Tomas 38

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXVIIICreating Modern Nation-States in the Eastern Baltic
Šiuolaikinių tautinių valstybių kūrimas rytiniame Baltijos jūros regione

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXXVIII

Sudarytojai: Vygantas Vareikis, Silva Pocytė

Klaipėda, 2019


Plačiame regione nuo Suomijos iki Lenkijos ir dar toliau į pietus apie 1918-uosius dažnai iki šiol pasakojama kaip apie nepriklausomybių, savarankiškų valstybių paskelbimo ar atkūrimo metus. Žvelgiant į visa tai, kas tuo metu vyko, per nacionalinių istorijų prizmę, išslysta iš akiračio pokyčių, kurie anuomet pasireiškė, fundamentalumas. Jų vyksmo metu šiame Europos regione ėmė kurtis tai, kas Vakarų Europai buvo įprasta jau kelis šimtmečius – modernios tautinės valstybės. Politinių darinių, kurių suverenumą kūrė tautos, formavimas po Pirmojo pasaulinio karo čia buvo susietas su bandymais įtvirtinti naujas visuomenes ant imperinės tvarkos griuvėsių. Penkių šalių istorikai šiame Acta Historica tome nagrinėja su tautinių valstybių kūrimu susijusias vizijas, jų įgyvendinimą praktikoje ir iššūkius, kurie buvo nuolatiniai šių procesų palydovai.


Redaktoriaus žodis
PDF

Vygantas VAREIKIS
Įvadas. Apie tautinių valstybių kūrimą(si) rytiniame Baltijos regione po Didžiojo karo
PDF

Politinės vizijos ir jų perteikimas

Valentinas KULEVIČIUS
Priėjimas prie Baltijos jūros kaip lietuvių politinis siekis: XIX a. pabaiga – XX a. pradžia

Anotacija ir visas tekstas
Kalbant geopolitikos terminais, Lietuva niekuomet nebuvo jūrinė valstybė. Tačiau 1916 m. lietuvių politikai pirmą kartą aiškiai suformulavo Lietuvos priėjimo prie jūros ir prekybinio uosto turėjimo reikalavimą. Jis buvo išsakytas Antano Smetonos autorystei priskiriamame ir dvylikos politikų pasirašytame memorandume, kurį jie įteikė Vokietijos okupacinei valdžiai Ober Osto srityje. Istoriografijoje iki šiol nebuvo keliamas klausimas, kokios buvo šio reikalavimo ištakos. Straipsnyje aptariama Lietuvos priėjimo prie jūros klausimo genezė, siekiama nustatyti, kokios priežastys sudarė sąlygas lietuviakalbiame diskurse pradėti kelti šį klausimą, ir atskleisti, kaip priėjimo prie jūros klausimas atsirado ir kokiomis variacijomis reiškėsi lietuvių politinėse praktikose. Autoriaus pagrindinė mintis yra ta, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, idėjos ištakas reikia sieti su Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu, ir Lietuvos priėjimo prie jūros klausimo kėlimas negali būti siejamas vien su poreikiu sujungti dvi lietuviakalbių gyventas sritis Rusijoje ir Prūsijoje.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, lietuvių nacionalizmas, teritorinės pretenzijos, jūrinė valstybė, priėjimas prie jūros.

PDF

Algimantas KASPARAVIČIUS
Lietuvos užsienio politika tarpukariu: kova su likimu ar tradicija?

