Tomas 31

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. 31Empires and Nationalisms in the Great War: Interactions in East-Central Europe
Imperijos ir nacionalizmai Didžiajame kare: sąveikos Vidurio Rytų Europoje

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXXI

Sudarytojai: Vasilijus Safronovas, Česlovas Laurinavičius

Klaipėda, 2015


Praėjus šimtui metų po Pirmojo pasaulinio karo, šiuo serijos Acta Historica Universitatis Klaipedensis tomu siekiama atkreipti dėmesį į fundamentalią imperinių ambicijų ir nacionalinių veiksnių sandūrą, prasiveržusią per Didįjį karą Vidurio Rytų Europoje. Toji sandūra atvėrė kelią šiame regione po karo naujai susikūrusioms valstybėms, tačiau dar ir paskutiniais karo metais toks imperinių ir nacionalinių siekių sąveikos rezultatas nebuvo suvokiamas kaip vienintelis ar savaime suprantamas. Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos, Lietuvos ir JAV istorikai šiame straipsnių rinkinyje nuodugniau nagrinėja imperinę tvarką palaikiusių režimų karo metų planus ir strategijas bei nacionalinio principo vaidmenį tuose planuose ir strategijose. Tomas taip pat atskleidžia vaidmenų, kuriuos per karą suvaidino nacionalinio principo raiška Vidurio Rytų Europoje, įvairovę ir aptaria dalį mentalinių bei socialinių pokyčių, šiame regione suformuotų imperinės ir nacionalinės tvarkos sandūros karo metais.


Sudarytojų žodis

Vasilijus SAFRONOVAS, Česlovas LAURINAVIČIUS
Įvadas

Imperijų planai ir strategijos

Евгений СЕРГЕЕВ
Военные планы и стратегия России накануне Первой мировой войны
LT pavadinimas: Rusijos kariniai planai ir strategija Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse

Anotacija
Autorius analizuoja pagrindines strategines Rusijos pasirengimo karui stadijas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Straipsnis koncentruojasi į tris svarbiausius Vakarų fronto veiksnius: erdvę, laiką ir pajėgų dydį. Aukštesniųjų imperijos administracijos grandžių, ypač imperatoriaus Nikolajaus II, nesugebėjimas integruoti skirtingų žinybų pastangų kompromisinei karo prieš Trilypę sąjungą generalinio strateginio plano versijai apibrėžti gali būti laikomas viena pagrindinių priežasčių, kodėl Rusijos imperija, įgijusi tarybinės respublikos statusą, skubotai pasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo 1918 m. pavasarį.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, Antantė, Trilypė sąjunga, Rusijos generalinis štabas, Rusijos strateginiai planai, mobilizacijos planai.

Isabelle DAVION
Balance of Power or Principle of Nationality? The Evolution of French Plans towards East-Central Europe during the War
LT pavadinimas: Galių balansas ar nacionalinis principas? Prancūzijos planų dėl Vidurio Rytų Europos evoliucija per Pirmąjį pasaulinį karą

Anotacija
1914 m. rugpjūčio mėn. Prancūzija buvo sumodeliavusi karo tikslus, kurie toliau formuosis ir bus taisomi per vėlesnius ketverius metus. Prancūzijos politikai turėjo dvi pagrindines prieigas dėl Vidurio Rytų Europos, kurių viena buvo klasikinė sąjungų sistema, siekiant palaikyti galių balansą, kita – nauja internacionalinė doktrina, implikavusi nacionalinio principo pirmenybinį taikymą. Abi šios koncepcijos plėtojosi reaguodamos į geopolitinius pokyčius, vykusius Didžiojo karo metais. Straipsnyje analizuojami šie Prancūzijos „pasaulio tvarkos“ sampratos pokyčiai Vidurio Rytų Europoje 1914–1918 m., daugiausia aptariant lenkiškąją bylą.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, saugumo politika, sąjungos, apsisprendimo teisė, karo tikslai, valstybės įpėdinės.

