Tomas 34

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXXIVThe Great War in Lithuania and Lithuanians in the Great War: Experiences and Memories
Didysis karas Lietuvoje ir lietuviai Didžiajame kare: patirtys ir atmintys

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXXIV

Sudarė Vasilijus Safronovas

Klaipėda, 2017


Ligšiolinėje istoriografijoje lietuviai Pirmajame pasauliniame kare paprastai vaizduoti kaip šio karo objektas, veikiamas išorinių jėgų, svarbiausia (o dažnai ir vienintele) jų savarankiškumo manifestacija laikant politinį veikimą ir nepriklausomybės paskelbimą. Klausimai, kaip lietuviai patyrė ir reflektavo šį karą, kokius socialinius pokyčius karas inspiravo, kaip buvo vertinamas vėliau, didžiąja dalimi buvo likę už istorinės analizės ribų. Šis Acta Historica Universitatis Klaipedensis tomas skirtas atskleisti iki šiol menkiau žinotoms reikšmėms, kurias Lietuvos visuomenė priskyrė Pirmajam pasauliniam, arba Didžiajam, karui, kaip jis dažnai vadintas tarpukariu. Leidinyje aptariamos Lietuvos gyventojų karo patirtys, dėl karo įvykusi vaidmenų kaita, karo veteranų pastangos apginti ir įtvirtinti savo statusą ir tai, kokius įspaudus karas paliko, kaip atsiskleidė socialiniuose santykiuose, kultūroje ir atmintyje Lietuvoje tarpukariu. Straipsnių rinkinį papildo Lietuvoje pasirodžiusių arba Lietuvai aktualių 1914–1945 m. publikacijų Didžiojo karo tema bibliografija.


Redaktoriaus žodis

Vasilijus SAFRONOVAS
Įvadas: Dėl Didžiojo karo reikšmės lietuviams

1. Karas ir besikeičiantys vaidmenys

Hektoras VITKUS
The Shift in the Lithuanian Approach towards the Russian Army, 1914–1915
LT pavadinimas: Rusijos kariuomenės įvaizdžių kaita Lietuvoje 1914–1915 metais

Anotacija
Didžiojo karo metais 1914–1915 metų laikotarpis buvo vienas intensyviausių lietuvių visuomenės sąveikos su karo kasdienybe etapų ir kartu aktyviausias karo veiksmų būsimosios Lietuvos teritorijoje tarpsnis. Tuo metu, kai daug krašto vyrų buvo mobilizuota į Rusijos imperijos kariuomenės gretas, dauguma likusių gyventojų atsidūrė karinės valdžios dispozicijoje, patyrė asmeninio turto rekvizicijas ir stebėjo (pirma užnugaryje) intensyvų kariuomenės judėjimą pirmyn ir atgal. Straipsnyje nagrinėjama, kaip fronto linijos kaita, Rusijos armijų sėkmės ir nesėkmės prisidėjo prie Rusijos kariuomenės įvaizdžio lietuvių diskurse kaitos. Šios kaitos bruožai atskleidžiami analizuojant tiek pradiniu Didžiojo karo periodu oficialioje spaudoje palaikytas nuostatas, tiek ir individualiose refleksijose (dienoraščiuose, atsiminimuose) pasireiškusius Rusijos kariuomenės vertinimus. Keliamas klausimas, kaip kito Rusijos kariuomenės įvaizdis minėtu laikotarpiu, kuriuos ir kodėl šio kismo momentus galima išskirti kaip esminius.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos imperijos kariuomenė, kariuomenės įvaizdis, diskursas, karo propaganda, karo reprezentavimas, karo recepcija.

Andrea GRIFFANTE
On the Battlefield of Hygiene: The Lithuanian Medical Intelligentsia, 1914–1920
LT pavadinimas: Mūšiuose dėl higienos: lietuvių gydytojai inteligentai 1914–1920 metais

