Tomas 36

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXVIThe Unending War? The Baltic States after 1918
Nesibaigiantis karas? Baltijos šalys po 1918 metų

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXVI

Sudarytojai: Vytautas Jokubauskas ir Vasilijus Safronovas

Klaipėda, 2018


Šis Acta Historica Universitatis Klaipedensis tomas kviečia persvarstyti, kokį 1918 metų rezultatą akcentuojame, kalbėdami apie jų svarbą žmonėms, kurie gyveno rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Ar adekvačiai suvokiame to meto situaciją, kai pabrėžiame arba Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, arba naujų valstybių atsiradimą? Rinkinyje publikuojami tekstai siūlo pažvelgti į 1918 metus kaip į vieną iš epizodų Estijai, Latvijai ir Lietuvai išgyvenant dar nesibaigusį ir dėl įvairių priežasčių toliau puoselėtą karą. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos autorių straipsniai nagrinėja regione 1918–1920 m. vykusią ginkluotą kovą ginant nacionalinių valstybių idėją, Lietuvos pavyzdžiu atskleidžia Baltijos valstybėse prasidėjusias saugumo paieškas, kurios reiškėsi ne vien investicijomis į karines pajėgas, kariniu planavimu, bet ir sukarintų organizacijų stiprinimu. Šiame kontekste 1944–1953 m. Lietuvoje vykęs antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas tebuvo tarpukariu ugdytų partizaninės karybos įgūdžių rezultatas. Šešis straipsnius papildo du rinkinyje skelbiami šaltiniai. Tai chronologinė 1926 m. Lietuvos kariuomenės parengta 1919–1923 m. karinių veiksmų Lietuvoje apžvalga ir 1937 m. patvirtintas operacijų planas, leidžiantis įvertinti, kaip to meto Lietuvoje planuota kariauti su Lenkija. Diskusijų skiltyje apžvelgiama, kokiomis meninėmis, pažintinėmis ir akademinėmis iniciatyvomis Lietuvoje buvo reflektuotas Pirmojo pasaulinio karo šimtmetis.


Redaktoriaus žodis
PDF

Vasilijus SAFRONOVAS, Vytautas JOKUBAUSKAS
Įvadas
PDF

Straipsniai

Jānis ŠILIŅŠ
The Soviet Army in Northern Lithuania between January and June 1919
LT pavadinimas: Raudonoji armija Šiaurės Lietuvoje 1919 metų pirmojoje pusėje

Anotacija ir visas tekstas
1919 m. sausio mėn. iš Raudonosios armijos dalinių, kovojusių būsimojoje Latvijos teritorijoje, susiformavo Tarybų Latvijos kariuomenė (TLK). Iki likvidavimo 1919 m. birželio pradžioje šios kariuomenės junginiai dalyvavo kare, apėmusiame regioną, į kurį pretendavo ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos vyriausybės. Straipsnyje siekiama naujai įvertinti TLK kampaniją Šiaurės Lietuvoje 1919 m. pirmojoje pusėje. Iki šiol kovos, vykusios TLK kairiajame flange, buvo laikomos antraplaniu frontu, todėl joms nebuvo skiriama daug dėmesio. Straipsnyje gilinamasi į TLK planus, analizuojami koviniai daliniai ir karo eiga. Taip pat kreipiamas dėmesys į įvykius fronto užnugaryje ir Tarybinės Latvijos valdžios veiksmus Lietuvoje.

Pagrindiniai žodžiai: Raudonoji armija, Tarybų Latvijos kariuomenė, Latvijos ir Tarybų Rusijos karas, Lietuvos ir Tarybų Rusijos karas.

PDF

Игорь КОПЫТИН
Национальные части Эстонской армии и национальные меньшинства в войне за независимость Эстонии в 1918–1920 гг.
LT pavadinimas: Estijos kariuomenės tautiniai daliniai ir tautinės mažumos Estijos kare dėl nepriklausomybės (1918–1920 metai)

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su tautinių mažumų dalyvavimu 1918–1920 m. Estijos kare dėl nepriklausomybės. Tautinės mažumos nesudarė didelio gyventojų nuošimčio, todėl karo metais Estijos Respublika jų nelaikė esmine problema. Nepaisant to, šių mažumų įsitraukimas į karą ir dalyvavimas jame respublikos pusėje buvo svarbus, nes užtikrino aktyviosios gynybos strategijos principą. Šis straipsnis, kuriame tautinių mažumų įsitraukimas į Estijos kariuomenės tautinius dalinius ir jų dalyvavimas Estijos kare dėl nepriklausomybės nagrinėjamas iš kultūros tyrimų perspektyvos, yra pagrįstas tyrimu, atliktu 2018 m. birželio mėn. Talino universitete apgintoje daktaro disertacijoje. Straipsnio tikslas – atskleisti tautinių mažumų požiūrius į Estijos valstybę bei kariuomenę ir įvertinti jų vaidmenį per karą dėl nepriklausomybės Estijos kariuomenės pusėje.

