232 p. ISBN 978-9955-735-95-3 (papildoma laida: Klaipėda: Druka, 2009. – 208 p. 978-609-404-020-7)
Vertimai į anglų ir vokiečių kalbas:
VAREIKIS, Vygantas. 99 stories about Klaipėda. Klaipėda: Druka, 2009. – 208 p. ISBN 978-609-404-019-1
VAREIKIS, Vygantas. 99 Geschichten der Stadt Klaipėda. Klaipėda: Druka, 2009. – 208 S. ISBN 978-609-404-018-4
Istorinė miesto mozaika dėliojama iš trumpų užrašų ir kasdienybės blyksnių, iliustruotų amžininkų prisiminimais, atvirukais, senomis ir šių dienų fotografijomis. Daugiausia dėmesio skiriama ne senesniems laikams, bet neramaus XX amžiaus įvykiams. Knyga skiriama besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.
The historical mozaic is riddled with short notes and routine flashes, illustrated by contemporaries’ memoirs, post cards and photographs of modern Klaipėda. Major attention is dedicated not to the old times, but to the tumultuous events of the 20th century, the heirloom of which sometimes is still haunting us. The book is dedicated to all people who are interested in the history of the city of Klaipėda.
Die historische Mosaik der Stadt wird aus bruchstückhaften Notizen und Alltagseinsichten zusammengefügt und mit Erinnerungen der Zeitgenossen, Postkarten, alten und gegenwärtigen Fotografien illustriert. Im Mittelpunkt stehen nicht die älteren Zeiten, sondern die Ereignisse des unruhigen 20. Jahrhunderts. Das Buch eignet sich für alle Geschichtsinteressierten.
Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos: Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti. Sud. Kristina JOKUBAVIČIENĖ, Silva POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 165 [1] p. ISBN 978-9955-18-263-4
Adomo Brako – dailininko, kultūros veikėjo, mokytojo – darbuose atsispindi išraiškinga, pulsuojanti, tačiau ir ne mažiau tautiškai bei politiškai komplikuota Mažosios Lietuvos kultūros istorija. A. Brako šeimos likimas – nacių režimo nemalonė, sovietinė Sibiro tremtis – nėra išskirtinis. Tokia lemtis ištiko ne vieną lietuvininkų / klaipėdiškių šeimą tačiau apie tai dar mažai kalbama ir rašoma.
Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros tyrinėtojų darbuose, skirtingai nei viešojoje opinijoje, ši asmenybė nėra užmiršta. Šios knygos tikslas – pateikti plačią su A. Braku susijusią tematinę amplitudę: mokslinius straipsnius, dokumentų ir prisiminimų publikacijas, kurios chronologiškai apima laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio.
PRATARMĖ
STRAIPSNIAI
Silva Pocytė, Klaipėdos krašto politinė ir kultūrinė aplinka tarpukariu
Nijolė Strakauskaitė, Klaipėdos krašto švietimo situacija: Adomo Brako pavyzdys – nuo Tilžės iki Vytauto Didžiojo gimnazijos
Daiva Kšanienė, Adomas Brakas ir Klaipėdos kultūrinės-meninės draugijos („Santara“, „Aida“, „Aukuras“, Giedotojų draugijų sąjunga)
Vacys Bagdonavičius, Adomas Brakas – Vydūno talkininkas ir bendražygis
Kristina Jokubavičienė, Dailininko Adomo Brako kūryba
ŠALTINIŲ TYRINĖJIMAI
Arūnė L. Arbušauskaitė, Brakų šeima – totalitarinių režimų politikos įkaitė (1939-1958)
Irena Tumavičiūtė, Su Brakų šeima susiję nacių okupacijos laikotarpio dokumentai Lietuvos centriniame valstybės archyve
Zita Genienė, Adomo Brako šeimos archyvinis palikimas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkiniuose
PRISIMINIMAI
Vytautas Kaltenis, Adomo Brako sūnaus Tautvydo sugrįžimas iš Sibiro
