Archeologijos ir istorijos programa

arba studijos be stereotipų

Kiekvienas Klaipėdos universiteto archeologas ir istorikas, lygiai kaip ir Tu, turim savo asmeninę Studijų, profesinio kelio paieškų patirtį. Studentų būta turinčių pašaukimą, aiškią viziją. Radosi ir ieškojusiųjų, stabtelėjusių, atradusiųjų. Šią akimirką skirtumas tarp mūsų vienas – Tu nulemi savo ateities kryptį, o mes savo patirtimi ir žiniomis galime ją paremti, formuoti, lavinti, kurti.
Nors turime veikti pagal Lietuvos švietimo politikos taisykles, tačiau dvasiškai, kūrybiškai esame laisvai mąstanti bendruomenė. Išsilavinimas, kuriuo norime dalytis, leis Tau pačiam projektuoti gyvenimą, griauti stereotipus, rinktis daugelį veiklos sričių, eiti archeologo, istoriko keliu, pagaliau priimti sprendimus dėl savo būsimos ateities įvertinus visus „už“ ir „prieš“.
Skamba kaip utopija? Skaityk toliau.

 

ARCHEOLOGIJOS IR ISTORIJOS STUDIJOS – KRITINIO MĄSTYMO PLATFORMA. KAS TAI?
Nuo pat Klaipėdos universiteto įkūrimo archeologija ir istorija mokslo ir studijų praktikoje formavosi kaip du lygiagretūs ir lygiaverčiai požiūriai į praeities pažinimą. Abu yra tiek savarankiški, tiek vienas kitą papildantys. Tai stiprybė, kuria mes didžiuojamės, puoselėjame ir kurią norime perduoti kitiems.
Mūsų tikslas – formuoti kritiškai mąstančią asmenybę, gebančią suprasti praeities reiškinius, atrasti sąšaukas su dabarties įvykiais, gebėti atrinkti informaciją, ją interpretuoti bei formuoti savarankiškas įžvalgas, vertinimus. Tavęs laukia įdomus studijų kelias, kuriame bandysime perprasti archeologų, istorikų veiklos metodus, pritaikyti žinias analitinei kūrybai ir parengti kitiems tavo gyvenimo etapams.
Apie mūsų mokslinį potencialą galima kalbėti daug. Bet tegu apie mus kalba darbai, su kuriais gali susipažinti naršydamas Instituto interneto svetainėje (Projektai; Leidiniai). Turėdamas laisvesnio laiko, gali paklausyti radijo laidų įrašų, peržiūrėti vaizdo reportažus, kuriuose Tavo būsimieji dėstytojai dalijasi mintimis apie atliekamus mokslinius tyrimus, realijas, gyvenimą.


 

Istoriko darbas yra be galo įdomus. Jis atveria visiškai kitokias mąstymo ir vertinimo perspektyvas
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas


 

Bendraukite tik su protingesniais už save žmonėmis ir skaitykite tik geras knygas
Studijų programų koordinatorius prof. dr. Vygantas Vareikis


Raimonda Nabažaitė

Archeologija – tai mano vidinis apsisprendimas, dėl kurio esu užtikrinta. Nes ji man atveria ne tik galimybę tyrinėti, bet ir žinias pritaikyti kūrybinei saviraiškai
Instituto jaunesn. mokslo darbuotoja, Klaipėdos universiteto absolventė dr. Raimonda Nabažaitė


Vytautas Jokubauskas

 

Šiandien vykstančiuose procesuose nieko naujo; su šiandienos iššūkiais jau buvo ne kartą susidurta
Instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas


Robertas Petrauskas

Istorija padeda žiūrėti į aplinką nešališku, objektyvesniu, galbūt labiau besistengiančiu suprasti ir Kitą, žvilgsniu
Klaipėdos universiteto absolventas, o dabar krepšinio komentatorius, „Protų mūšių“ vedėjas ir istorinių knygų autorius Robertas Petrauskas


