Kiti leidiniai

Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos: mokslinių straipsnių rinkinys; skiriama prof. Stephen C. Rowell 50-mečiui. Sud. Marius ŠČAVINSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 272 [+VIII] p. ISBN 978-9955-18-848-3

Anotacija

Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje. Sud. Marius ŠČAVINSKAS (2015)Straipsnių rinkinyje pristatomi naujausi moksliniai tyrimai, skirti krikščioniškosios bendruomenės tapsmui Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Klaipėdos, Toronto (Kanada), Vilniaus, Šiaulių istorikų parašyti straipsniai skelbiami dviejuose skyriuose, kurie skirti atitinkamai dvasinėms-kultūrinėms bei socialinėms-ekonominėms atodangoms. Čia nagrinėjamos sociopsichologinės baltų visuomenės christianizacijos sąlygos ir problemos, Lietuvos valdovų krikšto priėmimas, Telšių parapijos teritorijos formavimosi raida, Simono Grunau kronikos funkcionavimas XVI–XVIII a. Prūsijos istoriografijoje, pasaulietinės valdžios kova dėl pavaldinių sielų išganymo Prūsijoje XVI–XVIII a., mecenatystės reiškinys Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje, svetimšalių riterių įtaka Vytauto Didžiojo dvare, pristatomi Klaipėdos miesto bendruomenės XVI a. pirmoje pusėje statistiniai duomenys, Žemaičių vyskupijos parapinių valdų socialinė organizacija, nagrinėjamas Oziemblovskių giminės likimas Žemaitijoje XVIII a., pristatomas 1788 m. LDK ir Prūsijos Karalystės sienos žemėlapis ir jo reprodukcija. Rinkinys skirtas istoriko Stepheno C. Rowello 50-ties metų jubiliejui. Juo visuomenei pristatomi Klaipėdos universitete vykdyto projekto „Vertybių transformacijos Baltijos rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduramžiais – ankstyvaisiais naujaisiais laikais“ tarpiniai rezultatai.

Kultūra – ekonomika – visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. Marius ŠČAVINSKAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 324 [+VIII] p. ISBN 978-9955-18-866-7

Anotacija

Kultūra – ekonomika – visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje. Sud. Marius ŠČAVINSKAS (2015)Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojų parašytuose straipsniuose analizuojami kultūriniai, ekonominiai ir socialiniai santykiai Baltijos regiono rytinės pakrantės visuomenėse XIII–XVIII a. Pagrindinė rinkinį vienijanti idėja – visuomenės raida ir idėjų kaita, lėmusi krikščioniškosios visuomenės tapsmą. Straipsnių rinkinį sudaro penki skyriai: „Europeizacijos perspektyvos“, „Teisė ir visuomenė“. Ekonomika ir visuomenė“, „Visuomenės lotynizacijos horizontai“ ir „Dvasininkija ir krikščioniškoji bendruomenė“. Čia aptariama ir analizuojama istoriografija apie Baltijos regiono europeizaciją viduramžiais, vakarų baltų karinės aristokratijos formavimasis, dominikonų vienuolynų sakralinė erdvė Vokiečių ordino valdomoje Prūsijoje, pristatomos XVI a. Memelisch Cronica atsiradimo aplinkybės, analizuojamas paveldėjimo be testamento reiškinys Prūsijoje XIII–XVIII a., analizuojamas krikščionių santykis su pagonimis viduramžių kanonų teisės kotekstuose, Gniezno metropolijos bažnytinės teisės reforma XV–XVI a. sandūroje, nagrinėjama klimato kaitos įtaka Vokiečių ordino gyvenviečių tinklo vystymuisi, amatai Marienburgo mieste ir pilyje, Kelmės savininkų Solomereckių giminės pastangos modernizuoti dvarą, Livonijos bajorų žemėvaldos pobūdis Žemaitijoje XVI–XVII a. sandūroje, christianizacijos plėtra Žemaitijoje remiantis Karšuvos, Kražių ir Telšių valsčių pavyzdžiais, Vilniaus ir Lucko vyskupijų bajorijos indėlis lotynizuojant rusėniškas LDK žemes, Polonkos parapijos pavyzdžiu analizuojamas krikščioniškasis bendruomenės identitetas, nagrinėjamas Klaipėdos valsčiaus dvasininkų mobilumas XVI–XVIII a., konfesiniai santykiai Mozovijos ir Prūsijos kunigaikštysčių pasienyje bei Rusnės parapija 1774–1794 m. duomenimis. Straipsnių rinkiniu visuomenei pristatomi Klaipėdos universitete vykdyto projekto „Vertybių transformacijos Baltijos rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduramžiais – ankstyvaisiais naujaisiais laikais“ tarpiniai rezultatai.

Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduriniais – ankstyvaisiais naujaisiais amžiais: projekto šaltinių žinynas. Ats. sud. Vacys VAIVADA. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 224 [+XXXII] p. ISBN 978-9955-18-869-8

Anotacija

Vertybių transformacijos Baltijos regiono rytinėje pakrantėje: projekto šaltinių žinynas. Ats. sud. Vacys VAIVADA (2015)Žinynas parengtas Klaipėdos universitete vykdant mokslinių tyrimų projektą „Vertybių transformacijos Baltijos rytinėje pakrantėje brandžiaisiais viduramžiais – ankstyvaisiais naujaisiais laikais“. Jame pateikiama susisteminta informacija apie Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne saugomus projekto tematikai aktualius dokumentus, o taip pat apie kitose Vokietijos saugyklose išlikusias Klaipėdos krašto bažnyčių metrikų knygas.

JOKUBAUSKAS, Vytautas; VITKUS, Hektoras. Lietuvos šaulių sąjungos nariai (1919–1940 m.): informacinis žinynas. Klaipėda: Druka, 2015. – ISBN 978-609-404-197-6 [DVD]

Anotacija

JOKUBAUSKAS, Vytautas; VITKUS, Hektoras. Lietuvos šaulių sąjungos nariai (1919–1940 m.): informacinis žinynas (2015)Žinyno, kuriame pateikiami faksimiliniai dokumentai su Lietuvos šaulių sąjungos sąrašais, įvade analizuojama Lietuvos šaulių sąjungos narių tarpukariu kitimo dinamika, socialinė ir tautinė sudėtis. Aptariami archyviniai šaltiniai, kuriuose yra užfiksuoti šaulių vardiniai sąrašai tarpukariu. Žinyne publikuojami suskaitmeninti Lietuvos šaulių sąjungos narių sąrašai (1919–1940 m.), saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo Lietuvos šaulių sąjungos fondo (Nr. 561) Centro valdybos, I Kauno ir XX Klaipėdos šaulių rinktinių ir būrių veiklos apyraše (Nr. 2).

VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014. – 312 p. ISBN 978-5-417-01086-6

Anotacija

Vykintas VAITKEVIČIUS, Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga (2014)1857 m. Vilniaus archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868) surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. 2007 m. Lietuvos ir Baltarusijos keliautojų būrys pakartojo šią kelionę, o dr. V. Vaitkevičiaus vadovaujama mokslininkų grupė atliko kompleksinius – archeologinius, istorinius, kalbinius, etnologijos ir folkloro tyrimus.

Ketvirtoji, paskutinė 2007 m. ekspedicijos knyga pasakoja apie jos eigą nuo Kernavės iki Kauno. Skelbiami gausūs tekstiniai ir vaizdiniai šaltiniai apie Nerį, žuvis ir žvejus, valtis, keltus, medienos verslą, panerio gyventojų kalbą ir tautinę savimonę; pasakojama baltų genčių, ankstyvosios Lietuvos valstybės, Panerio ir Užnerio, pirmosios Lietuvos Respublikos, sovietinės ir nacių okupacijos, partizaninio karo ir sovietmečio istorija.

Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Sud. Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. – 256 p. ISBN 978-9955-18-721-9

Anotacija

Klaipėda Europos istorijos kontekstuose (2013)Dešimties autorių straipsnių rinkinyje per atskirus pjūvius atskleidžiamos Klaipėdos miesto sąsajos su platesniais Baltijos jūros ir Vidurio Rytų Europos istorijos reiškiniais – pradedant Hanzos sąjungos prekyba Baltijos regione, reformacija, tranzitinių komunikacijos kelių susiformavimu, baigiant XVII–XVIII a. Europos apsišvietusiųjų bendruomene, miestų nacionalizavimo procesu, rytinio Baltijos regiono uostų vaidmens tranzitinėje prekyboje kaita. Leidiniu siekiama parodyti, kad Klaipėda nebuvo izoliuotas vienetas, tradiciškai vaizduojamas lokalinių įvykių arba, geriausiu atveju, dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – bendravimo kontekstuose. Istoriškai šis miestas visuomet egzistavo kur kas platesniame nei kurios nors nacionalinės kultūros ar nacionalinės valstybės ribos kontekste. Skaitytojas straipsnių rinkinyje ras atsakymus tiek apie intymųjį vieno Klaipėdos koklio siužetą, svaigiųjų gėrimų vartojimą senojoje Klaipėdoje, pirmąjį Klaipėdai skirtą eilėraštį, miesto įvaizdį keliautojų įspūdžiuose, tiek ir apie viduramžių europiečių pažiūras į žydus, Lietuvos kaimynų požiūrį į 1939 m. įvykius Klaipėdos krašte ir Klaipėdos vaidmenį holokauste.

Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje. Sud. Ernestas VASILIAUSKAS, Gintautas ZABIELA. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. – 127 p.: iliustr., portr., žml. + [33] sulankst. žml. dėkle. ISBN 978-9955-18-764-6

Anotacija

Lietuvos ikonografijos saltiniaiŠiame leidinyje pristatoma archeologų dr. E. Vasiliausko ir dr. G. Zabielos nagrinėta Švedijos archyvuose ir bibliotekose sukaupta vertinga Lietuvos XVII–XIX a. pradžios kartografinė ir ikonografinė medžiaga – mažai žinomi ar nežinomi miestų (Klaipėdos, Biržų, Joniškio, Plungės, Tirkšlių, Jurbarko ir kitų) planai ir vaizdai, švedų kartografų sudaryti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinės dalies ir Klaipėdos priekrantės jūriniai žemėlapiai – iš viso 52 vnt. Dauguma piešinių ir žemėlapių publikuojami originalaus dydžio, kai kurie jų – pirmą kartą. Katalogas turėtų sudominti tiek Lietuvos praeities tyrėjus, tiek besidominčius jos istorija, kartografija.

VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013. – 240 p. ISBN 978-5-417-01070-5

Anotacija

Vykintas VAITKEVIČIUS, Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga (2013) 1857 m. vasarą grafas Konstantinas Tiškevičius (1806-1868) surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraštis lenkų kalba tapo išskirtine knyga Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų igula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Trečioji 2007 m. ekspedicijos knyga skirta įdomiausiai daliai – Neries ruožui tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilniuje į Nerį knygos autorius žvelgia istorijos požiūriu, pasakoja apie miesto žvejus ir upeivius, kurie neatsiejami nuo prekybos, istorinio Neries laivyno ir Lukiškių prieplaukos istorijos. Atsisveikinę su Vilniumi mokslininkai pateko į didmiesčio pašonėje esančių kaimų ir kolektyvinių sodų aplinką. Dar XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje daugelyje Vilniaus krašto vietovių lietuvių kalbą pakeitė paprastoji. Įkandin jos pIito lenkų kalba. Su katalikiška tapatybe, vilnietiška lenkų kalbos atmaina susijusi daugumos vietos gyventojų lenkiška savimonė. Pirmą kartą lietuvių kalba suskambo Paneriuose prie Vievio.

Dešimtys akmens amžiaus stovyklaviečių, geležies amžiaus gyvenviečių, piliakalnių, pilkapių, medžių, šaltinių Neries pakrantėse, Neries regioniniame parke – iškalbingi lietuvių kultūros, ūkio, religijos ir valstybingumo istorijos liudininkai. Dėmesį patraukia vardus turinčios Neries gelmės, rėvos ir pavieniai akmenys. Jie apipinti įtaigiomis legendomis, lengva justi gamtos ir kultūros dermę. Daugelis vietovardžių ir padavimų, išgirstų čia pirmąkart, praturtina baltų religijos ir mitologijos šaltinius.

GIRININKAS, Algirdas; ŽULKUS, Vladas. Baltijos jūros krantai prieš 10 000 metų. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. – 56 p. ISBN 978-9955-18-707-3

Anotacija

Algirdas GIRININKAS, Vladas ŽULKUS, Baltijos jūros krantai prieš 10 000 metų (2012)Leidinyje pateikiama moksliniais tyrimais paremta povandeninio kraštovaizdžio ties buvusia Joldijos Iros kranto linija rekonstrukcija. Tyrinėtoje vietoje buvo nustatyta Joldijos jūros pakrantės augmenija i miškų sudėtis, jų amžius, žolės danga) ir gamtinės sąlygos, kurios leidžia spėti apie paleolito-mezolito laikotarpio žmogaus gyvenseną prie Joldijos jūros krantų. Tai naujausi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) Povandeninių tyrimų centro (PTC) duomenys. Pastarieji tyrimai remiasi Baltijos jūros dugno distanciniais ir tiesioginiais žvalgymais bei laboratoriniais tyrimais: iš po vandeniu aptiktų objektų paimtų bandinių palinologinėmis ir dendrochronologinėmis analizėmis, radiokarboniniu datavimu.

Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Sud. Vasilijus SAFRONOVAS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. – 260 p. ISBN 978-9955-18-646-5

Anotacija

Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu (2012)Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto dvidešimtmečiui, Universiteto dvidešimtmečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui skirtame leidinyje trys istorikai atskleidžia buvusių kareivinių ansamblio Klaipėdoje istoriją. Šešiose studijos dalyse pirmą kartą istoriografijoje išsamiai analizuojama įgulos kaita Klaipėdoje, kariuomenės ir miesto santykiai, buvusių kareivinių virsmas Klaipėdos universitetu ir kartu Klaipėdos miesto tapsmas universitetiniu miestu. Populiariai, bet laikantis akademinių standartų, parašyta mokslo studija yra gausiai iliustruota unikalia ikonografine medžiaga. Ji skiriama Universiteto bendruomenei, Klaipėdos miestiečiams ir visiems, besidomintiems sudėtinga XX amžiaus Klaipėdos krašto istorija.

VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012. – 324 p. ISBN 978-5-417-01038-5

Anotacija

Vykintas VAITKEVIČIUS, Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga (2012)1857 m. vasarą Vilniaus archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Istoriografijoje jos dienoraštis lenkų kalba tapo išskirtine knyga Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu. Praėjus 150 metų, Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Antroji 2007 m. ekspedicijos knyga skirta Vilniaus kraštui – Neries ruožui nuo Smurgainių apylinkių Baltarusijoje iki Vilniaus prieigų. Perplaukę Pasisveikinimą – pirmąją iš dvylikos didžiųjų Neries rėvų, apie Žadiškes keliautojai žvalgė gamtos, kultūros ir istorijos paminklus. Netrukus ekspedicijos mokslininkų dėmesį prikaustė lietuviškų Gervėčių kaimų sala ir Morkonių kaimas, įsikūręs prie Ašmenos žiočių. Apie Mykoliškes ir Bistryčią, ypač apie Buivydžius ir Nemenčinę, paneriu gyventojai kalbėjo vilnietiška lenkų kalbos atmaina, siejo save su Lenkija ir lenkų tauta. Artėjant prie Vilniaus, didėjo vasarnamių ir kolektyvinių sodų skaičius, augo įtampa tarp kaimo ir miesto gyventojų dėl jų skirtingo požiūrio į supantį pasaulį, taigi ir į upę.

Prie Neries gyvenančių senųjų pateikėjų – žvejų, sielininkų, poetų, pasakų sekėjų, užkalbėtojų lūpomis, taip pat remiantis ekspedicijos mokslininkų įžvalgomis, išvadomis ir komentarais, piešiamas spalvingas ir gyvas Neries paveikslas.

VAITKEVIČIUS, Vykintas; VAITKEVIČIENĖ, Daiva. Lietuva: 101 legendinė vieta. Vilnius: Alma littera, 2011. – 316 p. ISBN 978-9955-38-920-0


Istorinio kultūros paveldo vietos Lietuvos pajūryje. [Klaipėda:] Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, [2011]. – 64 p.
Tas pats vokiečių kalba:
Stätten des historischen und kulturellen Erbes an der Litauischen Küste. [Klaipėda:] Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, [2011]. – 64 S.