Bernardas Aleknavičius, Adomo Brako sugrįžimas
KULTŪROS PAVELDO AKTUALIJOS
Eugenijus Dargužas, Adomo Brako architektūrinės veiklos pėdsakai Pagėgiuose tarpukariu
PUBLIKACIJOS
Adomas Braks, Lietuviškasis namelis – tautos brangumynas
Adomas Braks, Senovės kapų ąžuolai gaudžia
Adomas Brakas, Laiškai iš Sibiro
Tautvydas Brakas, Atsiminimai apie Adomą Braką – tetį
Vydūnas, Adamas Braks
Jurgis Reisgys, Su dailininku Adomu Braku po Kuršių neriją
Ema Buksnovičiūtė, Tiesiog Adomėliu vadino…
PRIEDAI
Adomo Brako bibliografija, 1908–2007 (Sudarė A. Braukylienė)
Santrumpos
Reprodukuojamų kūrinių sąrašas
Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai. Sud. Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Silva POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 111 [1] p. ISBN 978-9955-18-207-8
Per paskutinį dešimtmetį Martyno Liudviko Rėzos asmenybė sulaukė didelio tyrinėtojų dėmesio, ką liudija ne viena nauja mokslinė studija. Galbūt dar svarbiau konstatuoti šiems tyrimams būdingą naują aspektą, griaunantį tam tikrų stereotipų ir vienpusiškumo tradiciją M. L. Rėzos veiklos tyrinėjimuose.
Šiame kontekste minėtinas tarptautinis seminaras Rėzos epochos žmonės, įvykęs Nidoje 1997 m. gegužės 30 d. – birželio 3 d. Idėjos, nuskambėjusios šio seminaro diskusijose, tapo svarbia paskata regioninės istorijos tyrimuose skirti dėmesio ir M. L. Rėzos veiklai, o ypač mažiau iki šiol lietuvių istoriografijoje nagrinėtiems ar kontroversiškiems aspektams.
Būtent tokia intencija 2006 m. spalio 6 d. Juodkrantės parodų namuose (nuo 2007 m. – Liudviko Rėzos kultūros centras) įvyko dar viena mokslinė konferencija, skirta M. L. Rėzos 230-osioms gimimo metinėms paminėti. Šį forumą parengė Klaipėdos universiteto BRIAI, o jo mecenatu tapo Neringos savivaldybė. Konferencijoje vykusios turiningos diskusijos paskatino joje dalyvavusius mokslininkus naujas įžvalgas publikuoti leidinyje, kurio tematika fokusuojama į keletą tyrinėjimo krypčių. Būtent – M. L. Rėzos epochos vertybių įtaka jo mokslinės ir kūrybinės veiklos aspektams (Lietuvių kalbos seminaras, folkloristika ir kita) bei M. L. Rėzos veiklos refleksijų lietuvių istoriografijoje XX–XXI a. problema, kuri stipriai veikė M. L. Rėzos įvaizdį tautinio ir lokalinio identiteto kontekste.
Įžanga
Darius BARASA, Karvaičių-Juodkrantės parapija L. Rėzos gyvenimo laikotarpiu
Liucija CITAVIČIŪTĖ, Martynas Liudvikas Rėza – lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojas Karaliaučiaus universitete
Ruth LEISEROWITZ, Rėzos laikai – trumpas istorinis etiudas
Silva POCYTĖ, Martynas Liudvikas Rėza Nepriklausomos Lietuvos lietuviškoje spaudoje 1918–1940 metais
Nijole STRAKAUSKAITĖ, Martynas Liudvikas Rėza tautinio ir lokalinio identiteto fone
Rimantas SLIUŽINSKAS, Martyno Liudviko Rėzos Dainos oder Litthauische Volkslieder: interpretacijos stereotipai ir naujovės
Dalia KISELIŪNAITĖ, Naujausių laikų kuršininkų folkloras
BAUBONIS, Zenonas; ZABIELA, Gintautas. Šilalės krašto piliakalnių atlasas. Vilnius: Šilalės kraštiečių draugija, 2006. – 102 [1] p. ISBN 9955-9897-0-X
Gausūs Šilalės krašto piliakalniai šiandien yra neatsiejama regiono ir krašto bendro kultūros ir gamtos paveldo dalis. Juose stovėjusios medinės pilys vienos iš pirmųjų XIV a. pradžioje pastojo kelią kryžiuočiams, norėjusiems žemaičiams „įsiūlyti“ prūsų likimą. Piliakalnių kalvų siluetai yra neatskiriama rajono kraštovaizdžio dalis.