Ketverius metus trunkančios studijos susideda iš įvairių (privalomų ir pasirenkamų) dalykų, praktikų, išvykų.
Kiekvieni metai suskirstyti į du semestrus. Dėstomi dalykai vis nauji, tačiau vienas kitą papildantys. Norėdamas suprasti praeities įvykius, reiškinių kaitą, turėsi perprasti skirtingų laikotarpių visuomenes, patyrinėti jas įvairiais pjūviais.
Pirmieji studijų metai (1, 2 semestras) – tarsi pasimatymas, įvadas į archeologijos ir istorijos studijas, pažintis su jų prigimtimi, siekiniais, tyrimų galimybėmis ir metodika. Nenustebk, jei dėstytojas Tavęs paklaus, kas yra mokslas apie praeitį ir kokia jo dabarties funkcija.
Programą sudarantys sandai taip pat supažindins su specifinių įgūdžių reikalaujančiais lauko ir povandeninių archeologijos tyrimų metodais, jų taikymu. Pirmaisiais metais skirsime dėmesį politinių darinių, valstybių formavimosi problematikai. Remsimės antikos civilizacijos miestų-valstybių ir Lietuvos valstybės formavimosi patirtimis. Kokia buvo pinigų atsiradimo reikšmė ir kokie galimi jų raiškos pavidalai, nagrinės numizmatikos disciplina. Paveldosaugos ir paveldotvarkos dalykas padės formuoti sampratą apie Tave supantį kultūros paveldą ir jo apsaugą. Siekdami plėsti Tavo suvokimą apie praeities pažinimą ir jos sąšaukas su dabarties įvykiais, studijų programoje numatėme du gretutinius dalykus: sociologiją, kuri moko naujai pažvelgti į visuomenę ir atskirus jos segmentus, ir filosofiją, kuri skatina abejoti visomis mąstymo ribomis.

Antrieji studijų metai (3, 4 semestras) skirti ankstyviausioms – akmens ir bronzos amžių – visuomenėms ir jų aplinkai tyrinėti. Į jas pažvelgsime archeologo, zooarcheologo, palinologo, antropologo žvilgsniais. Pirmaisiais studijų metais baigę antikos istoriją, imsimės pažinti ankstyvųjų ir vėlyvųjų viduramžių pabaigos Europą.
Antrieji metai ypatingi ir tuo, kad jau galėsi imtis tyrinėti savo mylimą temą ir pasinerti į savarankiškus ieškojimus rengdamas pirmąjį kursinį darbą.

Trečiaisiais studijų metais (5, 6 semestras) toliau nagrinėsime priešistorės laikus, susipažinsime su ankstyvojo geležies amžiaus, romėniškojo laikotarpio, tautų kraustymosi periodo kultūromis, jų technologijų kaita. Skirsime dėmesį piliakalnių – svarbiausių Lietuvos valstybingumo formavimosi objektų – problematikai. Pažinsime Europos istorijos laikotarpį nuo XV iki XVIII a. Formuosime profesionalius istorijos tyrimų metodikos įgūdžius bei dalyvausime pirmojoje lauko archeologinėje praktikoje, gilinsimės į kultūrinių sluoksnių susiformavimą, geologiją.

Ketvirtieji studijų metai (7, 8 semestras) – paskutinis kursas – apima valstybės formavimąsi vikingų laikais, viduramžių ir naujųjų laikų archeologiją, į kurią įpintas svarbus tolesnę Lietuvos kultūrinę raidą nulėmęs christianizacijos segmentas. Istorijos aruoduose gilinsimės į naujųjų ir naujausiųjų laikų Europos istoriją. Pažinsime skaitmeninius ir tarpdisciplininius duomenų apdorojimo metodus, kuriuos lengvai panaudosi savarankiškam mokslo darbui rengti.

Laisvė rinktis ir formuoti savo studijas pačiam
Jau pradėjęs studijuoti, turėsi laisvę rinktis pasirenkamuosius dalykus ir tokiu būdu savarankiškai formuoti savo poreikius ir tobulėti savo norimoje temoje. Esame parengę daugiau kaip 20 skirtingų dalykų, tad pasirinkti turėsi iš ko.

Mokslas veža – savarankiškas baigiamasis darbas
Mokslas atveria galimybę savarankiškai sužinoti šį tą naujo ir pasidalyti tomis žiniomis su kitais. Niekas negimė žinodamas viską, tad ir baigiamasis bakalauro studijų darbas negims be įgūdžių ir pastangų. Juos imsime formuoti jau antraisiais ir trečiaisiais studijų metais, mokydamiesi rengti savarankiškus, analitinius darbus pasirinkta tema.
Baigiamųjų darbų rengimą Tu gali paversti malonumu arba kančia. Svarbu pasirinkti sau įdomią, „vežančią“ temą. Gal nori domėtis savo šeimos ar krašto istorija? Šalia namų esančiais piliakalniais ar nunykusio dvaro likimu? O gal nori spręsti globalias mokslines problemas? Nėra blogos ar geros temos. Svarbu kurti prasmingus, įdomius darbus savo miestui, regionui, pagaliau šeimai, o kodėl ne Europai ir pasauliui? Viskas Tavo rankose ir motyvacijoje.

