Tomas 29

Mobility in the Eastern Baltics (15th–17th Centuries)
Mobilumas Rytų Baltijos regione (XV–XVII amžiai)

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXIX

Sudarė Dainius Elertas bendradarbiaudamas su Vasilijumi Safronovu ir Vaciu Vaivada

Klaipėda, 2014

Lietuvos, Vokietijos, Britanijos ir Lenkijos istorikai šiame serijos Acta Historica Universitatis Klaipedensis tome analizuoja įvairius judėjimo ir komunikacijos fenomenus rytų Baltijos regione ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Anglų ir lietuvių kalbomis skelbiamuose straipsniuose tiriama mentalinė, socialinė ir ekonominė mobilumo raiška. Christianizacijos ir reformacijos procesų kontekste nagrinėjamas idėjų ir pasaulėžiūrų judumas. Aiškinamasi, kaip konkrečių vietovių statusą keitė prekybos ir tranzito suaktyvėjimas. Tilžės ir Gdansko atvejais analizuojami šeimų ir giminių ryšiai kaip pagrindas socialiniam mobilumui. Šaltinių publikacijų skyrelyje publikuojami su Klaipėdos miestu susiję XVII šimtmečio dokumentai, atskleidžiantys komunikaciją su Baltijos regionu, ypač su tame regione XVII amžiuje dominavusia Švedija.

Sudarytojo žodis
PDF

Įvadas: Sit venia verbo
(įvado autorius Dainius Elertas)
PDF

Rafał KUBICKI
Remarks on the Process of Institutionalisation of Mendicant Orders and their Role in Pastoral Work Based on the Example of the Dominion of the Teutonic Order in Prussia from the 13th to the Early-16th Century
LT pavadinimas: Pastabos dėl elgetaujančiųjų ordinų institucionalizacijos ir jų vaidmens pastoralinėje veikloje: dominikonų Vokiečių ordino valdose Prūsijoje atvejis (XIII a. – XVI a. pradžia)

Anotacija ir visas tekstas

Elgetaujančių vienuolijų (dominikonų, pranciškonų konventualų, pranciškonų observantų, karmelitų, augustijonų) pastoracinės veiklos sąlygos ir aplinka Vokiečių ordino valdose Prūsijoje buvo skirtingos nei Vakarų Europoje. Naujai pastatytose pilyse, įkurtuose miestuose dominavo vokiškai ir lenkiškai kalbančios bendruomenės, o kaimo vietovėse – menkai susipažinę su krikščionybės pagrindais prūsai. Judant į valstybės rytinius ir šiaurinius pakraščius, parapinių bažnyčių tinklas menkėjo. Todėl čia elgetaujančios vienuolijos savo veiklą grindė kitokiu modeliu. Tiriant jo bruožus, nagrinėjami elgetaujančių vienuolijų kūrimosi Prūsijoje etapai, plėtra ir dinamika. Aiškinamasi, kaip buvo organizuotas aprūpinimas, kokia buvo palaikančioji terpė. Ypatingas dėmesys skiriamas elgetaujančių vienuolijų įtakai gilinant vietinių prūsų gyventojų tikėjimą rytinėje Vokiečių ordino valdų dalyje.
Pagrindiniai žodžiai: Vokiečių ordinas, Prūsija, elgetaujančios vienuolijos, dominikonai, christianizacija, prūsai, vienuoliai.

PDF

S. C. ROWELL
Church Court Records as Evidence for the Christianisation of Lithuanian Society in the Late-15th and Early-16th Century
LT pavadinimas: Bažnytinių teismų įrašai kaip XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos visuomenės krikščionėjimo proceso paliudijimai

Anotacija ir visas tekstas

Straipsnyje apžvelgiami Lietuvos socialinio ir religinio gyvenimo reiškiniai ilgajame penkioliktajame amžiuje, paliudyti Konsistorijos teismo įrašų Plocko, Gniezno, Lucko ir Krokuvos vyskupijose. Bažnytinio teismo įrašų dinamika dera su kitais katalikiškojo gyvenimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektais. Bažnyčių ir altorių statyba, kolektyvinis kunigų išlaikymas, altaristų pasirinkimas aukoti konkrečias mišias (Salve sancta Parens, Penkios Kristaus žaizdos, Septyni Dievo Motinos džiaugsmai), piligriminės kelionės, dalyvavimas procesijose, Švenčiausiojo Sakramento garbinimas, prašymų (suplikų) siuntimas į Romą dėl leidimo turėti nešiojamą altorėlį ar pasirinkti nuodėmklausį paskutiniaisiais XV a. dešimtmečiais tampa nusistovėjusia praktika. Plocko, Gniezno, Vilniaus ir Lucko vyskupijų Konsistorijos teismų nagrinėjamos bylos apima plačius socialinius sluoksnius ir sprendžia daugelį klausimų (ne vien santuokų problemas ar kunigų ginčus dėl beneficijų nuomos). Tačiau nerandame jokių duomenų, liudijančių pagonybės puoselėjimą, užgaulų pagonybės termino vartojimą ar pranešimus apie „pagoniškuosius“ ritualus (arba net liaudies papročius, vėliau „suteptus“ ideologinio teptuko). Lietuviškosios vyskupijos aiškiai integruotos į Lenkijos metropolijas (Gniezno ir kiek mažesniu mastu Lvovo).
Pagrindiniai žodžiai: Katalikų bažnyčia, Konsistorijos teismas, Gnieznas, Lietuva, Luckas, Lenkija.

