Projektas MIP-021/2015

Mokslinių tyrimų projektas „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“

2015 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdė mokslinių tyrimų projektą „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių projektų priemonę (sutarties Nr. MIP-021/2015). Trejų metų trukmės projektui įgyvendinti Lietuvos mokslo taryba buvo skyrusi 97890 Eur. Projekto vykdytojų grupę sudarė: dr. Vasilijus Safronovas (projekto vadovas), dr. Vytautas Jokubauskas, dr. Vygantas Vareikis ir dr. Hektoras Vitkus.

Esminė projekto idėja, išskirianti jį iš kitų panašaus pobūdžio tyrimų, buvo palyginti karo sureikšminimą ir atminimą dviejose Vidurio Rytų Europos visuomenėse, kurių Pirmasis pasaulinis karas buvo vienodai (nors ir skirtingu mastu) patirtas, bet skirtingai sureikšmintas. Projektu siekta atlikti lyginamąją Pirmojo pasaulinio karo atminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje analizę, chronologiškai apribojant ją Antrojo pasaulinio karo pradžia, t. y. tiriant situaciją laikotarpiu, kai Pirmojo karo aktualumo dar nebuvo užgožęs Antrasis.

Vykdant tyrimą, karo atminimas ir sureikšminimas dviejose tarpukario visuomenėse buvo analizuojamas trimis lygmenimis – diskursyviniu, socialiniu ir praktiniu. Diskursyviniu lygmeniu siekta atskleisti okupacinės administracijos, vokiečio, ruso ir kt. įvaizdžių formavimąsi ir funkcionavimą karo metais, okupacijų mitologizaciją ir stereotipizaciją atitinkamai Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje, nustatyti diskurso apie Vokietiją ir vokiečius / Rusiją ir rusus tęstinumą po 1918 m., karo dėmenį diskurse apie ūkio ir miestų Lietuvoje ir Rytprūsiuose atstatymą, palyginti karo patirties reprezentavimą abiejuose kraštuose. Socialiniu (atminimo nešėjų) lygmeniu siekta palyginti veteranų ir nukentėjusiųjų kare vaidmenį Lietuvoje ir Rytprūsiuose 1918–1939 m., nustatyti šių socialinių grupių organizuotumą, ryšius su tarpukariu veikusiomis sukarintomis organizacijomis, poveikį įtraukiant karo tematiką į muziejų veiklą, ugdymo procesą ir įtaką kuriant karui atminti skirtus ritualus. Praktiniu lygmeniu siekta ištirti karo atminimo praktikas, pasireiškusias Lietuvoje ir Rytprūsiuose, t. y. mūšių ir karo aukų įamžinimą, karo muzealizavimą, vaidmenį edukacijoje, jo atminimo ritualizavimą bei nustatyti karo atminimo pajungimo politiniams interesams mastą.

Plačiau apie projektą žr.:
SAFRONOVAS, Vasilijus. Pirmojo pasaulinio karo atminimas Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje: naujų tyrimų pradžia. Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 3 (101), p. 149–159.

Publikacijų, kuriuose vykdant projektą paskelbti tyrimų rezultatai, sąrašas:

Monografija

SAFRONOVAS, Vasilijus; JOKUBAUSKAS, Vytautas; VAREIKIS, Vygantas; VITKUS, Hektoras. Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. – 456 p. ISBN 978-9955-18-991-6

SAFRONOVAS, Vasilijus; JOKUBAUSKAS, Vytautas; VAREIKIS, Vygantas; VITKUS, Hektoras. Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija (2018)Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus skiria viso labo keli dešimtmečiai, tačiau Antrojo karo atmintis daugelyje Europos visuomenių šiandien yra užgožusi Pirmojo reikšmę. Šia knyga bandoma tą reikšmę priminti, perkeliant skaitytoją į laikotarpį prieš 1939–1940 m., kai Pirmasis pasaulinis, arba Didysis, karas tebebuvo daugelio socialinių ir kultūrinių reiškinių matas. Monografija nėra tipiška Pirmojo pasaulinio karo istorija. Ja siekiama atskleisti, kaip šis karas buvo patirtas ir kaip vėliau sureikšmintas dviejose kaimyninėse visuomenėse: Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje. Pasirinkus tyrinėti šiuodu regionus, bandoma spręsti platesnį klausimą: kiek pagrįstas Europos žemyno dalijimas į tą dalį, kurioje Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo atmenamas, ir tą, kurioje jis esą buvo pamirštas. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo pritaikytas lyginamasis metodas tiriant vienodus, panašius ir skirtingus karo patyrimo ir jo vėlesnio sureikšminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje aspektus. Ši – lyginamoji – perspektyva į Didžiojo karo reikšmę abiems visuomenėms ir įvairiems jos segmentams leido pažvelgti visai kitaip nei tyrinėtojų tai buvo daroma iki šiol.

Straipsnių rinkinys

The Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories = Didysis karas Lietuvoje ir lietuviai Didžiajame kare: patirtys ir atmintys (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXIV). Ed. by Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda: Klaipėda University Press, 2017. – 240 pp.