Naujos kalbos
Mūsų puoselėjama stiprybė – kalbų mokymas. Lotynų, vokiečių, anglų, prancūzų, rusų kalbos padės perprasti nelietuviškai parašytus šaltinius, skaityti literatūrą apie naujausius mokslo atradimus kitose šalyse. Vienų kalbų mokytis studijų metu yra privaloma, kitas galėsi pasirinkti pats.
Turi noro papildomai tobulinti kalbos įgūdžius? Klaipėdos universitetas organizuoja įvairius kursus, vasaros mokyklas. Nukreipsime.

Paskaitos ir po atviru dangumi
Kompaktiškos studentų grupės mums leidžia būti mobiliems ir pagal paskaitų ciklą organizuoti išvažiuojamąsias paskaitas, aplankyti archeologinius, istorinius, kultūrinius paminklus. Mūsų parengtoje studijų programoje paskaitos ir mokslinės išvykos yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Tad studijuodamas, gali ir pats siūlyti išvykų maršrutus dėstytojams bei savo studijų kolegoms.

Praktikos skirtos tobulėti ir bendrauti
Tikriausiai pritarsi, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, esą archeologijos darbas yra romantiškas. Profesionalūs archeologai pasakytų, kad darbas yra įdomus, įtraukiantis, bet kartu atsakingas, reikalaujantis įvairių įgūdžių, kuriuos formuosime kartu.
Kokie konkretūs archeologiniai objektai bus tiriami, priklauso nuo Instituto mokslininkų vykdomų tyrimų ar užsienio partnerių pasiūlymų. Pastarąjį dešimtmetį didžiulį dėmesį skyrėme Klaipėdos piliavietės, senųjų bažnyčių tyrimams, piliakalniams ir senovės gyvenvietėms, kaip antai Bandužių ir Žardės. Praktikos padės ne tik taikyti įvairiausius metodus, bet ir suprasti, kaip yra dokumentuojamas archeologijos mokslo šaltinis.
Technologijų ir informacijos pertekliaus amžiuje yra svarbu išmokti žinias atrinkti, susirasti, kaupti, sisteminti. Šią patirtį įgysi atlikdamas archyvinę praktiką, ją pritaikydamas tiek moksliniame, tiek kasdieniame gyvenime.
Nepamirštama praktikos dalimi taps galimybė pažinti, diskutuoti ir artimiau susidraugauti su kursiokais bei dėstytojais. Tad studijas ir praktikas vertink kaip galimybę plėsti kuriančių žmonių socialinį tinklą, kuriame dalyvauji.

ERASMUS mainų programa – patirtys be ribų
Motyvuoti, smalsūs ir norintys įgyti naujų patirčių studentai mielai renkasi mainų programą „Erasmus“. Ji leidžia, nenutraukiant studijų Klaipėdos universitete, vieną ar kelis semestrus studijuoti kitų šalių universitetuose.
Siūlome jums tuos, į kuriuos takus jau pramynė buvę ir esami studentai: Vokietijoje (Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald), Jungtinėje Karalystėje (University College London), Suomijoje (University of Turku), Švedijoje (Uppsala University arba Stockholm Institute of Education), Lenkijoje (Uniwersytet Jagielloński w Krakowie, Akademia Humanistyczna im. Aleksandra Gieysztora), Vengrijoje (Eötvös Loránd University), Turkijoje (Muğla Sıtkı Koçman Üniversitesi).
Keliauk ir grįžk įgijęs naujos patirties, praplėtęs savo pasaulėžiūrą.

 

Prasmingas laisvalaikis – nardyk ir sportuok
Vandens sporto, aktyvaus laisvalaikio mėgėjus kviečiame įsitraukti į nardytojų klubo „Amfibijos“ veiklą, įgyti naro kvalifikacinį pažymėjimą, savaitgalį treniruotis baseine, dalyvauti povandeninės archeologijos ekspedicijose, vandens telkinių valymo akcijose, povandeninio nardymo čempionatuose, kuriuos veda Lietuvos kovinių plaukikų legenda.

