Baltijos jūros rytinio regiono priešistorinių ir istorinių laikų kultūriniai ir socialiniai landšaftai

Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų ilgalaikė programa „Baltijos jūros rytinio regiono priešistorinių ir istorinių laikų kultūriniai ir socialiniai landšaftai“ patvirtinta KU Senato 2015 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 11-23.

Programą įgyvendina KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su HMF Istorijos katedra. Šiuo metu programoje dirba 15 mokslininkų ir tyrėjų.

Programos vykdymą koordinuojančio komiteto sudėtis:
prof. habil. dr. Vladas Žulkus, komiteto pirmininkas; doc. dr. Audronė Bliujienė; prof. dr. Linas Daugnora; prof. habil. dr. Algirdas Girininkas; mgr. Ieva Masiulienė; dr. Vykintas Vaitkevičius; doc. dr. Gintautas Zabiela.


Pagrindiniai tyrimų objektai, vykdant šią programą, yra Baltijos jūros rytų regiono sausumos ir povandeniniai landšaftai, užlieti Baltijos jūros krantai, Baltijos jūros vandens lygio svyravimai, pakrančių apgyvendinimas ankstyvajame ir viduriniame holocene, ūkio, kultūros ir visuomenės raida nuo geležies amžiaus iki naujųjų laikų, archeologinės medžiagos tyrimai. Įgyvendinant programą, siekiama tarpdalykinėje tyrimo perspektyvoje ir Baltijos jūros regiono kontekste, remiantis landšafto archeologija kaip teorine paradigma ir metodologine prieiga, atskleisti Baltijos jūros regiono priešistorinių ir istorinių laikų (holoceno geologinės epochos) kultūrinio landšafto susiformavimą ir raidą, apgyvenimo procesą, ūkio, kultūros ir visuomenės transformacijas.

Siekiant nustatyti priešistorinės visuomenės raidos dėsningumus ir procesus, kultūriniai landšaftai, ekonominės ir sociokultūrinės problemos nagrinėjamos kompleksiškai. Gamtinio ir kultūrinio landšaftų santykis programoje rekonstruojamas naudojant gamtos mokslų – palinologijos, zooarcheologijos, makrobotanikos – duomenis, taikant fizinių ir biomedicinos mokslų tyrimų metodus.

Geografiškai programoje atliekami tyrimai apima Lietuvą, kaimynines šalis (Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Skandinavijos regioną); ne tik sausumą, bet ir Baltijos jūros akvatoriją.

Įgyvendinant programą, vykdomos šios paprogramės:

I. Baltijos jūros rytinio regiono kultūrinis landšaftas ir žmonių gyvensena ankstyvajame ir viduriniame holocene

Apie paprogramę

Paprogramė jungia tyrinėtojus, nagrinėjančius reliktinių landšaftų ir kultūrinio landšafto formavimosi raidą Vakarų Lietuvoje, sausumoje ir jūroje, Baltijos jūros vandens lygio svyravimus Joldijos ir Ancylaus perioduose, apgyvenimo galimybes dabartinėse ir dabar užlietose Baltijos jūros pakrantėse, ūkinę žmonių veiklą ankstyvajame ir viduriniame holocene ir šios veiklos sąsajas su gamtinės aplinkos pakitimais bei Baltijos jūros rytinio ir pietrytinio regiono kultūrine raida.

Paprogramę įgyvendina prof. dr. Linas Daugnora, prof. habil. dr. Algirdas Girininkas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus, dr. Miglė Stančikaitė, doktorantai mgr. Rokas Kraniauskas ir mgr. Gvidas Slah. Paprogramės vadovas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas.

II. I tūkstantmečio po Kr. – II tūkstantmečio pradžios rytinio Baltijos jūros regiono apgyvenimo raida ūkio, technologijų, kultūrų ir visuomenių socialinių transformacijų aspektu

Apie paprogramę

Paprogramė jungia mokslininkus, tiriančius visų tipų gyvenamųjų ir laidojimo vietų, šventviečių apgyvendinimą ir sociokultūrinius procesus, vykusius regione tarp Nemuno ir Dauguvos, apimant ir visą Baltijos jūros baseino erdvę, I tūkstantmetyje po Kr. – II tūkstantmečio pradžioje. Minėti procesai nagrinėjami kaip ūkio, technologijų, kultūros ir visuomenės sąveikos bei transformacijos.

Paprogramę įgyvendina doc. dr. Audronė Bliujienė, prof. dr. Linas Daugnora, dr. Vykintas Vaitkevičius, doc. dr. Gintautas Zabiela, dr. Miglė Stančikaitė, dr. Ernestas Vasiliauskas, mgr. Ieva Masiulienė ir doktorantas mgr. Gvidas Slah. Paprogramės vadovė doc. dr. Audronė Bliujienė.

III. Gyvensena Lietuvoje XIII–XVIII a. Miestų ir gyvenviečių kultūros, kulto, infrastruktūros ir gynybinių objektų, laidojimo paminklų bei marinistinio paveldo tyrimai Baltijos jūros regiono kontekste

Apie paprogramę

Paprogramė jungia mokslininkus, nagrinėjančius miestelių ir kaimaviečių, uostų, fortifikacijų, inžinerinių įrenginių, gamybos vietų kultūrinius sluoksnius bei dvasinės kultūros apraiškas – pagoniškąsias šventvietes, bažnyčių atsiradimo bei laidosenos senkapiuose ypatumus. Tyrimuose koncentruojamasi į Klaipėdos ir kitų Vakarų Lietuvos pilių ir miestų bei miestiečių gyvensenos, jų kultūros ir ryšių su Vakarų bei Rytų Europos miestais raidos nustatymą ir į XIII–XIX a. povandeninio paveldo vidaus vandenyse ir jūroje tyrimus.

Paprogramę įgyvendina prof. dr. Linas Daugnora, dr. Vykintas Vaitkevičius, prof. habil. dr. Vladas Žulkus, doc. dr. Gintautas Zabiela, dr. Ernestas Vasiliauskas, mgr. Ieva Masiulienė, doktorantai mgr. Raimonda Nabažaitė, mgr. Indrė Šimkutė, mgr. Edvinas Ubis ir mgr. Miglė Urbonaitė. Paprogramės vadovas doc. dr. Gintautas Zabiela.

Aktualu »

Kūrybinių darbų paroda „Lietuvos ir Mažeikių krašto paveldas“

2017 m. balandžio 27 d. 14 val. Klaipėdos universiteto Auloje atidaroma Mažeikių rajono 8–12 klasių dailės olimpiados nugalėtojų kūrybinių darbų paroda...

 

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Urban Cultures in the Baltics (from the Middle Ages to the 20th Century)“

2018 m. balandžio 18–20 d. Klaipėdoje rengiama tarptautinė konferencija „Urban Cultures in the Baltics (from the Middle Ages to the 20th Century)“. Tai...

 

Paskelbta atranka Instituto direktoriaus pareigoms ir konkursas mokslo darbuotojų pareigoms užimti

Klaipėdos universitetas paskelbė atranką Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus pareigoms užimti nuo 2017-09-01 d. Taip pat paskelbtas...

 

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...