Tomas 35

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXV

The Reformation in the Southeast Baltic Region
Reformacija Baltijos jūros pietryčių regione

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXV

Sudarė Arūnas Baublys bendradarbiaudamas su Vasilijumi Safronovu

Klaipėda, 2017


Martino Lutherio raginimas reformuoti Bažnyčią XVI amžiuje ir tolesnė reformos šalininkų veikla turėjo fundamentalių padarinių, keitusių žmonių gyvenimo konfesinius, kultūrinius, socialinius ir politinius aspektus Šiaurės, Vidurio ir Vakarų Europoje. Praėjus penkiems šimtams metų nuo Reformacijos pradžios, 35-uoju Acta Historica Universitatis Klaipedensis tomu skatiname apmąstyti šio judėjimo atgarsius ir poveikius pietrytinėje Baltijos jūros regiono pakrantėje. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos tyrėjai – Bažnyčios, dailės, kultūros ir literatūros istorikai bei Reformacijos laikotarpio archeologė – knygoje atskleidžia Reformacijos eigą. Straipsnių autoriai analizuoja, kokią įtaką Reformacija padarė ir kaip reiškėsi materialiojoje kultūroje, gilinasi į Bažnyčios istorijos aspektus Reformacijos periodu ir nagrinėja jos ilgalaikius poveikius, kuriuos atpažįstame dar XVII ir XVIII šimtmečiais.


Redaktoriaus žodis

Arūnas BAUBLYS
Įvadas

1. Vyksmas

Friedrich JOHANNSEN, Jens RIECHMANN
Vom katholischen Deutschordensgebiet zum protestantischen Herzogtum Preußen
LT pavadinimas: Katalikiškos Vokiečių ordino valdos Prūsijoje virsta protestantiška Prūsijos Hercogyste

Anotacija
Vokiečių ordino valdų Prūsijoje sekuliarizacija atvedė į pirmosios pasaulyje liuteroniškos teritorinės Bažnyčios įsteigimą. Šiandien šis faktas beveik nugrimzdęs užmarštin, ir tai pastebima netgi specializuotoje dalykinėje literatūroje apie Reformaciją. Straipsnyje apžvelgiamas Reformacijos įvedimas Prūsijoje, traktuojant jį kaip sklandaus ir sėkmingo Reformacijos įtvirtinimo pavyzdį. Siekiant tai atskleisti, apžvelgiamas vėlyvasis Vokiečių ordino valdymo periodas, parodant, kad į esminę reformą atvedė daugiasluoksnė krizė Vokiečių ordino valdose Prūsijoje. Nurodoma, kad koordinuodamas veiksmus su Martinu Lutheriu ir Philippu Melanchtonu bei padedamas savo vyskupų, Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas, 1525 m. tapęs Prūsijos hercogu, įgyvendino reformas, jo valdose beveik pavyzdingai atliepusias pagrindines Reformacijos keltas problemas. Bet kartu parodoma, kad Reformacijos įvedimas Prūsijoje nebuvo vienakryptis procesas, o hercogas Albrechtas kurį laiką rėmė Andreasą Osianderį ir tik pamažu stojo į Augsburgo išpažinimo šalininkų gretas.

Pagrindiniai žodžiai: Vokiečių ordinas, Prūsija, Reformacija, Albrechtas, Martinas Lutheris, Andreasas Osianderis.

Ulrich SCHOENBORN
Kurland im Horizont der Reformation: Resonanz – Korrelation – Interaktion
LT pavadinimas: Kuršas Reformacijos šviesoje: atgarsiai, sąsajos, sąveikos

Anotacija
Europoje nebuvo idealaus ar tipinio Reformacijos įsitvirtinimo būdo, o Bažnyčios reforma Vidurio Rytų Europoje negali būti siejama vien su Vitenbergo idėjų įtaka. Daug svarbiau nei ieškoti priežastinio ryšio yra nagrinėti atgarsius, sąsajas ir sąveikas. Šiame straipsnyje tai daroma ieškant atsakymo į klausimą, kodėl „Kuršu“ vadintoje geografinėje erdvėje protestantizmas įsitvirtino palyginti vėlai, o tiksliau, kokio ryšio būta tarp Kuršo ir Žiemgalos hercogystės įsteigimo (1561–1562) ir evangeliškosios Bažnyčios kūrimo šiame regione. Ieškant atsakymo į šį klausimą, straipsnyje apžvelgiama, kokius iššūkius Vokiečių ordino valdos Livonijoje patyrė Reformacijos įsitvirtinimo metu, XVI a. pirmojoje pusėje. Nagrinėjama paskutinio Vokiečių ordino Livonijos magistro (1559–1561) Gotthardo Kettlerio veikla pereinant į protestantizmą bei kuriant Kuršo ir Žiemgalos hercogystę. Aptariama, kaip „kunigaikščių reformacija“, XVI a. antrojoje pusėje sukūrusi naujas konfesines ir kultūrines realijas Vidurio Europos šiaurės rytuose, reiškėsi konkrečiame regione.

