„Šiemet minime 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, ir daugelyje šalių į šią sukaktį atkreiptas dėmesys.Baltijos jūros regione 1945-ieji dažnai nereiškia to paties, ką jie reiškia, pavyzdžiui, Vakarų Europai. Lietuva, Latvija ir Estija po karo nebuvo atkurtos politiniame žemėlapyje. Tuomet įvyko esminiai pokyčiai: iš Baltijos jūros regiono buvo išstumti vokiečiai, kurių įtaka čia formavosi nuo viduramžių, o regionas atsidūrė Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. Šias pasekmes jaučiame iki šiandien, kai Rusijos lyderis Baltijos jūrą vadina „vidaus ežeru“.
Konferencija norime parodyti Baltijos jūros regioną kaip savitą erdvę, kuriai 1945 metai turi kitokią prasmę negu daugeliui Europos šalių. Kviečiame pažvelgti ir į asmenines patirtis: ką 1945-ieji reiškė, pvz., čia kovojusiems Vokietijos kariams, Lietuvos žydams, jų gelbėtojams ar miško broliams. Tai pirmasis mūsų bendras renginys su Bundesvero Karo istorijos ir socialinių tyrimų centru Potsdame. Toks bendradarbiavimas svarbus platesniame Lietuvos ir Vokietijos santykių kontekste, ypač kalbant apie kariuomenių ryšius, nes bendra istorinių patirčių refleksija padeda šiuos ryšius tvirtinti ir plėtoti“, – sako KU BRIAI direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas.
Konferencijoje dalyvauja pranešėjai iš 7 šalių – Lietuvos, Estijos, Vokietijos Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Izraelio ir JAV. Be Baltijos jūros regiono perspektyvų, programoje numatytos sesijos apie Antrojo pasaulinio karo pabaigos patirčių įvairovę, okupacijų ir pokario pertvarkų pasekmes, gyventojų perkėlimus ir migraciją, atminties politiką bei šiandienos saugumo kontekstą Europoje.
Daugiau informacijos ir programa: https://www.ku.lt/lt/renginiai/international-conference-the-year-1945-experiences-and-legacies-in-the-baltic-sea-region
