Projektai

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vykdomi (vykdyti) projektai:

LMT_logo2016–2018 m.
Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose
2016 m. rugsėjo 1 d.  – 2018 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI kartu su Socialinių pokyčių studijų centru (SPSC) vykdo Lietuvos mokslo tarybos iš Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programos lėšų finansuojamą projektą „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ (LIP-091/2016). Projektą vykdo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Sigita Kraniauskienė (projekto vadovė, SPSC), Prof. Dr. Ruth Leiserowitz (BRIAI), doc. dr. Silva Pocytė (BRIAI) ir Irena Šutinienė (SPSC). Projektu siekiama, pasitelkiant interviu metodą, Klaipėdos krašto senbuvių ir naujai po Antrojo Pasaulinio karo čia apsigyvenusių šeimų gyvenimo istorijas, ikonografinę bei rankraštinę medžiagą, atskleisti pokario visuomenės kūrimosi procesus ir dabar veikiančias šio laikotarpio atminties struktūras. Projekto rezultatai bus apibendrinti 2018 m. išleistoje monografijoje bei straipsniuose.


LMT_logo2016–2018 m.
Netiesioginių veiksmų strategija: tarpukario Lietuvos atvejis
2016 m. rugsėjo 1 d.  – 2018 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdo Lietuvos mokslo tarybos iš Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programos lėšų finansuojamą projektą „Netiesioginių veiksmų strategija: tarpukario Lietuvos atvejis“ (LIP-096/2016). Projektą vykdo vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas (projekto vadovas). Projektu siekiama atlikti grėsmių nacionaliniam saugumui 1918–1940 m. Lietuvoje tyrimą. Teorinis šio tyrimo pagrindas – netiesioginių veiksmų strategijos (Basil Henry Liddell Hart), valstybės perversmų genezės (Edwar N. Luttwak) ir karybos transformacijų (Martin van Creveld) koncepcijos. Tyrimas vykdomas keturiais pjūviais: 1) kultūrinio, ideologinio poveikio priemonės elitams ir visuomenei; 2) vidiniai socialiniai ir politiniai (panaudojant jėgą) neramumai; 3) Lietuvos kariuomenės (ir kitų valstybinių institucijų) netiesioginių veiksmų strategijos taikymo (planavimo) atvejai; 4) susidūrimai su išorės ginkluota jėga. Projektu siekiama verifikuoti hipotezę, kad tarpukariu Lietuvos valstybė susidūrė su plačiu grėsmių valstybingumui spektru, kurias eventualūs priešai kompleksiškai buvo nukreipę prieš Lietuvą. Savo ruožtu ir Lietuva taikė netiesioginių veiksmų strategijos priemones, siekdama apginti valstybingumą bei strateginius interesus. Teritoriniai praradimai bei SSRS okupacija buvo ne karinių pralaimėjimų ar menko kariuomenės pasirengimo ginkluotai gynybai rezultatai, bet sėkmingas agresorių netiesioginių veiksmų strategijos taikymas. Toks tyrimas, paremtas nauja metodologine prieiga, leis „minkštosios galios“, netiesioginių veiksmų strategijos požiūriu išanalizuoti pirmosios Lietuvos Respublikos saugumo problemas, o išvados bei vertinimai ne tik prisidės prie lituanistinių tyrimų ar karo istorijos plėtojimo, bet turės praktinę vertę gynybos planuotojų diskusijoms XXI a. Projekto rezultatai bus apibendrinti 2018 m. išleistoje monografijoje.


LMT_logo2016–2018 m.
Užpelkių kapinynas Lietuvos pajūrio ir Baltijos jūros regiono kultūriniuose kontekstuose
2016 m. rugsėjo 1 d.  – 2018 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdo Lietuvos mokslo tarybos iš Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programos lėšų finansuojamą projektą „Užpelkių kapinynas Lietuvos pajūrio ir Baltijos jūros regiono kultūriniuose kontekstuose“ (LIP-096/2016). Projektą vykdo vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Audronė Bliujienė (projekto vadovė) ir Ramunė Bračiulienė. Remiantis archeologinės, antropologinės ir zooarcheologinės medžiagos tyrimais bei taikant šiuolaikinius archeologijos, bioarcheologijos ir fizikinius metodus, projektu siekiama išskirti I tūkstantmetyje po Kr. Baltijos pajūryje egzistavusius mikroregionus ir Užpelkių archeologinį kompleksą nagrinėti kaip struktūrinį mikroregiono vienetą, apibrėžiant šio komplekso vietą hierarchinėje mikroregiono struktūroje bei gilinant žinias apie Lietuvos pajūrio kultūrinį kontekstą ir kontaktų Baltijos jūros regiono erdvėje esmę. Projekto rezultatai bus apibendrinti 2018 m. išleistoje monografijoje bei straipsniuose.