PDF

Paweł KRAS
The Religious Policy of Sigismund I and Sigismund II Augustus in the Reformation Period: status quaestionis
LT pavadinimas: Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto religinė politika reformacijos laikotarpiu: status quaestionis

Anotacija ir visas tekstas

Straipsnyje tiriamas paskutinių Jogailaičių monarchų, Žygimanto Senojo (1506–1548) ir jos sūnaus Žygimanto Augusto (1548–1572) vaidmuo skatinant ir užtikrinant religinę taiką daugiakonfesinėje Respublikos visuomenėje. Autorius teigia, kad 1386–1572 m. Lenkijos sostą išlaikiusi Jogailaičių dinastija stipriai prisidėjo prie religinio pliuralizmo augimo Lenkijoje ir Lietuvoje, praskindama kelią tolerancijos mechanizmams, kurie religines grupes įgalino sugyventi kartu ir gerbti vienas kito religinius skirtumus. Autorius tiria Žygimanto Senojo XVI a. 3-iajame dešimtmetyje ir Žygimanto Augusto XVI a. 6-ajame dešimtmetyje paskelbtus įstatymus prieš eretikus. Šiuose dokumentuose abudu monarchai pareiškė ištikimybę Romos katalikų bažnyčiai, grasindami reformacijos sekėjams griežtomis bausmėmis. Šie dokumentai leidžia įsigilinti į Lenkijos karalių religinę politiką. Įstatymai prieš eretikus tebuvo dalis sudėtingesnės ir kompleksinės Jogailaičių karalių politikos, kuria siekta išlaikyti status quo daugiaetnėje ir daugiakonfesėje Respublikoje.
Pagrindiniai žodžiai: reformacija, Lenkija, religinė politika, konfesiniai santykiai.

PDF

Wioletta PAWLIKOWSKA-BUTTERWICK
Clergymen on the Move: Journeys by Vilnan Canons and Prelates in the 16th Century
LT pavadinimas: Dvasininkų judumas: Vilniaus kanauninkų ir prelatų kelionės XVI amžiuje

Anotacija ir visas tekstas

Ankstyvaisiais naujaisiais laikais mobilumas ir keliavimas buvo intelektinio elito gyvenimo sudėtinė dalis. Ne išimtis ir dvasininkai. Išvykimas kelionėn dažnai būdavo pasekmė tų funkcijų, kurias jie atlikdavo: atvykimas į galutinę kelionės vietą buvo pagrindinis tikslas. Piligrimų atveju buvo svarbūs tiek kelionės tikslas, tiek kelias, kuriuo keliauta. Pragyvenimo ieškanti keliaujanti dvasininkija jos vyresniesiems tapo disciplinos problema. Straipsnis paremtas duomenimis apie Vilniaus katedros kanauninkų ir prelatų keliones.
Pagrindiniai žodžiai: kelionės, katedrų kanauninkai, Vilnius, mobilumas, ankstyvieji naujieji laikai, Bažnyčios istorija.

PDF

Dainius ELERTAS
Kaip miestelis virto miestu: karčemų plėtra Tilžėje 1514–1552 metais

Anotacija ir visas tekstas

Straipsnyje analizuojamos sąsajos tarp tranzito infrastruktūros augimo ir Tilžės kaitos 1514–1552 m. Aptariama Tilžės vieta Gdansko, Karaliaučiaus, Kauno pirklijos konkurencinėje kovoje dėl prekių tranzito Nemunu. Atskleidžiama, kaip, naudojantis geopolitinėmis aplinkybėmis, Karaliaučiui pavyko įsitvirtinti ir pajungti Tilžę savo prekybos sistemai. Aiškinamasi, kodėl ir kaip Tilžė iš priešpilio gyvenvietės (Flecken) tapo pirmuoju Prūsijos kunigaikščio įkurtu miestu. Nagrinėjama Tilžės karčemų skaičiaus augimo dinamika, priklausomybė, jų savininkų tarnybiniai ir giminystės ryšiai. Atskleidžiama karčemų savininkų reikšmė ir vaidmuo Tilžei tampant miestu.
Pagrindiniai žodžiai: Prūsija, Tilžė, Nemunas, karčema, tranzitas, miestelis.