Anotacija

Stätten des historischen und kulturellen Erbes an der Litauischen Küste (2011)ĮVADAS
Kultūrinis turizmas skatina suprasti lokalinę istoriją, kultūrines tradicijas bei vertybes per istorinio paveldo pažinimą. Jis padeda atskleisti konkretaus regiono istorijos, papročių ir vertybių unikalumą. Kultūrinis turizmas taip pat turi teigiamą ekonominę ir socialinę įtaką: skatina verslo augimą, infrastruktūros plėtrą bei sukuria naujas darbo vietas.
Šalies kultūrinio turizmo išteklių fone Lietuvos pajūris užima svarbią vietą, o Kuršių nerija yra įtraukta UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Pajūrio regionas nuo kitų šiandieninės Lietuvos regionų skiriasi ne vien savo specifiniais gamtiniais ir geografiniais bruožais, bet ir istorinio kultūros paveldo objektais, kurie atspindi specifinę šio regiono istorinę raidą.
Šiame leidinyje yra pristatomos 74 istorinio kultūros paveldo Lietuvos pajūryje vietos. Jos išsidėstę palei Baltijos jūros pakrantę viduramžiais susiformavusį pašto kelią, kuris iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą ir Šventąją vedė į Rygą. Beveik 200 metų, nuo 1646 iki 1833 m., tai buvo viena iš atkarpų svarbaus tarptautinio Europos pašto kelio iš Vakarų Europos į Sankt Peterburgą Rusijoje. Leidinio tekstai iliustruoti fotonuotraukomis iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archyvo.
Leidinio sudarytojai

VORWORT
Der Kulturtourismus fördert durch Erkenntnis des historischen Erbes das Wahrnehmen der lokalen Geschichte, der Kulturtraditionen sowie der Kulturwerte. Das trägt zum Offenbaren der einmaligen Geschichte, des Brauchtums und der Werte einer Region bei. Darüber hinaus übt der Kulturtourismus einen positiven Einfluss auf die Wirtschaft und das Sozialleben aus, fördert das Geschäftswachstum sowie den Ausbau der Infrastruktur und sorgt für neue Arbeitplätze. Im Hinblick auf Kulturtourismusressourcen nimmt die litauische Küste einen wichtigen Platz ein, denn die Kurische Nehrung wurde auf die Liste des UNESCO-Welterbes gesetzt. Die Küste unterscheidet sich von anderen Regionen des gegenwärtigen Litauens nicht nur durch ihre spezifischen Natur- und geographischen Merkmale, sondern auch durch Objekte des historischen Kulturerbes, die eine besondere historische Entwicklung dieser Region widerspiegeln.
In dieser Publikation werden 74 Orte des historischen Kulturerbes an der litauischen Küste vorgestellt. Sie liegen an der Poststraße, die im Mittelalter entlang der Ostseeküsten entstand und von Königsberg über die Kurische Nehrung, Klaipeda, Palanga und Šventoji nach Riga führte. Fast zwei Jahrhunderte lang, von 1646 bis 1833, war das ein Abschnitt einer wichtigen unternationalen Poststraße von Westeuropa nach Sankt Petersburg in Russland. Die Abbildungen zu den Texten dieser Publikation sind Archivaufnahmen aus den Beständen des Instituts für Geschichte und Archäologie der baltischen Region der Universität Klaipėda.
Die Herausgeber

DEMERECKAS, Kęstutis; SAFRONOVAS, Vasilijus. Klaipėda 1945–1965…: fotoalbumas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2010. – 304 p. ISBN 978-9955-544-87-6

Anotacija

Kęstutis DEMERECKAS, Vasilijus SAFRONOVAS, Klaipėda 1945–1965…: fotoalbumas (2010)Ši knyga – tai trejų metų atkaklaus darbo renkant pokario Klaipėdos vaizdus rezultatas. Fotoalbume spausdinamas įvadinis straipsnis „Prarastoji Klaipėda: 1944–1969 metai“, kurio autorius – KU HMF Istorijos katedros dėstytojas Vasilijus Safronovas. Straipsnyje pirmąkart istoriografijoje apibendrinama gausi dokumentinė medžiaga apie Klaipėdos miesto sugriovimus karo ir pokario metais, polemizuojama su įsigalėjusia nuostata, esą miestas buvo labai smarkiai sugriautas per karą. Taip pat straipsnyje išsamiai pristatoma, kaip ir kodėl su Klaipėdos architektūros palikimu elgėsi naujieji Klaipėdos gyventojai, atsikėlę čia po 1945 m., pirmąsyk plačiau analizuojamas paminklosaugos gimimas Klaipėdos mieste po karo.
Albume publikuojama daugiau kaip 660 unikalių, dar niekur nespausdintų fotografijų, užfiksavusių rečiausius Klaipėdos miesto kampelius, kurie buvo išlikę po karo. Šie vaizdai leidžia pamatyti, kaip iš tikrųjų atrodė Klaipėda pirmaisiais pokario dešimtmečiais. Nuotraukas surinko ir spaudai parengė leidėjas Kęstutis Demereckas.

STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 280 p. ISBN 978-9955-18-536-9

Anotacija

Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių (2010)Kraštovaizdis neabejotinai yra svarbi charakteristika, apibūdinanti istorinį regioną – Rytų Prūsiją (Ostpreussen): dideli miškai, kalvoti laukai, Mozūrijos ežerai, Nemunas, Kuršių nerija.

Knygos pavadinime neatsitiktinai pasirinktas akcentas – Kuršių marios, kaip kraštovaizdžio dominantė, susiejanti Nemuno upės kraštovaizdį ir Baltijos pajūrį. Šis leitmotyvas išryškina vieną iš pagrindinių leidinio tikslų – akcentuoti kraštovaizdžio reikšmę, visų pirma siekiant išanalizuoti regiono kultūrinės tapatybės problemą, pabrėžiant ne tik etninės tradicijos svarbą identiteto modeliui, bet ir platesnį šio modelio formavimosi kontekstą (intelektualinės terpės, industrinės raidos, komunikacinių galimybių plėtros reikšmė ir kita).

STRAKAUSKAITĖ, Nijolė; MOTUZIENĖ, Lina. Kuršių nerija Hugo Scheu atvirukų rinkinyje. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia / Die Kurische Nehrung in der Ansichtskartensammlung von Hugo Scheu. Ende des 19. – Anfang des 20. Jahrhunderts: albumas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 120 p. ISBN 978-9955-18-531-4
Albumas parengtas bendradarbiaujant su Rašytojo Thomo Manno memorialiniu muziejumi Nidoje.

Anotacija

Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Lina MOTUZIENĖ, Kuršių nerija Hugo Scheu atvirukų rinkinyje. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia (2010)XIX–XX a. sandūroje Kuršių nerijos kurortai traukė ne tik vasarotojus, bet ir daugelį mokslininkų, rašytojų, dailininkų, fotografų. Fotonuotraukos XIX a. pabaigoje plačiai naudotos kurortų reklamai. Kultūros ir visuomenės veikėjas dvarininkas Hugo Scheu surinko unikalią atvirukų apie Kuršių neriją kolekciją, kurioje užfiksuotas XIX–XX a. sandūros Kuršių nerijos kraštovaizdis, savita kurortinio gyvenimo atmosfera. Šie atvirukai leidžia pajusti per šimtmetį pakitusį Kuršių nerijos vaizdą.

Um die Wende zum 20. Jahrhundert zogen die Seebäder der Kurischen Nehrung nicht nur Sommergäste, sondern auch viele Wissenschaftler, Schriftsteller, Künstler und Fotografen an. Die Fotos am Ende des 19. Jhs. wurden weitgehend zur Werbung für die Seebäder eingesetzt. Der Gutsbesitzer Hugo Scheu, der in Kultur und Gesellschaft aktiv war, trug eine einmalige Postkartensammlung über die Kurische Nehrung zusammen, in der deren Landschaften um die Jahrhundertwende festgehalten sind sowie die Besonderheiten der Seebadstimmung. Diese Ansichtskarten lassen ein Bild der Kurischen Nehrung erahnen, das sich seit hundert Jahren verändert hat.

VAITKEVIČIUS, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga. Vilnius: Mintis, 2010. – 336 p. ISBN 978-5-417-01000-2

Anotacija

Vykintas VAITKEVIČIUS, Neris. 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga (2010)1857 m. vasarą Vilniaus archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraštis lenkų kalba vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu. Praėjus 150 metų, Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Patraukliai parašyta ir gausiai iliustruota pirmoji 2007 m. ekspedicijos knyga pasakoja apie jos eigą nuo upės versmių iki Smurgainių apylinkių Baltarusijoje. Iki šiol tai Lietuvos visuomenei plačiau nepažįstamas nuostabių paminklų ir archajiškų tradicijų kraštas.

Knygoje publikuojami tekstiniai ir vaizdiniai ekspedicijos šaltiniai. Prie Neries gyvenančių senųjų pateikėjų – žvejų, sielininkų, pasakų sekėjų, užkalbėtojų lūpomis, taip pat remiantis ekspedicijos mokslininkų įžvalgomis, išvadomis ir komentarais, piešiamas spalvingas ir gyvas Neries paveikslas.

BAUBONIS, Zenonas; ZABIELA, Gintautas. Klaipėdos rajono piliakalniai. Vilnius: Sapnų sala, 2009. – 80 p. ISBN 978-9955-611-43-1

Anotacija

Zenonas BAUBONIS, Gintautas ZABIELA, Klaipėdos rajono piliakalniai (2009)Archeologijos mokslas piliakalniais laiko uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus, turinčius reljefo darinių su senosios juos engusių žmonių veiklos pėdsakais. Tariant paprasčiau – tai kalvos ar krantų kyšuliai, kuriuose ir dabar matyti dirbtinės formos, randamos įvairios senienos ar apie kuriuos pasakojama įvairiausių padavimų.

