„Šiemet minime 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, ir daugelyje šalių į šią sukaktį atkreiptas dėmesys. Baltijos jūros regione 1945-ieji dažnai nereiškia to paties, ką jie reiškia, pavyzdžiui, Vakarų Europai. Lietuva, Latvija ir Estija po karo nebuvo atkurtos politiniame žemėlapyje. Tuomet įvyko esminiai pokyčiai: iš Baltijos jūros regiono buvo išstumti vokiečiai, kurių įtaka čia formavosi nuo viduramžių, o regionas atsidūrė Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. Šias pasekmes jaučiame iki šiandien, kai Rusijos lyderis Baltijos jūroje kartais elgiasi kaip „vidaus vandenyse“, – sako KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas.
Konferencijos sesijose aptartos ne tik didžiųjų politikos veikėjų, bet ir mažųjų valstybių, ne tik karo dalyvių, bet ir tų, kuriuos karas įvairiais būdais palietė, perspektyvos. Bandyta išryškinti, kuo Baltijos jūros regiono patirtys prisideda prie labiau subalansuoto ir niuansuoto globalaus karo paveikslo, koks jų ryšys su dabartine Europos saugumo architektūra.
„Konferencija norėjome parodyti Baltijos jūros regioną kaip erdvę, kuriai 1945 metai turi gerokai kitokią prasmę negu kitiems Europos regionams. Kaip teigė vienas pranešėjų, po 1945-ųjų Baltijos jūroje niekada nestojo taika, tiesiog ji kurį laiką buvo rami. Kita vertus, kvietėme pažvelgti ir į asmenines patirtis: ką 1945-ieji reiškė, pavyzdžiui, čia kovojusiems Vokietijos kariams, Lietuvos žydams, jų gelbėtojams ar miško broliams“, – pabrėžia prof. dr. V. Safronovas.
Pranešėjai iš geopolitinės perspektyvos analizavo Baltijos jūros vaidmenį didžiųjų galių planuose 1944–1945 metais, aptarė karo pabaigos sprendimų poveikį Baltijos šalims ir regiono vietai Europos politiniame žemėlapyje. Kitoje teminėje ašyje buvo nagrinėjamos pokario vizijos – skirtingų politinių veikėjų (nuo vyriausybių tremtyje iki ginkluoto pasipriešinimo struktūrų) lūkesčiai dėl pokarinės santvarkos ir jų taikytos strategijos.
Dėmesio skirta ir bandymams įtvirtinti sovietinę valdžią: kokios buvo skirtingų vietos gyventojų grupių nuostatos. Galiausiai atsigręžta į asmenines patirtis: pristatytos Lietuvos žydų ir jų gelbėtojų istorijos, civilių ir karių išgyvenimai 1945 metais, taip pat jūrinių katastrofų atminimo politikos pavyzdžiai.
Renginį organizavo KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su Bundesvero Karo istorijos ir socialinių tyrimų centru (Potsdamas, Vokietija).
„Tai pirmasis mūsų bendras renginys su Bundesvero Karo istorijos ir socialinių tyrimų centru Potsdame. Toks bendradarbiavimas svarbus platesniame Lietuvos ir Vokietijos santykių kontekste, ypač kalbant apie kariuomenių ryšius, nes bendra istorinių patirčių refleksija padeda šiuos ryšius tvirtinti ir plėtoti“, – sako KU BRIAI vadovas.
Svarbiausius, konferencijos metu aptartus, aspektus ir Lietuvos–Vokietijos bendrų interesų lauką prof. dr. Vasilijus Safronovas kartu su bendraorganizatoriumi Bundesvero Karo istorijos ir socialinių tyrimų centro vadovu prof. dr. Jörg Echternkamp išsamiai aptarė ir atskirame susitikime su KU rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku. Kalbėta apie tolesnes bendradarbiavimo kryptis, jungtinius tyrimus, akademinių mainų stiprinimą ir praktinius žingsnius, kurie leistų konferencijoje išryškintas įžvalgas paversti konkrečiais projektais.
