Tomas 26

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 26Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos
Cultural Innovations of the Epoch of Kristijonas Donelaitis

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXVI

Sudarytoja Silva Pocytė

Klaipėda, 2013


ĮVADAS
(įvado autorė Silva Pocytė)
PDF

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Prūsijos Lietuva Prūsijos istorijos kontrastų fone

Anotacija ir visas tekstas
Kristijono Donelaičio kūrybinis palikimas mūsų dėmesį fokusuoja į Prūsijos Lietuvą kaip į etnokultūrinį regioną, davusį poetui svarbių kūrybinių impulsų, bet taip pat Donelaitis asocijuojasi ir su Prūsijos karalyste kaip jo asmenybę, pasaulėžiūros kontūrus, valstybinę savimonę formavusia erdve. Siekiant geriau suvokti Kristijono Donelaičio kūrybą – svarbų lietuvių kultūros paveldo klodą – prasminga paanalizuoti modernias Prūsijos istorijos traktuotes ir šiame kontekste išryškėjantį kai kurių Prūsijos Lietuvos istorijos aspektų stereotipinį interpretavimą XX a. lietuvių istoriografijoje, aktualų iki šiol. Straipsnyje analizuojamas šių dienų tyrėjų akcentuojamas Prūsijos istorijos esminis bruožas – kontrasto dvasia: besikeičiantys modernumo ir regreso periodai, neva nulėmę vokiečių istorijos „ypatingąjį kelią“ – Sonderweg, atvedusį į nacionalsocializmo įsigalėjimą 1933 metais. Be to, išryškinama šio kontrasto, kaip dominuojančio motyvo Didžiajame istorijos pasakojime (Meistererzählung), kuris turi didelę įtaką kolektyvinei atminčiai, problema ir šios problemos refleksija Prūsijos Lietuvos istorijos tyrimų lauke.
Pagrindiniai žodžiai: Prūsijos Lietuva, Prūsijos karalystė, Donelaitis, kontrastas, Sonderweg, stereotipai.

PDF

Alina KUZBORSKA
Kristijono Donelaičio kūrybos europietiškosios ištakos

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje nagrinėjamos Kristijono Donelaičio kūrybos sąsajos su Europos literatūros ištakomis, visų pirma su antikine literatūra (Vergilijus ir Hesiodas). Sisteminė „Metų“ žanro referencija leidžia padaryti prielaidą, kad iš Rytų Prūsijos kilęs lietuvių literatūros klasikas per savo išsilavinimą Karaliaučiaus universitete, visą gyvenimą praleidęs heterogeninėje aplinkoje Prūsijos Lietuvoje, parašė kūrinį inspiruodamasis antikinių didaktinių idilių pavyzdžiais. Vergilijų Donelaitis minėjo ir citavo savo vokiečių kalba parašytame laiške, Hesiodo „Erga“ galėjo skaityti ir nagrinėti studijų metais. „Metų“ bei „Darbų ir dienų“ sugretinimas rodo bendrus abiejų poetų klodus: be struktūros ir žanro santykių, semantiniame lygmenyje yra daug sąsajų, intertekstualiai tematizuojančių gamtos, laiko, darbo bei religijos kategorijas.
Pagrindiniai žodžiai: Švietimo epocha, intertekstualumas, antikinės idilės žanras, didaktinė poema, gamtos ir laiko kategorijos.

PDF

Žavinta SIDABRAITĖ
„Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro“, arba kaip menka tampa didžiu

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariamas sąmoningas Kristijono Donelaičio apsisprendimas tapti lietuviškos kaimo bendruomenės kunigu, rūpintis parapijiečių tikėjimu ir dora. Švietėjiška poeto laikysena didele dalimi nulėmė ir jo poetinio pašaukimo raišką. Pripažinęs kiekvieno Aukščiausiąja valia sukurto pasaulio elemento svarbą, Donelaitis sąmoningai nukreipė akis į „mažus“ dalykus ar „žemiausias“ substancijas. Sąmoningai pasirinko kūrybą apie labiausiai beteisį, labiausiai atsilikusį didžiausio Prūsijos užkampio valstietį būrą. Apie jį ir jam. Benykstančia mažumos kalba. Galima kelti klausimą, ar šis kraštutinai konservatyvaus, „mažiausio“ Prūsijos Karalystėje adresato pasirinkimas paradoksaliai nelėmė Donelaičio kūrybos modernumo to meto Europos poezijos kontekste? Pažeidęs tuomet galiojusias estetikos normas, Donelaitis staiga įsiveržė į geriausių Europos poetų tarpą ir ne tik tapo vienu iš jų, bet ir toli juos pralenkė. Europos mastu niekam nežinomas, silpno balso, silpnos sveikatos Prūsijos provincijos kaimo kunigas akimirką tapo bene didžiausiu Europos poetu. Akimirką, nes Europa apie jį tąkart taip nieko ir nesužinojo. Bet jis liko didelis mums, mūsų mažos, mažėjančios, išvažinėjančios tautos atstovams. Liko, kad primintų tikrąsias gyvenimo vertes ir vertybes.
Pagrindiniai žodžiai: Kristijonas Donelaitis, Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas, Christianas Wolffas, Apšvieta, pašaukimas, poetas, poetinė kūryba, būras, gamta.