Pagrindiniai žodžiai: Vokiečių ordinas, Livonijos konfederacija, Gotthardas Kettleris, Kuršo ir Žiemgalos hercogystė, Reformacija.

2. Materiali kultūra

Kristi VIIDING
Der erste Veränderungsversuch der mittelalterlichen memorialen Begräbniskultur und die Geburt der humanistischen Gelegenheitsdichtung auf der Schwelle der Reformation in Livland
LT pavadinimas: Pirmasis bandymas keisti viduramžių sepulklarinę kultūrą ir proginės poezijos atsiradimas Livonijoje Reformacijos išvakarėse

Anotacija
Sepulklarinės kultūros Livonijoje vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais vizualiniai aspektai meno istorikų yra neblogai išnagrinėti. Analizuota išlikusių antkapinių plokščių ir epitafijų būklė, lokalizacija, sisteminis vaizdų išdėstymas ant antkapių. Mažiau dėmesio yra sulaukę antkapinių paminklų tekstiniai įrašai, apie kuriuos žinome tiek iš dar išlikusių pavyzdžių, tiek ir iš kadaise darytų rankraštinių fiksacijų. Estų meno istorikų teigimu, liuteronybė įnešė pokyčių į sisteminį vaizdų išdėstymą ant antkapių, tik XVI a. antrojoje pusėje įtvirtindama žodį laidojimo paminklų centre. Straipsnyje tokį teiginį siekiama patikrinti remiantis platesne nei iki šiol šaltinių baze. Autorė tam naudoja duomenis apie visus šiandien žinomus lotyniškus įrašus iš Estijos bažnyčių (nuo XIV a. iki 1918 m.; jie sukaupti dar nepublikuotoje duomenų bazėje Corpus Electronicum Inscriptionum Latinarum Estoniae) ir tiria seniausią XVI a. pirmosios pusės Livonijos proginę poeziją (rankraštinę ir spausdintą). Straipsnyje atskleidžiama, jog bandymų rašyti laidojimo paminklams skirtų ilgų tekstų ir komponuoti juos svarbiausioje antkapio vietoje Livonijoje būta dar prieš Reformaciją, ir tai laikytina humanistinės renesanso kultūros poveikiu.

Pagrindiniai žodžiai: humanistinė kultūra, Reformacija, neolotynų proginė poezija, antkapinės epitafijos, sepulklarinė kultūra, Livonija.

Raimonda NABAŽAITĖ
Religinių ženklų (ne)dermė XVII amžiaus krosnies puošyboje: Klaipėdos priemiesčio atvejis

Anotacija
Vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais koklinės krosnys ne tik šildė patalpas, bet ir puošė tų, kurie galėdavo sau leisti jas įrengti, namus. Scenos ir figūros, kuriomis buvo dekoruojami kokliai, keitėsi priklausomai nuo platesnių pokyčių kultūroje. Reformacijos įsitvirtinimo Europoje laikotarpiu iki tol katalikams būdingus religinius motyvus koklių dekore papildė protestantams aktualūs vaizdai. Tačiau ką privačios erdvės dekore užkoduota informacija gali pasakyti apie jos savininko religinius, moralinius įsitikimus? Straipsnyje į šį klausimą gilinamasi nagrinėjant atvejį, kai vienos krosnies kokliai buvo dekoruoti nevienareikšmiais ženklais: dalis jų turėjo prasmę katalikiškoje kultūroje, kita dalis plito po liuteronybės įvedimo, vienas reprezentavo anabaptistų autoritetą. Visus šiuos koklius archeologai rado viename uždarame objekte – buvusio Klaipėdos (Memelio) priemiesčio gyvenamajame name, kuris pats (taigi ir krosnis) datuojamas XVII amžiumi. Krosniai statyti buvo naudojami ne tik vienalaikiai, bet ir pakartotinio naudojimo kokliai su ankstesnių laikotarpių simbolika. Straipsnyje analizuojama, ką reiškė reikšmių (ne)dermė Klaipėdos priemiestyje įrengtos krosnies koklių dekore?

Pagrindiniai žodžiai: reformacija, kokliai, koklių dekoras, katalikai, liuteronai, anabaptistai.