PDF

Ewa BOJARUNIEC
Social Advancement among Patrician Families in Gdańsk in the Late Middle Ages and the Early Modern Period as Exemplified by the Ferber Family
LT pavadinimas: Socialinis iškilimas Gdansko patriciate vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: Ferberių giminės pavyzdys

Anotacija ir visas tekstas

Gdansko patriciato branduolį sudarė ribotas giminių skaičius. Kai kurios jų sugebėjo sukaupti ir išlaikyti savo galią net tris šimtus metų. Būta įvairių patricijų giminių įsitvirtinimo ir statuso pabrėžimo visuomenėje būdų. Ferberių giminės iškilimo bei nobilitacijos istorija atskleidžia praktinę šių tikslų įgyvendinimo strategijos ir taktikos pusę. Kryptingai veikdami ir sėkmingai išnaudoję susiklosčiusias aplinkybes, Johanno Ferberio sūnūs pasiekė aukščiausių pareigybių regione: Maurice‘as tapo Varmijos vyskupu, o Eberhardas – labiausiai pasižymėjusiu Gdansko burmistru. 1515 m. giminė buvo nobilituota Lenkijos karaliaus Žygimanto I ir Šv. Romos imperatoriaus Maximiliano I. Tai tapo įmanoma ne tik dėl priklausymo ekonominiam krašto elitui, bet ir subūrus stiprią palaikančią aplinką. Straipsnyje siekiama išryškinti šią aplinką nagrinėjant Ferberių giminystės, socialinius, tarnybos ryšius XV–XVI a. prieš nobilitaciją ir po jos.
Pagrindiniai žodžiai: Gdanskas, Ferberių giminė, patricijai, kilmingųjų giminės, socialinis iškilimas.

PDF

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Axel E. WALTER
Simon Dach der Ältere – Bemerkungen zur Familie des Dichters Simon Dach (des Jüngeren) in Memel/Klaipėda. Mit einer Edition von drei Briefen des älteren Dach an den schwedischen Reichskanzler Axel Oxenstierna
PDF

Dainius ELERTAS
1678 metai viešosios informacijos rate: kelios naujienlaiškių žinutės apie Klaipėdą
PDF

RECENZIJOS

Marius ŠČAVINSKAS
Knyga apie pamirštus kryžininkus
GŁADYSZ, Mikołaj. The Forgotten Crusaders: Poland and the Crusader Movement in the Twelfth and Thirteenth Centuries (The Northern World: North Europe and the Baltic c. 400–1700 A.D. Peoples, Economies and Cultures, Vol. 56). Leiden and Boston: Brill, 2012 – xxvi+433 pp. ISBN 978-90-04-18551-7; ISSN 1569-1462
PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
Migration und Kulturtransfer im Ostseeraum während der Frühen Neuzeit (Acta Bibliothecae Regiae Stockholmiensis, 80). Hrsg. von Otfried CZAIKA, Heinrich HOLZE. Stockholm: Kungliga biblioteket, 2012. – 237 S. ISBN 978-91-7000-276-2
PDF

Valda KĻAVA
Preussen und Livland im Zeichen der Reformation (Tagungsberichte der Historischen Kommission für Ost- und Westpreussische Landesforschung, Bd. 28). Hrsg. von Arno MENTZEL-REUTERS, Klaus NEITMANN. Osnabrück: fibre, 2014. – 366 S. ISBN 978-3-938400-99-9
PDF

Gvido STRAUBE
WAHRMANN, Carl Christian. Kommunikation der Pest. Seestädte des Ostseeraums und die Bedrohung durch die Seuche 1708-1713 (Historische Forschungen, Bd. 98). Berlin: Duncker & Humblot Verlag, 2012 – 393 S. ISBN 978-3-428-13881-4
PDF

Jānis ĶERUSS
Menschen in Bewegung: Migration und Deportation aus dem Baltikum zwischen 1850 und 1950 (Nordost-Archiv, N.F. Bd. XIX/2010). Hrsg. von Detlef HENNING. Lüneburg: Nordost-Institut, 2010. – 371 S. ISSN 0029-1595
PDF

Dovilė BATAITYTĖ
Tourismus im Ostseeraum = Tourism in the Baltic Region (Nordost-Archiv, N.F. Bd. XX/2011). Hrsg. von Karsten BRÜGGEMANN. Lüneburg: Nordost-Institut, 2012. – 403 S. ISSN 0029-1595
PDF

APŽVALGOS

Dovilė BATAITYTĖ
Apie sunkumus, kurie buvo įveikti: Dovilės Troskovaitės disertacijos gynimo apžvalga
PDF

Manvydas VITKŪNAS
Šarvų tyrimuose – didžiulis žingsnis pirmyn. Pauliaus Bugio disertacijos „Šarvuotė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII a. antrojoje pusėje – XVI a. viduryje (archeologijos duomenimis)“ gynimo apžvalga
PDF