Tomas 37

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXVIIMedieval Warriors in the Slavic and Baltic Area
Viduramžių kariauninkai slavų ir baltų erdvėje

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXVII

Sudarytojas Marius Ščavinskas

Klaipėda, 2018


Šio Acta Historica Universitatis Klaipedensis tomo dėmesio centre atsidūrė vienas iš baltų ir slavų socialinių sluoksnių – kariauninkai. Viduramžių epochoje jie ne tik aktyviai dalyvaudavo karo žygiuose, lemdavo atskirų visuomenės segmentų turtinę diferenciaciją, bet būdavo ir galios atstovai, taip pat karinių ir kultūrinių naujovių nešėjai. Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos tyrėjai – istorikai ir archeologai – į kariauninkų sluoksnio formavimąsi ir vaidmenį slavų ir baltų visuomenėse šiame rinkinyje žiūri laikotarpiu, kuris Baltijos regione bei Vidurio Europoje buvo paženklintas christianizacijos proceso, prasidėjusių kryžiaus žygių ir politinių darinių formavimosi. Straipsniuose gvildenami klausimai, susiję su šaltinių kariauninkams pažinti tyrimų metodologija, istoriografija, gilinamasi į paskirus kariauninkų sluoksnio raidos etapus.


Redaktoriaus žodis

Marius ŠČAVINSKAS
Įvadas

I skyrius

Jan TOMÁŠEK
Sclavos, qui dicuntur abodriti, wilzi et surbi. Notes on the Tribal Organisation of the Polabian Slavs
LT pavadinimas: Sclavos, qui dicuntur abodriti, wilzi et surbi. Pastabos dėl Paelbio slavų gentinės organizacijos

Anotacija
Nuo kritinės istoriografijos susiformavimo Paelbio slavų ir jų gentinių struktūrų istorijos interpretacijos keitėsi kelis kartus. Šiame darbe siekiama apibendrinti ir išplėtoti kai kuriuos svarbiausius slavų visuomenės raidos istorinių tyrimų aspektus Paelbio regione. Nuo XIX a. mokslininkai laikosi slavų skirstymo į tris grupes – obodritus, veletus / liutičius ir sorbus, kurie išskiriami šiuo metu išlikusiuose rašytiniuose šaltiniuose. Šios trys grupės ir jų gentinė organizacija nagrinėtinos įtraukiant jas į bendrą barbariškosios Europos istoriją. Paelbio slavų segmentinė struktūra rodo kai kuriuos gentinės demokratijos požymius ir, atsižvelgiant į atskirų federacijų karinį pobūdį, ši sistema galėtų būti įvardijama kaip karinė demokratija, bet dėl glaudaus ryšio su kultu ir religinėmis apeigomis, dabartinis tyrimų diskursas atmeta griežtą gentinių institucijų karinio ir sakralinio pobūdžio dalijimąsi. Dėl šios priežasties sunku pasakyti, ar Paelbio slavų gentinė organizacija buvo tapati alternatyva mums žinomoms viduramžių valstybėms, tokioms kaip Čekija, Lenkija ir Vengrija.

Pagrindiniai žodžiai: Paelbio slavai, gentinės struktūros, genčių sąjunga, karinė demokratija, obodritai, veletai / liutičiai, sorbai, barbarų Europa.

Marius ŠČAVINSKAS
Some Comments on the Formation of Medieval Warriors in Baltic and Finnish Societies (in the 12th and Early 13th Centuries)
LT pavadinimas: Kai kurios pastabos dėl viduramžių kariauninkų sluoksnio formavimosi baltų ir finų visuomenėse XII amžiuje ir XIII amžiaus pirmojoje pusėse

