Projektas MIP-021/2015

Mokslinių tyrimų projektas „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“

2015 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdo mokslinių tyrimų projektą „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos pagal mokslininkų grupių projektų priemonę (sutarties Nr. MIP-021/2015). Trejų metų trukmės projektui įgyvendinti Lietuvos mokslo taryba yra skyrusi 97890 Eur. Projekto vykdytojų grupę sudaro: dr. Vasilijus Safronovas (projekto vadovas), dr. Vytautas Jokubauskas, dr. Vygantas Vareikis ir dr. Hektoras Vitkus.

Esminė projekto idėja, išskirianti jį iš kitų panašaus pobūdžio tyrimų, yra palyginti karo sureikšminimą ir atminimą dviejose Vidurio Rytų Europos visuomenėse, vienodai (nors ir skirtingu mastu) patyrusiose Pirmąjį pasaulinį karą, bet skirtingai jį sureikšminusiose. Projektu siekiama atlikti lyginamąją Pirmojo pasaulinio karo atminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje analizę, chronologiškai apribojant ją Antrojo pasaulinio karo pradžia, t. y. tiriant situaciją laikotarpiu, kai Pirmojo karo aktualumo dar nebuvo užgožęs Antrasis.

Vykdant tyrimą, karo atminimas ir sureikšminimas dviejose tarpukario visuomenėse analizuojamas trimis lygmenimis – diskursyviniu, socialiniu ir praktiniu. Diskursyviniu lygmeniu siekiama atskleisti okupacinės administracijos, vokiečio, ruso ir kt. įvaizdžių formavimąsi ir funkcionavimą karo metais, okupacijų mitologizaciją ir stereotipizaciją atitinkamai Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje, nustatyti diskurso apie Vokietiją ir vokiečius / Rusiją ir rusus tęstinumą po 1918 m., karo dėmenį diskurse apie ūkio ir miestų Lietuvoje ir Rytprūsiuose atstatymą, palyginti karo patirties reprezentavimą abiejuose kraštuose. Socialiniu (atminimo nešėjų) lygmeniu siekiama palyginti veteranų ir nukentėjusiųjų kare vaidmenį Lietuvoje ir Rytprūsiuose 1918–1939 m., nustatyti šių socialinių grupių organizuotumą, ryšius su tarpukariu veikusiomis sukarintomis organizacijomis, poveikį įtraukiant karo tematiką į muziejų veiklą, ugdymo procesą ir įtaką kuriant karui atminti skirtus ritualus. Praktiniu lygmeniu siekiama ištirti karo atminimo praktikas, pasireiškusias Lietuvoje ir Rytprūsiuose, t. y. mūšių ir karo aukų įamžinimą, karo muzealizavimą, vaidmenį edukacijoje, jo atminimo ritualizavimą bei nustatyti karo atminimo pajungimo politiniams interesams mastą.

Plačiau apie projektą žr.:
SAFRONOVAS, Vasilijus. Pirmojo pasaulinio karo atminimas Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje: naujų tyrimų pradžia. Lituanistica, 2015, t. 61, Nr. 3 (101), p. 149–159.

 

Aktualu »

Kūrybinių darbų paroda „Lietuvos ir Mažeikių krašto paveldas“

2017 m. balandžio 27 d. 14 val. Klaipėdos universiteto Auloje atidaroma Mažeikių rajono 8–12 klasių dailės olimpiados nugalėtojų kūrybinių darbų paroda...

 

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Urban Cultures in the Baltics (from the Middle Ages to the 20th Century)“

2018 m. balandžio 18–20 d. Klaipėdoje rengiama tarptautinė konferencija „Urban Cultures in the Baltics (from the Middle Ages to the 20th Century)“. Tai...

 

Paskelbta atranka Instituto direktoriaus pareigoms ir konkursas mokslo darbuotojų pareigoms užimti

Klaipėdos universitetas paskelbė atranką Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus pareigoms užimti nuo 2017-09-01 d. Taip pat paskelbtas...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...