Absolventų atsiliepimai – Motiejus Šalkauskas

Motiejus ŠalkauskasMotiejus Šalkauskas
Klaipėdos universiteto Istorijos studijų programos absolventas, profesionalus fotografas, dirbantis visame pasaulyje

„Mano tikslas atsisakyti stereotipinių klišių ir perteikti svarbiausią dieną kaip istoriją“


Baigei istorijos studijas, o šiuo metu užsiimi profesionalia fotografija. Papasakok, kaip šie abu dalykai atsirado tavo gyvenime ir kaip jie tavy sąveikauja dabar?
Baigęs mokyklą, svarsčiau apie žurnalistikos studijas, tačiau galiausiai pasirinkau istoriją, kuri man imponavo, kaip ir kiti humanitariniai mokslai. Fotografija ir menas mane lydėjo anksčiau, dar iki pradedant studijas Klaipėdos universitete. Domėjausi grafiniu dizainu, truputį daile. Fotografija į mano gyvenimą atėjo dar trečiaisiais studijų metais, kai nusipirkau pirmą fotoaparatą, su kuriuo leidausi į bandymus, fotografinius žaidimus, kūrybą. Pirmaisiais mano objektyvo taikiniais tapo žmonės aplinkoje ir studijų draugai.
Po bakalauro studijų išvykau su kurso drauge, dabar jau sužadėtine, į Londoną, įstojau į Midlsekso universitetą studijuoti fotografijos. Neslėpsiu, dėl silpnokos studijų kokybės, dėstomų dalykų potencialo ir kompetencijos šių studijų nebaigiau. Pradėjau tiesiog savarankiškai gilintis, mokytis, ieškoti galimybių ir darbų.
Permąstydamas istoriko išsilavinimo ir fotografijos tarpusavio santykį, manyčiau, kad įgytos žinios yra vienas iš įrankių, kaip bendrauti su savo klientais ne tik apie fotografiją, kaip atliepti jų lūkesčius, paliečiant jiems aktualias temas. Manau abu žanrai – istorija ir fotografija – yra persipynę.

Ne paslaptis, kad ką tik baigęs mokyklą ir pradėjęs studijuoti jaunas žmogus vis dar kupinas vidinių ieškojimų. Ar teko patirti svyravimų, kryžkelių? Ir kaip vertini užbaigtų studijų reikšmę?
Esu įsitikinęs, kad istorijos studijos ir humanitariniai mokslai suteikia žmogui spalvingesnį charakterį, kritinį požiūrį, gebėjimą vertinti informaciją, pagal tai formuoti bendravimo įgūdžius. Jie svarbūs ne tik toliau tęsiant istorijas studijas, tačiau ir nusprendus pasirinkti kitą profesinį kelią. Įstojęs į bakalauro studijas, nekėliau sau klausimo, ar tapsiu istoriku. Tai nebūtina ir nereikalinga. Laikas universitete užaugina žmogų, istorijos studijos subrandina žmogaus protą.

Kiekvienas fotomenininkas turi savo unikalų požiūrį. Kas nulemia tavo išskirtinumą, kokiomis vertybėmis vadovaujiesi, ką sieki atskleisti?
Mano profesionali fotografija prasidėjo nuo darbo studijoje. Domino portretinė fotografija, įskaitant mados atstovus, aktorius. Iš pradžių dirbau pas kitus savo srities žinovus. Prieš ketverius metus pradėjau savo verslą. Užsiimu dokumentine vestuvių fotografija. Ši industrija labai konkurencinga, tačiau bendravimas, atsidavimas, komunikacija – tai tarsi raktas į užtikrintumą ir sėkmę. Į gražiausią dviejų žmonių gyvenimo šventę žiūriu kaip į dokumentinį projektą. Mano tikslas atsisakyti stereotipinių klišių ir perteikti svarbiausią dieną kaip istoriją. Žinoma, suteikiant jai emociją, fiksuojant ir juoką, ir ašaras. Manau, tokiu darbu ir pritraukiu žmones.

