Tomas 30

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. 30Contact Zones in the Historical Area of East Prussia
Kontaktų zonos istoriniame Rytų Prūsijos regione

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXX

Sudarytojai: Vasilijus Safronovas, Klaus Richter

Klaipėda, 2015


Šis serijos Acta Historica Universitatis Klaipedensis tomas siūlo pažvelgti į istorinį Rytų Prūsijos arealą kaip į daugialypių kontaktų zonų derinį. Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos autoriai čia suburti siekiant atskleisti tose kontaktų zonose pasireiškusias žmonių tarpusavio sąveikas, jų santykius su materialiąja kultūra, gyvenamąja vietove, o kartu ir su istorija. Straipsniuose, apimančiuose laikotarpį nuo XVIII iki XX amžiaus, analizuojami tiek Rytų Prūsijos kultūrų vidiniai bei išoriniai kontaktai, šiuose kontaktuose gimę susitapatinimo ir priskyrimo reiškiniai, tiek istorinėje Rytų Prūsijoje erdvėje gyvenusių ir tebegyvenančių žmonių kultūriniai kontaktai su landšaftais ir miestais bei per juos pasireiškę simbolinio erdvių pasisavinimo procesai. Straipsnių bloką papildo šaltinio publikacija, leidžianti epizodiškai pažvelgti į vokiečių ir lietuvių sandūrą dėl Klaipėdos krašto tarpukariu.


Sudarytojų žodis

Vasilijus SAFRONOVAS, Klaus RICHTER
Įvadas

Andreas KOSSERT
Ostpreußen und sein Nachleben: Von der Hartnäckigkeit eines historischen Phänomens
LT pavadinimas: Rytų Prūsija ir jos pomirtinis gyvenimas: apie istorinio reiškinio atkaklųjį gyvybingumą

Anotacija
Šis tekstas – 2013 m. rugsėjo mėn. Nidoje vykusios konferencijos „Kontaktai ir kultūrinis transferas istorinėje Rytų Prūsijos erdvėje (1700–2000)“ įvadinis pranešimas. Jame svarstoma, ką reiškia ir kokias asociacijas kelia Rytų Prūsijos regionas šiandien, kai jis kaip toks nebeegzistuoja jau 70 metų. Keliamas klausimas, kokioje padėtyje yra atsidūrusi Rytų Prūsijos istoriografija, nurodant galimas naujų aktualių tyrimų plėtojimo kryptis. Autorius konstatuoja, kad Rytų Prūsijos pažinimo procese nuo konservatyviosios reikšmių sistemos, po Antrojo pasaulinio karo vokiečių informacinėje erdvėje plėtotos daugiausia buvusių lokalių elitų, pereinama prie regioninės įvairovės, egzistavusios iki nacionalizmo laikų, pažinimo ir nacionalinių pasakojimų apie Rytų Prūsiją įveikos. Kartu buvusioje Rytų Prūsijos teritorijoje, šiandien priklausančioje Lenkijai, Rusijai ir Lietuvai, paskiri Rytų Prūsijos praeities elementai vaidina vis svarbesnį vaidmenį lokaliniuose tapatybės kloduose, formuodami galimybes lokalinėms atminimo kultūroms.

Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, istoriniai tyrimai, kolektyvinė atmintis, atminimo kultūra, kultūros paveldas.

Axel E. WALTER
Die (Re-)Konstruktion altpreußischer Identität in der regionalen Kulturgeschichtsschreibung im Ostpreußen des 18. Jahrhunderts (Lilienthal, Arnoldt, Pisanski)
LT pavadinimas: Senprūsiškosios tapatybės (re)konstravimas XVIII šimtmečio Rytų Prūsijos regioninėje istoriografijoje (Lilienthalis, Arnoldtas, Pisanskis)

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjamas XVIII šimtmečio „Rytų Prūsijos“ regioninės istoriografijos indėlis į senprūsiškosios tapatybės formavimą. Autorius tikslina senprūsiškumo sąvoką ir parodo, kokie buvo šio tapatybės modelio pagrindiniai kaitos žingsniai XVIII amžiuje. Tai daroma analizuojant trijų skirtingoms kartoms atstovavusių Karaliaučiuje veikusių autorių – Michaelio Lilienthalio (1686–1750), Danielio Heinricho Arnoldto (1706–1775) ir Georgo Christopho Pisanskio (1725–1790) – darbus. Remiantis jų traktatais, straipsnyje atskleidžiama, kaip buvusioje Prūsijos hercogystės teritorijoje XVIII a. plėtojosi savita, nuo karališkosios Prūsijos ir nuo brandenburgiškosios Prūsijos atskira regioninė savimonė ir ja pagrįsta regiono praeities koncepcija.