 

Kurk miestą ir reiškinius
Teks sugriauti dar vieną mitą apie archeologus ir istorikus, esą jie yra uždari savo srities žinovai. Anaiptol. Mūsų žinios atviros ir svarbios valstybei, regionui, miestui, politiniu ir kultūriniu lygmeniu. Rengiame parodas, rūpinamės kultūros paveldo aktualinimu, mokslo populiarinimu, kuriame naujus praeities pažinomo formatus, perduodame savo žinias kūrybinėms industrijoms. Keli pavyzdžiai žemiau.


Šokio spektaklio-ekskursijos „Klaipėda tranzit Memel. Keliaujančios Bažnyčios“ fragmentas. © Vytauto Šventupio nuotraukaProjektas „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda tranzit Memel“ – didelės sėkmės sulaukęs šokio ir garso spektaklis-ekskursija po septynių senosios Klaipėdos bažnyčių vietas. Choreografės Agnijos Šeiko sumanytas projektas įgyvendintas 2015 m. šokio teatrui „Padi Dapi Fish“ bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkais.

Plačiau žr. video


Klaipėdos universiteto archeologijos magistrantas Edvinas Ubis pristato tyrinėjimų rezultatus per parodos „Archeologiniai tyrinėjimai Vakarų Lietuvoje 2008–2013 m.“ atidarymą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. 2014 m. gegužės 16 d.Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi parengta paroda „Archeologiniai tyrinėjimai Vakarų Lietuvoje 2008–2013 m.“ Paroda pristatė svarbiausių ir įdomiausių archeologinių tyrinėjimų, per penkerius metus vykdytų Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvos regione, rezultatus. 2014 m. ji keturis mėnesius eksponuota Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, 2015 m. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute, pagaliau 2016 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje.


Šokio ir istorinio vyksmo spektaklis – „Neužšąlantys namai“ fragmentasŠokio ir istorinio vyksmo spektaklis „Neužšąlantys namai“ (2017, idėjos autorės: Raimonda Nabažaitė ir Agnija Šeiko), pakvietęs kultūros lūžius patirti interpretuojant archeologinę medžiagą ir įsipinant į XVI a. koklinės krosnies istoriją. Spektaklis vyko po karo nugriautos Šv. Jono bažnyčios vietoje, kurioje dalyvių laukė 4 metrų aukščio moderniai interpretuota koklinė krosnis – „Neužšąlančių namų“ simbolis.

Plačiau žr. video


 

KUO TAPSI?
Kvalifikacija ir kompetencija, kurią įgysi studijuodamas archeologiją ir istoriją Klaipėdos universitete, suteiks galimybę dirbti muziejuose, archyvuose, kultūros paveldo institucijose, kultūros vadybos, komunikacijų srityse, bendrojo lavinimo mokyklose ir taikomųjų archeologinių tyrimų srityje.
Pabrėžtina, kad norintieji vykdyti savarankiškus archeologinius tyrinėjimus po studijų, gali daryti tai universitete, organizuoti komandą, konsultuotis su savo srities profesionalais.

Patirtys


Indrė ŽigeuIndrė Žigeu, Klaipėdos universiteto doktorantė, biudžetinės įstaigos „Neringos muziejai“ direktoriaus pavaduotoja

„Įgytas išsilavinimas ir gebėjimai šiandien leidžia laisvai judėti, reikštis ir nebijoti eksperimentuoti toliau“
Plačiau


Sigita Bagužaitė-TalačkienėDr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Lietuvos dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus rinkinio saugotoja-tyrinėtoja

„Tai puiki profesija tiems, kurie nuolat domisi mokslo naujovėmis“
Plačiau


Be įprastų profesinės veiklos baigus archeologijos ir istorijos studijas galimybių, turime daug pavyzdžių, rodančių, kad šių studijų baigimas netrukdo pasukti (ne)tikėtu keliu. Atvirkščiai, įgyta patirtis sutvirtina daugelį gabumų ir gali būti panaudota iš pirmo žvilgsnio nesusijusiose profesinės veiklos srityse. Tai jei vis svarstai apie savo didžiąją svajonę, gali drąsiai jai ruoštis studijuodamas praeities reiškinius. Čia įgytos žinios ir humanitarinis išsilavinimas tau neabejotinai suteiks pranašumą įgyvendinant savo ateities planams.

