Tomas 32

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. 32Transfers of Power and the Armed Forces in Poland and Lithuania, 1919–1941
Valdžios transferai ir ginkluotosios pajėgos: Lenkija ir Lietuva 1919–1941 metais

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXXII

Sudarytojai: Vytautas Jokubauskas, Vasilijus Safronovas

Klaipėda, 2016


Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojai šiame Acta Historica Universitatis Klaipedensis tome analizuoja amžinąjį ginkluotųjų pajėgų reikšmės politiniame procese klausimą dviejose po Pirmojo pasaulinio karo Vidurio Rytų Europoje naujai susikūrusiose valstybėse – Lenkijoje ir Lietuvoje. Lietuvių ir anglų kalbomis skelbiamuose straipsniuose koncentruojamasi į kariuomenių pasitelkimą valstybių vidaus politikos konfliktuose ir jų savarankišką vaidmenį tuos konfliktus skatinant. Tema rinkinyje plėtojama trimis pjūviais: siūloma valdžios transfero tipologija Vakarų kultūroje; nagrinėjami konkretūs valdžios perėmimo naudojant kariuomenę ir kariuomenės santykių su politine valdžia atvejai Lenkijoje ir Lietuvoje; aptariamas ginkluotųjų pajėgų vaidmuo valdžios nepripažinimo situacijose.


Sudarytojų žodis

Vytautas JOKUBAUSKAS, Vasilijus SAFRONOVAS
Įvadas

Valdžios transfero tipologija

Gintautas MAŽEIKIS
Revoliucijos morfologija ir idėjos trajektorijos

Anotacija
Straipsnyje pateikiama morfologinė revoliucijų klasifikacija Vakarų kultūroje, nagrinėjamas revoliucijos virsmas politine idėja, revoliucijos sampratos gravitacija nuo „grįžimo į esmę“ prie „žengimo į ateitį“ implikacijų, skirtumai tarp tautinės, klasinės, socialinės revoliucijų, galiausiai kasdienybės revoliucijos ir hibridinės revoliucijos sampratos. Revoliucijos idėjos kaitos kontekste keliamas klausimas, kiek daugybę prasminio turinio skirtumų patyrusi revoliucijos samprata gali būti taikoma XIX–XX a. Lietuvoje pasireiškusiems ginkluotiems ir neginkluotiems bandymams perimti valdžią.

Pagrindiniai žodžiai: revoliucija, sukilimas, atgimimas, morfologija, ideologija.

Kariuomenė ir valdžios transfero atvejai

Waldemar REZMER
The Coup in Poland in January 1919
LT pavadinimas: Valstybės perversmas Lenkijoje (1919 metų sausis)

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjamas istoriografijoje menkai žinomas nesėkmingas bandymas Lenkijoje 1919 m. sausį įvykdyti karinį perversmą. Ši idėja įtraukė žymesnius Lenkijos Tautinio Komiteto narius, įskaitant Stanisławą Grabskį, bei kitas dešiniąsias organizacijas. Vadovauti perversmui ėmėsi plk. Marianas Januszajtis-Żegota kariniu lygmeniu ir Eustachijus Sapieha politiniu lygmeniu. Perversmas buvo nukreiptas prieš socialisto Jędrzejaus Edwardo Moraczewskio vadovaujamą vyriausybę. Straipsnis atskleidžia perversmo politinį kontekstą, eigą ir pučistų nesėkmės aplinkybes.

Raktiniai žodžiai: valstybės perversmas, Lenkija, kariuomenė, Moraczewskio vyriausybė, plk. Marian Januszajtis-Źegota.

Marek SIOMA
1926 m. Józefo Piłsudskio valstybės perversmo kariniai aspektai

Anotacija
1926 m. gegužę Lenkijos Respublikoje įvyko valstybės perversmas, po kurio faktinę šalies valdžią perėmė 1918–1922 m. valstybės viršininko (Naczelnik Państwa) pareigas ėjęs Józefas Piłsudskis. Trijų dienų įvykiai sostinės Varšuvos gatvėse, be kita ko, išsiskyrė dar ir tuo, kad Lenkijos kariai jų metu stojo prieš kitus: vieni kariniai daliniai parėmė Prezidentą Stanisławą Wojciechowskį ir konstitucinę Wincento Witoso vyriausybę, kiti palaikė jau tuomet gerokai „nubalintu“ įvaizdžiu galėjusio pasigirti pirmojo Lenkijos maršalo užmačias. Pastarosios iš pradžių teapsiribojo siekiais priversti ministrų kabinetą atsistatydinti, bet galiausiai išvirto į platesnę valdžios perėmimo akciją, kurios metu 379 žmonės žuvo ir daugiau kaip 900 buvo sužeista. Straipsnyje nušviečiama gegužės 12–14 d. įvykių eiga ir specifiškai nagrinėjamas karininkijos bei karinių dalinių vaidmuo skirtingose perversmo stadijose.