Projektas „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“2015–2018 m.
Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)
2015 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. KU BRIAI vykdo Lietuvos mokslo tarybos pagal mokslininkų grupių priemonę finansuojamą projektą „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“ (MIP-021/2015). Projekte dalyvauja: vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas (projekto vadovas), vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vygantas Vareikis, mokslo darbuotojai dr. Vytautas Jokubauskas ir dr. Hektoras Vitkus. Projektu siekiama, taikant lyginamąją prieigą, diskursyviniu, socialiniu ir praktiniu lygmenimis ištirti Pirmojo pasaulinio karo atminimą ir sureikšminimą Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje. Projektas leis naujai įvertinti karo reikšmę Lietuvai ir Baltijos regionui, atsakyti į klausimą, kiek karo atminimas pietrytiniame Baltijos regione buvo specifinis ir kiek tipinis bendrame Europos kontekste. Tyrimų rezultatai bus paskelbti projekto dalyvių straipsniuose ir kolektyvinėje monografijoje. Plačiau apie projektą.


European_Commission-logo2015–2019 m.
Children Born of War – Past, Present and Future
Nuo 2015 m. kovo 1 d. KU BRIAI partnerio teisėmis dalyvauja Europos Komisijos iš 2014–2020 m. Bendrosios programos tyrimams ir inovacijoms HORIZON 2020 Marie Skłodowska-Curie veiklos “Innovative Training Networks” finansuojamame studijų projekte “Children Born of War – Past, Present and Future” („Vaikai gimę karo metais – praeitis, dabartis ir ateitis“). Projekto pareiškėjas – Birmingemo universitetas (Jungtinė Karalystė), kiti projekto partneriai: Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Austrijos, Nyderlandų tiriamosios institucijos. Projektas skirtas mokslo tyrėjų kompetencijai ugdyti sukuriant daktaro disertacijas projekto tema rengiančių tyrėjų tinklą įvairiose Europos institucijose. Klaipėdos universitetui šiame projekte atstovauja prof. dr. Vygantas Vareikis. Disertaciją projekto tema nuo 2015 m. BRIAI rengia mgr. Christian Pipal. Plačiau apie projektą.


Projektas „Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje“2015 m.
Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje
2015 m. kovo 2 d. – gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą finansuotą mokslo projektą „Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje“. Projekto vadovas – BRIAI vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Algirdas Girininkas, projekto vykdytojas – prof. dr. Linas Daugnora. Projektu siekta pateikti sistemingą akmens ir ankstyvųjų metalų laikotarpio ūkio ir to meto visuomenės struktūros raidą Lietuvos teritorijoje. Projekto rezultatas – Lietuvos priešistorės ūkio ir visuomenės sintezė „Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje“, 1 tomas.


Acta Historica Universitatis Klaipedensis2014–2015 m.
Lituanistikos sklaida tęstiniame leidinyje „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (tomai 28–31)
2014 m. kovo 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą finansuotą mokslo sklaidos projektą „Lituanistikos sklaida tęstiniame leidinyje „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (tomai 28–31)“. Projekto vadovas – BRIAI vyr. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas. Projektu siekta užtikrinti lituanistinių tyrimų, atliekamų Baltijos regiono kontekste, tarptautinę sklaidą, parengiant ir išleidžiant keturis mokslo studijų serijos „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ tomus. Šiuose straipsnių rinkiniuose publikuoti sociokultūrinių pokyčių, vykusių Lietuvoje ir Baltijos jūros regione ankstyvaisiais naujaisiais ir naujausiais laikais, tyrimai.


Projektas „Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“2013–2015 m.
Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis
2013 m. kovo 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslininkų grupių projektą „Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“. Projekte dalyvavo: dr. Vygantas Vareikis (projekto vadovas), dr. Jonas Vaičenonis, dr. Hektoras Vitkus ir mgr. Vytautas Jokubauskas. Projektu siekta, remiantis Lietuvos šaulių sąjungos atvejo tyrimu, nustatyti paramilitarinių organizacijų naudojimo valstybės gynybos sistemoje galimybes ir išanalizuoti, kokiu mastu partizaniniam karui tarpukario Lietuvoje rengti šauliai dalyvavo ginkluotoje antisovietinėje rezistencijoje. Plačiau


Projekto „Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje Brandžiaisiais viduriniais ir Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais“ plakatas2012–2015 m.
Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje Brandžiaisiais viduriniais ir Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais
2012 m. spalio 1 d. – 2015 m. spalio 15 d. KU BRIAI vykdė projektą „Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje Brandžiaisiais viduriniais ir Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais“. Projekte dalyvavo: Stephen C. Rowell, PhD (Cantab) (projekto vadovas), doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Marius Ščavinskas, dr. Jolanta Skurdauskienė, mgr. Darius Barasa, mgr. Egidijus Miltakis, mgr. Dainius Elertas. Projektu siekta ištirti regione tarp Priegliaus ir Dauguvos XI–XVIII a. vykusias naujų geopolitinių darinių visuomenių transformacijas christianizacijos-konfesionalizacijos procesų paradigminių nuostatų požiūriu, sukurti bei įtvirtinti naują mokslinių tyrimų kryptį KU BRIAI. Įgyvendinus projektą, išleisti du straipsnių rinkiniai, kolektyvinė monografija ir projekto šaltinių žinynas. Projektas finansuotas Europos socialinio fondo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lėšomis, kurias administravo Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“.