Pagrindiniai žodžiai: Estijos karas dėl nepriklausomybės, tautinės mažumos, tautiniai daliniai, Baltijos vokiečiai, Estijos rusai.

PDF

Lina KASPARAITĖ-BALAIŠĖ
Lietuvos kariuomenės kovinė parengtis 1935–1940 metais

Anotacija ir visas tekstas
Kovinė parengtis yra ginkluotųjų pajėgų pasirengimo būklė ir gebėjimas vykdyti kovos užduotis. Lietuvos kariuomenėje kovinis rengimas buvo vykdomas visą nepriklausomos valstybės egzistavimo laikotarpį. Tačiau 4-ojo dešimtmečio pradžioje pastebimas kokybinis kovinio rengimo pokytis, o pradėjus kariuomenės modernizaciją 1934–1935 m. jis buvo vykdomas dar sparčiau. Pagrindinis kovinę parengtį padedantis įvertinti rodiklis yra kariuomenės pratybos, taigi šiame straipsnyje siekiama įvertinti Lietuvos kariuomenės kovinio pasirengimo būklę po 1934–1935 m. reorganizavimo. Įgyvendinant šį tikslą, čia analizuojamos jungtinės lauko pratybos, kurios buvo vykdomos vasaros metu Gaižiūnų poligone, ir rudenį vykdyti strateginio masto mokymai – didieji kariuomenės manevrai. Straipsnyje aptariama, kaip kariuomenė vertino pratybas, per jas atsiskleidusius ginkluotųjų pajėgų įgūdžius ir gebėjimus, būtinus kovos užduotims vykdyti.

Pagrindiniai žodžiai: pratybos, manevrai, mokymai, kovinis rengimas, kovinė parengtis, Lietuvos kariuomenė, ginkluotosios pajėgos.

PDF

Waldemar REZMER
Lithuania and its War Potential in the Literary Activities of Leon Mitkiewicz, the First Polish Military Attaché in Kaunas
LT pavadinimas: Lietuva ir jos potencialas kariauti pirmojo Lenkijos karo atašė Kaune Leono Mitkiewicziaus raštuose

Anotacija ir visas tekstas
1938 m. kovo 17 d. Varšuva paskelbė ultimatumą Kaunui. Dėl Vilniaus okupacijos nutraukusi su Lenkija oficialius diplomatinius santykius 1920 m., Lietuva buvo priversta juos atnaujinti. Ultimatumo priėmimas Lietuvoje smarkiai kirto per autoritarinio režimo prestižą, bet atvėrė naują Lietuvos ir Lenkijos santykių Antrojo pasaulinio karo išvakarėse etapą. Be nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Lietuvai Franciszeko Charwato, į diplomatinę atstovybę Kaune Lenkija paskyrė karo atašė Leoną Mitkiewiczių (1896–1972). Skrupulingai dokumentavęs savo gyvenimo ir tarnybos įvykius, L. Mitkiewiczius stebėjo Lietuvą tiek iki jo paskyrimo, tiek ir po jo. Jis paliko daugybę politinių ir karinių analizių, kuriose bandė įvertinti tarptautinių ir geopolitinių įvykių tendencijas. Šiame straipsnyje apžvelgiami L. Mitkiewicziaus užrašai apie Lenkijos ir Lietuvos santykius, Lietuvą ir jos potencialą kariauti tiek prieš ultimatumo paskelbimą 1938 m., tiek po jo.

Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos ir Lenkijos santykiai, valstybės potencialas kariauti, Lietuvos kariuomenė.

PDF

Zenonas NORKUS
Kokia buvo gynybos išlaidų našta Lietuvai tarpukariu?