Anotacija ir visas tekstas
JAV prezidento Woodrow Wilsono politinė filosofija, vadinamasis vilsonizmas, 1919 m. Europoje buvo regima kaip išeitis iš chaotiškos ir beveik beviltiškos 1918 m. rudens tarptautinių santykių situacijos. Ši filosofija įtvirtino naują tarptautinių santykių ideologiją, pagrįstą suverenių valstybių lygiateisiškumu, kolektyvinio saugumo doktrina ir taikos bei stabilumo išsaugojimu. Europos ir pasaulio politinėje istorijoje tai pradėjo geopolitinį eksperimentą, kuris didele dalimi tebesitęsia iki šiol. Nauji tarptautinės politikos subjektai, tokie kaip 1918 m. paskelbta Lietuvos valstybė, prie naujosios ideologijos irgi turėjo derintis. Straipsnyje apžvelgiama, kas skatino ir kas stabdė Lietuvą eiti tokiu užsienio politikos keliu laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų. Remiantis Lietuvos ir Rusijos archyvuose saugomais šaltiniais, jau publikuotais dokumentais bei istorikų tyrinėjimais, atskleidžiamos Lietuvos užsienio politikos sąsajos su kontroversišku istoriniu paveldu, sudėtingais politiniais vidaus procesais ir bandymai spręsti savo problemas bendradarbiaujant su bolševikine Rusija (SSRS).

Pagrindiniai žodžiai: lietuvių nacionalizmas, Lietuvos ir Lenkijos santykiai, lietuvių-sovietų santykiai, Vilniaus klausimas, kolektyvinis saugumas, Tautų Sąjunga.

PDF

Artem PETRYK
The Foreign Policy of Interwar Lithuania in the Ukrainian and Ukrainian-Language Press (1917–1939)
LT pavadinimas: Lietuvos užsienio politika Ukrainos ir ukrainiečių kalba publikuotoje spaudoje (1917–1939 metai)

Anotacija ir visas tekstas
Tiek kovos dėl Lietuvos valstybės atkūrimo etapu (1917–1918 m.), tiek vėlesniu suverenios valstybės laikotarpiu (iki 1940 m.) ukrainiečių visuomenė domėjosi Lietuvoje vykusiais įvykiais. Šiaip ar taip, abi tautos, lietuviai ir ukrainiečiai, judėjo panašiu jų tautinių valstybių projektų realizavimosi keliu. Tačiau suverenios Ukrainos projektui žlugus, Lietuva tapo svarbi dėl ukrainiečių išsivadavimo judėjimui teiktos reikšmingos paramos ir tautiškai nusiteikusio ukrainiečių elito požiūrio į ją, kaip vieną iš istoriškai susiklosčiusių ir tikrų sąjungininkių. Straipsnyje nagrinėjama, kaip ukrainiečių spauda perteikė Lietuvos valstybės užsienio politikos prioritetus ir pagrindines kryptis. Tyrimui naudotos publikacijos, skelbtos laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų. Sudėtinė šio straipsnio dalis yra Ukrainos ir ukrainiečių kalba spaudoje skelbtų publikacijų, skirtų šiems klausimams, sąrašas.

Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos užsienio politika, Ukrainos TSR, ukrainiečių spauda, Ukrainos klausimas, Lietuvos ir Lenkijos santykiai, Lietuvos ir Vokietijos santykiai.

PDF

Naujos socialinės tvarkos kūrimas

Aiga BĒRZIŅA
Creating a Penal System in the Republic of Latvia, 1919–1921
LT pavadinimas: Pataisų sistemos kūrimas Latvijos Respublikoje 1919–1921 metais

Anotacija ir visas tekstas
Kurti įkalinimo ir pataisų sistemą Latvijos Respublikos vyriausybė ėmėsi 1919 m., kai tik pradėjo perimti teritorijos, į kurią pretendavo, kontrolę. Įkalinimas, remiantis visame pasaulyje paplitusia praktika, buvo suvokiamas ne vien kaip asmens izoliavimas, bet ir kaip konkretūs jo „pataisos“ žingsniai. Straipsnyje nagrinėjama pirmoji pataisų sistemos kūrimo Latvijoje stadija, kurios sąlygine pabaiga gali būti laikomas 1921 m. balandžio 16 d. pasirodęs pirmasis teisės aktas „Instrukcijos kalėjimų darbuotojams“, reguliavęs kalėjimų veiklą Latvijoje. Pirmoji stadija sutapo su Latvijos perėjimu į taikos laikotarpį po Nepriklausomybės karo. Nagrinėdama valstybės pataisų sistemos kūrimą Latvijoje, autorė akcentuoja svarbiausius žingsnius, kurių ėmėsi kalėjimų administracija, ir sąlygas, su kuriomis susidūrė valstybės įkalinimo sistema.