Projektas „Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)“2012–2014 m.
Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)
KU BRIAI vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela dalyvavo Vilniaus universiteto kartu su partneriais – Lietuvos istorijos institutu ir Klaipėdos universitetu – vykdytame mokslinių tyrimų projekte „Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje“ (projekto vadovas dr. Algimantas Merkevičius). Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba iš Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ lėšų. Projektas vykdytas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.


Projektas „Atminimo kultūrų santykiai buvusioje Rytų Prūsijoje po 1945 metų. Lyginamasis Olštyno ir Klaipėdos atvejų tyrimas“2012–2014 m.
Związki kultur pamięci w dawnych Prusach Wschodnich po 1945 roku. Analiza porównawcza na przykładzie Olsztyna i Kłajpedy
KU BRIAI vyr. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas dalyvavo Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne kartu su partneriais – Lietuvos istorijos institutu ir Klaipėdos universitetu – vykdytame mokslinių tyrimų projekte „Atminimo kultūrų santykiai buvusioje Rytų Prūsijoje po 1945 metų. Lyginamasis Olštyno ir Klaipėdos atvejų tyrimas“. Jis buvo projekto istorikų grupės mokslinės veiklos koordinatorius. Projektas finansuotas pagal Lenkijos humanistikos plėtros nacionalinę programą. Projekto tikslas – taikant atminimo kultūrų tyrimo metodologiją, išnagrinėti pagrindines viešojo santykio su praeitimi tendencijas Klaipėdos ir Olštyno miestuose, o apibendrinus šiuos tyrimus, atlikti lyginamąją atminimo kultūrų santykių buvusios Rytų Prūsijos miestuose analizę.


Projektas „Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą“2012–2014 m.
Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą
2012–2014 m. KU BRIAI vykdė projektą „Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą“. Projekte dalyvavo: dr. Arūnas Baublys (projekto vadovas), doc. dr. Silva Pocytė, prof. dr. Rimantas Sliužinskas, doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė, mgr. Darius Barasa, dr. Eglė Bukantytė, dr. Rita Nekrošienė, dr. Natalija Juščenko ir dr. Arminas Štuopys. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba iš Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ lėšų. Plačiau


Projektas „Lietuvos archeologija, II–IV tomai (ARHEO)“2012–2013 m.
Lietuvos archeologija, II–IV tomai (ARCHEO)
2012 m. liepos 12 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą finansuotą projektą „Lietuvos archeologija, II–IV tomai (ARCHEO)“. Projekte dalyvavo vyr. mokslo darbuotoja doc. dr. Audronė Bliujienė (projekto vadovė), prof. habil. dr. Algirdas Girininkas, dr. Romas Jarockis ir prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Projektu siekta parašyti konceptualiai naują Lietuvos archeologijos priešistorės ir proistorės sintezę, nagrinėjančią visuomenės, ūkio ir kultūros raidą nuo bronzos amžiaus iki XIII a. vidurio. Vykdant šį projektą, buvo parengti trys „Lietuvos archeologijos“ tomai (II, III, IV). Pirmasis sintezės tomas, parengtas prof. A. Girininko, buvo išleistas 2009 m. Iš viso planuojama KU BRIAI rengiamą „Lietuvos archeologiją“ sudarysiant šešis tomus. Plačiau


Lietuvos ikonografijos saltiniai2012–2013 m.
XVII–XVIII a. Lietuvos ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijos archyvuose
2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą finansuotą projektą „XVII–XVIII a. Lietuvos ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijos archyvuose“. Projekte dalyvavo mokslo darbuotojas dr. Ernestas Vasiliauskas (projekto vadovas) ir vyresn. mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela. Įgyvendinant projektą, buvo surinkti ir apibendrinti žinomi bei nežinomi ikonografijos, kartografijos duomenys apie Lietuvą, saugomi XVIII–XIX a. įkurtuose Švedijos karo archyve, Karo muziejuje, Karališkojoje bibliotekoje, Upsalos universiteto bibliotekoje, bei parengtas ir 2013 m. išleistas katalogas su įvadiniu tekstu lietuvių kalba, santraukomis anglų ir švedų kalbomis, išsamiomis publikuojamų šaltinių anotacijomis bei bibliografinėmis nuorodomis.


Projektas „Ankstyvojo holoceno gamtiniai ir kultūriniai Baltijos jūros povandeninio kraštovaizdžio tyrimai (JOLDIJA)“2011–2012 m.
Ankstyvojo holoceno gamtiniai ir kultūriniai Baltijos jūros povandeninio kraštovaizdžio tyrimai (JOLDIJA)
2011–2012 m. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslininkų iniciatyva parengtą mokslinių tyrimų projektą „Ankstyvojo holoceno gamtiniai ir kultūriniai Baltijos jūros povandeninio kraštovaizdžio tyrimai (JOLDIJA)“ (projekto vadovas prof. habil. dr. Vladas Žulkus). Projektu siekta nustatyti buvusios Joldijos jūros krantus ir galimą to meto žmonių apgyvendinimo raidą Lietuvos akvatorijoje ties Juodkrante, susisteminti ankstyvojo holoceno laikotarpio Baltijos jūroje atliktus dugno žvalgymo duomenis, apibendrinti iki šiol buvusius archeologinius ir geologinius tyrimų duomenis, susijusius su ankstyviausia galima žmonių veikla Baltijos jūros pakrantėse Joldijos jūros egzistavimo laikotarpiu, atlikti Baltijos jūros dugno žvalgymus šoniniu skenavimo sonaru, kad paaiškėtų buvusios Joldijos jūros krantų padėtis, jų kraštovaizdis po vandeniu, fiksuoti sonaru nustatytus objektus, paimti augmenijos ir gyvūnijos pavyzdžius laboratoriniams tyrimams.


