Tomas 28

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXVIIIParamilitarism in the Eastern Baltics, 1918–1940: Cases Studies and Comparisons
Paramilitarizmas Rytų Baltijos regione 1918–1940: atvejo studijos ir lyginimai

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. XXVIII

Sudarytojai: Vytautas Jokubauskas, Vasilijus Safronovas, Vygantas Vareikis

Klaipėda, 2014


Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos istorikai šiame serijos Acta Historica Universitatis Klaipedensis tome analizuoja paramilitarizmo raišką Rytų Baltijos regione tarpukariu. Tas reiškinys rinkinyje pristatomas per kelis pjūvius. Keliamas klausimas, kokiu būdu į regioną atėjo savanoriškų piliečių savigynos organizacijų formavimosi idėja. Analizuojama paramilitarinių būrių organizavimosi Lietuvoje ir Latvijoje stadija. Siekiama atskleisti Lietuvos, Latvijos ir Estijos paramilitarinių organizacijų vaidmenį skleidžiant nacionalizmo ideologiją, tarnaujant autoritarinių režimų interesams ir palaikant atitinkamus ideologinius įvaizdžius. Didžioji straipsnių dalis skirta Lietuvos šaulių sąjungos, Estijos Kaitseliit ir Lenkijos Związek Strzelecki organizacinei struktūrai, vaidmeniui atitinkamų valstybių gynybos sistemose ir visuomenėse nagrinėti.


Sudarytojo žodis
PDF

ĮVADAS
(įvado autorius Vygantas Vareikis)
PDF

1. IDEOLOGINĖS PARAMILITARIZMO IŠTAKOS

Vygantas VAREIKIS
Bandymas apčiuopti šaknis: ideologinės Lietuvos šaulių sąjungos ištakos

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje analizuojamos lenkų karo teoretikų (Karolio Bohumilo Stolzmanno, Piotro Wysockio, Henryko Kamienskio, Ludwiko Mieroslawskio ir kt.) XIX a. suformuotos partizaninio karo teorijos, nagrinėjama Lenkijos paramilitarizmo istorija, Lietuvos šaulių sąjungos istorinės ištakos ir ideologinių nuostatų formavimasis, atsižvelgiant į giminingų organizacijų Vidurio rytų Europoje (Sokol, Suojeluskunta) patirtį, Lietuvos šaulių sąjungos sąsajos su XIX–XX a. pradžioje susiformavusiais paramilitariniais judėjimais.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Lietuvos šaulių sąjunga, Sokol, Suojeluskunta, ideologija.

PDF

2. PARAMILITARIZMO ORGANIZAVIMOSI STADIJA

Tomas BALKELIS
From Defence to Revolution: Lithuanian Paramilitary Groups in 1918 and 1919
LT pavadinimas: Lietuviški paramilitariniai būriai: nuo savigynos iki revoliucijos, 1918–1919 m.

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp Pirmojo pasaulinio karo sukeltos smurto bangos ir pokariu Lietuvoje vykusio konflikto. Autorius tyrinėja kelias paramilitarines lietuvių grupuotes, susikūrusias žlugus okupaciniam vokiečių režimui, bolševikams skverbiantis į kraštą ir prasidėjus ginkluotoms kovoms dėl valdžios. Aptariama šių grupuočių kilmė, motyvacija kautis ir vaidmenys kuriant vietos bendruomenes, tautą bei valstybę. Autorius teigia, kad šios pusiau karinės struktūros prisidėjo prie krašto gyvenimo militarizavimo. Jos susiformavo Lietuvos periferijose, o joms vadovavo buvę karo veteranai, kurie elgėsi kaip vietinės reikšmės karo vadai. Šios grupuotės ne tik reguliavo ekonominį bendruomenių gyvenimą, užtikrino jų saugumą, bet kartais imdavosi teroro prieš tuos jų narius, kurie buvo laikomi žalingais elementais. Dažnai jos veikė nepriklausomai nuo Lietuvos ar bolševikų valdžios ir kurį laiką kontroliavo atskirus šalies regionus. Tačiau valstybė su jais dalijosi legalios prievartos monopoliu tik tol, kol jos išlikimui reikėjo mobilizuoti visus ekonominius ir žmogiškuosius išteklius.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, revoliucija, tautokūra, teroras, karo veteranai, pabėgėliai.