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje aptariami esami tarpukario Lietuvos gynybos išlaidų kiekybiniai tyrimai ir pateikiamas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos gynybos išlaidų naštos palyginimas 1924, 1938 ir 1939 m. (turimi tų metų Lietuvos nacionalinių pajamų apskaitos duomenys). Nors šiuolaikinės ekonomikos požiūriu, kariuomenė nėra neproduktyvi (kariškiai teikia „saugumo paslaugas“), sąnaudos gynybai mažina privatų vartojimą, taip pat ir privataus bei viešojo sektoriaus investicijas, todėl ekonominiu požiūriu kariuomenė yra našta. Aptariami du šios naštos rodikliai: karinių išlaidų – gynybos išlaidų dalis visose valstybės išlaidose ir gynybos išlaidų santykis su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) arba bendruoju vidaus produktu (BVP). Pažymima, kad taikant pirmą rodiklį kol kas išmatuotos tik Lietuvos nominalių gynybos išlaidų apimtys ir jų pokyčiai, neatsižvelgiant į lito perkamosios galios pokyčius. Pritaikius antrą rodiklį aptinkama, kad 1924–1925 m. tarp Baltijos šalių (įskaitant ir Suomiją) gynybos išlaidomis labiausiai buvo apkrauta Latvijos ekonomika, tačiau Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pirmavo Lietuva.

Pagrindiniai žodžiai: gynybos ekonomika; gynybos išlaidų našta; gynybos išlaidų dalis valstybės biudžete; gynybos išlaidų ir bendrojo išleidimo santykis; gynybos išlaidų naštos palyginimas.

PDF

Gediminas PETRAUSKAS, Aistė PETRAUSKIENĖ, Vykintas VAITKEVIČIUS
Iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio istorijos: 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miško kautynės

Anotacija ir visas tekstas
1949 m. rugpjūčio 13 d. Šiaurės Lietuvoje, Užpelkių miške (Radviliškio apskr., Grinkiškio ir Baisogalos valsčių paribyje), įvyko Lietuvos partizanų kautynės, turėjusios didelę įtaką Prisikėlimo apygardos istorijai (šioje apygardoje veikė ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Vyriausioji vadovybė). Remdamiesi mūšių vietų archeologijos prieiga, 2014–2017 m. straipsnio autoriai su talkininkais nustatė Užpelkių miško kautynių vietą (Grinkiškio sen., Radviliškio r.), surinko daug naujų archeologinių ir istorinių duomenų MGB kareivių puolimo ir partizanų pasipriešinimo eigai atkurti. Remiantis kompleksinio tyrimo rezultatais, straipsnyje pirmą kartą skelbiamos visų šiose kautynėse dalyvavusių partizanų pavardės ir pareigos organizacijoje, aprašomos kautynių aplinkybės ir eiga, parodoma Užpelkių miško kautynių vieta pasakojime apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį 1949–1950 m. pradžioje. Tai pavyzdinis partizaninio karo kautynių vietos tyrimų atvejis, kuris rodo, kaip kompleksiniai – istorijos ir archeologijos – tyrimai papildo partizaninio karo paveikslą faktais, artefaktais, patikslina arba paneigia senas interpretacijas ir veda prie naujų.

Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos partizaninis karas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, Užpelkių miško kautynės, naujausiųjų laikų konfliktų archeologija, kompleksiniai tyrimai.

PDF

Šaltinių publikacijos

Vytautas JOKUBAUSKAS, Titas TAMKVAITIS
Du karo istorijos šaltiniai iš Lietuvos tarpukariu

Šaltiniai: Svarbesniųjų Lietuvos kariuomenės kautynių ir susirėmimų su priešais 1918–1923 m. m. trumpa apžvalga;
[Lietuvos kariuomenės] operacijų planas nr. 3 „L“.
PDF

Recenzijos

Hektoras VITKUS
Knyga apie Antrojo pasaulinio karo atmintis ir atminčių karus Lietuvoje
MAKHOTINA, Ekaterina. Erinnerungen an den Krieg – Krieg der Erinnerungen: Litauen und der Zweite Weltkrieg (Schnittstellen – Studien zum östlichen und südöstlichen Europa, Bd. 4). Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2017. 478 S. – ISBN 978-3-525-30090-9
PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
WEZEL, Katja. Geschichte als Politikum. Lettland und die Aufarbeitung nach der Diktatur (The Baltic Sea Region: Nordic Dimensions – European Perspectives, vol. 15). Berlin: Berliner Wissenschafts-Verlag, 2016. – 324 S. ISBN 978-3-8305-3425-9
TÖNSMANN, Susanne. What is Citizenship for? Citizenships and Naturalization in Latvia (The Baltic Sea Region: Nordic Dimensions – European Perspectives, vol. 16). Berlin: Berliner Wissenschafts-Verlag, 2017. – 218 pp. ISBN 978-3-8305-3595-9
PDF

Apžvalgos

Vasilijus SAFRONOVAS
Šimtmečio atgarsiai: ar pasikeis Pirmojo pasaulinio karo vertinimas Lietuvoje?
PDF