Į gyvenimą pažvelk atsakingai ir kūrybiškai. Būk savo gyvenimo vizionierius. Mąstyk be stereotipų.


Linas Strockis, Klaipėdos universiteto Istorijos studijų programos absolventas, elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris, geriau žinomas sceniniu vardu Few Nolder. Dirba su ryškiausiais muzikos atlikėjais ir kūrybiniais projektais. Išleisti albumai: New Folder, Ace of Space EP, One EP, My Holy Senses, Private Drive, Female Techno, Doubt.

„Sakoma, gerai yra mokytis iš praeities, norint žinoti, kokia gali būti ateitis“
Plačiau


Motiejus ŠalkauskasMotiejus Šalkauskas, Klaipėdos universiteto Istorijos studijų programos absolventas, profesionalus fotografas, dirbantis visame pasaulyje

„Mano tikslas atsisakyti stereotipinių klišių ir perteikti svarbiausią dieną kaip istoriją“
Plačiau


Aukštesnės studijų pakopos tavo rankose
Užbaigęs Archeologijos ir istorijos studijų programą, turėsi galimybę stoti į gilinamąsias, antrosios studijų pakopos, studijas archeologijos, istorijos bei kitose humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Apie mūsų studijų kokybę kalba įvertinimai: tarp studijavusiųjų istoriją ir archeologiją Klaipėdos universitete – geriausių disertacijų Lietuvoje autoriai, prestižinės Alexandro von Humbolto stipendijos laureatai.

Dr. Romanas Širouchovas, Rusijos Kaliningrado srityje gimęs archeologas, buvęs Klaipėdos universiteto doktorantas, čia lietuvių kalba apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, poliglotas, vizionierius, muzikos archeologijos kūrėjas, prūsų kultūros paveldo tyrinėtojas, Alexandro von Humbolto stipendiatas

„Iš esmės lietuviškai pradėjau kalbėti ir rašyti 2007 m. pabaigoje, pradėjęs studijas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doktorantūroje. Prieš tai, tarpininkaujant Arvydui Juozaičiui, pavyko kelis mėnesius padirbėti Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade raštvedžiu, – tai buvo tam tikras kalbos egzaminas prieš stojant į doktorantūrą. Paskui, jau apgynęs disertaciją (lietuviškai), 2012 m. lapkritį, supratau, kad lietuvių kalba man tapo antrąja po gimtosios. […] Aš labai dėkingas Klaipėdos universiteto mokslininkams už palaikymą ir gerą, atvirą bendradarbiavimą. Būtent čia aš subrendau kaip mokslininkas.“
Plačiau

Savanorystė organizuojant mokslinius renginius, dalyvaujant ekspedicijose
Kiekvienais metais archeologai ir istorikai rengia įvairius mokslo renginius, konferencijas, seminarus, organizuoja išvykas, dalyvauja projektinėje veikloje. Norėdama(-as) daugiau apie tai sužinoti, įgyti naujos patirties ir įsilieti į akademinę šeimą, visuomet esi laukiama(-as) savanoriškoje veikloje. Iš laiko perspektyvoje tikrai pajunti jos naudą ir atvertas galimybes.

Raimonda NabažaitėDr. Raimonda Nabažaitė, archeologė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universitete baigusi bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas, šiuo metu šio universiteto jaunesnioji mokslo darbuotoja

„Po studijų mano tapatybė tarsi pasikeitė“

„Permąstydama savo studijų kelią Klaipėdos universitete, galvoju, kad viena iš mano profesinio kelio sėkmės kortų – motyvacija, atsakingumas ir savanorystė. Studijuodama bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose, nepraleidau kvietimų savanoriškai prisidėti prie mokslinių renginių organizavimo, dalyvavimo ekspedicijoje, iniciatyvų, organizuoti parodas, studentų išvykas, užsiimti kūrybine veikla. Tai leido atskleisti savo stipriąsias puses, plėsti organizacinius gebėjimus, pagaliau būti matomai. Tikriausiai neatsitiktinai vėliau sulaukiau pasiūlymo vadovauti vieniems didžiausių Klaipėdoje archeologinių tyrinėjimų senųjų bažnyčių aikštėje. O tokių progų pasitaiko ne kasdien.
Dirbant archeologijos mokslo srityje, man svarbu ne tik profesinės siekiamybės, bet ir santykis su dabartine visuomene, tarpdisciplinine kūryba. Po studijų mano tapatybė tarsi pasikeitė. Suaugau su miestu. Jis mane brandino kaip asmenybę. Dabar laikas atiduoti savo patirtį jam ir savo Alma Mater. Jei jau žengei čia, ženk visa koja. Gausis gerai.“

Laukiame Tavęs atvykstant ir papildant Klaipėdos universiteto Archeologų ir istorikų komandą. Mokydamasis pas mus Tu tikrai pajusi Klaipėdos universiteto moto: Laisva mintis ir jūros dvasia.