Dabartiniame Klaipėdos rajone žinoma buvus 15 piliakalnių. Iš jų vienas (Jogučių) sunaikintas dar XIX a., kiti geriau ar blogiau išlikę. Atlase „Klaipėdos rajono piliakalniai“ pateikiama susisteminta informacija apie Antkainio, Dovilų, Eketės, Gargždų, Gerduvėnų, Jakų, Jogučių, Laistų, Maciuičių, Mockaičių, Norgėlų, Skomantų, Veiviržėnų, Vyskupiškių ir Žvaginių piliakalnius.

Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai. Sud. ir parengė spaudai I. LUKŠAITĖ, rankraščius transkribavo S. DREVELLO. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – 348 p. ISBN 978-9955-18-379-2


VAITKEVIČIUS, Vykintas; BALTRŪNAS, Valentinas. Lietuva: 101 įdomiausia vieta. Vilnius: Alma littera, 2008. – 315 [1] p. ISBN 978-9955-38-157-0 (papildomos laidos: 2009, 2010)


VAREIKIS, Vygantas. 99 Klaipėdos miesto istorijos. Klaipėda: Druka, 2008. – 232 p. ISBN 978-9955-735-95-3 (papildoma laida: Klaipėda: Druka, 2009. – 208 p. 978-609-404-020-7)
Vertimai į anglų ir vokiečių kalbas:
VAREIKIS, Vygantas. 99 stories about Klaipėda. Klaipėda: Druka, 2009. – 208 p. ISBN 978-609-404-019-1
VAREIKIS, Vygantas. 99 Geschichten der Stadt Klaipėda. Klaipėda: Druka, 2009. – 208 S. ISBN 978-609-404-018-4

Anotacija

Vygantas VAREIKIS, 99 Klaipėdos miesto istorijos (2008)Istorinė miesto mozaika dėliojama iš trumpų užrašų ir kasdienybės blyksnių, iliustruotų amžininkų prisiminimais, atvirukais, senomis ir šių dienų fotografijomis. Daugiausia dėmesio skiriama ne senesniems laikams, bet neramaus XX amžiaus įvykiams. Knyga skiriama besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.

The historical mozaic is riddled with short notes and routine flashes, illustrated by contemporaries’ memoirs, post cards and photographs of modern Klaipėda. Major attention is dedicated not to the old times, but to the tumultuous events of the 20th century, the heirloom of which sometimes is still haunting us. The book is dedicated to all people who are interested in the history of the city of Klaipėda.

Die historische Mosaik der Stadt wird aus bruchstückhaften Notizen und Alltagseinsichten zusammengefügt und mit Erinnerungen der Zeitgenossen, Postkarten, alten und gegenwärtigen Fotografien illustriert. Im Mittelpunkt stehen nicht die älteren Zeiten, sondern die Ereignisse des unruhigen 20. Jahrhunderts. Das Buch eignet sich für alle Geschichtsinteressierten.

Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos: Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti. Sud. K. JOKUBAVIČIENĖ, S. POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 165 [1] p. ISBN 978-9955-18-263-4

Anotacija

Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos: Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti (2007)Adomo Brako – dailininko, kultūros veikėjo, mokytojo – darbuose atsispindi išraiškinga, pulsuojanti, tačiau ir ne mažiau tautiškai bei politiškai komplikuota Mažosios Lietuvos kultūros istorija. A. Brako šeimos likimas – nacių režimo nemalonė, sovietinė Sibiro tremtis – nėra išskirtinis. Tokia lemtis ištiko ne vieną lietuvininkų / klaipėdiškių šeimą tačiau apie tai dar mažai kalbama ir rašoma.

Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros tyrinėtojų darbuose, skirtingai nei viešojoje opinijoje, ši asmenybė nėra užmiršta. Šios knygos tikslas – pateikti plačią su A. Braku susijusią tematinę amplitudę: mokslinius straipsnius, dokumentų ir prisiminimų publikacijas, kurios chronologiškai apima laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio.

TURINYS
PRATARMĖ

STRAIPSNIAI
Silva Pocytė, Klaipėdos krašto politinė ir kultūrinė aplinka tarpukariu
Nijolė Strakauskaitė, Klaipėdos krašto švietimo situacija: Adomo Brako pavyzdys – nuo Tilžės iki Vytauto Didžiojo gimnazijos
Daiva Kšanienė, Adomas Brakas ir Klaipėdos kultūrinės-meninės draugijos („Santara“, „Aida“, „Aukuras“, Giedotojų draugijų sąjunga)
Vacys Bagdonavičius, Adomas Brakas – Vydūno talkininkas ir bendražygis
Kristina Jokubavičienė, Dailininko Adomo Brako kūryba

ŠALTINIŲ TYRINĖJIMAI
Arūnė L. Arbušauskaitė, Brakų šeima – totalitarinių režimų politikos įkaitė (1939-1958)
Irena Tumavičiūtė, Su Brakų šeima susiję nacių okupacijos laikotarpio dokumentai Lietuvos centriniame valstybės archyve
Zita Genienė, Adomo Brako šeimos archyvinis palikimas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkiniuose

PRISIMINIMAI
Vytautas Kaltenis, Adomo Brako sūnaus Tautvydo sugrįžimas iš Sibiro
Bernardas Aleknavičius, Adomo Brako sugrįžimas

KULTŪROS PAVELDO AKTUALIJOS
Eugenijus Dargužas, Adomo Brako architektūrinės veiklos pėdsakai Pagėgiuose tarpukariu

PUBLIKACIJOS
Adomas Braks, Lietuviškasis namelis – tautos brangumynas
Adomas Braks, Senovės kapų ąžuolai gaudžia
Adomas Brakas, Laiškai iš Sibiro
Tautvydas Brakas, Atsiminimai apie Adomą Braką – tetį
Vydūnas, Adamas Braks
Jurgis Reisgys, Su dailininku Adomu Braku po Kuršių neriją
Ema Buksnovičiūtė, Tiesiog Adomėliu vadino…

PRIEDAI
Adomo Brako bibliografija, 1908–2007 (Sudarė A. Braukylienė)
Santrumpos
Reprodukuojamų kūrinių sąrašas

Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai. Sud. N. STRAKAUSKAITĖ, S. POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 111 [1] p. ISBN 978-9955-18-207-8

Anotacija

Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai (2007)Per paskutinį dešimtmetį Martyno Liudviko Rėzos asmenybė sulaukė didelio tyrinėtojų dėmesio, ką liudija ne viena nauja mokslinė studija. Galbūt dar svarbiau konstatuoti šiems tyrimams būdingą naują aspektą, griaunantį tam tikrų stereotipų ir vienpusiškumo tradiciją M. L. Rėzos veiklos tyrinėjimuose.

Šiame kontekste minėtinas tarptautinis seminaras Rėzos epochos žmonės, įvykęs Nidoje 1997 m. gegužės 30 d. – birželio 3 d. Idėjos, nuskambėjusios šio seminaro diskusijose, tapo svarbia paskata regioninės istorijos tyrimuose skirti dėmesio ir M. L. Rėzos veiklai, o ypač mažiau iki šiol lietuvių istoriografijoje nagrinėtiems ar kontroversiškiems aspektams.

Būtent tokia intencija 2006 m. spalio 6 d. Juodkrantės parodų namuose (nuo 2007 m. – Liudviko Rėzos kultūros centras) įvyko dar viena mokslinė konferencija, skirta M. L. Rėzos 230-osioms gimimo metinėms paminėti. Šį forumą parengė Klaipėdos universiteto BRIAI, o jo mecenatu tapo Neringos savivaldybė. Konferencijoje vykusios turiningos diskusijos paskatino joje dalyvavusius mokslininkus naujas įžvalgas publikuoti leidinyje, kurio tematika fokusuojama į keletą tyrinėjimo krypčių. Būtent – M. L. Rėzos epochos vertybių įtaka jo mokslinės ir kūrybinės veiklos aspektams (Lietuvių kalbos seminaras, folkloristika ir kita) bei M. L. Rėzos veiklos refleksijų lietuvių istoriografijoje XX–XXI a. problema, kuri stipriai veikė M. L. Rėzos įvaizdį tautinio ir lokalinio identiteto kontekste.