Atlase „Klaipėdos rajono piliakalniai“ pateikiama susisteminta informacija apie Bilionių, Biržų Lauko, Burbiškių, Dapkiškės, Dungeriukų, Gedminiškės I, Gedminiškės II, Gegužių, Gūvainių, Indijos, Jaunodavos, Kalvalių, Kazokų, Kreivių, Kunigiškių, Leviškių, Medvėgalio, Padievaičio, Padievyčio, Pagrybio, Pakisio, Pavėžio, Pilių, Prienų, Rubaičių. Robinavo, Šimėnų, Treigių, Vaičių, Vedrių, Vilkų Lauko I, Vilkų Lauko II piliakalnius.
Kultūrinio bendradarbiavimo su Kaliningrado sutartimi galimybių studija. Parengė Daiva MASILIAUSKIENĖ, Romas JAROCKIS, Arūnė ARBUŠAUSKAITĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. – 116 p. ISBN 9955-18-144-3
Daiva Masiliauskienė, Nemuno deltos kultūrinis kraštovaizdis vandens turizmo perspektyvoje ir ekologinės situacijos įtaka turizmo plėtrai (istoriniai ir gamtosauginiai Kuršių marių baseino tyrimai)
Romas Jarockis, Kraštovaizdžio ir kultūros paveldo įtaka galimam „Naftotiekio Mažeikiai-Kaliningradas“ projektui (archeologija)
Arūnė Arbušauskaitė, Sociologiniai regioninio kultūrinio bendradarbiavimo poreikių tyrimai. Istorinio ir gamtinio paveldo regione išsaugojimo perspektyvos
Santrauka
Summary
Praeities puslapiai: archeologija, kultūra, visuomenė. Skiriama archeologo prof. habil. dr. Vlado Žulkaus 60-ties metų jubiliejui ir 30-ties metų mokslinės veiklos sukakčiai: mokslinių straipsnių rinkinys. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005. – 325 [1] p. ISBN 9955-18-011-0
Prof. habil. dr. Vladas Žulkus (apie jį)
Prof. habil. dr. Vlado Žulkaus publikacijų sąrašas
Vladas Žulkus – Baltijos regiono, Lietuvos, Žemaitijos ir Klaipėdos archeologas (A. Nikžentaitis)
Vytautas Kazakevičius, Segė iš Gotlando Lietuvoje
Manfred Gläser, Lübeck als Beispiel für die deutsche Stadtarchäologie
Anton Pärn, Erki Russow, Kaarma parsonage in Saaremaa – a local nobleman’s manor or a fortified dwelling of a conqueror?
Nils Blomkvist, East Baltic Vikings – with particular consideration to the Curonians
Romas Jarockis, Petras Šinkūnas, Miglė Stančikaitė, Vaida Šeirienė, Nerijus Blažauskas. Impilties piliakalnio gamtinės ir kultūrinės aplinkos raida: kompleksinio tyrimo rezultatai
Mindaugas Bertašius, Viduramžių hipokaustai Kaune ir Lietuvoje
Maik-Jens Springmann. Der frühe Schiffbau und die Schifffahrt in Kur- und Prussenland
Ernestas Vasiliauskas, Ar buvo Žiemgalių Sidabrės žemė?