Iki pasimatymo Klaipėdoje!

 

Oficiali informacija apie studijų programą

Pirmosios pakopos studijų programa
Archeologija ir istorija

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis/profesinė kvalifikacija
Bakalauro diplomas, Humanitarinių mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Lygmuo, pakopa
Aukštojo mokslo universitetinės studijos, Pirma pakopa, pirmos pakopos (bakalauro)

Priėmimo reikalavimai
Minimalus priimamųjų išsilavinimas: Vidurinis
Minimalus priimamųjų kvalifikacinis laipsnis ir(ar) profesinė kvalifikacija:
Specialieji reikalavimai priimamiesiems:
Konkrečios nuostatos dėl ankstesnio mokymosi pripažinimo(formalaus, neformalaus ir neoficialaus): Asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar kitų valstybių aukštosiose mokyklose, kurios yra pripažintos Lietuvoje nustatyta tvarka, pagal aukštojo mokslo studijų programas, ir norintiems tęsti Universitete tos pačios arba žemesnės pakopos studijas arba studijas pagal kito tipo studijų programas, gali būti įskaitomi studijų dalykai ar jų dalys, atitinkantys pasirinktosios studijų programos dalykų formaliuosius ir dalykinius reikalavimus.

Studijų programos anotacija
Archeologijos ir istorijos bakalauro studijų tikslas Klaipėdos universitete yra suteikti studentams žinias apie praeitį, ugdyti gebėjimus formuoti savarankišką istorinių ir archeologinių procesų vertinimą. Baigus Archeologijos ir istorijos studijų programą suteikiamos sisteminės Europos sąjungos standartus atitinkančios archeologijos ir istorijos sričių žinios. Humanitarinių mokslų bakalauras, baigęs Archeologijos ir istorijos studijas, išmano archeologiją ir istoriją, turi bendriausių žinių apie jų raidą ir metodus, gali kritiškai ir analitiškai mąstyti, geba praktiškai atlikti archeologinius tyrimus, atlikti teorinius tyrimus ir juos apibendrinti. Studijų programa skirta rengti kompetentingus archeologijos ir istorijos specialistus, gebančius orientuotis besikeičiančioje darbo rinkoje ir efektyviai taikyti įgytas žinias bei įgūdžius Lietuvos ir užsienio institucijose.
Visiems studentams privaloma archyvinė ir archeologinė praktikos – jų metu gilinami studentų praktinio darbo įgūdžiai dirbant su rašytiniais istorijos šaltiniais ir dalyvaujant archeologiniuose lauko tyrimuose. Analitinė taikomoji bakalauro studijų programos dalis susideda iš dviejų dalykų blokų. Pirmoji dalykų grupė skirta supažindinti studentus su šiuolaikinėmis technologijomis ir metodais neinvaziniuose archeologinio paveldo tyrimuose. Studijuodami, studentai įgyja žinių apie šiuolaikinių technologijų ir metodų panaudojimo galimybes tyrimuose ir įgauna praktinių gebėjimų. Tai – lauko tyrimai naudojant georadarą, matavimai tacheometru, jūros dugno žvalgymas šoninės apžvalgos sonaru ir povandeniniu magnetometru, radinių fiksavimas 3D skaitytuvu. Studentai teoriškai ir praktiškai supažindinami su priešistorinių įrankių iš titnago, kaulo ir rago gaminimu eksperimentinės archeologijos laboratorijoje. Antroji dalykų grupė skirta įgyti žinių apie šiuolaikinių informacinių technologijų galimybes archeologinius duomenis skaitmeninti, vizualizuoti ir pateikti visuomenei.
Studijos išsiskiria dėmesiu praktinių gebėjimų ugdymui archeologijos srityje: be teorinių disciplinų, didelę studijų dalį sudaro pratybos, skirtos specialiosioms kompetencijoms formuoti – lauko tyrimai, radinių kvalifikacija, GIS sistemos, geoprojekcijos, povandeninių tyrimų metodiką. Būsimieji archeologai ir istorikai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus: filosofiją, sociologiją, užsienio kalbas, pasirenkamuosius universitetinio bendrojo lavinimo dalykus, kurie skirti ugdyti teorinę studentų kompetenciją; studijų pagrindų dalykus: akmens, bronzos, geležies, viduramžių, naujųjų laikų archeologiją, technologijų kaitą priešistorėje, zooarcheologiją,  numizmatiką, bendrąją geologiją, palinologiją, antropologijos pagrindus, paveldosaugą ir paveldotvarką, Lietuvos valstybės istoriją, Viduramžių Europos istoriją  ir specialaus lavinimo dalykus: Prūsijos bei Lietuvos archeologiją, Lietuvos karybos istoriją XIII-XX a., Baltijos jūros romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpius ir kt.