Ojārs SPĀRĪTIS
Zeugnisse der Epoche der Konfessionalisierung in Kunstwerken Livlands
LT pavadinimas: Livonijos meno kūriniai kaip konfesionalizacijos epochos liudininkai

Anotacija
Kokius ženklus paliko Reformacija ir įvairios konfesionalizacijos variacijos materialiojoje kultūroje? Straipsnyje šis klausimas nagrinėjamas apžvelgiant meno kūrinius, susijusius su šiandienine Latvijos teritorija. Tuo metu, kai miestų gyventojai čia 1521 m. pirmą kartą atliepė Reformacijos idėjas, didelė dabartinės Latvijos dalis priklausė Livonijos konfederacija vadinamam įvairių valdų konglomeratui. Visuomenės religinės poliarizacijos, būdingos ankstyvajam Reformacijos plitimo laikotarpiui (XVI a. 3-iajam dešimtmečiui), reprezentacijos meno kūriniuose nagrinėjamos pirmoje straipsnio dalyje. Antroje dalyje aptariami kūriniai, reprezentuojantys vėlesnį, I Šiaurės karo (1558–1583) sukelto politinio nestabilumo, laikotarpį. Jam būdingas Livonijos politinis, kultūrinis ir konfesinis skilimas, kurio raiškos ženklus irgi regime daugybėje vizualiojo meno pavyzdžių.

Pagrindiniai žodžiai: Livonija, Reformacija, konfesionalizacija, vizualusis menas.

3. Epochos kontekstuose

S.C. ROWELL
Fr Mažvydas, Žemaitija and the Gniezno Consistory Court of Appeal, 1525–1539
LT pavadinimas: Kunigas Andriejus Mažvydas, Žemaitija ir Gniezno arkivyskupo apeliacinis teismas (1525–1539)

Anotacija
XV a. antrojoje pusėje, ypač po 1477 m., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LD K) katalikų bylų Gniezno apeliaciniame teisme daugėjo. Tokias bylas dėl skirtingų priežasčių (ne vien dėl vedybinių ginčų, parapijų nuomos, kunigų paskyrimų ir pan.) keldavo įvairių luomų žmonės, o bylos palietė Vilniaus ir kitų LD K vietovių gyventojus. Straipsnyje tiriamos 1525–1539 m. Gniezne nagrinėtos bylos. Netgi trumpai jose aprašyti skundai yra svarbūs, kadangi papildo mūsų žinias apie bažnyčių, brolijų ir altorių steigimą. Labiausiai stebinantis dalykas, kalbant apie 1525–1539 metus, yra spartus Žemaičių (Medininkų) vyskupijoje kilusių bylų nagrinėjimo Gniezno arkivyskupo teisme augimas. Tai tarsi patvirtina kitus duomenis, pvz., krikščioniškos kilmės vardų plėtrą tarp Žemaitijos bajorų, kas bylojo apie katalikų tikėjimo praktikos įsišaknijimą Žemaičiuose XV a. pabaigoje – XVI a. pirmojoje pusėje. Besidominčiuosius protestantų Reformacijos Lietuvoje istorija intriguos 1536 m. Alsėdžių klebono Andriejaus Mažvydo byla, kurios nors ir menki duomenys apie galimą Martyno Mažvydo giminaitį (dėdę, pusbrolį, brolį?) papildo mūsų žinias apie žymaus protestanto veikėjo kilmę.

Pagrindiniai žodžiai: Katalikų bažnyčia, Konsistorijos teismas, apeliacija, Gnieznas, Lietuva, Žemaitija, Andriejus Mažvydas.

Darius PETKŪNAS
The Sources of the 1545 Old Prussian Language Catechisms
LT pavadinimas: Pirmojo ir antrojo katekizmų prūsų kalba (1545) šaltiniai

Anotacija
Vokiečių ordinas Prūsijoje suvokė ir pripažino savo pareigą katechizuoti tiek vokiečiakalbius kolonistus, tiek ir vietinius gyventojus. Reformacija neturėjo esminės įtakos šiems reikalavimams atsirasti, bet sustiprino jiems teikiamą dėmesį. XVI a. 5–7-uoju dešimtmečiais buvo parengti ir Karaliaučiuje išspausdinti keli Prūsijos hercogo ne vokiškai kalbėjusiems valdiniams skirti katekizmai, įskaitant tris katekizmus prūsų kalba. Pirmojo ir antrojo katekizmų prūsų kalba sudarytojas šalia teksto knygos kairės pusės puslapiuose prūsų kalba dešinės pusės puslapiuose publikavo katekizmą vokiečių kalba. Jo šaltinius tyręs Reinholdas Trautmanas nustatė, kad prūsų katekizmo pirmosios dalies šaltinis yra 1531 m. Martino Lutherio Mažasis katekizmas. Tačiau nustatinėdamas likusių keturių dalių šaltinius, tyrėjas susidūrė su sunkumais, nes vokiškame tekste pasitaikė žodžių ir frazių, kurių nebuvo M. Lutherio katekizmuose. Straipsnyje plėtojamas R. Trautmanno teiginys, kad katekizmo prūsų kalba pirmosios dalies šaltinis yra M. Lutherio Enchiridionas. Be to, autorius teigia, kad likusių keturių dalių šaltiniai buvo vokiečių kalba parašyti katechetiniai ir liturginiai tekstai, cirkuliavę to meto Prūsijos Hercogystėje.