Anotacija
Straipsnyje atskleidžiama, kad Pirmasis pasaulinis karas buvo tiek lietuvių gydytojų tautinio tapatumo konsolidavimo laikotarpis, tiek jų, kaip profesinės kategorijos, aktyvaus įsitraukimo į nacionalinės valstybės kūrimą etapas. Dar karui neprasidėjus gydytojai buvo gana stipriai ėmęsi higienos normų skleidimo darbo, kurį laikė tam tikra nacionaline pareiga, dalyvavo nacionalinio judėjimo veikloje. Tačiau karas sudarė konkrečias prielaidas higienos svarbai visuomenės gyvenime įrodyti bei sustiprinti pačių gydytojų intelektualinį-profesinį vaidmenį nacionalinėje bendruomenėje. Kontekste, kuriame įsiviešpatavo epidemijos bei prastėjančios higienos sąlygos ir medicininė pagalba buvo itin būtina, glaudesnį gydytojų tarpusavio koordinavimąsi paskatino medicininės pagalbos teikimo organizavimo poreikis. Tiek karo metu, tiek jam pasibaigus gydytojai mėgino sustiprinti nacionalinio medicininio personalo ir gyventojų abipusius ryšius. Nepaisant gydytojų pastangų, nepriklausomos Lietuvos valstybės politiniai ir materialiniai sunkumai pirmaisiais jos egzistavimo metais kiek sulėtino gydytojų vykdomą „nacionalinės higienos“ programos vystymąsi.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, higiena, inteligentija, tautinė konsolidacija, tautinė sveikata.

2. Karo veteranai: pastangos apginti ir įtvirtinti statusą

Kęstutis KILINSKAS
‘Lithuanian Nationalists’ against ‘Imperial Russians’? Generational Conflicts between Senior Lithuanian Army Officers
LT pavadinimas: „Tautiniai lietuviai“ prieš „imperinius rusus“? Kartų konfliktai tarp Lietuvos aukštosios karininkijos.

Anotacija
XX šimtmečio pradžioje kuriant Lietuvos Respublikos kariuomenę, neišvengiamai kilo karininkų, lojalių tautinės valstybės idėjai, egzistavimo klausimas. Jis tapo ypač aktualus po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjus Nepriklausomybės karams. Dėl neatidėliotinos būtinybės kurti karines pajėgas į besikuriančios kariuomenės karininkų korpusą susibūrė skirtingų pažiūrų ir patirčių asmenys. Tarp jų reiškėsi įvairios politinio ir socialinio pobūdžio įtampos, tam tikrais atvejais išaugdavusios į atvirus konfliktus. Straipsnyje nagrinėjami klausimai, ar šių konfliktų pagrindas buvo karininkų išsilavinimo, socialiniai, tautiniai ir patirties skirtumai? Ar karininkų tarpusavio prieštaravimus galima paaiškinti kartų skirtumais? Ir kokį vaidmenį šių prieštaravimų atžvilgiu vaidino dalies karininkų Rusijos imperijoje įgyta karinės tarnybos patirtis, įskaitant patirtį Pirmajame pasauliniame kare?

Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos kariuomenė, Rusijos kariuomenė, karininkų korpusas, karininkų ir politikų santykiai, kartų konfliktai, prozopografija.

Vytautas JOKUBAUSKAS
An Army never Created: Lithuanian National Units in Russia and their Veterans Organisation in Lithuania in the Interwar Period
LT pavadinimas: Neįvykusi kariuomenė: Lietuvių tautiniai daliniai Rusijoje ir jų veteranų organizavimasis Lietuvoje tarpukariu

Anotacija
Pirmajame pasauliniame kare tautinius dalinius Rusijos kariuomenėje pradėta formuoti 1914 m. Juos buvo leista kurti lenkams, čekams, armėnams, gruzinams, latviams. Jau po 1917 m. Vasario revoliucijos, panašiu metu kaip estai ir ukrainiečiai, tokius dalinius ėmė kurti lietuvių kariai, tarnavę Rusijos kariuomenėje. Suformuoti skirtingose vietovėse, lietuvių daliniai nepasiekė gimtinės organizuotu būdu. Vis dėlto po karo būta nevienkartinių bandymų pateikti šią lietuvių karių saviorganizaciją Rusijoje kaip tautinės Lietuvos kariuomenės ištakas. Labai šie bandymai intensyvėjo buriantis tautinių dalinių veteranams Lietuvoje, ypač 1937 m. įkūrus savo atskirą organizaciją – Kariuomenės pirmūnų sąjungą. Jos veikla turėjo tarytum išryškinti lietuvių indėlį į Didįjį karą, tačiau iki 1940 m. tos veiklos nebuvo spėta išrutulioti taip, kaip planuota. Straipsnyje atskleidžiamos lietuvių tautinių dalinių kūrimo priežastys ir aplinkybės bei nagrinėjama, kaip ir kodėl buvę šių dalinių kariai, gyvenę Lietuvoje tarpukariu, susivienijo į organizaciją.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, tautiniai daliniai, Rusijos kariuomenė, Lietuvos kariuomenė, veteranų organizacijos, Kariuomenės pirmūnų sąjunga.