Александра БАХТУРИНА
Воззвание великого князя Николая Николаевича к полякам 1 (14) августа 1914 г.: значение и политические последствия
LT pavadinimas: 1914 m. rugpjūčio 14 (1) d. Nikolajaus Nikolajevičiaus atsišaukimas į lenkų tautą: jo reikšmė ir politinės pasekmės

Anotacija
1914 m. rugpjūčio 14 (1) d. atsišaukimas į lenkų tautą, pasirašytas didžiojo kunigaikščio Nikolajaus Nikolajevičiaus, sulaukė ne vieno tyrinėtojo dėmesio. Rusijos ir kitų šalių tyrėjams analizuojant Lenkijos klausimą karo metais, naudoti šį dokumentą tapo įprasta. Tačiau pats atsišaukimas į lenkų tautą ilgą laiką nebuvo savarankiško tyrimo objektu, nors jo atsiradimo aplinkybių, turinio ir daugialypių politinių pasekmių ištyrimas gali padėti ne tik analizuojant Lenkijos klausimą, bet ir bendresne prasme – tiriant nacionalinį klausimą Rusijos imperijoje. Straipsnyje analizuojama atsišaukimo į lenkų tautą istorija, jo atsiradimo priežastys, teksto ypatybės, nagrinėjamas autorystės klausimas, atsišaukimo poveikis nuotaikoms visuomenėje, aptariamas Lenkijos klausimo svarstymas Rusijos imperijos Ministrų Taryboje Pirmojo pasaulinio karo metais.

Pagrindiniai žodžiai: Lenkijos klausimas, Rusijos imperija, Pirmasis pasaulinis karas, nacionalinis klausimas.

Эдмундас ГИМЖАУСКАС
Цели Германии в Первой мировой войне на Востоке: крутые повороты истории и историографии
LT pavadinimas: Vokietijos tikslai Rytuose per Pirmąjį pasaulinį karą: staigūs istorijos ir istoriografijos posūkiai

Anotacija
Vertinant Pirmajame pasauliniame kare kariavusių šalių tikslus, vienas labiausiai įsišaknijusių stereotipų byloja apie ypatingą kaizerinės Vokietijos agresyvumą ir išskirtinį vaidmenį įsiplieskiant karui. Ši nuomonė tiesiogiai liečia ir Lietuvą, kai kalbama apie neabejotinas Vokietijos aneksionistines nuostatas Rusijos imperijos vakarinių pakraščių atžvilgiu. Straipsnyje nagrinėjama, kokia yra šių istoriografinių stereotipų kilmė. Tai daroma analizuojant, kaip Vokietijos tikslai Pirmajame pasauliniame kare buvo nušviečiami sovietinėje ir – platesne prasme – socialistinio bloko šalių istoriografijoje, bei nagrinėjant, kokią įtaką lietuvių istoriografijai jau atkurtosios nepriklausomybės laikotarpiu šiuo klausimu darė užsienio tyrinėtojų poveikis. Išanalizavęs nesenas rezonansines istoriografijos tendencijas kaizerinės Vokietijos karo tikslų atžvilgiu ir jų pėdsakus lietuviškame istorijos moksle, autorius bando verifikuoti ,,vokiškojo aneksionizmo“ tezės pagrįstumą Lietuvos ir kaimyninio regiono atžvilgiu pačiu pradiniu karo laikotarpiu, kuris Lietuvoje labai menkai tyrinėtas.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, Vokietijos karo tikslai, sovietinė istoriografija, Lietuvos istoriografija.

Nacionaliniai principai: pajungti imperijų ambicijoms ir sprogdinantys imperijas

Alfred Erich SENN
Nationalities Factor in the Activities of Intelligence Agencies in Switzerland during World War I
LT pavadinimas: Nacionalinis veiksnys Pirmojo pasaulinio karo žvalgybų veikloje Šveicarijoje

Anotacija
Per Pirmąjį pasaulinį karą Rytų Europoje smarkiai suaktualėjo „nacionalinis klausimas“. Iki 1918 m. pabaigos žlugo trys Rytų Europos imperijos ir susikūrė nacionalinės valstybės. Karo metais neutralioje Šveicarijoje nacionalinio klausimo suvokimas kito nuo susirūpinimo tautinių mažumų lojalumu trijų Rytų Europos imperijų pasienio teritorijose iki aštrių nesutarimų dėl paskirų valstybių pripažinimo. Aktyviausia šių pokyčių jėga buvo Vokietijos pasiuntinys Berne, ypatingą paramą teikęs tautoms, kurios gyveno Rusijos vakariniuose pasieniuose. Svarbiausiu klausimu netrukus tapo Lenkijos ateitis, tačiau tai grėsė pačios Vokietijos ambicijoms Rytų Europoje. Lietuviai ir ukrainiečiai ypač oponavo lenkų svajonėms kurti didelę valstybę. Tačiau vokiečiai suvokė, kad Ukrainos ateitis daugiausia priklauso nuo Austrijos-Vengrijos, todėl Lietuva jiems atrodė perspektyviausia jėga bet kokiai naujai Lenkijos valstybei apriboti.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, žvalgyba, Šveicarija, Lenkijos klausimas, tautinės mažumos.