Projektas „ArchaeoLandscapes Europe (ArcLand)“2010–2015 m.
ArchaeoLandscapes Europe (ArcLand)
2010–2015 m. BRIAI atstovavo Klaipėdos universitetui kaip vienam iš 57 partnerių, dalyvavusių tarptautiniame projekte „ArchaeoLandscapes Europe“, finansuotame Europos Sąjungos programos „Kultūra 2007–2013“ lėšomis. Projektu siekta sukurti save palaikantį tinklą, remiantį aeronuotraukų ir Žemės stebėjimo iš palydovų įrangos taikymą kraštovaizdžiui ir archeologijos paveldui Europos Sąjungos šalyse tirti, išsaugoti ir naudoti visuomenės poreikiams. Nuo KU BRIAI projekte dalyvavo dr. Romas Jarockis. Plačiau (anglų k.)


Projektas „Mokslinio periodinio leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ leidimas“2010–2012 m.
Mokslinio periodinio leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ leidimas
2010–2012 m. KU BRIAI vykdė Lietuvos mokslo tarybos pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą finansuotą mokslo sklaidos projektą „Mokslinio periodinio leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ leidimas“. Projekto vadovė – dr. Silva Pocytė. Projekto tikslas – publikuoti naujausius Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimų rezultatus, istorijos šaltinius, susijusius su Vakarų Lietuvos, buvusios Rytų Prūsijos, Baltijos jūros regiono istorija ir kultūra. Vykdant projektą, buvo išleisti šeši „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ tomai (t. XX–XXV).


Tarptautinė mokslo ir technologijų plėtros programa COST2009–2013 m.
Submerged Prehistoric Archaeology and Landscapes of the Continental Shelf (SPLASHCOS)
KU BRIAI vyriausieji mokslo darbuotojai prof. Vladas Žulkus ir prof. Algirdas Girininkas 2009–2013 m. dalyvavo Tarptautinėje mokslo ir technologijų plėtros programoje COST. Veikla TD 0902: Povandeninė priešistorinė archeologija ir kraštovaizdžiai kontinentiniame šelfe. Prof. V. Žulkus buvo nominuotas atstovu į Veiklos valdymo komitetą. Plačiau (anglų k.).
Dar žr. veiklos SPLACHCOS puslapį.


Projektas „SeaSide – Developing Excellent Cultural Destinations in the Southern Baltic area“2008–2011 m.
SeaSide – Developing Excellent Cultural Destinations in the Southern Baltic area
Nuo 2008 m. liepos 1 d.  iki 2011 m. birželio KU BRIAI dalyvavo INTERREG IVB programos „South Baltic Cross-border Co-operation Programme 2007-2013“ projekte „SeaSide – Developing Excellent Cultural Destinations in the Southern Baltic Area“ (partneris). Projektui vadovavo prof. habil. dr. Vladas Žulkus, nuo 2009 m. – dr. Romas Jarockis.


Projektas „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai“2006 m. ir 2008 m.
Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai
2006 m. ir 2008 m. KU BRIAI buvo vykdomas mokslinis tiriamasis projektas „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai“. Projektą finansavo Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Dalis projekto rezultatų paskelbta Vokietijoje, žurnalo „Annaberger Annalen“ 2008 m. 16-ajame tome.


Projektas „Iš pasienio miesto į pasaulį. Žydai Memelyje / Klaipėdoje“2005–2007 m.
Iš pasienio miesto į pasaulį. Žydai Memelyje / Klaipėdoje
2005–2007 m. BRIAI mokslo darbuotoja dr. Ruth Leiserowitz vykdė projektą „From the Bordertown Out Into the World. Jews in Memel/Klaipėda / Von der Grenzstadt hinaus in die Welt. Juden in Memel und Klaipeda“. Projektu siekta surinkti iš po visą pasaulį (JAV, Izraelyje, Kanadoje, Vokietijoje) išsibarsčiusių Klaipėdoje gyvenusių žydų palikuonių archyvinę, ikonografinę medžiagą, žodinius liudijimus apie žydų gyvenimą Klaipėdoje nuo XIX a. pradžios iki Antrojo pasaulinio karo. Surinktos medžiagos pagrindu buvo parengta ir 2005 m. rugsėjo mėn. – 2007 m. vasario mėn. Klaipėdoje (Prano Domšaičio galerijoje), Vilniuje (Vilniaus Gaono žydų muziejuje), Kaune (Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje) eksponuojama fotografijų ir dokumentų paroda, Vilniuje surengtas susitikimas su Vokietijos rašytoja ir režisiere Ulla Lachauer. Vėliau parodos eksponuotos Vokietijos žydų istorijos institute Hamburge ir Leo Baecko institute Jeruzalėje. 2013 m. paroda eksponuota Queensborough koledžo H. ir K. Kupferbergų holokausto šaltinių centre New Yorke. Parodų rengėjai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Rytų Prūsijos Žydų istorijos ir kultūros bendrija, Berlynas (Juden in Ostpreussen. Verein zur Geschichte und Kultur e.V.), Klaipėdos žydų bendruomenė, Vilniaus Gaono žydų muziejus, Goethės institutas Vilniuje, Kupferbergų holokausto šaltinių centras (Kupferberg Holocaust Resource Centre). Projektą ir pirmąsias parodas finansavo Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministras ir Litvakų fondas (Vilnius).