Anotacija
Straipsnio pirmojoje dalyje pristatomos baltų ir finų kariauninkų sluoksnio formavimosi problemos istoriografijoje. Antrojoje ir trečiojoje dalyse analizuojamas baltų ir finų kariauninkų sluoksnio formavimasis, atsižvelgiant į vado / kilmingojo santykį su kariauninkais, nekilnojamojo turto valdymo ir paveldėjimo reikšmę bei kilmingųjų ir kariauninkų vertikalių santykių formavimąsi. Straipsnyje aptariami rašytiniai šaltiniai rodo, kad XII–XIII a. sandūroje būta nusistovėjusio nekilnojamojo turto valdymo ir paveldėjimo instituto, kuris leido kilmingiesiems ir jiems pavaldiems kariauninkams išplėsti savo galią kitų bendruomenės narių atžvilgiu. Tai sudarė sąlygas įsigalėti vadinamajai „karinei demokratijai“, kai svarbiausi bendruomenę liečiantys sprendimai buvo priimami ne laisvųjų bendruomenės narių, o kilmingųjų ir jiems paklūstančių kariauninkų. Straipsnio pagrindinė mintis ta, jog kilmingųjų galios / statuso „paveldėjimas“ yra susijęs su teise paveldėti nekilnojamąjį turtą (pirmiausia pilį ir aplink ją esančią teritoriją, t. y. tėvonines žemes). Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto valdymą ir paveldėjimą susiejus su „paveldima“ ir įgyjama galia, atsiranda vertikalusis kilmingojo ir kario santykis, grįstas pavaldumu, o ne susitarimu.

Pagrindiniai žodžiai: baltų ir finų visuomenės, kariauninkai, vertikalieji galios / pavaldumo ryšiai, nekilnojamasis turtas, piliakalnis / pilis.

Alicja DOBROSIELSKA
‘Power to the Family.’ The Military Obligations of Old Prussians in Warmia in the Context of their Family Ties (13th and 14th Centuries)
LT pavadinimas: „Galimybė šeimai“ – senųjų prūsų karinė prievolė Varmijoje šeimų ryšių kontekste XIII–XIV amžiais

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi socialiniai ir kariniai santykiai tarp vietos gyventojų ir naujųjų žemių valdytojų, kurie formavosi kuriant ir įtvirtinant Vokiečių ordino valdžią Varmijoje, vienoje iš Prūsijos dalių. Tai apima karinius veiksmus ir karinius įsipareigojimus, duodamus vietos gyventojų ir jų palikuonių XIII–XIV a. Šis klausimas nagrinėjamas senųjų prūsų šeimų ryšių kontekste. Prūsų užkariavimo ir Vokiečių ordino teritorijos Prūsijoje kūrimo metu šeimos valdžia per nuosavybę buvo stiprinama kitais socialiniais santykiais. Iš straipsnio aiškėja, kad Varmijos vyskupijos karinis potencialas daugiausia rėmėsi vietos gyventojais, kurie buvo gavę Kulmo teisę ir kitas privilegijas. Taip pat aiškėja, kad vietos gyventojai (prūsų kilmės riteriai, smulkūs laisvieji, equites Prutheni) ne tik kovodavo Vokiečių ordino pusėje, tačiau ir vesdavo Varmės vyskupo kariuomenę kaip vyskupo fogtai.

Pagrindiniai žodžiai: senprūsiai, senprūsių kariauninkai, equites Prutheni, Varmijos vyskupija, Varmija, Vokiečių ordinas Prūsijoje.

Norbert MIKA
‘Krestnoe Celovanie’ as a Ritual in Making Agreements and Peace Treaties between the Princes of Rus’ and Members of the Livonian Community (until the End of the 13th Century)
LT pavadinimas: Kryžiaus bučiavimo ritualas sudarant sutartis ir taikos susitarimus tarp Rusios kunigaikščių ir Livonijos bendruomenių atstovų (iki XIII amžiaus pabaigos)