Reda Svelniūtė, Socialinės organizacijos skirtumai V–VI a. Pagrybio ir Plinkaigalio kapinynus palikusiose bendruomenėse
Klaidas Perminas, Priešistoriniai luotai Lietuvoje
Mindaugas Brazauskas, Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija
Maik-Jens Springmann, Horst Wernicke, Gennady Fedorov, Marek Jagodzinski, Vladimir Kulakow, Romas Adomavičius, Dainius Elertas, Robert Domzal, Holger Meyer, Marco Dorka, Betrachtungen zu Haffe- und Strandseen als Küstenlandschaften. Ein Projekt zur maritimen Inventarisation des Kurischen (Kursiu Marios), Frischen (Vistula Zalew) und Stettiner Haffes (Szceczinski Zalew)
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kuršių Nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 216 p. ISBN 9986-830-82-6
Vertimai į anglų ir vokiečių kalbas:
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Curonian Spit, Königsberg. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 216 p. ISBN 978-9986-830-90-0
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kurische Nehrung, Königsberg: Reiseführer. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 216 S. ISBN 978-9986-830-85-0
Baltų etninės žemės prie Kuršių marių, vadinamoji Mažoji Lietuva, dabar yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Galdapės apylinkės (su pietine Rytprūsių dalimi) – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijos anklavas.
Čia susikirto keleto tautų likimai, jų istorinėj atminty šis kraštas siejamas su lemtingais įvykiais ir daugelio ryškių asmenybių vardais. Dramatiška karšto istorija paliko didžiulį paveldą, tačiau Mažoji Lietuva – ne vien įdomios istorijos – šiandieną tai ir populiarių kurortų, poilsio ir turizmo, uostų, žvejybos ir pramonės kraštas. O bene labiausiai čia visus traukia gamta: skardingas Karaliaučiaus krašto pajūris, mistinis nerijos peizažas, jūros ir marių platybės, Nemuno deltos regioninis parkas – pirmykštis užliejamų pievų, kanalų ir pylimų kraštovaizdis, paukščių bei žuvų rojus.
Vadovas aprėpia nedidelę dviejų dabartinių valstybių dalį: pamarį, Kuršių neriją ir Klaipėdą Lietuvoje, pajūrio ir nerijos kurortus bei Karaliaučių Rusijos Kaliningrado srityje. Gausu istorinės medžiagos, informacijos apie kultūros ir istorijos paminklus, gamtos įdomybes. Iliustracijoms panaudota apie 500 šiuolaikinių ir archyvinių nuotraukų, planuose sužymėta aprašomų objektų vieta. Aplankykite Klaipėdą ir Karaliaučių, Kuršių neriją ir pamarį – ši knyga Jums bus patikimas vadovas.
Lietuviškos spaudos aušra: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Klaipėdos universiteto leidyklos leidinys, skirtas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui paminėti. Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. – 20 [1] p. ISBN 9955-585-49-8
Vertimas į rusų kalbą:
Литовская печать между двумя империями: совместное издание Института истории и археологии Балтийского региона Клайпедского университета и издательства Клайпедского университета в честь столетия возвращения латино-литовского алфавита в литовскую печать. Сост. С. ПОЦИТЕ. Клайпеда: Из-во Клайпедского университета, 2004. – 20 [1] p. ISBN 9955-18-024-2
Leidinio Lietuviškos spaudos aušra tikslas – atskleisti Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų indėlį padedant puoselėti lietuviškumą Didžiojoje Lietuvoje spaudos draudimo metais. Profesorius Vytautas Merkys, vienas iškiliausių XIX a. Lietuvos istorijos tyrinėtojų, specialiai šiam leidiniui parašytame straipsnyje simboliniu pavadinimu Dvi Lietuvos – viena spaudos laisvė (1864–1904) pabrėžė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrinį bendradarbiavimą XIX–XX a. sandūroje.
