Mokslinių tyrimų projektas „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante. ReCoasts & People“
2017 m. gruodžio 27 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdo tiriamąjį projektą „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante. ReCoasts & People“. Projektas finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo) investicijų veiksmų programos lėšomis, kurias administruoja Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama priemonės Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą 9 prioritetą Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas (09.3.3-LMT-K-712-01-0171). Projektui įgyvendinti yra skirta 565142,20 Eur. Vykdytojų grupę sudaro prof. habil. dr. Vladas Žulkus (projekto vadovas), prof. habil. dr. Algirdas Girininkas, prof. dr. Linas Daugnora, dr. Miglė Stančikaitė, dr. Nikita Dobrotin, dr. Jolita Petkuvienė, dr. Tomas Rimkus.
Projekto tikslas – dabartinėse ir užlietose Baltijos jūros pakrantėse ištirti ankstyvojo mezolito–ankstyvojo neolito apgyventas vietas ir rekonstruoti ankstyvojo holoceno gamtinius-kultūrinius kraštovaizdžius. Tyrimais siekiama nustatyti floros, faunos ir žmonių migracijos į dabartinį Lietuvos pajūrį kryptis, palyginti mezolito-ankstyvojo neolito žmonių gyvenseną to meto jūros pakrantėse ir žemyne. Projektu taip pat siekiama sukurti originalią tyrimų metodiką, kuri būtų taikoma nustatant žmonių gyvenimo vietas dabar jūros užlietose pakrantėse, tiriamo laikotarpio klimato augalijos ir gyvūnijos ypatumus. Šie tyrimai integruotųsi į Vakarų ir Šiaurės Europoje atliekamus analogiškus Baltijos jūros tyrimus.
Įgyvendinus projektą, jūros pakrantėse bus identifikuotos ir ištirtos kelios ankstyvojo holoceno laikotarpio gyvenvietės su išlikusiais reliktiniais bei kultūriniais kraštovaizdžiais ir archeologijos paveldu pakrantėse ir po vandeniu. Jūros dugnas Baltijos jūroje (ties Juodkrante, Klaipėda ir Palanga) bus ištirtas prietaisais ir atlikti povandeniniai archeologiniai tyrimai ir kasinėjimai dabartinėse pakrantėse (Aukštumala, Svencelė, Tyrų pelkė). Bandiniai bus datuoti 14C metodu, ištirti biogeocheminiais, paleobotaniniais, dendrochronologiniais, medžių DNR metodais, atlikti paleozoologiniai, trasologiniai ir eksperimentinės archeologijos tyrimai. Tyrimais bus identifikuoti jūros užlieti reliktiniai kraštovaizdžiai, nustatyti klimato kaitos periodai, augmenijos raida, patikslintos poledynmečio laikotarpio augalijos, gyvūnijos ir žmonių migracijos į dabartinės Lietuvos teritoriją kryptys. Dabartinėse ir jūros užlietose Baltijos jūros pakrantėse bus ištirtos ankstyvojo mezolito–ankstyvojo neolito apgyventos vietos ir rekonstruoti ankstyvojo holoceno gamtiniai-kultūriniai kraštovaizdžiai. Tyrimai po vandeniu atskleis užlietus gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžius buvusiose pakrantėse. Tai pasitarnaus ne tik planuojant būsimus mokslinius ir taikomuosius tyrimus, bet ir parengiant bei vykdant jūros ir pakrančių tvaraus naudojimo ir darnios plėtros projektus.
Tyrimų rezultatus ketinama skelbti moksliniuose straipsniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose ir monografijoje anglų kalba, išleistoje užsienio leidyklos.
PROJEKTO VYKDYMO INFORMACIJA
2018-06-28 Pradedami Aukštumalos senovės gyvenviečių tyrimai
2019-03-01 Informacija apie vykdomą projektą ir jo pirmuosius rezultatus žurnale Jūra Море Sea, 2019, nr. 1, p. 24–25 (anglų k.), p. 26–27 (kinų mandarinų k.), p. 58–59 (rusų k.), p. 60–61 (lietuvių k.)
2020-02-24 Skelbiami 2018–2019 metų tyrimų rezultatai
2022-06-01 Skelbiama galutinių projekto rezultatų santrauka
Projekte ReCoasts&People kompleksiniais mokslo tyrimais (povandeninių paieškų technologijos, archeologijos, geologijos, fizinių ir paleobotaninių, bioarcheologinių tyrimų metodai) buvo patikslinta ankstyvojo holoceno Lietuvos jūros pakrančių raida, identifikuoti ir tyrinėti dabartinėse ir dabar jūros užlietose reliktinėse pakrantėse išlikę priešistorės kraštovaizdžio reliktai ir gyvenvietės.
