Pradinis » Naujienos » Institute pradedami vykdyti du nauji Lietuvos mokslo tarybos finansuojami projektai

 

Institute pradedami vykdyti du nauji Lietuvos mokslo tarybos finansuojami projektai

Lietuvos mokslo tarybai 2022 m. gegužės 24 d. paskelbus Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos XI kvietimo paraiškų vertinimo rezultatus, paaiškėjo, kad finansavimas skirtas abiem Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų šiam konkursui pateiktoms projektinėms paraiškoms. Tad nuo 2022 m. liepos 1 d. institute pradedami vykdyti du nauji moksliniai projektai, skirti vėlyvojo bronzos amžiaus apgyvendinimo klausimams dabartiniame Lietuvos pajūryje ir viduramžių Lietuvos mentalitetų istorijai. Iš viso šiame konkurse dalyvavo beveik 50 paraiškų iš 13 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Finansavimas skirtas 22 projektams.

Toliau pristatome naujai pradedamus vykdyti projektus detaliau.

Baltijos pajūrio bendruomenių lokalinių adaptacijų strategijos: Kukuliškių gyvenvietės atvejis
Vykdymo laikotarpis 2022-07-01 – 2024-12-31
Vėlyvasis bronzos amžius istoriografijoje išskiriamas kaip lūžinė era, žyminti ryškius ekonominius, kultūrinius ir socialinius pokyčius Baltijos regione. Priešistorės pažinime dominuojant Rytų Lietuvos vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių ir Vakarų Lietuvos laidojimo objektų tyrimams bei jų duomenų interpretacijai, šiuo projektu siekiama nagrinėti ir aktualizuoti Baltijos jūros pakrantės apgyvendinimo problematiką. Vėlyvojo bronzos amžiaus Lietuvos pajūrio gyvenvietės Lietuvos jūriniame kraštovaizdyje iki šiol nėra nagrinėtos ir neįtrauktos į Baltijos jūros regiono mokslinių tyrimų lauką.
Pagrindiniu tyrimo objektu pasirinkta Kukuliškių gyvenvietė kalvoje (Klaipėdos r.). Ši 2016 m. atrasta ir pradėta nuosekliai tyrinėti gyvenvietė yra vienintelė vienasluoksnė vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenvietė Lietuvos jūriniame kraštovaizdyje, įrengta arčiausiai pagrindinių komunikacinių „vartų“ – Baltijos jūros. Iki šių dienų žmogaus veiklos nesuardytas, ant Litorinos jūros terasos esantis objektas datuotas 883–403 cal BC. 2017, 2018 ir 2020 m. vykdytų archeologinių tyrimų metu surinkti tarpdalykinių tyrimų duomenys apie šioje kalvoje gyvenusią priešistorinę bendruomenę: atlikti pirminiai geofizikiniai paleoreljefo tyrimai, aptikti dviejų pastatų, gynybinių įtvirtinimų fragmentai, identifikuotos galimos skirtingos gyvenvietės veiklos zonos, aptikta gausi organinės medžiagos kolekcija.
Projekto tikslas – Baltijos jūros regiono archeologiniame kontekste nustatyti vėlyvojo bronzos amžiaus pajūrio Kukuliškių bendruomenės adaptacines strategijas prie lokalinių sąlygų, kompleksiškai ištiriant paleoaplinką, vidaus erdves, ūkio technologijas bei mitybos pagrindus ir palyginant šias adaptacijas su Lietuvos ir Baltijos jūros regiono aktualiomis gyvenvietėmis, įvertinant jas bendrame regiono ekonominių ir kultūrinių transformacijų kontekste.
Kukuliškių gyvenvietės tyrimų duomenys sudarys galimybę turimų ankstesnių mokslinių duomenų ir interpretacijų aprėptyje ištirti ir aktualizuoti vėlyvojo bronzos amžiaus Baltijos jūros pakrantės apgyvendinimą ir jos raidą.
Projekto pagrindiniai vykdytojai: dr. Elena Pranckėnaitė (projekto vadovė) ir dr. Miglė Urbonaitė-Ubė. Komandoje taip pat dirbs trys nepagrindiniai vykdytojai. Projekto įgyvendinimo partneris – Moesgaard Museum (Danija).
Projekto rezultatus ketinama pristatyti keturiuose mokslo straipsniuose, konferencijų pranešimuose ir mokslo sklaidos publikacijose.