Pagrindiniai žodžiai: valstybės perversmas, kariuomenė, Lenkija, Józefas Piłsudskis, Stanisławas Wojciechowskis.

Kęstutis KILINSKAS
Pulkininkas prieš vyriausybę: plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio ir Mykolo Sleževičiaus vyriausybių santykiai 1919 ir 1926 m.

Anotacija
Straipsnyje analizuojami vieno svarbiausių 1926 m. perversmo dalyvių, 2-ojo pėstininkų pulko vado plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio ir Mykolo Sleževičiaus vadovaujamų vyriausybių santykiai 1919 m. ir 1926 m. Tyrimo autorius nagrinėja plk. V. Grigaliūno-Glovackio nepasitenkinimą M. Sleževičiaus vadovaujamų antrosios ir ketvirtosios vyriausybių politika, 2-ojo pėstininkų pulko nepaklusnumą vyriausybės nurodymams ir plk. V. Grigaliūno-Glovackio įsitraukimą į Ministrų Kabineto bei Valstybės Tarybos konfliktą 1919 m. Straipsnyje atskleidžiamas pulkininko politinis aktyvumas ir sąsajos su krikščionių demokratų ir tautininkų partijoms atstovaujančiais politikais. Tyrime prieinama išvada, kad 1926 m. perversmo priežastis galėjo būti ne tik karininkijos nepasitenkinimas koalicinės valstiečių liaudininkų vyriausybės reformomis, bet ir politiškai angažuotų karininkų bei politikų konfliktai, užsimezgę dar vykstant Nepriklausomybės kovoms.

Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos kariuomenė, Valstybės Taryba, Ministrų Kabinetas, valstybės perversmas, karininkų ir politikų santykiai.

Ginkluotoji jėga valdžios nepripažinimo situacijose

Andriejus STOLIAROVAS
Vidiniai neramumai Lietuvos Respublikoje 1919–1940 metais

Anotacija
Tarpukariu Europoje vidaus neramumai nebuvo neįprasta valstybių vidaus įtampos ir konflikto forma. Straipsnyje nagrinėjama vidaus neramumų, kilusių Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., samprata ir požymiai. Siekiama atskleisti galimybių kelti tokius neramumus ir jų suvaldymo teisinį reguliavimą, kariuomenės pasitelkimą vidaus neramumams malšinti. Teisinis galimybių panaudoti kariuomenę neramumų metu reguliavimas ir situacinės kariuomenės naudojimo tokiais atvejais aplinkybės Lietuvoje lyginamos su pavydžiais kitose Vidurio Rytų Europos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Pagrindiniai žodžiai: vidaus neramumai, sukilimas, perversmas, pučas, karinė teisė ir teisingumas.

Silva POCYTĖ
Tautiniai incidentai Klaipėdos krašte: Lietuvos šaulių ir karių susidūrimai su vietiniais gyventojais