TURINYS
Įžanga
Darius BARASA, Karvaičių-Juodkrantės parapija L. Rėzos gyvenimo laikotarpiu
Liucija CITAVIČIŪTĖ, Martynas Liudvikas Rėza – lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojas Karaliaučiaus universitete
Ruth LEISEROWITZ, Rėzos laikai – trumpas istorinis etiudas
Silva POCYTĖ, Martynas Liudvikas Rėza Nepriklausomos Lietuvos lietuviškoje spaudoje 1918–1940 metais
Nijole STRAKAUSKAITĖ, Martynas Liudvikas Rėza tautinio ir lokalinio identiteto fone
Rimantas SLIUŽINSKAS, Martyno Liudviko Rėzos Dainos oder Litthauische Volkslieder: interpretacijos stereotipai ir naujovės
Dalia KISELIŪNAITĖ, Naujausių laikų kuršininkų folkloras

BAUBONIS, Zenonas; ZABIELA, Gintautas. Šilalės krašto piliakalnių atlasas. Vilnius: Šilalės kraštiečių draugija, 2006. – 102 [1] p. ISBN 9955-9897-0-X

Anotacija

Zenonas BAUBONIS, Gintautas ZABIELA, Šilalės krašto piliakalnių atlasas (2006)Gausūs Šilalės krašto piliakalniai šiandien yra neatsiejama regiono ir krašto bendro kultūros ir gamtos paveldo dalis. Juose stovėjusios medinės pilys vienos iš pirmųjų XIV a. pradžioje pastojo kelią kryžiuočiams, norėjusiems žemaičiams „įsiūlyti“ prūsų likimą. Piliakalnių kalvų siluetai yra neatskiriama rajono kraštovaizdžio dalis.

Atlase „Klaipėdos rajono piliakalniai“ pateikiama susisteminta informacija apie Bilionių, Biržų Lauko, Burbiškių, Dapkiškės, Dungeriukų, Gedminiškės I, Gedminiškės II, Gegužių, Gūvainių, Indijos, Jaunodavos, Kalvalių, Kazokų, Kreivių, Kunigiškių, Leviškių, Medvėgalio, Padievaičio, Padievyčio, Pagrybio, Pakisio, Pavėžio, Pilių, Prienų, Rubaičių. Robinavo, Šimėnų, Treigių, Vaičių, Vedrių, Vilkų Lauko I, Vilkų Lauko II piliakalnius.

Kultūrinio bendradarbiavimo su Kaliningrado sutartimi galimybių studija. Parengė D. MASILIAUSKIENĖ, R. JAROCKIS, A. ARBUŠAUSKAITĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. – 116 p. ISBN 9955-18-144-3

Anotacija

Kultūrinio bendradarbiavimo su Kaliningrado sutartimi galimybių studija (2006)Leidinio turinys
Daiva Masiliauskienė, Nemuno deltos kultūrinis kraštovaizdis vandens turizmo perspektyvoje ir ekologinės situacijos įtaka turizmo plėtrai (istoriniai ir gamtosauginiai Kuršių marių baseino tyrimai)
Romas Jarockis, Kraštovaizdžio ir kultūros paveldo įtaka galimam „Naftotiekio Mažeikiai-Kaliningradas“ projektui (archeologija)
Arūnė Arbušauskaitė, Sociologiniai regioninio kultūrinio bendradarbiavimo poreikių tyrimai. Istorinio ir gamtinio paveldo regione išsaugojimo perspektyvos
Santrauka
Summary

Praeities puslapiai: archeologija, kultūra, visuomenė. Skiriama archeologo prof. habil. dr. Vlado Žulkaus 60-ties metų jubiliejui ir 30-ties metų mokslinės veiklos sukakčiai: mokslinių straipsnių rinkinys. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005. – 325 [1] p. ISBN 9955-18-011-0

Anotacija

Praeities puslapiai: archeologija, kultūra, visuomenė (2005)Straipsnių rinkinio turinys:
Prof. habil. dr. Vladas Žulkus (apie jį)
Prof. habil. dr. Vlado Žulkaus publikacijų sąrašas
Vladas Žulkus – Baltijos regiono, Lietuvos, Žemaitijos ir Klaipėdos archeologas (A. Nikžentaitis)
Vytautas Kazakevičius, Segė iš Gotlando Lietuvoje
Manfred Gläser, Lübeck als Beispiel für die deutsche Stadtarchäologie
Anton Pärn, Erki Russow, Kaarma parsonage in Saaremaa – a local nobleman’s manor or a fortified dwelling of a conqueror?
Nils Blomkvist, East Baltic Vikings – with particular consideration to the Curonians
Romas Jarockis, Petras Šinkūnas, Miglė Stančikaitė, Vaida Šeirienė, Nerijus Blažauskas. Impilties piliakalnio gamtinės ir kultūrinės aplinkos raida: kompleksinio tyrimo rezultatai
Mindaugas Bertašius, Viduramžių hipokaustai Kaune ir Lietuvoje
Maik-Jens Springmann. Der frühe Schiffbau und die Schifffahrt in Kur- und Prussenland
Ernestas Vasiliauskas, Ar buvo Žiemgalių Sidabrės žemė?
Reda Svelniūtė, Socialinės organizacijos skirtumai V–VI a. Pagrybio ir Plinkaigalio kapinynus palikusiose bendruomenėse
Klaidas Perminas, Priešistoriniai luotai Lietuvoje
Mindaugas Brazauskas, Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija
Maik-Jens Springmann, Horst Wernicke, Gennady Fedorov, Marek Jagodzinski, Vladimir Kulakow, Romas Adomavičius, Dainius Elertas, Robert Domzal, Holger Meyer, Marco Dorka, Betrachtungen zu Haffe- und Strandseen als Küstenlandschaften. Ein Projekt zur maritimen Inventarisation des Kurischen (Kursiu Marios), Frischen (Vistula Zalew) und Stettiner Haffes (Szceczinski Zalew)

STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kuršių Nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 216 p. ISBN 9986-830-82-6
Vertimai į anglų ir vokiečių kalbas:
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Curonian Spit, Königsberg. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 216 p. ISBN 978-9986-830-90-0
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kurische Nehrung, Königsberg: Reiseführer. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 216 S. ISBN 978-9986-830-85-0

Anotacija

Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Klaipėda, Kuršių Nerija, Karaliaučius: vadovas (2005)Baltų etninės žemės prie Kuršių marių, vadinamoji Mažoji Lietuva, dabar yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Galdapės apylinkės (su pietine Rytprūsių dalimi) – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijos anklavas.

Čia susikirto keleto tautų likimai, jų istorinėj atminty šis kraštas siejamas su lemtingais įvykiais ir daugelio ryškių asmenybių vardais. Dramatiška karšto istorija paliko didžiulį paveldą, tačiau Mažoji Lietuva – ne vien įdomios istorijos – šiandieną tai ir populiarių kurortų, poilsio ir turizmo, uostų, žvejybos ir pramonės kraštas. O bene labiausiai čia visus traukia gamta: skardingas Karaliaučiaus krašto pajūris, mistinis nerijos peizažas, jūros ir marių platybės, Nemuno deltos regioninis parkas – pirmykštis užliejamų pievų, kanalų ir pylimų kraštovaizdis, paukščių bei žuvų rojus.

Vadovas aprėpia nedidelę dviejų dabartinių valstybių dalį: pamarį, Kuršių neriją ir Klaipėdą Lietuvoje, pajūrio ir nerijos kurortus bei Karaliaučių Rusijos Kaliningrado srityje. Gausu istorinės medžiagos, informacijos apie kultūros ir istorijos paminklus, gamtos įdomybes. Iliustracijoms panaudota apie 500 šiuolaikinių ir archyvinių nuotraukų, planuose sužymėta aprašomų objektų vieta. Aplankykite Klaipėdą ir Karaliaučių, Kuršių neriją ir pamarį – ši knyga Jums bus patikimas vadovas.

Lietuviškos spaudos aušra: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Klaipėdos universiteto leidyklos leidinys, skirtas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui paminėti. Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. – 20 [1] p. ISBN 9955-585-49-8
Vertimas į rusų kalbą:
Литовская печать между двумя империями: совместное издание Института истории и археологии Балтийского региона Клайпедского университета и издательства Клайпедского университета в честь столетия возвращения латино-литовского алфавита в литовскую печать. Сост. С. ПОЦИТЕ. Клайпеда: Из-во Клайпедского университета, 2004. – 20 [1] p. ISBN 9955-18-024-2

Anotacija

Литовская печать между двумя империями (2004)Leidinio Lietuviškos spaudos aušra tikslas – atskleisti Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų indėlį padedant puoselėti lietuviškumą Didžiojoje Lietuvoje spaudos draudimo metais. Profesorius Vytautas Merkys, vienas iškiliausių XIX a. Lietuvos istorijos tyrinėtojų, specialiai šiam leidiniui parašytame straipsnyje simboliniu pavadinimu Dvi Lietuvos – viena spaudos laisvė (1864–1904) pabrėžė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrinį bendradarbiavimą XIX–XX a. sandūroje.