Pagrindiniai žodžiai: brandenburgiškoji Prūsija, karališkoji Prūsija, istoriografija, regioninė savimonė, senprūsiškoji tapatybė.

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
The Interest in East Prussian Ethnic Culture in the Second Half of the 19th Century and its Impact on the Activities of Richard Dethlefsen
LT pavadinimas: Domėjimosi etnine kultūra XIX a. antrosios pusės Rytų Prūsijoje įtaka Richardo Dethlefseno veiklai

Anotacija
Straipsnyje analizuojama, kokią įtaką domėjimasis etnine kultūra XIX a. Rytų Prūsijoje turėjo vieno iš paminklosaugos šiame regione pradininkų – Richardo Jepseno Dethlefseno (1864–1944) – veiklai. Reikšmingi Dethlefseno darbai Rytų Prūsijos kultūros palikimo fiksavimo ir apsaugos srityje implikavo ir Prūsijos Lietuvos kultūros vertybių pažinimą, kurio ištakas formavo Reformacija Prūsijos kunigaikštystėje; romantizmas, aktualizavęs Prūsijos ir prūsų genčių istoriją, ir kiti veiksniai. Nepaisant nacionalizmo paradigmų Vokietijos imperijoje XIX a. pabaigoje įtakos paminklosaugai Rytų Prūsijoje, Dethlefseno veikla padeda suvokti jo amžininkų intencijas Rytų Prūsiją traktuoti kaip savitą kultūrinę erdvę, kurioje istorinės sąlygos lėmė kelių etninių regionų savitumo išlikimą, akcentuojant tai kaip saugotiną Rytų Prūsijos provincijos vertybę. Buvusios Rytų Prūsijos daugiakultūriškumo samprata, atsiskleidžianti ir Dethlefseno darbuose, tebėra aktualus orientyras kultūros paveldo politikai Vakarų Lietuvoje (buv. Klaipėdos krašte).

Pagrindiniai žodžiai: kultūros paveldas, etnokultūrinė tradicija, paminklosauga, Rytų Prūsija, Prūsijos Lietuva, Vakarų Lietuva.

Stefan THIERFELDER
Der Ostdeutsche Heimatdienst und die Volksabstimmungszeit in Ostpreußen. Der Anfang vom Ende der friedlichen Koexistenz?
LT pavadinimas: Ostdeutscher Heimatdienst ir plebiscitas Rytų Prūsijoje. Taikaus sugyvenimo pabaigos pradžia?

Anotacija
Nuožmus nacionalinis konfliktas dėl Rytų Prūsijos, kilęs tarp vokiečių ir lenkų po Pirmojo pasaulinio karo, iš esmės kontrastavo su ikikarine padėtimi šioje provincijoje. 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje nusprendus dviejose šios Vokietijos provincijos apygardose surengti gyventojų apklausą dėl jų politinės priklausomybės, plačios šių apskričių gyventojų masės turėjo išlaikyti bandymą dėl fundamentalaus jų politinės ir sykiu kultūrinės orientacijos pasirinkimo. Ligšioliniuose tyrimuose sutariama, kad 1920 m. plebiscitas daugiaetnei kaimynystei padarė negrįžtamą žalą. Nekyla abejonių, kad prie to smarkiai prisidėjo vadinamoji Ostdeutscher Heimatdienst organizacija. Straipsnyje keliami klausimai, kokios aplinkybės atvedė prie šios organizacijos steigimo, kas buvo pagrindiniai jos veikėjai ir kokį poveikį jie turėjo Rytų Prūsijos gyventojams.

Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Versalio sistema, vokiečių ir lenkų santykiai, propaganda, Ostdeutscher Heimatdienst.

Andrzej KOPICZKO
Die katholische Kirche in Memelland (1923–1939)
LT pavadinimas: Katalikų bažnyčia Klaipėdos krašte 1923–1939 metais

Anotacija
Evangelikų dominuojamą Klaipėdos kraštą 1923 m. įtraukus į Lietuvos Respublikos sudėtį, sprendėsi ir nevyraujančios šiame krašte konfesijos – katalikų, 1925 m. sudariusių 5 proc. krašto gyventojų, – institucinio pavaldumo klausimas. 1926 m. jie buvo atskirti nuo Varmijos vyskupijos ir įtraukti į naujai suformuotą Klaipėdos prelatūrą, pavaldžią Telšių vyskupijai. Taip Klaipėdos krašto katalikai buvo integruoti į bažnytines struktūras, kontroliuojamas iš Lietuvos, skirtingai nei evangelikai, likę Prūsijos evangelikų bažnyčios sudėtyje. Straipsnyje, remiantis daugiausia bažnytiniais dokumentais, pirmą kartą plačiau analizuojama Katalikų bažnyčios struktūra ir veikla Klaipėdos krašte šio regiono priklausymo Lietuvai (1923–1939) metais.