2005–2006 m.
Prarastoji Rytų Prūsijos istorija: vilko vaikų likimai
2005–2006 m. KU BRIAI vykdė projektą „Prarastoji Rytų Prūsijos istorija: vilko vaikų likimai“ (Verlorene Geschichte Ostpreußens. Das Schicksal der Wolfskinder), kuriam vadovavo dr. Ruth Leiserowitz. Projekto tikslas – surinkti archyvinę ir ikonografinę medžiagą apie našlaičiais tapusių Rytų Prūsijos vaikų, kurie, karui pasibaigus, ieškodami išgyvenimo galimybių, bėgo į Lietuvą ir čia, priglausti lietuvių šeimų, slapstėsi netikrais vardais. Surinkta medžiaga 2006 m. buvo eksponuojama parodose Vilkyškiuose (Pagėgių sav.), Agluonėnuose (Klaipėdos raj.), Stetten rezidencinėje pilyje Künzelsau miestelyje (Badeno Viurtembergo žemė, Vokietija), 2008 m. – Bad Iburge (Žemutinė Saksonija, Vokietija). Parodas Lietuvoje rengė dr. Silva Pocytė ir dr. Ruth Leiserowitz (KU BRIAI), Pagėgių savivaldybės tarybos narys, verslininkas Ričardas Savickas, Vokietijoje – Vilko vaikų istorijos draugija (Wolfskinder Geschichtsverein e.V.) Berlyne.


Kultūrinio bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi galimybių studija (2006)2005–2006 m.
Rusijos Federacijos Kaliningrado srities studijų centro tinklo įkūrimas
Nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 spalio 31 d. KU BRIAI kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, W. Kętrzyńskio mokslinių tyrimų institutu Olštyne (Lenkija) ir LR Užsienio reikalų ministerija dalyvavo įgyvendinant projektą „Rusijos Federacijos Kaliningrado srities studijų centro tinklo įkūrimas“, finansuotą iš programos „PHARE 2003 Bendradarbiavimo abipus sienos programa Baltijos jūros regione“ lešų. Vykdydami projektą, KU BRIAI mokslininkai dalyvavo projekto vykdytojų bendruose seminaruose, parengė „Kultūrinio bendradarbiavimo su Kaliningrado sutartimi galimybių studiją“ (dr. Romas Jarockis, mgr. Daiva Masiliauskienė), prisidėjo prie Kaliningrado studijų centro įsteigimo Klaipėdos universitete.


Projektas „Šeimos albumų istorijos: Klaipėdos kraštas 1944–1960 m.“2005–2006 m.
Šeimos albumų istorijos: Klaipėdos kraštas 1944–1960 m.
2005–2006 m. KU BRIAI vykdė projektą „Šeimos albumų istorijos: Klaipėdos kraštas 1944-1960 m.“ (vad. dr. Ruth Leiserowitz). Vykdant projektą, buvo sukurta teminė Klaipėdos krašto senųjų gyventojų likimus pokario metais atspindinti fotonuotraukų duomenų bazė, galima naudoti atliekant istorinius, kultūros antropologinius ir kt. tyrimus. Plačiau


Projektas „Natural and Cultural Heritage in the Southern Baltic Sea – Challenges and Perspectives for Regional Development“2004–2007 m.
Natural and Cultural Heritage in the Southern Baltic Sea – Challenges and Perspectives for Regional Development
Nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2007 m. KU BRIAI partnerio teisėmis dalyvavo BJR INTERRREG IIIB projekte “Natural and Cultural Heritage in the Southern Baltic Sea – Challenges and Perspectives for Regional Development” kartu su Vokietijos, Lenkijos, Rusijos mokslininkais. Plačiau (anglų k.)


Marinistiniai_tyrimai2Nuo 1998 m.
Baltijos jūros pakrančių povandeniniai archeologijos tyrimai
Projektas vykdomas nuo 1998 m. kartu su Rostoko jūrų muziejumi (Vokietija), Stokholmo Södertörns högsola, Stockholmo karališkuoju technologijos institutu (Švedija). Projekto tikslas – jūros dugno archeologinis žvalgymas, archyvinės ir istorinės informacijos apie nuskendusius senuosius laivus paieškos, povandeninių archeologijos objektų registravimas ir inventorinimas. Projekto vadovas – habil. dr. Vladas Žulkus.