Pagrindiniai žodžiai: Prūsijos Hercogystė, katechizacija, prūsų kalba, Martinas Lutheris.

4. Ilgalaikiai poveikiai

Hartmut RUDOLPH
Daniel Ernst Jablonskis Wirken im Geist der Reformation, des Humanismus und der Frühaufklärung
LT pavadinimas: Danielio Ernsto Jablonskio veikla Reformacijos, humanizmo ir ankstyvosios Apšvietos dvasia

Anotacija
Mokytojas kunigaikščių Radvilų Biržuose, Oksfordo studentas, Lešno gimnazijos rektorius, dvaro pamokslininkas Karaliaučiuje, o vėliau Berlyne – kalbant apie Danielio Ernsto Jablonskio (1660–1741) nuopelnus dažniausiai pabrėžiama, kad jis kartu su Gottfriedu Wilhelmu Leibnizu 1700 m. įkūrė Brandenburgo mokslų draugiją – Prūsijos mokslų akademijos pirmtakę. Tačiau ne ką mažiau reikšmingos jo pastangos siekti ekumeninio bendravimo tarp įvairių krypčių Evangelikų bažnyčių. Straipsnyje nagrinėjamas D. E. Jablonskio nuostatų, vedusių į šias pastangas, formavimasis per šeimos istoriją: vaikystės ir jaunystės patirtis. Pastangų raiška Vidurio Rytų Europoje, ypač Abiejų Tautų Respublikoje, pristatoma per D. E. Jablonskio veiklą siekiant bažnytinės vienybės, ginant religinių mažumų teises, dirbant hebraistikos baruose ir angažuojantis bažnytinio ginčo Rusijoje polemikai.

Pagrindiniai žodžiai: Reformacija, Bohemijos broliai, Abiejų Tautų Respublika, Brandenburgas-Prūsija, evangelikų vienybės idėja.

Žavinta SIBABRAITĖ
Prūsijos valdžios aktų vertimo į lietuvių kalbą bylos atodangos: vienos polemikos istorija

Anotacija
Valdžios įsakų vertimo į lietuvių kalbą ir publikavimo Prūsijoje gyvenusiems lietuviakalbiams praktika žinoma nuo XVI a. pabaigos. Ji sietina su dar hercogo Albrechto ir reformacijos įvedimo Prūsijoje laikais išryškėjusia daugiakalbystės politika. Daugiausia šiandien žinomų Prūsijos valdžios įsakų lietuvių kalba pasirodė XVIII a. Prie jų vertimo ir publikavimo dirbo geriausi to meto Prūsijoje lietuvių kalbos mokovai. XVIII a. antrojoje pusėje ėmus silpnėti lituanistiniam Karaliaučiaus potencialui, aktyvėjo pastangos lituanistinę veiklą koncentruoti lietuvių dar gana gausiai gyventame Prūsijos regione, tuo metu vadintame Lietuva. Straipsnyje analizuojama, kaip šį pokytį išnaudojo Prūsijos Lietuvoje veikusi Mielckių (Mielcke) šeima. Christianas Gottliebas Mielcke, netapęs kunigu ir dirbęs kuklų kantoriaus darbą atokioje Pilkalnio parapijoje, 1781 m. pradėjo diskusiją dėl lietuviškų giesmynų rengimo principų. Jo brolis, Ragainės kunigas Danielis Friedrichas, 1788 m. surašė skundą dėl lietuviškų įsakų kalbos. Taip prasidėjo polemika, Mielckių šeimą įtraukusi į įsakų vertimo į lietuvių kalbą veiklą.

Pagrindiniai žodžiai: Prūsija, Prūsijos Lietuva, Prūsijos valdžios įsakų vertimas į lietuvių kalbą, polemika, Christianas Gottliebas Mielcke.

Recenzijos

Marius ŠČAVINSKAS
The Second Crusade. Holy War on the Periphery of Latin Christendom (Outremer. Studies in the Crusades and the Latin East. Vol. 2). Ed. by Jason T. ROCHE, Janus Møller JENSEN. Turnhout: Brepols, 2015. – 338 p. ISBN 978-2-503-52327-9 (print); ISBN 978-2-503-54320-8 (online)