PDF

Arūnas BAUBLYS
Kristijono Donelaičio epochos politiniai ir dvasiniai bruožai

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariami Kristijono Donelaičio epochos politiniai ir dvasiniai bruožai, kurie turėjo įtakos pasaulietinės lietuvių literatūros pradininko formavimuisi ir jo kūrybos turiniui. Akcentuojama politinių ir dvasinių reformų reikšmė Prūsijos lietuvių etnoso kalbos bei kultūros išsaugojimui per Bažnyčią ir mokyklą ir atkreipiamas dėmesys, kad valstybės modernizavimas palankiai atsiliepė tautinių mažumų kalbinei bei švietimo būklei, dėl kurios ir Apšvietos laikotarpio intelektualai atkreipė dėmesį į lietuvių etnoso kultūrinę ir kalbinę padėtį.
Pagrindiniai žodžiai: Kristijonas Donelaitis, epocha, dvasinis gyvenimas, politika.

PDF

Kęstutis DAUGIRDAS
Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetas Donelaičio studijų metais

Anotacija ir visas tekstas
 Donelaitis Karaliaučiaus universitete studijavo tuo metu, kai Teologijos fakultete ėmė ryškėti struktūros ir personalo pokyčių pasekmės. Vykdant Frydricho Vilhelmo I propietistinę personalo politiką, į laisvas vietas katedrose buvo skiriami šios krypties atstovai, kurie nuo 1733 m. sudarė profesorių kolegijos daugumą. Labai tikėtina, kad Donelaitis su profesoriais Šulcu, Kypke, Saltheniumi ir Arnoldu bendravo daug artimiau nei su jų priešininkais Kvantu, Langhanzenu ir Lyzijumi, juolab kad nuo 1736 m. vasaros Kvantas nebeprivalėjo reguliariai skaityti paskaitų. Nepaisant bažnytinės bei aukštųjų mokyklų politikos universitete ir jo aplinkoje sukeltų neramumų, kilusių įgyvendinant reformas, tarp septynių katedros vedėjų, ryškių teologinių skirtumų nebūta – visi jie atstovavo tradicinei liuteronybei. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į jų filosofinių pažiūrų specifiką. Kitaip nei Halės universiteto pietistai ir Kvantas bei Langhanzenas, Šulcas pirmasis pasisakė už liuteronų teologijos, pietistų praxis pietatis akcentavimo ir Volfo (Wolff) propaguotos cultura intellectus sintezę. Šulco pastangas sukurti racionalųjį pietizmą, turintį ryškių sąsajų su Volfo filosofija ne tik metodiniu požiūriu, bet ir proto bei tikėjimo santykio subalansavimu, ypač rėmė Arnoldas.
Pagrindiniai žodžiai: Karaliaučius, Teologijos fakultetas, pietizmas, praxis pietatis, cultura intellectus.

PDF

Axel E. WALTER
Karaliaučiaus bibliotekų aplinka Donelaičio laikais. Rinkinių likimas po 1945 metų

Anotacija ir visas tekstas
 Šis straipsnis yra indėlis į intelektualiosios Kristijono Donelaičio biografijos tyrimus. Darbo tikslas – aptarti XVIII a. vidurio Karaliaučiaus bibliotekų aplinką ne tik kaip institucines, bet ir kaip intelektualiąsias Donelaičio studijų sąlygas, kurias būtina analizuoti nuodugniau, nei tai buvo daroma iki šiol. Pirmojoje straipsnio dalyje reziumuojamos Lietuvos, Vokietijos ir Rusijos mokslininkų pastangos po 1945 m. išgelbėti ir rekonstruoti per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintus Karaliaučiaus bibliotekų fondus. Antrojoje dalyje pateikiama senojo Karaliaučiaus bibliotekų aplinka kaip komunikacinių galimybių erdvė, kurioje studentas Donelaitis galėjo rasti pagrindinę literatūrą. Iš šio konteksto kyla ir kitas klausimas, apie kurį straipsnyje tik užsimenama: be „viešųjų“ bibliotekų, Karaliaučiuje buvo dar ir daugybė asmeninių rinkinių. Keletas jų priklausė teologijos profesoriams, kurių paskaitas lankė Donelaitis. Todėl pagrįstai galima iškelti klausimą apie Karaliaučiuje dirbusių mokslininkų įtaką Donelaičiui studijų metais.
Pagrindiniai žodžiai: bibliotekos istorija, skaitybos tyrimai, Donelaičio biografija, Karaliaučius.

