Tomas 40

Acta Hictorica Universitatis Klaipedensis, vol. XLThe Anti-Soviet Resistance: New Approaches to the Lithuanian Partisan War
Antisovietinė rezistencija Lietuvoje: partizaninio karo tyrimų naujos prieigos

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XL

Sudarytojas Vykintas Vaitkevičius

Klaipėda, 2020


Pradėjus 75 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, šiuo Acta Historica tomu kreipiame skaitytojų dėmesį į supratimo apie karo konvencinę pabaigą labilumą ir faktą, kad vienoje Europos dalyje smurtas po 1945 m. toliau tęsėsi. Lietuvoje reiškęsis ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas jau ne sykį buvo nagrinėtas ir įvairiais pjūviais aprašytas, tačiau šis tomas siūlo naujas prieigas ir veria naujus šiandieninio suvokimo apie Lietuvos partizaninį karą horizontus. Trys rinkinyje publikuojami straipsniai reprezentuoja platesnę istoriografijos tendenciją kelti naujus klausimus ir ieškoti naujų būdų atsakyti į tai, kas apie žinomus dalykus nebuvo žinoma iki šiol. Didelis dėmesys šiame tome skiriamas šaltiniams – Vykinto Vaitkevičiaus parengta 88 šaltinių publikacija pateikia naujų duomenų apie aukščiausią partizanų vadovybę, leidžia pažvelgti į ją kaip į kolektyvinį kūną, kuris puoselėjo nacionalinę kultūrą ir formavo būsimos Lietuvos vizijas.


Redaktoriaus žodis

Vykintas VAITKEVIČIUS
Įvadas

Straipsniai

Greta PASKOČIUMAITĖ
Lietuvos istorinis pasakojimas. 1944–1953 m. partizanų perspektyva

Anotacija
Moderniosios Lietuvos tautokūrai naudoto istorinio pasakojimo siužetinę sandarą, jame cirkuliavusius vaizdinius ir svarbiausias istorines figūras istorikai jau yra analizavę; jų tyrimai yra atskleidę, kaip šis pasakojimas buvo konstruojamas. Menkiau nagrinėta, kaip jis buvo reflektuojamas atskirų socialinių grupių. Straipsnyje nagrinėjama, kokį Lietuvos istorinį pasakojimą palaikė antisovietiniame ginkluotame pasipriešinime 1944–1953 m. dalyvavę partizanai. Tyrime keliamas klausimas, kaip Lietuvos istorinis pasakojimas buvo pasitelkiamas kovai stiprinti ir įamžinti. Ieškoma paralelių tarp partizanų organizacinio vienijimo ir jų santykio su istoriniais vaizdiniais bei figūromis. Apžvelgiamos istorijos interpretacijos įvairaus rango partizanų tekstuose ir aptariami pasipriešinimo dalyvių istorinės savimonės ypatumai. Tyrimo temai atskleisti pasirinkti spaudiniai (atsišaukimai, biuleteniai, laikraščiai, kiti teminiai leidiniai), nagrinėti 935 partizanų pasirinkti slapyvardžiai ir organizaciniams vienetams suteikti pavadinimai. Analizuojami visų trijų partizanų sukurtų sričių – Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvos – duomenys.

Pagrindiniai žodžiai: antisovietinis pasipriešinimas, partizaninis karas, istorinis pasakojimas, kolektyvinė atmintis, istorinė tapatybė.