Spaudos draudimo laikotarpiu Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje, Ragainėje ir kitose Mažosios Lietuvos vietovėse buvo išspausdinta 1480 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Lietuviškos spaudos aušroje pateikiame Klaipėdoje leisto mažlietuvių laikraščio Lietuviška ceitunga, pirmųjų Didžiajai Lietuvai skirtų periodinių leidinių (Aušra, Varpas, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Tėvynės sargas) pirmųjų puslapių, taip pat kelių religinio ir pasaulietinio (mokslinio, mokslo populiarinimo, grožinės literatūros, mokomojo, praktinio, visuomeninio politinio) turinio knygų titulinių puslapių arba viršelių faksimiles.

STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda ir Kuršių nerija: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p. ISBN 9986-830-84-2
Vertimai į anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbas:
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda and the Curonian Spit: guide. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p. ISBN 978-9986-830-87-7
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda und Kurische Nehrung: Führer. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p. ISBN 9986-830-83-4
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda et la peninsule de Courlande: guide. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. – 80 p. ISBN 9986-830-88-5
СТРАКАУСКАЙТЕ, Нийоле. Клайпеда и Куршская коса: путеводитель. [Вильнюс]: Издательство Р. Пакниса, [2007]. – 80 с. ISBN 978-9986-830-86-3

Anotacija

Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Klaipėda and the Curonian Spit: guide (2004)Klaipėda ir Kuršių nerija – vadovas po jūros ir marių siejamą Lietuvos dalį. Istorijoje tų saitų būta daugiau: tai religija – liuteronybė, priklausomybė vokiečių valstybei ir lietuvininkų etninei grupei, jūros ir marių artumo nulemtas gyvenimo būdas. Ir gamta, ir tradicinė gyvensena, ir architektūra čia gerokai skiriasi nuo kitos Lietuvos dalies.

Aplankykite Klaipėdą ir Kuršių neriją – ši knyga padės jums susipažinti su krašto įdomybėmis. Iliustruota 56 spalvotomis nuotraukomis, yra 4 vietovių planai, kuriuose pažymėta aprašomų objektų vieta.

[ANDRIJAUSKAS, Edmundas; GENIENĖ, Zita; GENYS, Jonas; NIKŽENTAITIS, Alvydas; STRAKAUSKAITĖ, Nijolė; VAREIKIS, Vygantas; ŽUKAS, Julius.] Klaipėda. Istorija populiariai: septynių autorių straipsnių rinkinys apie Klaipėdos istoriją. Klaipėda: Druka, 2002 – 160 p. ISBN 9986-848-22-9

Anotacija

Klaipėda. Istorija populiariai (2002)1944 metų sausio 28-ąją Klaipėdoje nebeliko senųjų gyventojų, prieš septynis šimtus metų įspaudusių pirmąją pėdą toje vietoje, kur Danė įteka į Kuršių marias, palikuonių. Šiandieniniai Klaipėdos gyventojai, o ir jos svečiai dažnai pasigenda informacijos apie vienintelio Lietuvos uostamiesčio praeitį, kultūros paveldo ištakas. Kita vertus, klaipėdiečiai puoselėja tai, kas paveldėta, o šis leidinys yra pirmasis pokario metais Klaipėdos istorikų bandymas atverti sudėtingos miesto istorijos klodus plačiajam skaitytojų ratui.

Knygoje, gausiai iliustruotoje istoriniais dokumentais bei nūdienos Klaipėdos vaizdais, istorikai A. Nikžentaitis, V. Vareikis, J. Žukas, Z. Genienė, N. Strakauskaitė, J. Genys, architektas E. Andrijauskas apžvelgia įvairias miesto istorijos, kultūros, ekonomikos, architektūros ir urbanistikos peripetijas.

STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Kuršių Nerija – Europos pašto kelias. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2001. – 112 p. ISBN 9986-31-050-4
Vertimai į anglų, vokiečių, rusų kalbas:
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. The Curonian Spit: the old European postal road. Vilnius: Versus aureus, 2004. – 141 [2] p. ISBN 9955-601-30-2
STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Die Kurische Nehrung – die alte Poststraße Europas. Klaipėda: Saulius Jokužys Druckereiverlag, 2006. – 161, [1] S. ISBN 9986-31-177-2
СТРАКАУСКАЙТЕ, Нийоле. Куршская коса – почтовая дорога Кенигсберг-Мемель. Очерки истории Куршской косы. Москва: Культурная революция, 2007. – 72 с. ISBN 978-5-25006027-1

Anotacija

Nijolė STRAKAUSKAITĖ, Kuršių Nerija – Europos pašto kelias (2001)Istorinių leidinių lietuvių kalba apie Kuršių neriją praktiškai nėra, ir besidomintys iš esmės neturi galimybės susidaryti išsamesnio vaizdo apie esminius jos istorijos etapus bei suvokt: ją regiono istorijos kontekste. Šiuo leidiniu bandoma bent iš dalies šią spragą užpildyti, pateikiant informaciją iš naujų istorinių šaltinių – Valstybinio slaptojo Prūsijos kultūrinio paveldo archyvo ir Centrinio evangelikų archyvo Berlyne.

Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2–3 d. medžiaga. Sud. A. NIKŽENTAITIS, A. RUPKUTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. – 158 [2] p. ISBN 9986-505-52-6

Anotacija

Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos (1997)Straipsnių rinkinio turinys:
V. Liutkus, Atsiminimų žaibas į praeitį
A. Varnas, Rajono archeologinė praeitis
A. Nikžentaitis, Keletas pastabų dėl pirmojo Mažeikių paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose
K. Misius, Mažeikiai 1661–1917 metais
Z. Butkus, Ginčas su Latvija dėl Mažeikių (1919–1921 m.)
K. Misius, Stalinistinės represijos ir kovos už Lietuvos laisvę Mažeikiuose
E. Rimša, Mažeikių ir aplinkinių rajonų miestų heraldika
M. Baužienė, Mažeikių bažnyčia – vienas iš daugelio Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotų sakralinių pastatų
V. Kamanauskas, Senovės pažinimo mėgėjų kuopelė
M. Žiaurienė, Mažeikių švietimo ištakos
L. Skabickienė, Mažeikių miesto kalba, jos tradiciškumas ir šiuolaikinės apraiškos
A. Jonauskaitė, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija
T. Jurkuvienė. Šiaurės Žemaitijos liaudies drabužių ornamento bruožai
E. Spudytė, Prieverpsčių ornamentai Telšių apskrityje

POCYTĖ, Silva. Agluonėnai: kaimas istorijos pagairėje (1939–1990). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1994. – 150 p. ISBN 9986-499-08-9

Anotacija

Silva POCYTĖ, Agluonėnai: kaimas istorijos pagairėje (1939–1990) (1994)Šiame darbe per Agluonėnų istorinę raidą norima atskleisti nors mažytę dalį Klaipėdos krašte vykusių sukrėtimų bei peripetijų.
Darbas suskirstytas j dvi dalis, kurių chronologinės ribos yra šios: pirmas skyrius apima nacių viešpatavimo laikotarpį Klaipėdos krašte (1939–1945), antras skyrius – pokarinį laikotarpį iki pat 1990 m., kada agluonėniškiai atšventė savo kaimo jubiliejų.

NIKŽENTAITIS, Alvydas. Pilėnų mįslė: jaunesniam mokykliniam amžiui. Vilnius: Vyturys, 1993. – 40 p. ISBN 5-7900-0449-0


VAREIKIS, Vygantas. Klaipėda XX amžiuje. Klaipėda: Menininkų namai, 1993. – 84 p.


Kitų institucijų išleistos knygos, parengtos bendradarbiaujant su KU BRIAI ir Istorijos katedros darbuotojais

Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno šeimos gyvenimo kelias: parodos katalogas (Klaipėdos krašto veidai, Kn. 1). Sud. S. POCYTĖ, V. VAREIKIS, Z. GENIENĖ, S. VAIČIŪNIENĖ. Klaipėda, 2016. – 135 p. ISBN 978-9986-31-488-2
Leidinys parengtas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bendradarbiaujant su BRIAI


VAREIKIS, Vygantas; BAREIŠA, Edmundas. Technika ir Gamta: Klaipėdos uostas XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje = Technology and Nature: The port of Klaipėda in the end of the 19th and the first half of the 20th century. Klaipėda: Klaipėdos apskrities archyvas, 2014. – 136 p. ISBN 978-9955-18-814-8
Leidinys parengtas Klaipėdos apskrities archyvo bendradarbiaujant su KU Istorijos katedra.