Aukštumalos durpyne tyrinėtos 3 finalinio paleolito laikotarpio Aukštumalos I, II, III gyvenvietės, priskiriamos Svidrų kultūrai. Atlikus AMS datavimus, kult. sluoksnių mėginius ištyrus geocheminiais ir paleobotaniniais metodais nustatyta, kad čia gyventojai užsiėmė aktyvia ūkine veikla (didelė organinės medžiagos ir fosfatų koncentracija kultūriniuose sluoksniuose), medžiokle ir žvejyba. Darbo įrankių gamybai jie naudojo vietinį ir atsivežtinį titnagą.
Ieškant naujų mezolito laikotarpio gyvenviečių pajūrio zonoje, atlikti archeologiniai žvalgymai Svencelės ir Tyrų pelkių aplinkoje. Svencelėje aptikta mezolito laikotarpio radavietė su titnago radiniais.
Lietuvos pajūrio mezolito laikotarpio gyvenviečių (Palanga, Smeltalė) ir pavienių jūros pakrantėje rastų vėlyvojo mezolito ir ankstyvojo neolito dirbinių AMS datos, technologija ir ornamentika rodo, kad pajūrio gyventojai betarpiškai bendravo su kitomis to meto regiono bendruomenėmis.
Paleoosteologiniais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos pajūrio osteologinė medžiaga priklauso dviem skirtingiems klimatiniams laikotarpiams: viduriniam ir vėlyvajam pleistocenui ir ankstyvajam ir viduriniam holocenui. Baltijos pajūrio borealio laikmečio miškuose buvo daug tauriųjų elnių. Iš jų kaulų ir ragų buvo gaminami darbo įrankiai (Palangos, Smeltalės radiniai).
Vidurinio ir vėlyvojo neolito laikotarpio gyvenvietėse aptikti visų žinomų ruonių rūšių kaulai. Ruonių bei paukščių medžioklė ir žvejyba (buvo gaudomos gėlavandenės ir jūrinės žuvys) bei galimybė rinkti ir išmainyti gintarą, tenkino pajūrio bendruomenių maisto poreikius, todėl gamybinis ūkis vystėsi silpnai.
Jūros kranto zonos gyvenviečių gamtinė aplinka ir archeologinė medžiaga, jūros užlietų krantų kraštovaizdžio reliktai ir jūros išmetami pavieniai artefaktai liudija, jog Joldijos–Litorinos jūros laikotarpiais gyvenvietės kūrėsi buvusių lagūnų ar pajūrio ežerėlių pakrantėse, o jų gyventojai vertėsi žvejyba ir jūros bei sausumos gyvūnų medžiokle. Ankstyvajame holocene žmonių gyvenamosios vietos pasirinkimą lėmė ir Baltijos jūros vandens lygio kaita.
Baltijos jūros stadijų raidą tirtoje baseino dalyje poledynmečiu leidžia koreguoti atlikti pajūrio teritorijos, Nemuno deltos ir jos pelkynų (Aukštumala, Svencelė ir kt.) paleopalinkos raidos vėlyvajame ledynmetyje ir ankstyvajame holocene (11,5–8,2 tūkst. metų prieš dabartį), t.y. paleolito ir mezolito metu, rekonstrukciniai tyrimai.
Jūros dugne išlikusių paleo-kraštovaizdžių aplinkoje iš laivo prietaisais buvo atliktos paleo upių vagų paieškos. Seisminių tyrimų rezultate fiksuoti atspindžiai, kurie siejami su Danės, Smeltalės, Drevernos ar Minijos paleo slėniais.
Instrumentinių nuotolinių tyrimų ir nardymų metu jūroje buvo ieškoma ir tyrinėjami reliktiniai kraštovaizdžiai ties Nida, Juodkrante, Klaipėda, Palanga ir Šventaja. Reliktinių medžių bei durpių mėginiai (datuoti apie 11200–apie 7800 cal BP) buvo paimti iš 10–30 m gylių.
Jie panaudoti geocheminiuose, fosforo koncentracijos nustatymo, pušies DNR tyrimuose. Patikslinta jūros vandens lygio svyravimų dinamika ir gamtinių sąlygų kaita holoceno laikotarpiu. Povandeniniai archeologiniai tyrimai ties Klaipėda vietovėje RF-III žmonių veiklos pėdsakų nepatvirtino. Jūros dugne paleolito-mezolito laikotarpiais apgyventų vietų pėdsakų kol kas nerasta.
Tyrimais nustatyta, kad jūros vanduo efektyviai išsaugo senovinę DNR medienoje. Iki 11200 m. senumo paprastosios pušies iš Baltijos jūros dugno mėginių tyrimai nurodė pušies kilmę esant iš pietinės ledyninės refugijos pietų Europoje. Taip pat buvo atskleistos genetinės asociacijos tarp reliktinių pušų iš Baltijos jūros dugno ir šių dienų pietų Lietuvos pušų populiacijos.
PROJEKTO VYKDYMO METU PASKELBTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Numatoma paskelbti kolektyvinė monografija: Lithuanian Baltic Sea Coasts during the Holocene: Sea Level Changes, Environmental Developments and Human Adaptations (Series: British Archaeological Reports International Series). Eds. Algirdas GIRININKAS, Vladas ŽULKUS. Oxford: BAR Publishing, 2022.