Išsamūs programos tikslai (suteikiamos žinios ir gebėjimai)

  1. Dalykinės žinios
  2. Pažintiniai gebėjimai
  3. Praktiniai gebėjimai
  4. Perkeliamieji gebėjimai

Profesinės karjeros galimybės
Pagal Archeologijos ir istorijos bakalauro programą įgyta kvalifikacija suteikia galimybę dirbti muziejuose, archyvuose, kultūros paveldo institucijose, kultūros vadybos, komunikacijų srityse, bendrojo lavinimo mokyklose ir archeologinių tyrimų srityje. Archeologijos ir istorijos studijų programos bakalaurai turi teisę stoti į antrosios studijų pakopos archeologijos, istorijos ir kitų humanitarinių ir socialinių mokslų sričių studijas.

Aukštesnio lygmens studijų galimybės
Turi teisę stoti į antrosios studijų pakopos studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka
Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Universitete taikomas kaupiamasis vertinimas. Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais (testu, individualiu darbu, referatu, laboratorinio darbo gynimu ir kt.), o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius. Studentui neatlikus ar neatsiskaičius už semestro užduotis ir nesurinkus pereinamojo balo − nustatyto skaičiaus tarpinių atsiskaitymų minimalaus balo − neleidžiama laikyti baigiamojo egzamino.
Kiekviena studijų programa baigiama absolvento išsilavinimo įvertinimu – baigiamaisiais egzaminais ir (ar) baigiamojo darbo (projekto) gynimu.
Universitete galioja dešimtbalė vertinimo sistema.

Laipsnio suteikimo reikalavimai
Pirmosios pakopos studijų ir magistrantūros absolvento žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, nurodyti studijų programos apraše, tikrinami ir vertinami viešai ginant jo baigiamąjį darbą. Pagal savo pobūdį, baigiamieji darbai gali būti moksliniai tiriamieji ir tiriamieji-taikomieji.
Studijų baigiamasis darbas yra analitinis projektas, pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Pirmosios pakopos studijose baigiamajam darbui atlikti ir apginti skiriama ne mažiau kaip 12 kreditų, magistrantūroje − 30 kreditų, kai studijų programos apimtis 120 kreditų, arba 24 kreditai, kai studijų programos apimtis 90 kreditų.
Baigiamuoju darbu bei jo gynimu studentas turi parodyti savo kūrybingumą, gebėjimą kritiškai vertinti teorines ir praktines naujoves bei kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties tyrimus ir gautus rezultatus, socialinės bei komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių galimybių išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir kvalifikuotos jų analizės įgūdžius, skaičiuojamųjų metodų ir specializuotos programinės įrangos bei bendrosios paskirties informacinių technologijų naudojimo įgūdžius bei gebėjimą aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti savo atliktų tyrimų rezultatus ir(ar) sukurtą produktą įvairioms klausytojų auditorijoms.
Baigiamasis darbas ginamas viešame rektoriaus įsakymu sudarytos studijų krypties kvalifikacijos komisijos posėdyje. Visi viešojo gynimo posėdyje dalyvaujantys kvalifikacijos komisijos nariai dviem dešimtbalės skalės pažymiais įvertina studento baigiamąjį darbą ir jo gynimą. Gynimo pažymio svertinis koeficientas – iki 0,2. Galutinis pažymys apskaičiuojamas kaip posėdyje dalyvavusių kvalifikacijos komisijos narių pateiktų pažymių aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus.

Studijų programos formos
nuolatinės