3. Karas kaip kūrybos ir atminties išteklius

Audrius DAMBRAUSKAS
The Representation of the Great War on Lithuanian Cinema Screens, 1918–1940
LT pavadinimas: Didžiojo karo reprezentavimas Lietuvos kino ekranuose 1918–1940 metais

Anotacija
Didžiojo karo metais svarbiausiose konflikto dalyvėse šalyse susikūrė pirmosios valstybės institucijos kino propagandai kurti ir skleisti. Kino filmus vyriausybės vertino kaip įtaigią mediją, galinčią daryti poveikį žmonių mąstymui. Filmai tapo potencialiu ginklu, o neutralių Didžiojo karo laikų valstybių ekranai – šio ginklo kovos aikštele. Tačiau karui pasibaigus kovos kino teatrų salėse tęsėsi toliau. Skirtingose šalyse kino bendrovės kūrė Didįjį karą reprezentuojančius filmus, kurie savo idėjomis skyrėsi vienas nuo kito. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokį vaidmenį Pirmasis pasaulinis karas ir su juo susiję siužetai vaidino Lietuvos kino ekranuose tarpukariu rodytoje produkcijoje. Pirmojoje straipsnio dalyje vertinama, kiek Didžiojo karo tematika buvo aktuali ir atsiskleidė Lietuvoje tuo metu kurtuose kino filmuose ir kino kronikose. Antrojoje dalyje nagrinėjama, kokie užsienio valstybių Didžiojo karo tematikos filmai buvo rodomi to meto Lietuvoje, išskiriamos kelios šių filmų funkcijos. Bandoma atsakyti į klausimą, ar šie filmai galėjo tapti postūmiu Didžiojo karo refleksijai to meto Lietuvos viešojoje erdvėje.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, kinas, kino filmų cenzūra, kino kronikos, propaganda, pacifizmas, militarizmas, atmintis.

Eugenijus ŽMUIDA
The Great War in Lithuanian Literature and Memoirs
LT pavadinimas: Didysis karas lietuvių literatūroje ir atsiminimuose.

Anotacija
Lietuvos autorių ir / ar lietuvių kalba sukurta grožinė literatūra bei memuarai, susiję su Pirmuoju pasauliniu karu, iki šiol buvo likę anapus lietuvių literatūros tyrinėtojų akiračio. Dėl temos platumo šiame straipsnyje apsiribojama tik svarbiausiais lietuvių grožinės literatūros kūriniais ir liudininkų atsiminimais, susijusiais su Didžiuoju karu. Pirmieji grožiniai ir dokumentiniai kūriniai, nagrinėjami straipsnyje, buvo parašyti dar karo metais, o paskutiniai – jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Šios literatūros kiekis gana didelis, meninės kokybės požiūriu ji yra nepaprastai įvairi. Taikydamas naratologijos ir lyginamąjį metodus, autorius kelia tikslą atskleisti pagrindines temas, siužetus ir galimus poveikius, kartu nagrinėdamas šių kūrinių menines savybes ir aiškindamasis jų svarbą Lietuvos literatūros istorijoje.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, lietuvių literatūra, karo grožinė literatūra, karo atsiminimai.

Vygantas VAREIKIS
References to the First World War in Lithuanian Memoirs and Publications during the Interwar Period: ‘And Lithuania moaned under the iron fist of the invaders’
LT pavadinimas: „Ir sudejavo Lietuva po geležine okupantų ranka“: nuorodos į Pirmąjį pasaulinį karą atsiminimuose ir publicistikoje Lietuvoje tarpukariu.

Anotacija
Asmeniniai liudijimai apie Didįjį karą, atskleisti Lietuvos gyventojų atsiminimuose, dienoraščiuose, publicistikoje, jau buvo naudojami istorikų, siekusių nagrinėti karo patirties refleksiją Lietuvoje. Tačiau šiame straipsnyje parodoma, kad nemaža tokių liudijimų dalis tarpukariu atsirado dėl kryptingos karo istorijos medžiagos kaupimo ir publikavimo veiklos, o jų publikavimas dažnai buvo ne atsitiktinis, o turėjo politinę potekstę. Kartu straipsnyje papildomas ankstesnis pažinimas, atskleidžiant, kad į Didįjį karą buvo kreipiamas dėmesys ne vien prisimenant Vokietijos okupaciją. Daugkartines nuorodas į Didįjį karą Lietuvos inteligentijos raštuose ir politikų tekstuose bei kalbose tarpukariu lėmė kur kas įvairesnės priežastys.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, Vokietijos okupacija, karo istorija, karo patirtys, atsiminimai, publicistika.

Bibliografija

Vasilijus SAFRONOVAS
Lietuva ir lietuviai Pirmajame pasauliniame kare. Bibliografija (1914–1945)