PDF

Guido MICHELINI
Prūsijos Lietuvos giesmynai Donelaičio laikais

Anotacija ir visas tekstas
 Prūsijos Lietuvoje gimęs ir gyvenęs Kristijonas Donelaitis (1714–1780) buvo liuteronų kunigas, todėl nenuostabu, kad jo Metuose – kaip seniai pastebėta – atsiskleidžia tais laikais Prūsijoje vyravusi liuteronų ideologija. Iki šiol nepakankamai ištyrinėti Donelaičio kūrybos ryšiai su tuometiniais Prūsų Lietuvos giesmynais, nors juose išspausdinti aukšto meninio lygio tekstai, daugiausia išversti iš vokiškų originalų, turėjo prisidėti prie brandžios poetinės išraiškos, kurią jis parodė rašydamas savo poemą, laikytiną pirmuoju lietuvių grožinės literatūros šedevru. Šis klausimas iškeltas žinomoje L. Gineičio monografijoje Kristijonas Donelaitis ir jo epocha, tačiau nenustatant, per kokius konkrečius giesmynus Donelaitis galėjo susipažinti su jo poetinę vaizduotę veikusiomis bažnytinėmis giesmėmis: tai yra suprantamas dalykas, nes tarybinio režimo sąlygomis keli itin svarbūs užsienyje saugomi giesmynai buvo nežinomi ar sunkiai prieinami lietuvių mokslininkams.
Pagrindiniai žodžiai: Prūsijos Lietuva, Liuteronų bažnyčia, giesmynai, bažnytinės giesmės, verstinė literatūra.

PDF

Daiva KŠANIENĖ
Muzikinis gyvenimas Rytų Prūsijoje Kristijono Donelaičio laikais (XVIII a.)

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjama XVIII a. Rytų Prūsijos muzikinė kultūra įvairiomis jos raiškos formomis. Švietimo epocha suteikė naujų impulsų šio krašto kultūros augimui. Vystėsi protestantiškojo liuteroniškojo giedojimo, plėtojosi evangeliškų surinkimų tradicijos. Didžiulę reikšmę krašto kultūrai turėjo Karaliaučiaus universitetas. XVIII a. gimė Rytprūsių kompozicinė mokykla, pasižymėjusi talentingais kompozitoriais; pradėjo formuotis įvairūs instrumentinio ansamblinio ir solinio muzikavimo būdai, populiarėjo namų muzikavimo papročiai; didžiuosiuose miestuose atsirado pirmieji muzikiniai teatrai. Šiame kontekste brendo ir ugdėsi K. Donelaičio asmenybė ir jo kultūrinės veiklos pobūdis.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Prūsijos Lietuva, Reformacija, protestantizmas, liuteroniška giesmė, giedojimas, giesmynai, daina, muzika, kompozitorius, Karaliaučius, universitetas, teatras.

PDF

Bernhart JÄHNIG
Evangelikų ištrėmimas iš Zalcburgo ir jų priėmimas bei apgyvendinimas Prūsijoje