Alvydas NIKŽENTAITIS, Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse (2002)1996–2000 m.
Kaimyninių tautų įvaizdžiai Lietuvos visuomenėje
1996–2000 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Alvydas Nikžentaitis vykdė tiriamąjį projektą „Kaimyninių tautų įvaizdžiai Lietuvos visuomenėje“. Juo siekta atskleisti vokiečių ir lenkų įvaizdžius Lietuvos visuomenėje nuo viduramžių iki šių dienų ir palyginti juos su ir lietuvių įvaizdžiu Lenkijos ir Vokietijos visuomenėse. Projektas iš dalies įgyvendintas Alexanderio von Humboldto fondo finansuotos stažuotės 1999 m. Pilypo universitete Marburge (Vokietija) metu. Projekto rezultatas – keli straipsniai apie Vytauto kultą, vokiečių ir Vokietijos, Vokiečių ordino įvaizdį lietuvių visuomenėje, Lietuvos įvaizdį Vokietijoje, paskelbti Lietuvoje ir Vokietijoje, bei 2000 m. Poznanėje lenkų kalba paskelbta monografija „Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėje“ (2002 m. publikuotas jos vertimas į lietuvių kalbą).


Robert TRABA (Hrsg.), Selbstbewusstsein und Modernisierung. Sozialkultureller Wandel in Preußisch-Litauen vor und nach dem Ersten Weltkrieg (2000)1996–1997 m.
Sozialkultureller Wandel in Preußisch-Litauen vor und nach dem Ersten Weltkrieg
1996–1997 m. kartu su Vokietijos istorijos institutu Varšuvoje (dr. Robert Traba) Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras parengė ir įgyvendino projektą „Sociokultūriniai pokyčiai Prūsijos Lietuvoje prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo“. Projekte dalyvavo: doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, mgr. Silva Pocytė, mgr. Vygantas Vareikis, dr. Alvydas Nikžentaitis. Projekto rezultatas – Varšuvoje 1997 m. rugsėjo 19–21 d. surengta tarptautinė konferencija ir 2000 m. Osnabrücke (Vokietija) paskelbtas straipsnių rinkinys.


Projektas „Povandeniniai ir archeologiniai tyrinėjimai Platelių ežere“1995–2008 m.
Povandeniniai ir archeologiniai tyrinėjimai Platelių ežere
1995–2008 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (vėliau BRIAI) archeologai (dr. Vladas Žulkus, mgr. Klaidas Perminas), bendradarbiaudami su Torunės universiteto Archeologijos ir etnologijos instituto Povandeninės archeologijos laboratorija (hab. dr. Andrzej Kola, mgr. Wojciech Szulta [1964–2008], mgr. Krzystof Radka), vykdė projektą, kuriuo siekė sistemiškai ištirti Platelių ežero dugne esančius povandeninio kultūros paveldo objektus. Projektas buvo vykdomas rengiant kasmetines povandeninių archeologinių tyrimų ekspedicijas Platelių ežere ir atliekant archeologinius kasinėjimus krante. Tyrimų rezultatai paskelbti Vlado Žulkaus ir kt. tyrinėtojų straipsniuose. Ekspedicijas rėmė Klaipėdos universitetas, Žemaitijos nacionalinis parkas, jos buvo iš dalies finansuojamos iš „Culture Clash or Compromise“ projekto lėšų.


1995–2001 m.
Culture Clash or Compromise? (CCC): The Importance of Regional Survival Strategies in the Europeanization of the Baltic Rim
1996–2001 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslininkai habil. dr. Vladas Žulkus ir habil. dr. Alvydas Nikžentaitis dalyvavo Baltijos studijų Gotlando centro Visbyje (Švedija) inicijuotame projekte „Kultūrų sandūra ar kompromisas? Regionų išlikimo strategijų svarba europeizuojantis Baltijos jūros kraštams“. Jame, be Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (Klaipėda) ir Baltijos studijų Gotlando centro (Visbis), dalyvavo istorikai, archeologai ir geografai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos ir Vokietijos. Projekto tikslas – atskleisti Vakarų krikščioniškosios kultūros poveikį Baltijos regione, europeizacijos kelius ir pasekmes. Projektui vadovavo prof. Nils Blomkvist. Projektą finansavo Trijų šimtmečių fondo Švedijos bankas (Bank of Sweden Tercentenary Foundation). Vykdant projektą, sukviesti keli simpoziumai Visbyje, 1999 m. Nidoje surengta tarptautinė konferencija, projekto rezultatai paskelbti straipsnių rinkinių serijoje „Culture Clash or Compromise?“.


Kaliningrado panorama1995–1999 m.
Ekonominė, socialinė ir politinė padėtis Kaliningrado srityje po 1990 metų
1995–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė projektą, kuriuo siekta pradėti Klaipėdoje ekonominės, socialinės ir politinės padėties Kaliningrado srityje po 1990 metų tyrimus. Projektui vadovavo dr. Alvydas Nikžentaitis. Projekto asistentas Paulius Jankauskas spaudoje surinko medžiagą apie Kaliningrado sritį, be to, vykdant projektą, 1999 m. buvo parengti trys moksliniai straipsniai, paskelbti serijos „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ VIII tome.