PDF

Ēriks JĒKABSONS
Latvijos ginkluotųjų pajėgų partizanų daliniai 1919 metais

Anotacija ir visas tekstas
Remiantis Latvijos valstybės archyvo dokumentais, straipsnyje analizuojamos Latvijos Nepriklausomybės karų metu vykusios ginkluotos kovos su sovietų valdžia Vidžemėje, Šiaurės Latgaloje ir Sėloje, į kurias organizuotai ir savanoriškai įsitraukė vietos gyventojai. Aptariama, kaip ginkluotos partizanų grupės, 1919 m. veikusios Vidžemėje ir Šiaurės Latgaloje, tapo rimta kliūtimi įsitvirtinti sovietų valdžiai, tautinių mažumų dalyvavimas partizanų būriuose, partizaninės kovos veiksmų specifika. Analizuojamas latvių partizanų bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomenės dalimis ir jų vaidmuo išstumiant Sovietų Latvijos karinius dalinius iš šalies teritorijos.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, partizaninė kova, Latvijos kariuomenė, Latvijos išlaisvinimo karai.

PDF

3. PARAMILITARINĖ ORGANIZACIJA KAIP SOCIALINIS JUNGINYS IR VALSTYBINIS INSTRUMENTAS. LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS PAVYZDYS

Vytautas JOKUBAUSKAS
Lietuvos šauliai tarpukariu: lietuviai, katalikai, visuomenės elitas

Anotacija ir visas tekstas
Vykstant Lietuvos Nepriklausomybės kovoms provincijoje pradėjo burtis savigynos, partizanų būriai, kurie kovojo su plėšikaujančiomis gaujomis, su sovietų ir bermontininkų pajėgomis. 1919 m. Kauno inteligentija ir valstybės tarnautojai susibūrė į sportinę, karinę partizanų organizaciją, pavadindami ją Lietuvos šaulių sąjunga, į organizaciją buvo priimami ne tik nauji žmonės, bet ir tie, kurie realiai Šiaurės rytų Lietuvoje kovojo partizanų būriuose. Taip LŠS gretos sparčiai augo, o ši nauja paramilitarinė organizacija suvaidino svarbų vaidmenį kovojant dėl Lietuvos valstybingumo. Straipsnyje keliami istoriografijoje iki šiol menkai aptarti LŠS dydžio ir struktūros klausimai. Organizacija analizuojama trimis pjūviais: 1) siekiama nustatyti, kaip kito šaulių skaičius tarpukariu, kiek asmenų skirtingais periodais priklausė LŠS ir kiek tokių galėjo būti per visą tarpukarį; 2) analizuojama šaulių tautinė, religinė ir socialinė sudėtis, nusakant „šaulio socialinį portretą“; 3) nagrinėjama Sąjungos vidinė struktūra, kokia dalis šaulių buvo atsargos kariai ir rikiuotės šauliai.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Lietuvos šaulių sąjunga, paramilitarinė organizacinė struktūra, socialinė sudėtis, tautinė sudėtis.

PDF

Mindaugas NEFAS
Lietuvos šaulių sąjungos ryšiai su išeivija JAV: Antano Žmuidzinavičiaus atvejis

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos šaulių sąjungos ryšiai su lietuvių išeiviais JAV, užmegzti pačioje LŠS veiklos pradžioje. Šiame tyrime siekiama atskleisti LŠS planus dėl tolesnio bendradarbiavimo su Amerikos lietuviais, aukų rinkimo specifiką, Lietuvos šaulių siekį sustiprinti materialinę bazę naudojantis JAV lietuvių finansine parama, tiriama kontroversiška LŠS atstovo Amerikoje lietuvių dailininko A. Žmuidzinavičiaus aukų rinkimo misija JAV 1922–1923 m. Straipsnyje, remiantis nepublikuotais archyviniais dokumentais, atkreipiamas dėmesys į A. Žmuidzinavičiaus misijos organizavimo ir vykdymo aplinkybes, įtarimus ir tyrimus dėl aukų rinkimo skaidrumo.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Lietuvos šaulių sąjunga, santykiai tarp Lietuvos ir lietuvių diasporos, lėšų rinkimo akcijos, skaidrumo tyrimai.

