Projektas VAT-12018

Klaipėdos universiteto projektas
Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą
(2012–2014 m.)

2012 m. kovo 6 d. Lietuvos mokslo taryba patvirtino Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ IV kvietimo konkurso laimėtojus. Tarp finansuojamais pripažintų projektų – Klaipėdos universiteto mokslininkų inicijuoti Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą. Trejiems metams projektui vykdyti Lietuvos mokslo taryba paskyrė daugiau kaip 450 tūkst. Lt.
Gautos lėšos bus panaudotos tęsiant 2006 m. KU BRIAI pradėtą vykdyti Klaipėdos krašto kapinių reliktų aprašymą, fiksavimą ir tyrimą (2006 ir 2008 m. buvo vykdomas Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuotas tiriamasis projektas „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai“, 2010–2011 m. – LR Kultūros ministerijos iš dalies finansuotas projektas „Konfesinio, kultūrinio ir kalbinio paveldo fiksavimo ir tyrimo ekspedicijos Klaipėdos krašte“).

Projektą numatoma įgyvendinti kartu su kitų krypčių mokslininkais. Jam vadovauja Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedros vedėjas dr. Arūnas Baublys, tarp dalyvių – Romanų ir germanų kalbų katedros docentė dr. Eglė Bukantytė, Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Nekrošienė, Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Informatikos katedros lektorė dr. Natalija Juščenko, Jūrų technikos fakulteto Statybos katedros lektorius dr. Arminas Štuopys ir KU BRIAI mokslo darbuotojai: doc. dr. Silva Pocytė, prof. dr. Rimantas Sliužinskas, doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė, mgr. Darius Barasa.
Projektu siekiama tirti sparčiai nykstantį krašto etnokonfesinį paveldą, jo jungtis su Lietuvos bei Europos kultūrine savastimi; atskleisti paveldo bendrybes ir skirtumus; kaupti duomenis tolesniems moksliniams tyrimams, juos viešinti ir naudoti pilietiniam ugdymui; skatinti regiono paveldo integraciją į bendrą Lietuvos kultūrinio ir konfesinio paveldo visumą; formuoti Lietuvos, kaip tolerantiško krašto, puoselėjančio įvairių tautybių ir kultūrų paveldą įvaizdį. Įgyvendinant šį tikslą, yra numatoma fiksuoti, tirti, registruoti, sisteminti, inventorinti, kompleksiniu būdu apskaityti ir apjungti vienoje tarpdisciplininėje geografinėje informacinėje sistemoje etnokonfesinius ir gamtinius artefaktus, kurie ryškiausiai apčiuopiami istorinėse krašto kapinėse, tobulinti artefaktų fiksacijos metodiką, parengti rekomendacijas visuomenei ir valstybės institucijoms, suprojektuoti bei realizuoti konfesinio paveldo media duomenų saugyklą bei programiškai realizuoti ją taikant GIS ir WEB technologijas jų analizę ir sklaidą.
Projekto naujumas atsispindi ne tik mokslo, visuomenės bei ūkio ir savivaldos sistemai prieinamos geografinės informacinės sistemos kūrime, bet ir sudaro prielaidas vykdyti ištirtų objektų būklės nuolatinį paveldosauginį bei ekologinį monitoringą. Panaudojant GIS programinę įrangą bus vykdomas GPS duomenų skaitmeninimas, užrašymas, klasifikavimas, atliekamas jų kartografinis identifikavimas, įvairiaplanis sisteminimas ir saugojimas skaitmeniniame formate. Fotofiksacijos keliu objektai bus išsamiai vizualizuojami, vykdoma sisteminė duomenų analizė ir interpretacija.
Vykdant projektą, bus surinkta faktinė medžiaga archyviniam saugojimui ir moksliniams tyrimams iš 112 Klaipėdos krašto kapinių. Ekspedicijų į senąsias Klaipėdos krašto kapines metu bus:
–    GPS prietaisu koordinačių sistemoje nustatomos kapinių ribos ir atskiros kapavietės;
–    georadaru nustatomos kapinių ribos, neidentifikuotini palaidojimai ir kiti latentiniai parametrai;
–    detali tiriamų objektų foto ir video fiksacija;
–    sudaroma kapinių ir kapų schema;
–    fiksuojami visų antžeminių kapinių artefaktų planimetriniai duomenys;
–    fiksuojami įrašai, ornamentika, fizinės ir technologinės objektų savybės;
–    fiksuojami kiekybiniai ir kokybiniai artefaktų būklės, augmenijos parametrai;
–    kaupiami pavyzdžiai mežiagotyriniams tyrimams;
–   audiovizualiniu būdu fiksuojama vietos gyventojų ir naujakurių informacija apie tiriamus artefaktus.
Duomenys sisteminami, vykdoma geoinformacinės sistemos programinė realizacija, jos testavimas, gautų rezultatų analizė taikant sukurtą geoinformacinę sistemą, vykdomi rezultatų sklaidos visuomenėje darbai.
Projekto tyrimų pagrindu ketinama paskelbti mokslinių straipsnių bei parengti ir išleisti kolektyvinę monografiją „Klaipėdos krašto etnokonfesinis paveldas: senųjų protestantiškų kapinių tyrimai“.

Aktualu »

Pirmųjų bendradarbiavimo metų tarp Klaipėdos universiteto ir Šilalės rajono savivaldybės aptarimas

2017 m. kovo 21 d. kviečiame dalyvauti Klaipėdos universiteto ir Šilalės rajono savivaldybės bendradarbiavimo veiklų pristatymo renginyje. 2016 m. kovo 18...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...