1995–1997 m.
Baltic Cities: Perspectives on Urban and Regional Change
1995–1997 m. Istorijos katedros asistentas mgr. Vygantas Vareikis dalyvavo Göteborgo universiteto Istorijos instituto (dr. Martin Åberg) inicijuotame projekte „Baltijos miestai. Urbanistinės ir regioninės kaitos Baltijos jūros regione perspektyvos“. Projektu siekta ištirti Baltijos jūros pakrantės miestuose vykusius procesus pereinamuoju laikotarpiu iš komunistinės epochos į rinkos ekonomiką. Projekto rezultatas – 1996 m. gegužę Taline vykusi konferencija ir 1997 m. Lunde jos pranešimų pagrindu išleista knyga.


Boris MEISSNER, Sabine BAMBERGER-STEMMANN, Detlef HENNING (Hrsg.), Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch-litauischen Verhältnisses (1998)1995–1996 m.
Deutsch-litauischen Beziehungen 1918–1940
1995–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (dr. Alvydas Nikžentaitis, dr. Nijolė Strakauskaitė, mgr. Vygantas Vareikis, mgr. Silva Pocytė) vykdė projektą „Vokietijos ir Lietuvos santykiai 1918–1940 metais“, kurio partneriai buvo Göttingene veikusi istorijos tyrimų organizacija Göttinger Arbeitskreise e.V. (prof. Boris Meissner) ir Baltijos jūros akademija (Ostsee-Akademie) Lübecke-Travemündėje (dr. Dietmar Albrecht). Projektu siekta atskleisti vokiečių-lietuvių santykius tarpukariu, koncentruojantis į Klaipėdos krašto problemą kaip esminę šiuose santykiuose. Vykdant projektą, 1996 m. rugsėjį buvo surengtas Vokietijos ir Lietuvos istorikų simpoziumas „Vokiečių etninė grupė Lietuvoje ir Klaipėdos krašte tarpukariu ir vokiečių-lietuvių santykių aktualijos“, kuriame skaitytų pranešimų pagrindu Hamburge 1998 m. išleistas straipsnių rinkinys.


Vladas ŽULKUS (Sud), Palangos istorija: kolektyvinė monografija (1999)1995–1996 m.
Palangos miesto istorija
1995–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė tiriamąjį projektą „Palangos miesto istorija“ (vadovas dr. Vladas Žulkus), kuriame be Klaipėdos universiteto (dr. Alvydas Nikžentaitis, dr. Vladas Žulkus, mgr. Vygantas Vareikis) dalyvavo ir Lietuvos istorijos instituto bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bendradarbiai. Projekto rezultatas – 1999 m. išleista kolektyvinė monografija „Palangos istorija“, kurioje buvo pristatyti naujausi tyrimų duomenys.


Vladas ŽULKUS, Kuršiai Baltijos jūros erdvėje (2004)1993–2008 m.
Kuršiai ir jų kaimynai / Baltai Baltijos jūros erdvėje
Nuo 1993 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė ilgalaikį projektą „Kuršiai ir jų kaimynai“, 2006 m. pervadintą į „Baltai Baltijos jūros erdvėje“. Projektui vadovavo habil. dr. Vladas Žulkus. Projektu siekta ištirti senųjų kuršių visuomenę, jos materialinę ir dvasinę kultūrą I–XV a. Vykdant projektą, 1994 m. Nidoje, o 1997 m. Palangoje surengtos dvi tarptautinės konferencijos, publikuota jų medžiaga, 2004 m. paskelbta V. Žulkaus monografija „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“. Nuo 2005 m. pabaigos projekto rezultatus papildė dr. Audronės Bliujienės ir habil. dr. Algirdo Girininko darbai. Trys projekto vykdytojai už fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“ 2009 m. apdovanoti Lietuvos mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.


Thomo Manno kultūros centras Nidoje1993–1997 m.
Thomo Manno kultūros centro įkūrimas Nidoje
1993–1997 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (dr. Alvydas Nikžentaitis), bendradarbiaudamas su Nordostdeutsches Kulturwerk institutu Lüneburge (dr. Eckhard Matthes) ir Baltijos akademija Lübecke-Travemündėje, parengė ir įgyvendino Thomo Manno kultūros centro sukūrimo projektą. Jo tikslas buvo iš dalies restauruoti archit. Herberto Reissmanno suprojektuotą Nobelio premijos laureato, rašytojo Thomo Manno vasarnamį Nidoje ir įsteigti jame ne pelno siekiančią organizaciją „Thomo Manno kultūros centras“. Šį centrą LR Vyriausybė įregistravo 1995 m. rudenį. Jo steigėjais tapo LR Kultūros ministerija, Klaipėdos universitetas ir Neringos miesto savivaldybė. 1996 m. balandžio 27 d. oficialiai atidarytas centras pradėjo vykdyti ilgalaikes programas, pirmiausia orientuotas į Baltijos šalių jaunimą. Projektą finansavo Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras šį projektą vykdė iki 1997 m., kol buvo paskirtas kultūros centro personalas ir suformuota jo veiklos programa. Centro veiklai vadovauja kuratoriumas, kurio pirmininku 1994–2000 m. buvo habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.
Žr. Thomo Manno kultūros centro interneto svetainę.