Pagrindiniai žodžiai: baudžiamoji teisė, pataisos, pataisų sistema, įkalinimas, kalėjimai, Latvijos nepriklausomybės karas.

PDF

Igor KOPÕTIN
School of Nation. The Concept and Praxis of the Soldier’s Education in the Estonian National Army in the Interwar Period (1920–1940)
LT pavadinimas: Tautos mokykla. Kario ugdymo samprata ir praktika Estijos kariuomenėje tarpukariu (1920–1940 metai)

Anotacija ir visas tekstas
Po Pirmojo pasaulinio karo Estija tapo viena tų poimperinių šalių, kuriose kilo klausimas, kaip išugdyti naujajai tautinei valstybei lojalų pilietį. Kariuomenė, kurią, kai kurių manymu, turėjo sudaryti „geriausioji estų tautos dalis“, buvo suvokiama kaip galimas įrankis efektyviai ugdant piliečius. Siekiant įgyvendinti kariuomenės, kaip „tautos mokyklos“, idėją, svarbiausiais klausimais tapo savų karinių tradicijų kūrimas, kalbinė politika ir karių ugdymas. Kariuomenės vadovybė mėgino išgyvendinti buvusios Rusijos imperijos kariuomenės įtaką, kūrė naujas tautinę dvasią skatinusias karines tradicijas ir aktyviai puoselėjo nacionalizmo idėjas. Straipsnyje analizuojamas Estijos karių ugdymas šiuo požiūriu, aptariant, kaip nacionalizmas, kalbos politika, kultūrinis ugdymas ir istorijos pamokos padėjo įgyvendinti kariuomenės, kaip tautos mokyklos, viziją.

Pagrindiniai žodžiai: Estijos kariuomenė, nacionalizmas, karinis švietimas, kultūrinis ugdymas, kalbos politika.

PDF

Tautinės mažumos: bendradarbavimas, integracija ir atskirtis

Kari ALENIUS
The Integration of National Minorities in Finland and Estonia during the Interwar Period (1918–1939)
LT pavadinimas: Tautinių mažumų integracija Suomijoje ir Estijoje tarpukariu (1918–1939 metai)

Anotacija ir visas tekstas
Lyginant su padėtimi likusioje Europoje, tarpukariu Suomija ir Estija išsiskyrė nepaprastai plačiomis kalbinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, kurios abiejose šalyse buvo suteiktos etninėms mažumoms. Tą lėmė kelios priežastys. Pirma, tai istoriškai susiklostęs santykis su etninėmis mažumomis. Antra, tai abiejose šalyse vykusios diskusijos, kokia apskritai socialinė tvarka jose turi būti kuriama. Trečia, tai tarptautinės tendencijos ir teorijos apie etnines mažumas traktavimas, kuris irgi veikė Suomiją ir Estiją. Straipsnyje nagrinėjama, kaip Suomijos ir Estijos konstitucijos, galiojusios tarp dviejų pasaulinių karų, atsižvelgė į etnines mažumas ir kodėl į jas buvo atsižvelgiama konkrečiu būdu. Taip pat nagrinėjama, kokias pažiūras šiuo klausimu propagavo skirtingos politinės partijos, kokiais klausimais diskutuota abiejų šalių parlamentuose ir kaip į klausimą žiūrėjo kitos svarbios interesų grupės.

Pagrindiniai žodžiai: Estijos teisė, Suomijos teisė, tautinės mažumos, tautiniai santykiai.