Pagrindiniai žodžiai: Katalikų bažnyčia, Klaipėdos kraštas, Klaipėdos prelatūra, lietuvių ir vokiečių santykiai.

Ilya DEMENTYEV
From ‘Ancient Slavialand’ to ‘Paradise Lost’: Rehabilitation of Cultural Heritage in Kaliningrad (late 1940s to early 1980s)
LT pavadinimas: Tarp „Nuo seniausių laikų slaviškos žemės“ ir „Prarastojo rojaus“: kultūrinio palikimo reabilitavimas Kaliningrade XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo dešimtmečio pradžioje

Anotacija
Straipsnyje apibūdinamas kelis dešimtmečius tęsęsis ikikarinio kultūros palikimo reabilitacijos procesas Kaliningrade. Šiaurinę buvusios Rytų Prūsijos dalį (Kenigsbergo (nuo 1946 m. Kaliningrado) sritį) prijungus prie TSRS ir įvykus iš esmės totaliai gyventojų kaitai, valdžia ėmėsi regioną sovietizuoti. Iš pradžių buvo draudžiama pažinti ikikarinę krašto praeitį, o Stalino laikų propaganda Kaliningrado srities kilmės mitą formavo besiremdama samprata, kad tai esanti „nuo seniausių laikų slavų žemė“. Nepaisant reikšmingų postūmių, įvykusių Rusijos ir kitų šalių istorikams tyrinėjant tarybinį periodą Kaliningrado srities istorijoje, pokario persikėlėlių adaptavimasis prie sociokultūrinio landšafto tebelieka menkai ištirta tema. Straipsnyje teigiama, kad ikikarinio (visų pirma vokiečių) kultūrinio palikimo reabilitacija vyko per visą tarybinę epochą, pamažu paverčiant iš pradžių svetimą aplinką sava. Galiausiai kaliningradiečių kultūrinėje atmintyje įvyko esminė permaina – nuo baimės dėl buvimo „tuščioje žemėje“ pereita prie „atminties ir troškimo“ suderinamumo – suvokimo, kad „prarastojo rojaus“ metafora, atskleidžianti buvusių Rytų Prūsijos gyventojų nostalgiją, apibūdina ir pačių kaliningradiečių jausmus gimtine jiems tapusiai žemei.

Pagrindiniai žodžiai: Kaliningrado sritis, kultūrinis palikimas, kultūrinė atmintis, erdvės pasisavinimas.

Andrzej SAKSON
Polnisches Ostpreußen – Depositär oder Nachfolger der deutschen Vergangenheit?
LT pavadinimas: Lenkiškoji Rytų Prūsija – vokiškosios praeities depozitas ar perėmėjas?

Anotacija
Politinės valdžios ir gyventojų pasikeitimas pietinėje Rytų Prūsijos dalyje, kuri 1945 m. atiteko Lenkijai, lėmė, kad vokiškosios regiono praeities ženklus šalinti ir regioną „polonizuoti“ pradėta iškart po karo. Autorius, straipsnyje aptaręs pokariui būdingas nuvokietinimo politikos, „vokiečių valdžios“ simbolių šalinimo, „vokiškosios dvasios“ eliminavimo ir naujųjų gyventojų prisitaikymo prie kultūrinio landšafto tendencijas, kelia klausimą, kaip pasikeitė šios teritorijos gyventojų santykis su „vokiškuoju“ palikimu ir „vokiškąja“ praeitimi po 1989-ųjų. Šis klausimas nagrinėjamas Lenkijoje vykusios intelektualų diskusijos, koks turi būti santykis su „vokiškuoju“ palikimu, kontekste. Į jį bandoma atsakyti remiantis Vakarų instituto 2001 m. vykdytų sociologinių tyrimų rezultatais.

Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Varmija ir Mozūrija, kultūros paveldas, santykis su „vokiškuoju“ palikimu.