Ar galėtum apibūdinti, kaip suvoki fotografijos prigimtį ir kaip ji kinta globaliame pasaulyje?
Fotografija pirmiausia yra vaizdas, neatsiejamas nuo žmonijos ir istorijos. Nuotraukos tampa šaltiniais, pasakojančiais apie praeitį. Tai nepaprastai svarbu. Gal dėl šio santykio man labiausiai ir imponuoja dokumentiniai fotografai, kurių darbai lieka aktualūs net po jų mirties.
Šiandieniniame globaliame pasaulyje pastebimas didžiulis fotografijos nuvertėjimas. Dėl mobiliųjų telefonų įsivyravo masinis fotografavimas. Tai dar viena masinės informacijos atmaina, kurią žmonės sunkiai perdirba, priima, atsirenka. Tačiau tai neturėtų stabdyti žmonių siekti savo tikslo. Gera fotografija išlieka, ji išnyra iš viso to informacijos srauto. Įdomu, kas bus po 15–20 metų? Mano supratimu, fotografija nėra vien tik kameros valdymo menas, tai kur kas daugiau: bendravimas, išsilavinimas, mokėjimas atskleisti objektą, valdyti psichologiją – dalykai, kurie ypač svarbūs dokumentikos srityje. Kamera – tai tik įrankis, svarbiau, kas už jos stovi.

Šiais laikais dominuoja mąstymas, kas moka pinigus, tas diktuoja sąlygas. Ar tenka savo darbe susidurti su žmonių beskonybe, nepamatuotais lūkesčiais? Kaip tai sprendi?
Žmonių beskonybė – dalykas, kuris gyvavo ir gyvuos. Tačiau mane panašūs klientai lyg ir aplenkia. Kokius darbus darai, kokią idėją transliuoji, tokius žmones ir pritrauki. Kokius dalykus rodai, tokius ir gauni. Mano darbuose nėra dirbtinumo, manau, tai padeda man išsiskirti. Kita vertus, iki įvykio, kurį esu pakviestas fotografuoti, investuoju daug savo laiko susitikimams, aptarimams. Taip tampu Motiejumi, draugu, o ne fotografu. Tai leidžia man kaip fotografui organiškai integruotis į šventę ir ją dokumentuoti. Beje, asmeninių švenčių dokumentiniai projektai yra brangesni, o tai ir leidžia apibrėžti atitinkamą skonį turinčią auditoriją.

Mitas ar tiesa, kad istorijos mokslus krimtusio žmogaus mąstymas yra išlaisvėjęs nuo stereotipų? Jis yra kritiškas, nepaveikus aplinkai? Ką apie manai?
Vienareikšmiškai tiesa. Ketveri studijų metai išmokė suprasti ir skaityti dokumentus kitaip, studijuoti ir vertinti tiek istorinius, tiek politinius procesus. Tai neįkainojama ir visą gyvenimą lydinti patirtis, formuojanti kritinį mąstymą dabartinėse globalaus pasaulio situacijose. Tai nepaprastai svarbu apdorojant masinės informacijos manipuliacijas. Šios žinios yra ne tik kad reikalingos. Jos privalomos.

Studijavai Klaipėdoje, šiuo metu gyveni ir kuri užsienyje? Esi pasaulio žmogus. Kaip tau atrodo, ko kuriantieji Lietuvą gali pasimokyti iš kitų ir kokia patirtimi gali pasidalyti su kitais?
Taip, esu pasaulio žmogus. Savęs nelaikau emigrantu. Gyvenu Londone, dirbu pasaulyje. Kelionės padeda išlaisvinti savęs pajautimo ribas, atverti akis. Padeda žiūrėti kitaip ir į Lietuvą. Tad grįžusieji atgal gyventi, ją gali kurti pagal savo patirtį. Negaliu išskirti vieno dalyko, kaip turėtų atrodyti patirčių mainai, tačiau svarbu išsilaisvinti iš siaurų mąstymo ribų. Tai galioja ir vienai, ir kitai pusei. Mąstykime globaliai.

Su Motiejaus darbais detaliau susipažinsite jo asmeninėje svetainėje.

Aktualu »

STUDENTŲ PRIĖMIMAS 2020

Istorijos ir archeologijos studijos Klaipėdos universitete 2020 m. vykdomas priėmimas į šias istorijos ir archeologijos krypties studijų programas Klaipėdos...

 

Bažnyčių archeologijai skirta antroji konferencija iš ciklo „Archaeologia urbana“

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas tęsia kasmetinių konferencijų ciklą Archaeologia urbana ir kviečia Lietuvos archeologus,...

 

Call for Submissions

The Editors of Archaeologia Baltica invite authors to submit their articles to the 27th volume of Archaeologia Baltica, an annual peer-reviewed academic journal....

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...