PDF

Ruth LEISEROWITZ
The Jewish Contribution to Lithuanian Independence 1918/1919
LT pavadinimas: Žydų indėlis į Lietuvos nepriklausomybę 1918–1919 metais

Anotacija ir visas tekstas
Istorikai jau yra parodę, kad žydų mažuma prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. Tačiau eksperimento integruoti žydų mažumą į atsikuriančią Lietuvos valstybę pradžia dažnai nušviečiama kaip nesėkmė. Straipsnyje šiam požiūriui metamas iššūkis aprašant, kaip sionizmas, žydų tautinis judėjimas, rėmė Lietuvos valstybės atsiradimą. Autorė nagrinėja, kaip žydai parėmė naujai suformuotą Lietuvos vyriausybę, nuspręsdami pasiųsti į ją savo atstovus ir sukurdami dokumentą, kuris pagerino lietuvių delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje tarptautines pozicijas ir šitaip padėjo pasiekti jaunai valstybei tarptautinį pripažinimą.

Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos žydai, lietuvių ir žydų santykiai, sionizmas, Paryžiaus taikos konferencija, tarptautinis pripažinimas.

PDF

Hektoras VITKUS
Žydų kariai Lietuvos (lietuvių) Nepriklausomybės (1919–1923 m.) kovose: ką žinome apie jų motyvus?

Anotacija ir visas tekstas
Istorikai tvirtina, kad lietuvių Nepriklausomybės kovose 1919–1923 m. dalyvavo nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. žydų karių, iš kurių ne mažiau kaip 500 buvo įstoję į Lietuvos kariuomenę savanoriais. Nors naujausi tyrimai verčia abejoti šiais skaičiais, akivaizdu, kad į besikuriančią Lietuvos kariuomenę pavyko pritraukti tik nedidelę Lietuvos žydų dalį. Vienas paaiškinimų, kodėl taip įvyko, galėtų būti tas, kad Lietuvos kariuomenės vadovybė ir neturėjo tikslo aktyviau įtraukti žydus, nes jais buvo nepasitikima. Nepaisant nepasitikėjimo atmosferos, dalis Lietuvos žydų pasirinko tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Šio straipsnio tikslas – nustatyti, kokie motyvai galėjo lemti jų apsisprendimą. Tokio klausimo analizė gali padėti ieškoti atsakymo į istoriografijoje ne kartą keltus ir vis dar aktualumo neprarandančius klausimus, susijusius su lietuvių ir žydų politiniais santykiais moderniosios Lietuvos valstybės kūrimo(si) laikotarpiu.

Pagrindiniai žodžiai: lietuvių ir žydų santykiai, tautinės mažumos, Lietuvos Nepriklausomybės kovos, Lietuvos kariuomenė, žydai kariai, motyvacija stoti į kariuomenę.

PDF

Šaltinių publikacijos

Vytautas JOKUBAUSKAS, Samanta ZUBERNIŪTĖ
Vokietijos pavojus ir karo dviem frontais katastrofa (Lietuvos kariuomenės 1936–1937 m. operacijų planai nr. 1 „V“ ir nr. 2 „V+L“)

[Lietuvos kariuomenės štabo I skyriaus] Operacijų planas nr. 1 „V“, 1937 m. vasario 8 d.

[Lietuvos kariuomenės štabo I skyriaus] Operacijų planas nr. 2 „V+L“, 1937 m. sausio 12 d.
PDF

Šaltinių publikacijos priedas (skelbiamas tik elektronine forma)
PDF

Recenzijos

Manvydas VITKŪNAS
Ne „pertirti“, bet permąstyti: pastabos Vytauto Jokubausko knygos paraštėse
JOKUBAUSKAS, Vytautas. Netiesioginis poveikis ir Lietuvos karinis saugumas 1919–1940 m. Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, 2019. – 368 p. ISBN 978-609-404-277-5
PDF

Vytautas JOKUBAUSKAS
Nauja knyga Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečiui istoriografijos kontekste
NEFAS, Mindaugas. Dvasios aristokratai: Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m. Vilnius: Versus, 2019. – 495 p. ISBN 978-9955-829-22-5
PDF