PDF

Jonas VAIČENONIS
Lietuvos šaulių sąjungos integracijos į valstybės gynybos sistemą XX a. 3–4-uoju dešimtmečiais proceso bruožai

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje siekiama pažvelgti į Lietuvos šaulių sąjungos integravimo į valstybės gynybos sistemą procesą XX a. 3–4-uoju dešimtmečiais. Remiantis įvairia archyvine medžiaga, kartu ir moksline literatūra, aptariami esminiai šio proceso bruožai, bandomos nustatyti jo ribos. Analizuojant valstybės karinės vadovybės ir Lietuvos šaulių sąjungos ryšius, atskleidžiami atskiri šaulių sąveikos su kariuomene elementai. Tyrime, kiek leidžia esama šaltinių ir literatūros bazė, yra įvertinamas nagrinėjamo proceso regioninis kontekstas pristatant aptariamo laikotarpio analogiškų šauliams paramilitarinių organizacijų situaciją Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lenkijoje.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos karinė gynyba.

PDF

Simonas STRELCOVAS
Šaulių naudojimo krašto gynybai vizija, remiantis 1940 m. nurodymais ir planais

Anotacija ir visas tekstas
Prasidėjęs 1939 m. karas pakeitė geopolitinę situaciją Baltijos regione. Lenkijai praradus valstybingumą, o Sovietų Sąjungai priartėjus prie Lietuvos sienų, keitėsi ir Lietuvos gynybos koncepcija. Dar 1935 m. Lietuvoje prasidėjusios kariuomenės reformos iš pagrindų pakeitė požiūrį į krašto gynybą. Tuomet buvo pradėta deklaruoti vizija, kad kiekvienas pilietis yra savo krašto gynėjas. Sustiprinus pasienio apsaugą, buvo parengti mobilizaciniai planai, o Lietuvos gynybos planuose buvo atsigręžta į Šaulių sąjungą. 1939 m. pasirašius savitarpio pagalbos sutartį su Sovietų Sąjunga, Lietuvoje atsidūrė 20 tūkst. sovietinių karių. Atsižvelgiant į naujai susiklosčiusias geopolitines aplinkybes, buvo pradėtas detalus krašto gynybos koncepcijos pertvarkymas. Straipsnyje analizuojamos 1940 m. pavasarį parengtos mobilizacijos direktyvos, Šaulių sąjungos mobilizacinis planas ir šaulių naudojimo krašto gynybai planai.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Lietuvos šaulių sąjunga, pasienio apsauga, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos karinė gynyba.

PDF

4. PARAMILITARINĖ ORGANIZACIJA KAIP SOCIALINIS JUNGINYS IR VALSTYBINIS INSTRUMENTAS. KITI PAVYZDŽIAI

Waldemar REZMER
Lenkijos šaulių sąjungos struktūra 1919–1939 metais

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje aptariama nuo 1919 m. Lenkijoje veikusios Šaulių sąjungos (Związek Strzelecki) istorija, pasakojimą baigiant 1939 m. Pristatomos organizacijos įkūrimo aplinkybės, atskleidžiamos jos sąsajos su Lenkijos kariuomene, pateikiamos ir pristatomos pagrindinės veiklos kryptys, aptariama organizacinė struktūra ir valdymo principai, personalas, propagandinė veikla bei narių sudėtis ir skaičiaus dinamika.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Związek Strzelecki, paramilitarinė organizacinė struktūra, Lenkijos kariuomenė, karinis rengimas.

PDF

Urmas SALO
Kaitseliit vaidmuo Estijos gynybos sistemoje 1918–1940 metais

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje analizuojamas savanoriškos savigynos organizacijos Kaitseliit (Gynybos sąjunga) vaidmuo Estijos gynyboje Išsivadavimo karo metu ir taikos laikotarpiu iki 1940 m., daugiausia dėmesio skiriant 4-ajam dešimtmečiui. Pateikiama istoriografijos apžvalga, atskleidžiamas Kaitseliit susikūrimas 1918 m., jo reikšmė Išsivadavimo kare, po šio karo pasireiškęs organizacijos veiklos aktyvumo mažėjimo laikotarpis ir Kaitseliit atsikūrimas bei vystymasis 3–4-uoju dešimtmečiais. Autorius apžvelgia organizacijos uždavinius, narystės, struktūros, valdymo, ginkluotės klausimus, taip pat Kaitseliit ir jo dalinių naudojimą Estijos karinėje gynyboje bei vidiniuose mokymuose. Straipsnyje stengiamasi atsakyti į klausimą, kaip vystėsi Kaitseliit vaidmuo Estijos nacionalinėje gynyboje.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Kaitseliit, paramilitarinė organizacinė struktūra, Estijos karinė gynyba, karinis rengimas.