Spaudos draudimo laikotarpiu Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje, Ragainėje ir kitose Mažosios Lietuvos vietovėse buvo išspausdinta 1480 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Lietuviškos spaudos aušroje pateikiame Klaipėdoje leisto mažlietuvių laikraščio Lietuviška ceitunga, pirmųjų Didžiajai Lietuvai skirtų periodinių leidinių (Aušra, Varpas, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Tėvynės sargas) pirmųjų puslapių, taip pat kelių religinio ir pasaulietinio (mokslinio, mokslo populiarinimo, grožinės literatūros, mokomojo, praktinio, visuomeninio politinio) turinio knygų titulinių puslapių arba viršelių faksimiles.
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda ir Kuršių nerija: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p. ISBN 9986-830-84-2
Vertimai į anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbas:
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda and the Curonian Spit: guide. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p. ISBN 978-9986-830-87-7
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda und Kurische Nehrung: Führer. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p. ISBN 9986-830-83-4
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda et la peninsule de Courlande: guide. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 80 p. ISBN 9986-830-88-5
СТРАКАУСКАЙТЕ, Нийоле. Клайпеда и Куршская коса: путеводитель. [Вильнюс]: Издательство Р. Пакниса, [2007]. – 80 с. ISBN 978-9986-830-86-3
Klaipėda ir Kuršių nerija – vadovas po jūros ir marių siejamą Lietuvos dalį. Istorijoje tų saitų būta daugiau: tai religija – liuteronybė, priklausomybė vokiečių valstybei ir lietuvininkų etninei grupei, jūros ir marių artumo nulemtas gyvenimo būdas. Ir gamta, ir tradicinė gyvensena, ir architektūra čia gerokai skiriasi nuo kitos Lietuvos dalies.
Aplankykite Klaipėdą ir Kuršių neriją – ši knyga padės jums susipažinti su krašto įdomybėmis. Iliustruota 56 spalvotomis nuotraukomis, yra 4 vietovių planai, kuriuose pažymėta aprašomų objektų vieta.
[ANDRIJAUSKAS, Edmundas; GENIENĖ, Zita; GENYS, Jonas; NIKŽENTAITIS, Alvydas; STRAKAUSKAITĖ, Nijolė; VAREIKIS, Vygantas; ŽUKAS, Julius.] Klaipėda. Istorija populiariai: septynių autorių straipsnių rinkinys apie Klaipėdos istoriją. Klaipėda: Druka, 2002 – 160 p. ISBN 9986-848-22-9
1944 metų sausio 28-ąją Klaipėdoje nebeliko senųjų gyventojų, prieš septynis šimtus metų įspaudusių pirmąją pėdą toje vietoje, kur Danė įteka į Kuršių marias, palikuonių. Šiandieniniai Klaipėdos gyventojai, o ir jos svečiai dažnai pasigenda informacijos apie vienintelio Lietuvos uostamiesčio praeitį, kultūros paveldo ištakas. Kita vertus, klaipėdiečiai puoselėja tai, kas paveldėta, o šis leidinys yra pirmasis pokario metais Klaipėdos istorikų bandymas atverti sudėtingos miesto istorijos klodus plačiajam skaitytojų ratui.
Knygoje, gausiai iliustruotoje istoriniais dokumentais bei nūdienos Klaipėdos vaizdais, istorikai A. Nikžentaitis, V. Vareikis, J. Žukas, Z. Genienė, N. Strakauskaitė, J. Genys, architektas E. Andrijauskas apžvelgia įvairias miesto istorijos, kultūros, ekonomikos, architektūros ir urbanistikos peripetijas.