Александр ШУБИН
Национальный фактор в революции (1917 год)
LT pavadinimas: Nacionalinis veiksnys revoliucijoje (1917 metai)

Anotacija
Tyrinėdami, kas sukėlė Rusijos imperijoje 1917 m. prasidėjusią revoliuciją ir kaip ji vyko, susiduriame ne vien su socialiniais, bet ir su nacionaliniais veiksniais. Nacionalinių siekių sprendimas buvo susipynęs su socialiniais revoliucijos siekiais, ir nacionalinė mobilizacija, reikia pasakyti, dažnai pralaimėdavo socialinei. Straipsnyje atskleidžiama šių veiksnių sąveika, daugiausia remiantis situacijos Ukrainoje ir Užkaukazėje pavyzdžiais. Jame nagrinėjama, kaip įvykių plėtojimasis nacionalinėse periferijose tiesiogiai veikė įvykius centre ir atvirkščiai. 1917-ųjų socialinį sprogimą, kilusį imperijos centre Petrograde, Rusijos pasienio periferijose atliepė nacionalinė mobilizacija, vertusi centrą daryti nuolaidas periferijoms. Vėlesnei bolševikų sėkmei ir nacionalinei dezintegracijai periferijose turėjo įtakos savito socialinio projekto ir nacionalinių veiksnių balanso sukūrimas bei pasirengimas neužkirsti kelio nacionaliniam savarankiškumui ir kultūroms, jeigu valdžia nacionaliniuose regionuose bus rikiuojama pagal tarybinį modelį.

Pagrindiniai žodžiai: socialinė revoliucija, nacionalinis klausimas, nacionalinė mobilizacija, Rusijos imperija, bolševizmas.

Чесловас ЛАУРИНАВИЧЮС
О литовской политике во время Первой мировой войны: территориально-геополитический аспект
LT pavadinimas: Dėl lietuvių politikos Pirmojo pasaulinio karo metais: teritorinis-geopolitinis aspektas

Anotacija
Straipsnyje aptariamas lietuvių politikos Pirmojo pasaulinio karo metais teritorinis-geopolitinis aspektas, kuris, regis, dar nėra ganėtinai aptartas ir reikiamai įvertintas. Kalbama apie lietuvių konservatyvaus elito atstovų siūlytą strateginę kryptį. Matomoji tos linijos pusė buvo žaidimas orientacijomis: pradžioje – prorusiška, vėliau – provokiška. Tačiau tos orientacijos buvo grindžiamos etnografiniu principu, kuris sukūrė praktines prielaidas lietuvių tautos vystymuisi. Kita vertus, etnografinis principas siejosi su demokratinės minties iškelta nacionalinio apsisprendimo idėja, vėrusia kelią į Lietuvos nacionalinį valstybingumą. Todėl dalies lietuvių elito pasiūlyta strateginė linija peržengė partinių ideologijų ribas ir tapo nacionaline.

Pagrindiniai žodžiai: etnografinė teritorija, Nemuno baseinas, Suvalkų gubernija, Vilnius, geopolitinis sąjungininkas.

David J SMITH
Across the Lines: National Self-Determination in the Baltic between the Russian, German and Allied Conceptions
LT pavadinimas: Abipus fronto linijų: nacionalinis apsisprendimas Baltijos šalyse tarp Rusijos, Vokietijos ir sąjunginių koncepcijų