PDF

5. PARAMILITARIZMAS, NACIONALIZMAS IR SANTYKIS SU „KITAIS“

Hektoras VITKUS
Sąjungininkai ir (ar) priešai: tautinių mažumų įvaizdžiai Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit ideologijose

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje analizuojama tautinių mažumų įvaizdžių sampratos problema Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit ideologijose, siekiant ištirti, kokie veiksniai lėmė tautinių mažumų įvaizdžių kokybinius pokyčius skirtingais minėtų paramilitarinių organizacijų veiklos periodais. Taip pat analizuojamos galimos tautinių mažumų įvaizdžių funkcijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos šaulių ideologijose. Tyrime remiamasi nuostata, kad Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit organizacijų ideologijose tautinių mažumų įvaizdžių formavimas(is) skirtingais minėtų paramilitarinių organizacijų veiklos (Nepriklausomybės kovų, parlamentinės sistemos kūrimo, autoritarinių perversmų ir prezidentinės valdžios, valstybių politinės krizės) periodais buvo nulemtas tautinių grupių priskyrimo sąlyginėms sąjungininkų ir priešų kategorijoms praktikos ir tautinių mažumų skirstymo į „patikimųjų“ ir „nepatikimųjų“ grupes politikos.
Pagrindiniai žodžiai: paramilitarizmas, Lietuvos šaulių sąjunga, Aizsargi, Kaitseliit, ideologija, tautinių mažumų įvaizdžiai.

PDF

KNYGŲ RECENZIJOS

Vasilijus SAFRONOVAS
A Very Promising Title … but Non-Complying Content
KOCH, Jörg. Von Helden und Opfern. Kulturgeschichte des deutschen Kriegsgedenkens. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 2013. – 204 S. ISBN 978-3-534-73116-9
PDF

Valdas RAKUTIS
Lietuvos husarų istorijai skirtas leidinys
AIRINI, Vidmantas. Pro Deo et Patria: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės husarai 1500–1673. Abiejų Tautų Respublikos husarų ginkluotė Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Kaunas, 2013. – 240 p. ISBN 978-9986-418-87-0
PDF

Vytautas JOKUBAUSKAS
Trijų autorių per trejus metus parašytos trys naujos trijų Lietuvos kariuomenės dalinių istorijos
SURGAILIS, Gintautas. Pirmasis pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas. Vilnius: Vytauto Didžiojo karo muziejus; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2011. – 304 p. ISBN 978-609-412-011-4
RAKUTIS, Valdas; VAIČENONIS, Jonas. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono istorija: Lietuvos pėstija XIV–XXI a. pr. (II pulko ir Algirdo MPB istorija). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2012. – 194 p. ISBN 978-609-8074-00-0
SURGAILIS, Gintautas. Trečiasis pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2013. – 192 p. ISBN 978-609-8074-13-0
PDF

Darius JUODIS
Pavykusi ar nepavykusi mobilizacija į Raudonąją armiją?
TININIS, Vytautas. Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2014. – 310, [1] p., [16] iliustr. lap. ISBN 978-609-8037-36-4
PDF

Hektoras VITKUS
Kitoks požiūris į Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje
WESTERHOFF, Christian. Zwangsarbeit im Ersten Weltkrieg. Deutsche Arbeitskräftepolitik im besetzten Polen und Litauen 1914–1918 (Studien zur Historischen Migrationsforschung, Bd. 25). Paderborn: Ferdinand Schöningh Verlag, 2012. – 377 S. ISBN 978-3-506-77335-7
PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
The First World War Agent Juozas Gabrys, Newly Speaking to an International Audience after a Hundred Years
Auf Wache für die Nation. Erinnerungen. Der Weltkriegsagent Juozas Gabrys berichtet (1911-1918). Hrsg. von Eberhard DEMM, Christina NIKOLAJEW, unter Mitwirkung von Nathalie CHAMBA. Frankfurt a. M.: Peter Lang, 2013. – 399 S. ISBN 978-3-631-64451-5
PDF

Vygantas VAREIKIS
An Attempt by Thirteen Authors to Answer the Question what Lithuanian Jews were (and are)
Lietuvos žydai: istorinė studija. Sud. Vladas SIRUTAVIČIUS, Darius STALIŪNAS, Jurgita ŠIAUČIŪNAITĖ-VERBICKIENĖ. Vilnius: Baltos lankos, 2012. – 568 p. ISBN 978-9955-23-634-4
PDF

APŽVALGOS

Vygantas VAREIKIS, Vytautas JOKUBAUSKAS
Research into Military History: Its Status and Prospects in Lithuania
PDF