Projektą numatoma įgyvendinti kartu su kitų krypčių mokslininkais. Jam vadovauja Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedros vedėjas dr. Arūnas Baublys, tarp dalyvių – Romanų ir germanų kalbų katedros docentė dr. Eglė Bukantytė, Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Nekrošienė, Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Informatikos katedros lektorė dr. Natalija Juščenko, Jūrų technikos fakulteto Statybos katedros lektorius dr. Arminas Štuopys ir KU BRIAI mokslo darbuotojai: doc. dr. Silva Pocytė, prof. dr. Rimantas Sliužinskas, doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė, mgr. Darius Barasa.
Projektu siekiama tirti sparčiai nykstantį krašto etnokonfesinį paveldą, jo jungtis su Lietuvos bei Europos kultūrine savastimi; atskleisti paveldo bendrybes ir skirtumus; kaupti duomenis tolesniems moksliniams tyrimams, juos viešinti ir naudoti pilietiniam ugdymui; skatinti regiono paveldo integraciją į bendrą Lietuvos kultūrinio ir konfesinio paveldo visumą; formuoti Lietuvos, kaip tolerantiško krašto, puoselėjančio įvairių tautybių ir kultūrų paveldą įvaizdį. Įgyvendinant šį tikslą, yra numatoma fiksuoti, tirti, registruoti, sisteminti, inventorinti, kompleksiniu būdu apskaityti ir apjungti vienoje tarpdisciplininėje geografinėje informacinėje sistemoje etnokonfesinius ir gamtinius artefaktus, kurie ryškiausiai apčiuopiami istorinėse krašto kapinėse, tobulinti artefaktų fiksacijos metodiką, parengti rekomendacijas visuomenei ir valstybės institucijoms, suprojektuoti bei realizuoti konfesinio paveldo media duomenų saugyklą bei programiškai realizuoti ją taikant GIS ir WEB technologijas jų analizę ir sklaidą.
Projekto naujumas atsispindi ne tik mokslo, visuomenės bei ūkio ir savivaldos sistemai prieinamos geografinės informacinės sistemos kūrime, bet ir sudaro prielaidas vykdyti ištirtų objektų būklės nuolatinį paveldosauginį bei ekologinį monitoringą. Panaudojant GIS programinę įrangą bus vykdomas GPS duomenų skaitmeninimas, užrašymas, klasifikavimas, atliekamas jų kartografinis identifikavimas, įvairiaplanis sisteminimas ir saugojimas skaitmeniniame formate. Fotofiksacijos keliu objektai bus išsamiai vizualizuojami, vykdoma sisteminė duomenų analizė ir interpretacija.
Vykdant projektą, bus surinkta faktinė medžiaga archyviniam saugojimui ir moksliniams tyrimams iš 112 Klaipėdos krašto kapinių. Ekspedicijų į senąsias Klaipėdos krašto kapines metu bus:
- GPS prietaisu koordinačių sistemoje nustatomos kapinių ribos ir atskiros kapavietės;
- georadaru nustatomos kapinių ribos, neidentifikuotini palaidojimai ir kiti latentiniai parametrai;
- detali tiriamų objektų foto ir video fiksacija;
- sudaroma kapinių ir kapų schema;
- fiksuojami visų antžeminių kapinių artefaktų planimetriniai duomenys;
- fiksuojami įrašai, ornamentika, fizinės ir technologinės objektų savybės;
- fiksuojami kiekybiniai ir kokybiniai artefaktų būklės, augmenijos parametrai;
- kaupiami pavyzdžiai mežiagotyriniams tyrimams;
- audiovizualiniu būdu fiksuojama vietos gyventojų ir naujakurių informacija apie tiriamus artefaktus.
Duomenys sisteminami, vykdoma geoinformacinės sistemos programinė realizacija, jos testavimas, gautų rezultatų analizė taikant sukurtą geoinformacinę sistemą, vykdomi rezultatų sklaidos visuomenėje darbai.
Projekto tyrimų pagrindu ketinama paskelbti mokslinių straipsnių bei parengti ir išleisti kolektyvinę monografiją „Klaipėdos krašto etnokonfesinis paveldas: senųjų protestantiškų kapinių tyrimai“.