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXXIVLigšiolinėje istoriografijoje lietuviai Pirmajame pasauliniame kare paprastai vaizduoti kaip šio karo objektas, veikiamas išorinių jėgų, svarbiausia (o dažnai ir vienintele) jų savarankiškumo manifestacija laikant politinį veikimą ir nepriklausomybės paskelbimą. Klausimai, kaip lietuviai patyrė ir reflektavo šį karą, kokius socialinius pokyčius karas inspiravo, kaip buvo vertinamas vėliau, didžiąja dalimi buvo likę už istorinės analizės ribų. Šis Acta Historica Universitatis Klaipedensis tomas skirtas atskleisti iki šiol menkiau žinotoms reikšmėms, kurias Lietuvos visuomenė priskyrė Pirmajam pasauliniam, arba Didžiajam, karui, kaip jis dažnai vadintas tarpukariu. Leidinyje aptariamos Lietuvos gyventojų karo patirtys, dėl karo įvykusi vaidmenų kaita, karo veteranų pastangos apginti ir įtvirtinti savo statusą ir tai, kokius įspaudus karas paliko, kaip atsiskleidė socialiniuose santykiuose, kultūroje ir atmintyje Lietuvoje tarpukariu. Straipsnių rinkinį papildo Lietuvoje pasirodžiusių arba Lietuvai aktualių 1914–1945 m. publikacijų Didžiojo karo tema bibliografija.

Recenzuojamuose leidiniuos paskelbti tyrimo rezultatus pristatantys straipsniai

  1. JOKUBAUSKAS, Vytautas. An Army never Created: Lithuanian National Units in Russia and their Veterans Organisation in Lithuania in the Interwar Period. In The Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXIV). Ed. by V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2017, pp. 101–122.
  2. JOKUBAUSKAS, Vytautas. Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje. Lituanistica, 2016, t. 62, nr. 4 (106), p. 235–264.
  3. JOKUBAUSKAS, Vytautas. ‘The Tsar would not have Taken away our Pensions’: Compensation for Russian Army First World War Invalids in Interwar Lithuania. Lithuanian Historical Studies, 2017, vol. 21. Vilnius, 2017, pp. 79–106.
  4. SAFRONOVAS, Vasilijus. Didžiojo karo reikšmių perteikimas Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte. Simboliai, praktikos, ritualai. Istorija, 2016, t. 104, nr. 4, p. 4–55.
  5. SAFRONOVAS, Vasilijus. Didžiojo karo sureikšminimo Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte prielaidos: nuostolių kompensavimo klausimas. Lietuvos istorijos metraštis, 2017/1. Vilnius, 2017, p. 127–168.
  6. SAFRONOVAS, Vasilijus. Introduction: on the Significance of the Great War to Lithuanians = Įvadas: Dėl Didžiojo karo reikšmės lietuviams. In The Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories = Didysis karas Lietuvoje ir lietuviai Didžiajame kare: patirtys ir atmintys (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXIV). Ed. by V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2017, pp. 7–20, 21–32.
  7. VAREIKIS, Vygantas. References to the First World War in Lithuanian Memoirs and Publications during the Interwar Period: ‘And Lithuania moaned under the iron fist of the invaders’. In The Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXIV). Ed. by V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2017, pp. 165–185.
  8. VAREIKIS, Vygantas. Reflections of the First World War and the German Occupation in Lithuania Between the Wars: The Transformation of Perspectives. Lituanus: The Lithuanian Quarterly, 2016, vol. 62, no. 4, pp. 5–36.
  9. VITKUS, Hektoras. 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys. Istorija, 2017, t. 105, nr. 1, p. 48–88.
  10. VITKUS, Hektoras. Die Russen in Ostpreussen: Rusijos ir rusų įvaizdžiai 1914–1939 m. Vokietijoje publikuotuose atsiminimuose apie Didįjį karą Rytų Prūsijoje. Darbai ir dienos, 2017, nr. 67, p. 31–67.
  11. VITKUS, Hektoras. The Shift in the Lithuanian Approach towards the Russian Army, 1914–1915. In The Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXIV). Ed. by V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2017, pp. 35–60.

Publikacijų Didžiojo karo tema bibliografija

  1. SAFRONOVAS, Vasilijus. Lithuania and the Lithuanians in the First World War. Bibliography, 1914–1945 = Lietuva ir lietuviai Pirmajame pasauliniame kare. Bibliografija (1914–1945). In The Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories = Didysis karas Lietuvoje ir lietuviai Didžiajame kare: patirtys ir atmintys (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXIV). Ed. by V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2017, pp. 189–238.

Kitos mokslo sklaidos publikacijos

  1. SAFRONOVAS, Vasilijus. Dėl Pirmojo pasaulinio karo vaidmens lietuvių nacionaliniame naratyve tarpukariu (I). Pasaulio lietuvis, 2017, nr. 11 (561), p. 11–14; (II). Pasaulio lietuvis, 2017, nr. 12 (562), p. 36–38.
  2. VAREIKIS, Vygantas. Be ateities iliuzijų. Pirmojo pasaulinio karo vaizdai lietuvių literatūroje. Kultūros barai, 2018, nr. 2 (638), p. 80–85.
  3. VAREIKIS, Vygantas. Personalinis bandymas suvokti, kaip ir kodėl lietuviai užmiršo Didįjį karą. Kultūros barai, 2016, nr. 12 (623), p. 82–90.
  4. VAREIKIS, Vygantas. Karo žymė: pasaulio vaikystės pabaiga. Kultūros barai, 2016, Nr. 3 (614), p. 86–92.

Aktualu »

Tarptautinė paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“

2018 m. rugpjūčio 1 d. naujai įrengtoje Klaipėdos piliavietės šiaurės kurtinoje atidaryta tarptautinė paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų...

 

2018-ųjų karo istorijos skaitymai „Karas ir visuomenė“

2018 m. rugsėjo 7–9 d. Neringos miesto savivaldybės salėje (Taikos g. 2, Nida) vyks mokslinė konferencija – 2018-ųjų karo istorijos skaitymai „Karas...

 

Bakalauro studijose – Archeologijos ir istorijos programa

2018 m. Klaipėdos universitetas vykdo priėmimą į šią istorijos krypties bakalauro studijų programą: Archeologija ir istorija. Plačiau apie šią programą...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...