Projektas „Skaitmeninio tiriamojo Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvo sukūrimas“1992–2003 m.
Skaitmeninio tiriamojo Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvo sukūrimas
1992–2003 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė tiriamojo archyvo sukūrimo projektą, kuris 2003 m. transformosi į ilgalaikę BRIAI veiklos kryptį. Projektu siekta kopijų pavidalu kaupti Klaipėdos miesto, Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvinę medžiagą. Projektas susidėjo iš dviejų dalių – informacijos apie archyvinę Klaipėdos krašto medžiagą rinkimo Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos archyvuose bei archyvinės medžiagos skaitmeninimo. Skaitmeninis archyvas pirma pradėtas formuoti renkant dokumentus, susijusius su Klaipėdos miesto ir vokiečių ir lietuvių santykių istorija. 1998 m. pradėta kopijuoti ir originalius Žemaitijos bažnyčiose išlikusius dokumentus. Kompaktiniuose diskuose saugomas archyvas yra skirtas studijoms ir moksliniam darbui. Projekto vadovas – dr. Vacys Vaivada. Projekto pagrindinis partneris buvo Nordostdeutsches Kulturwerk institutas Lüneburge (dr. Eckhard Matthes, dr. Joachim Tauber).


Joachim TAUBER (Hrsg.), Im Wandel der Zeiten: Die Stadt Memel im 20. Jahrhundert (2002)1992–2002 m.
Klaipėdos miesto istorija
1992–2002 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė ilgalaikį projektą „Klaipėdos miesto istorija“, kurio tikslas buvo parengti ir išleisti keliatomę Klaipėdos miesto istoriją, parašytą vokiečių ir lietuvių istorikų. Projektas vykdytas bendradarbiaujant su Nordostdeutsches Kulturwerk institutu Lüneburge, Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir pavieniais Lietuvos ir Vokietijos istorikais. Dėl finansinių ir organizacinių sunkumų įgyvendinta tik dalis projekto uždavinių – parengta ir 2002 m. išleista habil. dr. Vlado Žulkaus monografija „Viduramžių Klaipėda“, dr. Joachimo Tauberio ir dr. Vyganto Vareikio pastangomis parengtas ir 2002 m. Lüneburge (Vokietija) vokiečių kalba paskelbtas kelių autorių straipsnių rinkinys „Laiko kaitoje. Klaipėdos miestas XX amžiuje“, kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi 2002 m. parengta ir išleista pažintinė knyga „Klaipėda. Istorija populiariai“.


Klaipėdos piliavietės archeologiniai tyrinėjimai1992–2002 m.
Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai
1992–2002 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė projektą, kuriuo siekta atlikti Klaipėdos piliavietės archeologinius ir istorinius tyrinėjimus. Projektas turėjo taikomąjį paminklosauginį pobūdį. Jį vykdant, dr. Vladas Žulkus ir architektas Saulius Manomaitis 1995 m. parengė Klaipėdos miesto savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus užsakytą studiją „Klaipėdos pilies istoriografinė analizė“, tyrimų rezultatai buvo publikuoti Vlado Žulkaus ir kitų archeologų straipsniuose, paskelbtuose Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindiniai projekto darbai buvo 1993–2000 m. ir 2002 m. vykdyti archeologiniai kasinėjimai Klaipėdos piliavietėje (vadovas habil. dr. Vladas Žulkus), finansuoti Kultūros paveldo departamento, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Šį projektą pratęsė privačių užsakovų finansuojami piliavietės archeologiniai tyrinėjimai, BRIAI vykdomi (su pertraukomis) nuo 2007 m. (vadovas dr. Gintautas Zabiela).


Alvydas NIKŽENTAITIS (Sud.), Žemaitijos istorija: kolektyvinė monografija (1997)1992–1997 m.
Žemaitijos istorijos bruožai
1992–1997 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras vykdė tiriamąjį projektą „Žemaitijos istorijos bruožai“, kurio galutinis tikslas buvo parengti ir išleisti kolektyvinę monografiją, apibendrinančią Žemaitijos istorijos bruožus nuo seniausių laikų iki 1918 m. Projekto vadovas – dr. Alvydas Nikžentaitis. Monografija išleista 1997 m., Istorijos centro mokslininkams (dr. Alvydas Nikžentaitis, dr. Vladas Žulkus, dr. Vacys Vaivada) bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos instituto (dr. Egidijus Aleksandravičius) ir Vilniaus dailės akademijos (dr. Adomas Butrimas) istorikais.


Alvydas NIKŽENTAITIS, Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai (1996)1992–1996 m.
Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai
1992–1996 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslo darbuotojas dr. Alvydas Nikžentaitis vykdė projektą „Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai“. Juo siekta ištirti ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės struktūrą, atskirų jos dalių tarpusavio santykius, bei tų santykių ir visos visuomenės evoliuciją nuo XIII a. iki XV a. pirmosios pusės. Projekto rezultatas – 1996 m. išleista monografija, kurios pagrindu Vilniaus universitete 1999 m. apgintas habilitacinis darbas.

Aktualu »

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...