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Kuršių Nerija – Europos pašto kelias. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2001. – 112 p. ISBN 9986-31-050-4
Vertimai į anglų, vokiečių, rusų kalbas:
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. The Curonian Spit: the old European postal road. Vilnius: Versus aureus, 2004. – 141 [2] p. ISBN 9955-601-30-2
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Die Kurische Nehrung – die alte Poststraße Europas. Klaipėda: Saulius Jokužys Druckereiverlag, 2006. – 161, [1] S. ISBN 9986-31-177-2
СТРАКАУСКАЙТЕ, Нийоле. Куршская коса – почтовая дорога Кенигсберг-Мемель. Очерки истории Куршской косы. Москва: Культурная революция, 2007. – 72 с. ISBN 978-5-25006027-1
Istorinių leidinių lietuvių kalba apie Kuršių neriją praktiškai nėra, ir besidomintys iš esmės neturi galimybės susidaryti išsamesnio vaizdo apie esminius jos istorijos etapus bei suvokt: ją regiono istorijos kontekste. Šiuo leidiniu bandoma bent iš dalies šią spragą užpildyti, pateikiant informaciją iš naujų istorinių šaltinių – Valstybinio slaptojo Prūsijos kultūrinio paveldo archyvo ir Centrinio evangelikų archyvo Berlyne.
NIKŽENTAITIS, Alvydas. Witold i Jagiełło: Polacy i Litwini we wzajemnym stereotypie. Poznań: Poznańskie Tow. Przyjaciół Nauk, 2000 – 89 s. ISBN 83-7063-284-X
Vertimas į lietuvių kalbą:
NIKŽENTAITIS, Alvydas. Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse. Vilnius: Aidai, 2002 – 144 p. ISBN 9955-445-54-8
Kaip Jogaila tapo „tautos išdaviku“ ir lenkų herojumi? Kaip Vytautas be išlygų pripažintas Didžiuoju? Kaip susidaro tautiniai mitai Lietuvoje ir Vidurio Europoje? Atsakymas glūdi net vakarykštėje dienoje. Abiejų Tautų valstybėje sukurti įvaizdžiai tebėra aktualūs, o XIX a. stereotipus nesunku atpažinti nesenos praeities lenko ir lietuvio mąstyme.
Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2–3 d. medžiaga. Sud. Alvydas NIKŽENTAITIS, Angelė RUPKUTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. – 158 [2] p. ISBN 9986-505-52-6
V. Liutkus, Atsiminimų žaibas į praeitį
A. Varnas, Rajono archeologinė praeitis
A. Nikžentaitis, Keletas pastabų dėl pirmojo Mažeikių paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose
K. Misius, Mažeikiai 1661–1917 metais
Z. Butkus, Ginčas su Latvija dėl Mažeikių (1919–1921 m.)
K. Misius, Stalinistinės represijos ir kovos už Lietuvos laisvę Mažeikiuose
E. Rimša, Mažeikių ir aplinkinių rajonų miestų heraldika
M. Baužienė, Mažeikių bažnyčia – vienas iš daugelio Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotų sakralinių pastatų
V. Kamanauskas, Senovės pažinimo mėgėjų kuopelė
M. Žiaurienė, Mažeikių švietimo ištakos
L. Skabickienė, Mažeikių miesto kalba, jos tradiciškumas ir šiuolaikinės apraiškos
A. Jonauskaitė, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija
T. Jurkuvienė. Šiaurės Žemaitijos liaudies drabužių ornamento bruožai
E. Spudytė, Prieverpsčių ornamentai Telšių apskrityje
POCYTĖ, Silva. Agluonėnai: kaimas istorijos pagairėje (1939–1990). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1994. – 150 p. ISBN 9986-499-08-9
Šiame darbe per Agluonėnų istorinę raidą norima atskleisti nors mažytę dalį Klaipėdos krašte vykusių sukrėtimų bei peripetijų.
Darbas suskirstytas j dvi dalis, kurių chronologinės ribos yra šios: pirmas skyrius apima nacių viešpatavimo laikotarpį Klaipėdos krašte (1939–1945), antras skyrius – pokarinį laikotarpį iki pat 1990 m., kada agluonėniškiai atšventė savo kaimo jubiliejų.
NIKŽENTAITIS, Alvydas. Pilėnų mįslė: jaunesniam mokykliniam amžiui. Vilnius: Vyturys, 1993. – 40 p. ISBN 5-7900-0449-0
VAREIKIS, Vygantas. Klaipėda XX amžiuje. Klaipėda: Menininkų namai, 1993. – 84 p.
Atsakymai į tavo klausimus
Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!