Anotacija
Straipsnyje, remiantis archyvine medžiaga, yra analizuojami atskiri tautinių incidentų atvejai Klaipėdos krašte autonominiu 1923–1939 m. laikotarpiu. 1923 m. Lietuvai užėmus šį regioną, incidentus tarp provokiškų vietos gyventojų (iš vienos pusės) ir Lietuvos šaulių sąjungos narių bei Lietuvos kariuomenės kareivių (iš kitos) inspiravo Lietuvos ir Vokietijos interesų sankirtos. Lituanizacija ir prolietuviško elemento stiprėjimas Klaipėdos krašte reiškėsi įvairiomis formomis, įskaitant įvairių organizacijų bei draugijų steigimą Lietuvos pavyzdžiu. Tos organizacijos ne tik ne visada sulaukdavo palaikymo iš vietinių lietuvių pusės, bet ir keldavo vokiečių nepasitenkinimą. Viena tokių organizacijų buvo Lietuvos šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinė, įkurta krašte 1923 m. pirmoje pusėje. Straipsnyje yra aptariami 1924 m. įvykę šaulių Bišofo ir Pėteraičio incidentai. Taip pat tekste analizuojami nuo 4-ojo dešimtmečio pradžios gausėję incidentai, į kuriuos buvo įtraukti Klaipėdos krašte dislokuoti Lietuvos kariuomenės kariai iš 7-ojo pėstininkų Žemaičių Kunigaikščio Butegeidžio pulko ir 3-ojo Kavalerijos pulko. Nagrinėjami incidentai, į kuriuos įsitraukė šauliai paskutiniaisiais autonominiais Klaipėdos krašto metais, aptariama vietinių lietuvių gravitacija Vokietijos link, jiems išstojant iš lietuviškų organizacijų ir pereinant į vokiškąsias.

Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, lietuvių-vokiečių santykiai, kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, civilių ir ginkluotųjų pajėgų incidentai.

Dainius NOREIKA
1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo problemos

Anotacija
Straipsnyje aptariamos 1941 m. Birželio sukilimo vertinimo istoriografinės problemos, analizuojami jo socialinių prielaidų, genezės, tikslų ir dalyvių sudėties aspektai. Ypatingas dėmesys skiriamas Sukilimo ryšio su ankstesniais ir vienalaikiais Lietuvos visuomenės raidos procesais analizei, aptariamas santykis su kitais Antrojo pasaulinio karo reiškiniais (kolaboravimu su vokiečiais ir Holokaustu). Teigiama, kad Sukilimas buvo ne vien geopolitinių ar ideologinių pasirinkimų, bet ir kompleksiškų visuomeninių procesų rezultatas. Jam prielaidas kūrė dar nepriklausomybės laikų visuomenės sociopolitinės raidos pobūdis, o tiesiogine priežastimi tapo sovietinės okupacijos metu įgyvendinti visuomeninio ir ekonominio gyvenimo pokyčiai bei režimo represijos. Sukilėlius mobilizavusiais veiksniais laikomos jų tarpusavio sąsajos įvairių profesinių grupių, politinių ir visuomeninių organizacijų narystės ryšiais.

Pagrindiniai žodžiai: sukilimas, socialinis judėjimas, Lietuvos visuomenė, sovietų okupacija, nacių okupacija, Holokaustas.

Recenzijos

Vasilijus SAFRONOVAS
Russian Culture in War and Revolution, 1914–22. Book 1. Popular Culture, the Arts, and Institutions; Book 2. Political Culture, Identities, Mentalities, and Memory (Russia’s Great War and Revolution, vol. 1). Ed. by Murray FRAME, Boris KOLONITSKII, Steven G. MARKS and Melissa K. STOCKDALE. Bloomington, IN: Slavica Publishers, 2014. – xxiv+426 [+42] and xviii+370 [+56] pp. ISBN 978-0-89357-423-9; 978-0-89357-424-6

Vasilijus SAFRONOVAS
Wielka Wojna poza linią frontu. Redakcja naukowa Daniel GRINBERG, Jan SNOPKO, Grzegorz ZACKIEWICZ. Białystok: Instytut Historii i Nauk Politycznych Uniwersytetu w Białymstoku, 2013. – 396 s. ISBN 978-83-87881-16-0

Lina KASPARAITĖ-BALAIŠĖ
Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė. Sud. Gediminas VITKUS. Vilnius: Eugrimas, 2014. – 304 p. ISBN 978-609-437-250-6 = Wars of Lithuania. A Systematic Quantitative Analysis of Lithuania’s Wars in the Nineteenth and Twentieth Centuries. Ed. by Gediminas VITKUS. Vilnius: Eugrimas, 2014. – 320 pp. ISBN 978-609-437-275-9

Justas STONČIUS
ČERNEVIČIŪTĖ, Sigita; KAUBRYS, Saulius. Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais: monografija. Vilnius: Gimtasis žodis, 2014. – 251, [2] p. ISBN 978-9955-16- 529-3

Darius JUODIS
ZIZAS, Rimantas. Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941–1944 m. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 607 p. ISBN 978-9955-847-88-5