Anotacija
Vienas iš įdomesnių ritualų, šimtmečiais veikusių senojoje Rusioje, buvo kryžiaus bučiavimo (крестноe целованиe) paprotys, glaudžiai susijęs su teisinės veiklos praktikomis, pavyzdžiui, priesaika, viešaisiais įsipareigojimais, sudarant notarų tvirtinamus aktus ar taikos susitarimus. Šio ritualo buvimą rodo ankstyvųjų kronikų ir kitų dokumentų įrašai. Atsižvelgiant į straipsnio pavadinime aiškiai apibrėžtą chronologinę darbo struktūrą ir pobūdį, autoriaus dėmesys telkiamas į pradinį šio ritualo veikimo laikotarpį, t. y. iki XIII a. pabaigos, santykių tarp Rusios ir Livonijos kontekste. Iš Livonijos pusės šiame rituale dalyvavo katalikų vyskupai, vokiečių riteriai, Rygos, Viljandžio, Tartu ir kitų miestų tarybos nariai bei paprasti pirkliai, o iš senosios Rusios – taip pat vyriausybių atstovai, pirkliai, kariauninkai. Remiantis istoriniais šaltiniais straipsnyje teigiama, kad kryžiaus bučiavimo ritualas dažnai naudotas senosios Rusios ir Livonijos santykiuose.

Pagrindiniai žodžiai: kryžiaus bučiavimas, ritualas, taikos sutartis, Senoji Rusia, Livonija.

II skyrius

Vyacheslav BARANOV, Vsevolod IVAKIN
Burials with Weaponry in the Ostriv Baltic Graveyard in the Middle Dnieper Area (Excavated in 2017 and 2018)
LT pavadinimas: Kapai su ginklais iš baltų kapinyno Ostrive Vidurio Dniepro regione (2017–2018 metų kasinėjimai)

Anotacija
Straipsnis skirtas aptarti kapų su ginklais tyrinėjimams, vykdytiems 2017–2018 m. Vidurio Dniepro baseino Ostrivo kapinyne, prie Rosos upės, apie 100 km nuo Kijevo. Ginklų (kirvių, ietigalių, kalavijo buožė) buvo rasta vienuolikoje kapų, kas sudarė 20 proc. visų tirtų kapų ir 60 proc. visų nustatytų vyriškų laidojimų kapinyne. Kapinyno medžiagos analizė rodo, kad kapai priskirtini vakarų baltų migrantams: seniesiems prūsams, kuršiams, skalviams. Gali būti, kad jie saugojo Kijevo Rusios piliakalnius Rosos upės regione. Archeologinius duomenis patvirtina rašytiniai šaltiniai – Kijevo Rusios metraščiai. Juose pasirodo informacija apie Jaroslavo Išmintingojo veiklą, įtvirtinant pietines Kijevo Rusios žemes. Tačiau sunku pasakyti, kada Jaroslavas perkėlė vakarų baltų žmones į Rosos upės regioną. Nepaisant to, remiantis rašytiniais šaltiniais ir archeologine medžiaga, šį perkėlimą galima datuoti 1030 m. – XI a. viduriu.

Pagrindiniai žodžiai: Ostrivo kapinynas, ginkluotė, Kijevo Rusia, vakarų baltai, Jaroslavas Išmintingasis.

Paulius BUGYS
Karys ankstyvojoje Lietuvoje: archeologijos šaltinių tyrimas

Anotacija
XIII a. ir XIV a. pirmoji pusė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atsiradimo ir tapsmo viena iš didžiausių ekspansinių jėgų Šiaurės rytų Europoje periodas. Deja, išskyrus archeologijos duomenis ir skurdžius istorijos šaltinius, visiškai nėra duomenų, kaip atrodė tuometinio lietuvių kario ginkluotė. Šio straipsnio tikslas – parodyti, kad, naudojantis, atrodytų, lakoniška informacija galima susidaryti vaizdą ne tik apie tam tikro kario naudotus šarvus ar ginkluotę, bet ir apie lietuviams būdingus karybos bruožus. Korektiška analogų paieška neturėtų apsiriboti tik archeologija. Daug informacijos gali suteikti ir kiti – vaizduojamosios ir taikomosios dailės – šaltiniai. Viduramžių meno kūrinių analizė gali tapti tokia pat svarbi kaip ir pačių ginklų analizė, kadangi archeologinis objektas gali būti lengvai atpažįstamas dailės šaltiniuose. Tiesa, ši informacija turi būti kruopščiai išanalizuota, atsižvelgiant į tam tikrus niuansus (specifines viduramžių meno sąlygas), dėl kurių tyrimas gali krypti neteisinga linkme.