Kova dėl Klaipėdos: įvykiai ir žmonės = Struggle for Klaipėda: Events and People. Sud. Z. GENIENĖ, V. VAREIKIS. Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2013. – 96 p. ISBN 978-9986-31-423-3
Leidinys parengtas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bendradarbiaujant su KU BRIAI ir Istorijos katedra.


Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava. Sud. J. GENYS, K. MICKEVIČIUS. Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas [S. Jokužio leidykla-spaustuvė], 2012. – 60 p. ISBN 978-9986-31-361-8
Leidinys parengtas KU BRIAI bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi.

Anotacija

Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava (2012)Leidinyje autorių kolektyvas pristato Klaipėdos miesto formavimosi ypatybes, aptaria miesto antspaudo, herbo, vėliavos kilmę, raidą, nagrinėja antspaude, herbe panaudotų simbolių semantiką. Leidinys gausiai iliustruotas dokumentine medžiaga iš Lietuvos, Latvijos muziejų, bibliotekų, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos archyvų.

Apuolė: Ausgrabungen und Funde, 1928-1932. Hrsg. von J. P. LAMM. Klaipėda: Klaipėda University Press, 2009. – 228 p. ISBN 978-9955-18-405-8
Leidinį parengė KU BRIAI ir Stokholmo valstybinis istorijos muziejus (Statens Historiska Museum in Stockholm). Jame spausdinama 1928–1932 m. užfiksuota medžiaga apie tuo metu Lietuvos, Latvijos ir Švedijos archeologų vykdytus Apuolės archeologinius tyrimus. Pranešimų autoriai: Birger Nerman, Eduardas Volteris, Vladas Nagevičius, Francis Balodis ir Vāldemars Ģinters. Publikacija papildyta KU BRIAI vyresn. mokslo darbuotojo Gintauto Zabielos straipsniu ir vyresn. mokslo darbuotojo Romo Jarockio sudarytu tyrimų metu aptiktų radinių sąrašu.


Die Lagomar Haffe. Einzigartige maritime Kulturlandschaften im wissenschaftlichen Diskurs und interdisziplinären Vergleich / The Lagomar Lagoons. Unique Maritime Cultural Landscapes in a Scientific Focus and in an Interdisciplinary Comparison (Lagomar – key to history – key to the future, 1). Hrsg. von / Ed. by H. MEYER, M.-J. SPRINGMANN, H. WERNICKE. Friedland/Meckl.: Steffen, 2009. – 279 S. ISBN 978-3-940101-27-3
Rostocko ir Greifswaldo mokslininkų parengtame straipsnių rinkinyje spausdinami trijų KU BRIAI ir Istorijos katedros darbuotojų, atstovavusių Klaipėdos universitetui kaip šaliai-partnerei tarptautiniame Europos Sąjungos INTERREG III B „Lagomar“ projekte, tekstai.


Pamięć i historia (Olsztyn, Kaliningrad, Kłajpeda) (Rozprawy i Materiały Ośrodka Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego w Olsztynie, Nr. 249). Pod red. T. CHRZANOWSKIEGO. Olsztyn: Towarzystwo Naukowe i Ośrodek Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego, 2009. – 172 s. ISBN 978-83-6083-932-4
Wojciecho Kętrzyńskio vardo mokslinių tyrimų instituto Olsztyne parengtame leidinyje spausdinami pranešimai seminaro, kuris įvyko 2009 m. spalį Olsztyne. Jame dalyvavo Olsztyno (Rytinių tyrimų centras prie Wojciecho Kętrzyńskio vardo mokslinių tyrimų instituto), Kaliningrado (Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas) ir Klaipėdos (BRIAI, Istorijos katedra) istorikai.


Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen, 2008, Nr. 16: Das kulturelle und konfessionelle Erbe des Memellandes [Bonn, Lamperheim, 2008] – 280 S. ISSN 1614-2608
Tomo sudarytoja: KU BRIAI vyresnioji mokslo darbuotoja Silva Pocytė; dauguma jame spausdinamų straipsnių parengti 2006 m. vykdant KU BRIAI projektą „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai“.

Anotacija

Annaberger Annalen Nr. 16 (2008)Auch eine Fachzeitschrift wie die unsrige lebt von der Vielfalt der Themen. Bei ständigen Redaktionsmitgliedern besteht die Gefahr einer gewissen Monotonie innerhalb der Themen, denn unwillkürlich bildet sich um die Redaktion ein Kreis von Autoren, die gewisse Vorlieben der Redaktion teilen. Um dieser Entwicklung ein wenig entgegen zu steuern, haben die Herausgeber, die in der Regel auch die Redaktion stellen, von Zeit zu Zeit die Zusammenstellung und Redaktion eines Jahrgangs einer Person überlassen, die nicht zum Redaktionsteam gehört. Auf diese Weise entstanden die Nr.7/1999 über Ostpreußen nach 1945 und die Nr. 10/2002 über die litauische Literatur. Jetzt liegt vor Ihnen eine Ausgabe über das kulturelle und konfessionelle Erbe des Memellandes, die von der Leiterin des Instituts für Geschichte und Archäologie der Baltischen Region an der Universität Klaipėda, Dr.Silva Pocytė, zusammengestellt wurde. Ihr Institut zeichnet sich durch eine vorurteilsfreie und quellennahe Darstellung der historischen Vorgänge im Memelland aus (s. vor allem die Beiträge von V. Vareikis und V. Safronovas in diesem Jahrgang). Alle Autoren der Beiträge dieser Ausgabe sind Professoren und Dozenten der Universität Klaipėda. Unseren Lesern bietet sich somit die Gelegenheit, sich mit der Arbeit dieses Instituts, aber auch allgemein mit der Forschung dieser Universität vertraut zu werden (s. a. die Einleitung und die Anhänge dieses Jahrgangs).

Am Ende dieser Ausgabe finden sich noch ein Bericht über das 2. Treffen der AA-Autoren und Leserinnen und eine statistische Auswertung der Benutzung unserer Homepage. Wir verweisen auch auf das auf der Homepage neu eingerichtete Diskussionsforum mit der Möglichkeit, dort zu diskutieren und Gedanken auszutauschen.

Past From the Air: Aerial Archaeology and Landscape Studies in Northern Europe: Papers of the International Seminar Held at Klaipėda University, 16-20 November 2005. Ed. by R. JAROCKIS, R. KRAUJALIS, Ch. MUSSON. Vilnius: Versus aureus, 2007. – 121, [1] p. ISBN 978-9955-34-084-3
Aerofotografijai, kaip kultūros paveldo apibūdinimo, saugojimo ir monitoringo būdui, skirtame straipsnių rinkinyje spausdinami 2005 m. lapkričio 16–20 d. Klaipėdos universitete vykusiame tarptautiniame seminare pristatyti tekstai. Seminaras buvo surengtas „Culture 2000“ projekto „European Landscapes: Past, Present and Future“ rėmuose. Projekto įgyvendinimą rėmė Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentas, kuris ir išleido straipsnių rinkinį.

Anotacija

Past from the Air (2007)Aerial photography is widely used today in many European countries to characterize, safeguard and monitor elements of the cultural heritage. It is used to gather information on well-known features and monuments for their better protection, as well as to search for new archeological sites. This publication presents material from the first aerial archaeology seminar to have been mounted in Lithuania. This took place at Klaipėda University on 16-20 November 2005, within the framework of the Culture 2000 project ‘European Landscapes: past, present and future’, supported financially by the European Union and the Department of Cultural Heritage under the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania.

Archivführer zur Geschichte des Memelgebiets und der deutsch-litauischen Beziehungen (Schriften des Bundesinstitut für Kultur und Geschichte der Deutschen im östlichen Europa, Bd. 27). Bearb. von C. GAHLBECK, V. VAIVADA; hrsg. von J. TAUBER, T. WEGER. München: Oldenbourg, 2006. – 686 S. ISBN 3-486-57902-9
Klaipėdos krašto ir vokiečių–lietuvių santykių istorijos archyvinių šaltinių Lietuvoje ir Vokietijoje vadovas parengtas bendradarbiaujant trims institucijoms: KU BRIAI, Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos institutui (Nordost-Institut) Lüneburge ir Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos federaciniam institutui Oldenburge.

Anotacija

Archivführer zur Geschichte des Memelgebiets und der deutsch-litauischen Beziehungen (2006)Der vorliegende Archivführer, der sich als Hilfsmittel an historisch arbeitende Wissenschaftler unterschiedlicher Disziplinen, aber auch an regional interessierte Laien richtet, erfasst Quellen zur Geschichte des Memelgebiets und der deutsch-litauischen Beziehungen bis zum Jahre 1945, die sich in deutschen und litauischen Archiven befinden. Zahlreiche Bestände sind als Folge des Zweiten Weltkrieges zerstreut worden, einige sind erst seit der politischen Wende in Ostmitteleuropa wieder zugänglich.