Darius JUODIS
Sovietų saugumas prieš ukrainiečių ir lietuvių partizanus 1944–1953 metais: ginkluoto pasipriešinimo slopinimas (remiantis SBU archyvo medžiaga)

Anotacija
1944–1953 m. sovietų saugumo struktūros stengėsi nuslopinti vakarų ukrainiečių ir lietuvių ginkluotą pasipriešinimą, taikydamas panašias priemones. Tarpusavio tiesioginiu ryšiu nesusiję partizaniniai pasipriešinimai turėjo panašumų ir skirtumų. Partizaninis judėjimas Vakarų Ukrainoje apėmė didesnius plotus, kuriuose atitinkamai gyveno didesnis žmonių skaičius ir vyko, ypač pradiniu laikotarpiu, įnirtingesnės kovos nei Lietuvoje. Straipsnyje yra lyginami šie antisovietiniai pasipriešinimai pagal keletą kriterijų. Didžiausias dėmesys skiriamas šių pasipriešinimų slopinimo klausimams, lyginama tuometinė Vakarų Ukrainos ir Lietuvos situacija. Kritiškai įvertinami sovietų saugumo palikti duomenys, tiriamas sovietų saugumo agentūros naudojimas ir kariniai antipartizaniniai veiksmai. Tyrimas atliekamas remiantis sovietų saugumo dokumentais, saugomais valstybiniame Ukrainos saugumo tarnybos archyve. Šia medžiaga dar nebuvo plačiai remtasi Lietuvos istorinėje literatūroje, nors ji yra aktuali, siekiant suvokti sovietų saugumo veiklos mechanizmus ne tik Vakarų Ukrainoje, bet ir Lietuvoje.

Pagrindiniai žodžiai: sovietų saugumas, antisovietinis pasipriešinimas, partizaninis karas, Ukrainiečių sukilėlių armija, Lietuvos partizanai, vidaus kariuomenė.

Gediminas PETRAUSKAS
Lietuvos partizaninio karo archeologijos dešimtmetis: tyrimų kryptys ir ateities perspektyvos

Anotacija
2010 m. pradėti partizanų bunkerių ir žeminių tyrimai tapo lūžiu partizaninio karo tyrimuose ir pačioje Lietuvos archeologijoje. Nuo šių tyrimų pradžios prabėgus dešimtmečiui, Lietuvos partizaninio karo vietų tyrimų skaičius išaugo, kryptys išsiplėtė, o patys tyrimai, jų sklaida mokslinėje literatūroje ir plačiojoje visuomenėje tapo neatsiejama Lietuvos archeologijos dalimi. Straipsnyje pristatomi 2010–2019 m. Lietuvoje atlikti partizaninio karo vietų tyrimai ir jų rezultatai, išskiriamos partizanų bunkerių, žeminių ir jų aplinkos, stovyklaviečių, kautynių vietų, palaikų užkasimo vietų ir kitų Lietuvos partizaninio karo vietų tyrimų kryptys. Apžvelgiami partizaninio karo tyrimuose įvykę pokyčiai, diskutuojama dėl archeologinių duomenų reikšmės ir Lietuvos partizaninio karo archeologijos, kaip atskiros archeologijos mokslo krypties, ateities perspektyvų.

Pagrindiniai žodžiai: partizaninio karo archeologija, Lietuvos partizaninis karas, archeologiniai tyrimai, bunkeriai ir žeminės, stovyklavietės, kautynių vietos, palaikų užkasimo vietos.

Šaltinių publikacija

Vykintas VAITKEVIČIUS
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba: nariai, jų veikla ir diskusijos

I. LLKS tarybos narių pareigų tėvynei ėjimo lapai, pranešimai apie žūtį ir nekrologai
II. LLKS Tarybos nutarimai, kreipimaisi ir sveikinimas
III. LLKS Tarybos deklaracija
IV. „Prie rymančio Rūpintojėlio“: svarstymai apie Sąjūdžio ideologiją ir visuomeninę veiklą
V. Ateities Lietuvos sienos
VI. Išsilaisvinus
VII. Lietuvos ir LLKS istorija partizanų lūpomis

Recenzijos

Aistė PETRAUSKIENĖ
Gyvenimas – ne visada saldžios košės šaukštas
ĖMUŽIS, Marius. Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose: mokslo studija. Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 205 p. ISBN 978-609-479-295-3