Pagrindiniai žodžiai: viduramžių archeologija, karo istorija, ginkluotė ir šarvai, lietuvių karys, viduramžių menas.

Ričardas DEDIALA
Kariaunos samprata Lietuvos istoriografijoje: nuo archeologijos iki istorijos

Anotacija
Nuo XX a. antrosios pusės Lietuvos istoriografijoje išaugo susidomėjimas kariaunos, kaip vieno svarbiausių viduramžių karybos komponentų, reiškiniu. Archeologai ir istorikai šį probleminį klausimą nagrinėja skirtingai dėl skirtingos metodologijos ir valstybės raidos sampratos, todėl iki šiol baltų kariaunos genezė, funkcionavimas, struktūra bei susilpnėjimas / sunykimas (hipotetiškai XIV a.) yra suprantami itin skirtingai. Kariaunos problematika straipsnyje nagrinėjama trimis pjūviais: 1) aprašomos ir peržiūrimos archeologų ir istorikų pozicijos; 2) lyginamos dviejų disciplinų kariaunos sampratos, ieškoma panašumų ir skirtumų; 3) analizuojamos kariaunos chronologijos, definicijos, argumentacijos problemos Lietuvos archeologų ir istorikų darbuose. Iš straipsnio aiškėja, kad archeologų ir istorikų darbuose trūksta lyginamojo metodo taikymo, atsižvelgiant į karinių-socialinių struktūrų raidą Vidurio ir Vakarų Europos kontekste. Be to, tik nedidelė archeologų ir istorikų dalis bandė apibrėžti, kas vadintina kariauninkais baltų visuomenės socialinėse struktūrose.

Pagrindiniai žodžiai: baltų kariauninkai, kariaunos, karo istorija, Lietuvos viduramžių istorija, Lietuvos archeologija, baltų visuomenės struktūrų istorija.

Recenzijos

Miglė URBONAITĖ-UBĖ
Nauji leidiniai apie Lietuvos piliakalnius
VITKŪNAS, Manvydas; ZABIELA, Gintautas. Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2017. – 88 p. ISBN 978-609-95900-1-1
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T. IV. Sud. Zenonas BAUBONIS, Darius STONČIUS, Egidijus ŠATAVIČIUS, Gintautas ZABIELA. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2017. – 224 p. ISBN 978-609-95900-4-2
BAUBONIS, Zenonas; ZABIELA, Gintautas. Klaipėdos rajono piliakalniai. Klaipėda: Druka, 2017. – 83 p. ISBN 978-609-404-252-2
BAUBONIS, Zenonas; VIRŠILIENĖ, Jurgita; ZABIELA, Gintautas. Šilalės rajono piliakalniai. Vilnius: Druka, 2017. – 172 p. ISBN 978-609-95994-0-3
BALTRAMIEJŪNAITĖ, Dovilė. Tauragnų krašto piliakalniai. Tauragnai: VšĮ Archeologijos centras, 2017. – 44 p. ISBN 978-609-96001-0-9
VIRŠILIENĖ, Jurgita; ZABIELA, Gintautas. Atgimę piliakalniai. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2018. – 219 p. ISBN 978-609-95900-5-9

Marius ŠČAVINSKAS
The 13th-Century Conquest of Prussia Reconsidered
DOBROSIELSKA, Alicja. Opór, oportunizm, współpraca. Prusowie wobec zakonu krzyżackiego w dobie podboju (Monumenta Literaria Prussiae, Seria C: Monografie, nr. 7). Olsztyn: Towarzystwo Naukowe Pruthenia, 2017. – 240 s. ISBN: 978-83-934214-9-7

Egidijus MILTAKIS
Apie naują prūsų religijos interpretaciją
KAWIŃSKI, Paweł. Sacrum w wyobrażeniach pogańskich Prusów. Próba interpretacji na pograniczu historii i etnologii religini (Monumenta Literaria Prussiae, Seria C: Monografie, nr. 8). Olsztyn: Towarzystwo Naukowe Pruthenia, 2018. – 386 s. ISBN 978-83-944431-4-6