Jörg HACKMANN
Die symbolische Aneignung historischer Räume im östlichen Preußen. Nationale und regionale Strategien
LT pavadinimas: Simbolinis istorinių erdvių pasisavinimas Rytinėje Prūsijoje. Nacionalinės ir regioninės strategijos

Anotacija
Straipsnyje aptariamos skirtingos pasisavinimo strategijos, taikytos tam pačiam istoriniam regionui – Rytų Prūsijai. Autorius, šio regiono simbolinio pasisavinimo pradžią datuodamas XIX a. pradžia, apžvelgia, kokias strategijas iš pradžių vokiečiai ir lenkai, o paskui ir lietuviai bei rusai taikė, paversdami Rytų Prūsiją ar atitinkamą jos dalį (Varmiją ir Mozūriją, Mažąją Lietuvą, Kaliningrado sritį) sava. Tai parodoma keliais laikotarpiais, pradedant situacija prieš 1914 metus, Pirmuoju pasauliniu karu, tarpukario periodu ir Antruoju pasauliniu karu, kai Rytų Prūsija dar egzistavo, baigiant pokariu bei pokyčiais po 1989-ųjų. Atskiriamos nacionalinės ir regioninės Rytų Prūsijos pasisavinimo strategijos, taip pat skirtingi šio proceso lygmenys – publicistinis (literatūrinis) ir praktinis.

Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, simbolinis pasisavinimas, pasisavinimo strategijos, daugiakultūriškumas, kultūriniai kontaktai.

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Julius ŽUKAS
On a Detail of Political Confrontation in the Territory of Memel in the 1930s
XX a. 4-ojo dešimtmečio politinės konfrontacijos Klaipėdos krašte fragmentas

RECENZIJOS

Alvydas NIKŽENTAITIS
Das ›Pruzzenland‹ als geteilte Erinnerungsregion. Konstruktion und Repräsentation eines europäischen Geschichtsraums in Deutschland, Polen, Litauen und Russland seit 1900 (Studien des Georg-Eckert-Instituts zur internationalen Bildungsmedienforschung, Bd. 135). Hrsg. von Stephanie ZLOCH, Izabela LEWANDOWSKA. Göttingen: V&R unipress, 2014. – 398 S. ISBN 978-3-8471-0266-3

Vasilijus SAFRONOVAS
PODEHL, Markus. Architektura Kaliningrada. Wie aus Königsberg Kaliningrad wurde (Materialen zur Kunst, Kultur und Geschichte Ostmitteleuropas, Bd. 1). Marburg: Verlag Herder-Institut, 2012. – 420 S. ISBN 978-3-87969-375-7

Vacys VAIVADA
Leonid Arbusow (1882–1951) und die Erforschung des mittelalterlichen Livland (Quellen und Studien zur baltischen Geschichte, Band 24). Hrsg. von Ilgvars MISĀNS, Klaus NEITMANN. Köln, Weimar, Wien: Böhlau Verlag, 2014. – 383 S. ISBN 978-3-412-22214-7

Vasilijus SAFRONOVAS
Books on the Baltic Region: The Construction of the Content of its History and the Deconstruction of its Concept
Geschichte, Politik und Kultur im Ostseeraum (The Baltic Sea Region: Northern Dimensions – European Perspectives, Bd. 12). Hrsg. von Jan HECKEL-STAMPEHL, Bernd HENNINGSEN. Berlin: Berliner Wissenschafts-Verlag, 2012. – 252 S. ISBN 978-3-8305-1768-9
GRZECHNIK, Marta. Regional Histories and Historical Regions. The Concept of the Baltic Sea Region in Polish and Swedish Historiographies (Geschichte, Erinnerung, Politik. Posener Studien zur Geschichts-, Kultur- und Politikwissenschaft, Bd. 3). Frankfurt am Main: Peter Lang, 2012. – 186 pp. ISBN 978-3-631-63172-0; ISSN 2191-3528

Arūnas BAUBLYS
Baltijos šalių evangelikų liuteronų bažnyčių istorijai skirta knyga
WITTRAM, Heinrich. Einblicke in die baltische Kirchengeschichte. Bewährungsproben in einer Ostseeregion (Dokumente aus Theologie und Kirche, Bd. 9). Rheinbach: CMZ Verlag, 2011. – 544 S. ISBN 978-3-87062-125-4

APŽVALGOS

Edvinas UBIS
Iš jūros į mirties pasaulį: kaip, kada ir kodėl gintaras atsirasdavo kapuose romėniškuoju laikotarpiu? Sigitos Bagužaitės-Talačkienės disertacijos Materialioji gintaro tradicija Vakarų Lietuvos kapinynuose su akmenų vainikais lyginamajame baltų kultūrų kontekste. Socialinis aspektas gynimo apžvalga

Miglė URBONAITĖ-UBĖ
Konfesinis Vilniaus žemėlapis viduramžiais arba kaip buvo sukurtas Vilniaus katalikų priemiesčio raidos modelis. Irmos Kaplūnaitės disertacijos Vilniaus miesto katalikiškoji dalis XIV–XVI amžiaus pradžioje gynimo apžvalga