Pagonybės vaizdinių ir prietarų christianizacija viduramžių Lietuvoje
Vykdymo laikotarpis 2022-07-01 – 2024-06-30
Projektas yra 2020–2021 m. vykdyto tyrimo apie lietuvių anapusinio pasaulio vaizdinių christianizaciją, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba (sut. nr. S-LIP-20-11), tęsinys. Vykdant jį, kilo klausimas, apie kokią baltų pagonybę kalbama viduramžių šaltiniuose, kaip ji suprastina, kurie autentiški jai priskiriami elementai buvo christianizuoti. Istoriografijoje konstatuota, kad viduramžių šaltiniuose pagonybės vaizdiniai ir pagoniškųjų praktikų aprašymai kurti remiantis dviems literatūriniais modeliais – interpretatio Romana ir interpretatio Christiana. Ne visuomet stengtasi aiškintis, kaip ir iš kur kilę vieni ar kiti pagonybę nusakantys vaizdiniai buvo perduodami iš šaltinio į šaltitinį, kaip ir kokiais komunikaciniais kanalais tai buvo daroma, kaip minėtieji modeliai tarpusavyje koreliavo.
Nauju projektu, kuris skiriamas baltų pagonybės vaizdinių ir prietarų viduramžių šaltiniuose analizei, siekiama išsiaiškinti pagonybės vaizdinių kilmę, vertikaliuosius ir horizontaliuosius ryšius, sąveikas, pateikti šių vaizdinių (de)konstrukciją šaltiniuose ir krikščioniškos „dialektikos“ įtaką šių vaizdinių plėtotei. Tyrimo tikslas – išanalizuoti baltų pagonybės pateikimo modelius viduramžių šaltiniuose, jų tarpusavio koreliaciją, pagonybei priskiriamų prietarų (de)konstruojančius vaizdinius, jų kilmę. Baltų pagonybės vaizdiniai ir pagonybei priskirtini prietarai bus nagrinėjami lyginant vakarų ir rytų slavų pagonybę ir prietarus nusakančius pagonybės vaizdinius viduramžių šaltiniuose. Taip pat tyrime bus analizuojama, kaip pagonybės ir pagoniškų prietarų vaizdinius suvokė viduramžių autoriai ir kaip juos gali suvokti šių dienų tyrinėtojai, ar tarp šių suvokimų esama skirtumų ir jeigu taip – kokių. Atliekamas tyrimas nėra „kitų“ žmonių, t. y. nekrikščionių gyvenimo, mitologijos, ritualų ar prietarų tyrimas. Šis tyrimas ne apie „kitų“ žmonių stereotipus, kas jiems būdinga ir t.t., o apie tai, kaip buvo konstruojami baltų pagonybę ir jai priskiriamų prietarų vaizdiniai viduramžių šaltiniuose, kokia buvo jų kilmė ir kaip šie vaizdiniai kito pasitelkus krikščioniškąją „dialektiką“, t. y. kaip jie buvo christianizuoti.
Projektą vykdys vienas pagrindinis vykdytojas doc. dr. Marius Ščavinskas.
Rezultatus ketinama pristatyti mokslo monografijoje, viename mokslo straipsnyje, taip pat konferencijų pranešimuose ir mokslo sklaidos publikacijoje.

Aktualu »

Mokslinė konferencija „Alsėdžiai – bažnytinis centras, parapija, miestelis: nuo pirmojo paminėjimo iki XIX a. vidurio“

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Žemaičių dailės muziejus ir Alsėdžių seniūnija kviečia dalyvauti nacionalinėje...

 

Kviečiame dalyvauti nacionaliniame doktorantų seminare Klaipėdoje

2022 m. rugpjūčio 25–26 d. Klaipėdoje vyks XII nacionalinis istorijos ir archeologijos krypties doktorantų seminaras. Maloniai kviečiame jame dalyvauti visų...

 

Call for Submissions

The 29th volume of Archaeologia Baltica is already in preparation and will be focused on the post‐Medieval archaeology, the interest in which has grown as a result...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karybos istorijos specializaciją

Baltijos šalių istorijos antrosios (magistrantūros) pakopos studijų programoje studentai gali rinktis karybos istorijos specializaciją. Studijuoti į šią...