Vorgestellt werden Archivbestände aus dem Geheimen Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz Berlin, dem Bundesarchiv, dem Politischen Archiv des Auswärtigen Amtes, dem Evangelischen Zentralarchiv, dem Litauischen Zentralen Staatsarchiv sowie der Martynas-Mažvydas-Nationalbibliothek in Wilna/Vilnius.

Es versteht sich von selbst, dass nicht alle Bestände mit der gleichen Intensität erfasst und beschrieben werden konnten, unterscheiden sie sich doch schon allein durch ihren Verzeichnungs- und Ordnungszustand. Die Erschließungstiefe variiert zwischen summarischen Bestandsbeschreibungen und detaillierteren Auszügen aus Findbüchern der einzelnen Bestände, abhängig von der historischen Bedeutung des Bestandes. Daneben wurde vor allem Beständen des 20. Jahrhunderts besondere Aufmerksamkeit geschenkt. Der Schwerpunkt der Recherche in litauischen Archiven lag auf deutschsprachigen Aktenbeständen, doch wurde bewusst nicht darauf verzichtet, die wichtigsten litauischsprachigen Bestände in den Archivführer mit aufzunehmen.

Im Wandel der Zeiten: Die Stadt Memel im 20. Jahrhundert (Nordost-Archiv, Neue Folge Bd. X/2001). Hrsg. von J. TAUBER. Lüneburg: Verlag Norost-Institut, 2002. – 570 S. ISSN 0029-1595
Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos instituto (Nordost-Institut) Lüneburge išleistas leidinys, skirtas Klaipėdos miesto 750 metų sukakčiai, parengtas bendradarbiaujant su KU Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro istorikais.


Lietuvos pilių archeologija. Sud. J. GENYS, V. ŽULKUS. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2001 – 260 p. ISBN 9955-456-45-0
Straipsnių rinkinys, parengtas KU Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrui bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir Kultūros paveldo centru.

Anotacija

Lietuvos pilių archeologija (2001)Skaitytojui pristatoma knyga „Lietuvos pilių archeologija“ parengta 1998 metais Klaipėdoje vykusios mokslinės konferencijos „Naujausi Lietuvos pilių tyrinėjimų rezultatai“ pranešimų pagrindu. Ši konferencija Klaipėdoje vyko neatsitiktinai. 1968 metais MA Istorijos instituto archeologas habil. dr. Adolfas Tautavičius ištyrė pirmąsias perkasas Klaipėdos piliavietėje. 1998 metai Klaipėdos pilies tyrinėjimų istorijoje buvo nemenkas jubiliejus, juolab Klaipėdos piliavietei, kaip kultūros paveldo objektui, teko nemenki išbandymai kovojant su „Bandomąja laivų remonto“ įmone, kuri dabar vadinasi AB „Klaipėdos laivų remontas“, mat ši įmonė yra įsikūrusi piliavietės teritorijoje. Per trisdešimties metų laikotarpį Klaipėdos piliavietėje nuveikta tikrai labai daug: archeologiškai ištirta visa šiaurinė pilies kiemo dalis, tyrinėti išlikę bastionai, kasinėta poternose, pradėti ir sėkmingai vykdomi pilies liekanų restauravimo ir pritaikymo kultūros bei istorijos centro reikmėms darbai. Todėl Klaipėdos pilies archeologinių tyrinėjimų 30-metis ir paskatino suburti Lietuvos archeologus – pilių tyrinėtojus iš pradžių į konferenciją, o dabar ir į šį leidinį.

Rengiant konferenciją ir šį leidinį, nemažai prisidėjo ne tik straipsnių autoriai, bet ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras, Lietuvos archeologų draugija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kultūros paveldo centras.

Selbstbewusstsein und Modernisierung. Sozialkultureller Wandel in Preußisch-Litauen vor und nach dem Ersten Weltkrieg (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, Bd. 3). Hrsg. von R. TRABA. Osnabrück: Fibre, 2000 – 200 S. ISBN 3-929759-44-6
Leidinį parengė dr. Robert Traba, tuomet Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje mokslo darbuotojas, bendradarbiaudamas su Vokietijos ir KU Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro istorikais.

Anotacija

Selbstbewusstsein und Modernisierung. Sozialkultureller Wandel in Preußisch-Litauen vor und nach dem Ersten Weltkrieg (2000)Im Mittelpunkt dieses Bandes steht die gesellschaftliche Entwicklung eines heute nicht mehr existierenden, bereits vergessenen Landes: „Preußisch-Litauen“ oder im litauischen Sprachgebrauch „Kleinlitauen“.

Die Autoren des Bandes – Historiker und Kulturwissenschaftler aus Deutschland, Polen und Litauen – beleuchten in ihren Beiträgen die kulturellen und sozialen Veränderungen, die Richtungen und Folgen von Akkulturationsprozessen sowie die Schwerpunkte im kollektiven Bewusstsein der Preußisch-Litauer an der Wende zum 20. Jahrhundert.

Annaberger Annalen, 1999, Nr. 7: Ostpreussen nach 1945 [Bonn, Lamperheim, 1999] – 232 S. ISSN 0949-3484
Straipsnių rinkinį rengė KU Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslo darbuotoja dr. Ruth Kibelka; jis parengtas 1998 m. Nidoje vykusioje konferencijoje „Rytų Prūsija po 1945 m. – žmonės prarastose ir naujai atrastose žemėse“ skaitytų pranešimų pagrindu; konferencija organizavo KU Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras kartu su Ostsee-Akademie (Lübeck) ir Kultūros draugija „Borussia“ Olsztyne (Lenkija).

Anotacija

Annaberger Annalen Nr. 7 (1999)Wir sind sicher, daß viele unserer Leser von dem Thema dieses Buches angenehm überrascht sein werden. Was wissen wir eigentlich über Ostpreußen nach 1945?

Uns bekannt sind Erinnerungen aus der Vertreibungszeit. Doch wir haben nur fragmentarische Kenntnisse über das, was im dreigeteilten Ostpreußen danach geschah. Es ist Zeit, diese Lücke nach mehr als fünfzig Jahren zu schließen. Die Redaktion freut sich daher, diese Spezialnummer über die Neubesiedlung Ostpreußens nach 1945 anbieten zu können. Die Leser haben hiermit außerdem zum ersten Mal die Möglichkeit, die unterschiedlichen Entwicklungen im litauischen, russischen und polnischen Teil Ostpreußen zu vergleichen.

Diese Nummer wäre ohne die engagierte Arbeit der Herausgeberin dieser Sammelschrift, Dr. Ruth Kibelka, nicht zustande gekommen. Ihr gilt unser Dank. Wir freuen uns umsomehr darüber, da alle Mitarbeiter dieses Jahrbuches auf irgendeine Weise mit Ostpreußen in Verbindung stehen, sei es, daß sie von dort stammen oder sich damit wissenschaftlich beschäftigen.

Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch-litauischen Verhältnisses. Hrsg. von B. MEISSNER, S. BAMBERGER-STEMMANN, D. HENNING. Hamburg: Bibliotheca Baltica, 1998. – 503 S. ISBN 9985-80016-8
Klaipėdoje gimusio istoriko prof. dr. Karl-Heinzo Ruffmanno (1922–1996) atminimui skirtas straipsnių rinkinys, parengtas pranešimų, skaitytų 1996 m. rugsėjo 23–25 d. įvykusiame Vokietijos ir Lietuvos istorikų simpoziume „Vokiečių etninė grupė Lietuvoje ir Klaipėdos krašte tarpukariu ir vokiečių–lietuvių santykių aktualijos“, pagrindu. Straipsnių rinkinyje paskelbti šešių Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro darbuotojų straipsniai.


Leidiniai apie KU BRIAI, Istorijos katedrą ir jų darbuotojus

Prie baltų kultūros ištakų: skiriama Algirdo Girininko šešiasdešimties metų jubiliejui paminėti. Sud. A. BLIUJIENĖ, G. ZABIELA. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. – 42 p. ISBN 978-9955-184-54-6


[VAITKEVIČIUS, Vykintas]. IN MEMORIAM Vytautas Kazakevičius. Vilnius: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvos archeologijos draugija, Krašto apsaugos ministerija, 2006. – 12 p. (atsisiųsti)


Istorijos mokslas Klaipėdos universitete: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 1992–2007. Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 80 [+ xvi] p. ISBN 978-9955-18-217-7


Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras: 1992–2002. Sud. S. POCYTĖ. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2002. – 44 p.

Aktualu »

Magistrantūros studijose – galimybė rinktis karo istorijos profilį

Atnaujinęs Baltijos šalių istorijos magistrantūros programą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas nuo 2017 m. rugsėjo...