Anotacija
Straipsnyje pateikiama lyginamoji analizė, kaip Pirmasis pasaulinis karas paveikė paviršiun iškilusius estų, latvių ir lietuvių nacionalizmus. Būta aiškios tendencijos traktuoti tris valstybes, 1918 m. deklaruotas šių nacionalinių judėjimų, kaip vieną „Baltijos“ grupuotę, susikūrusią dėl bendrųjų veiksnių ir procesų. Tačiau tokia charakteristika sumenkina skirtumus, atsiradusius dėl regiono pozicijos pačiame karo fronto linijų Rytuose epicentre, dėl kurio klostėsi pavaldumo ir politinių kontekstų įvairovė. Kita tendencija buvo galiausiai sukurtą nacionalinės valstybės struktūrą visais trim atvejais vaizduoti kaip iki 1918 m. nacionalinių judėjimų ilgai puoselėtų siekių įgyvendinimą. Tačiau toks nacionalinio apsisprendimo suvokimas atsirado gerokai vėliau, o federalistinė galvosena tiek per karą, tiek iškart po jo toliau formavo suverenumo koncepcijas išorėje ir viduje. Maža to, valstybingumo suvokimas smarkiai priklausė nuo to, kurioje fronto linijos pusėje konkretus regionas buvo konflikto metu. Straipsnyje šie skirtumai atskleidžiami, ypač išskiriant estų ir lietuvių atvejus.

Pagrindiniai žodžiai: Baltijos valstybės, federalizmas, valstybingumas, autonomija, apsisprendimo teisė, tautinės mažumos.

Imperinės ir nacionalinės tvarkos sąveikos atvejo tyrimuose

Joachim TAUBER
Wild East: German Impressions on Lithuania, 1915–1918
LT pavadinimas: Laukiniai Rytai: vokiečių įspūdžiai apie Lietuvą 1915–1918 metais

Anotacija
1915 m. pavasarį Vokietijos kariuomenė įžengė į Rusijos imperiją ir iki rudens užėmė didžiąją dalį teritorijos, kurioje vėliau kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė. Beveik trejus metus nuo 1915 m. rudens ši teritorija buvo pavaldi Vyriausiajam karo vadui Rytuose (Oberbefehlshaber Ost), t. y. karinei administracijai. Remdamasis daugiausia Ober Osto srityje Pirmojo pasaulinio karo metais leistais laikraščiais ir kitais šaltiniais, autorius straipsnyje siekia atskleisti, kaip Vokietijos kariai ir platesne prasme vokiečiai įsivaizdavo 1915-aisiais okupuotą būsimosios Lietuvos teritoriją ir jos gyventojus. Straipsnyje analizuojama, kokį įspūdį Vokietijos kariams ir apžvalgininkams padarė šis kraštas bei jo gyventojai, ir nagrinėjama, kaip šie įspūdžiai maišėsi su jau iki tol egzistavusiais vaizdiniais apie Rytų Europą.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, Ober Ost, Rytų Europa, lietuviai, įvaizdžiai, stereotipai.

Andrea GRIFFANTE
Displacement and Education: Some Observations on the Situation in Ober Ost, between 1914 and 1918
LT pavadinimas: Išvietinimas ir švietimas: kelios pastabos apie situaciją Ober Oste 1914–1918 metais

Anotacija
Vokietijos okupacinis režimas Ober Osto srityje per Pirmąjį pasaulinį karą tiek būsimajai nacijai, tiek ir valstybei kurti okupuotoje teritorijoje suteikė neginčijamų paskatų. Nors švietimo draugijos XX a. pradžioje čia jau buvo suformavusios savo veiklos tinklus, būtent Vokietijos okupacijos metais įvyko šių tinklų centralizacija ir konsolidacija. Tarp švietimo draugijų tebebūta tam tikrų ideologinių nesutarimų, tačiau tiek okupacinio režimo įvesti apribojimai, tiek ir šelpimo organizacijos – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti – užmačios koordinuoti kone visas lietuvių veiklos formas padėjo racionalizuoti visą švietimo sistemą. Lietuvių šalpos draugija ne tik stengėsi įveikti buvusius ideologinius skirtumus švietimo srityje – jos kvazivalstybinė struktūra taip pat padėjo sukurti, finansuoti ir faktiškai vadovauti visam lietuvių švietimo institucijų oficialiajam tinklui.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, švietimas, Lietuva, Ober Ost, karo šalpa.

Interviu

Étienneʼas François apie nevienareikšmę Didžiojo karo atmintį Europoje

Apžvalgos

Dainius ELERTAS
The Flash of a Meteor Lighting up the Silhouette of the Past, or…

Vygantas VAREIKIS
Paramilitarism and Opportunities for its Application: Research by Historians at Klaipėda University