Anotacija ir visas tekstas
 Dar XVIII a. Zalcburgo arkivyskupas Firmianas savo įtakos zonoje siekė įtvirtinti kontrreformaciją. Nesulaukęs valstiečių paramos, 1731–1732 m. jis maždaug 20 000 vietos gyventojų jėga privertė palikti Zalcburgo arkivyskupiją. Pirmiausia tai užprotestavo Imperijos evangeliškieji luomai. Tuomet Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I pakvietė iš tėvynės išvarytus zalcburgiečius atvykti į jo karalystę. Apie 16 000 išvarytųjų kvietimą priėmė ir, stebint visuomenei, per Berlyną atvyko į vėliau Rytų Prūsija pavadintą kraštą. XVIII a. pr. dėl bado ir ypač Didžiojo maro buvusi Prūsijos hercogystė neteko maždaug trečdalio gyventojų, o ypač nukentėjo rytinė šalies dalis. Karaliui Frydrichui Vilhelmui I, vykdančiam šalies ištuštėjusių teritorijų apgyvendinimo programą, galimybė priimti tėvynės netekusius zalcburgiečius buvo tarsi Dievo dovana. Apgyvendinti jų atskirais kaimais – ypač šalies šiaurės rytuose – galimybės nebebuvo, todėl jie įkurdinti šalia kitų, anksčiau atvykusių, kolonistų. Organizaciniu požiūriu jie vis dėlto sudarė koloniją („Colonie“), kurioje dar ilgai buvo puoselėjamas bendruomeniškumo jausmas, kol XIX a. pab. jų palikuonys asimiliavosi su vietiniais gyventojais, perimdami ir jų tarmę.
Pagrindiniai žodžiai: apgyvendinimas, Zalcburgo arkivyskupas Firmianas, Evangelikų bažnyčia, zalcburgiečiai, ištrėmimas.

PDF

Liucija CITAVIČIŪTĖ
Martynas Liudvikas Rėza ir pirmoji lietuvių grožinės literatūros publikavimo programa Prūsijos Lietuvoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje pristatoma pirmoji lietuviškų pasaulietinių kūrinių leidybos programa Prūsijos Lietuvoje, kurios iniciatoriumi ir vykdytoju buvo Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza; aptariama Rėzos parengta pirmoji Donelaičio poemos Metai publikacija, įvertinant Rėzos kaip parengėjo indėlį – redagavimą, vertimą ir leidinio mokslinį aparatą – straipsnį-studiją ir mokslinius komentarus; apžvelgiamos pirmosios Metų recenzijos, pasirodžiusios Karaliaučiuje ir Vokietijoje 1818–1820 metais.
Pagrindiniai žodžiai: Prūsijos Lietuva, Martynas Liudvikas Rėza, lietuvių literatūra, Kristijonas Donelaitis.

PDF

Ruth LEISEROWITZ
Studentai kaip kultūrinės komunikacijos veikėjai. Karaliaučiaus universitetas ir jame studijavę lenkų studentai (1770–1825)

Anotacija ir visas tekstas
 Karaliaučiaus universiteto studentų sudėtis XVIII–XIX a. sandūroje pasikeitė. Po Trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) lenkų studentų skaičius šoktelėjo, tačiau įkūrus Varšuvos hercogystę iš karto vėl sumažėjo. Užsienyje studijavę lenkų studentai tapo garsiais kultūros ir mokslo veikėjais. Šie veikėjai paskatino kultūros ir mokslo centrų bei jų tinklo Europoje kūrimą.
Pagrindiniai žodžiai: studentai, lenkai, Karaliaučius, universitetas, komunikacija.

PDF

Grzegorz JASIŃSKI
Apie liuteronybės diferenciaciją Rytų Prūsijoje. Pastabos dėl surinkimų Mozūrijoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje

Anotacija ir visas tekstas
 Vadinamoji „šventųjų“ (Heilige) grupė susibūrė Mozūrijoje, Neidenburgo apskrityje (Kreis Neidenburg) XVIII a. pabaigoje ir aktyviausiai veikė Jeručių (Jerutten), Rozogų (Friedrichshof) ir Vilbarko (Willenberg) parapijose. Šiame straipsnyje, remiantis dokumentais, saugomais Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne, Dahleme (Geheimes Staatsarchiv Preussicher Kulturbesitz, Berlin-Dahlem), aptariama jos veikla. Visų pirma stengiamasi pateikti esminių šios grupės narių veiklos nuostatų ir postulatų rekonstrukcijas. Bandoma atsakyti į klausimą, kokiame laikotarpyje reikėtų ieškoti surinkimininkų (Gemeinschaftsbewegung) veiklos Mozūrijos krašte ištakų. Oficialus santykių nutraukimas su Bažnyčia yra pagrindinė priežastis, dėl kurios autorius pritaria ankstesniems „šventųjų“ fenomeno tyrėjams, priskiriantiems „šventuosius“ netradicinėms religinėms grupėms. Kita vertus, dėl pietistinių šaknų ir daugelio pažiūrų jie gali būti laikomi tiesioginiais surinkimininkų pirmtakais.
Pagrindiniai žodžiai: „šventųjų“ (Heilige) grupė, Mozūrija, surinkimininkų (Gemeinschaftsbewegung) judėjimas, Rytų Prūsija.

PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
Tarp konflikto ir suartėjimo: Donelaičio simbolio aktualizavimas XIX a. pabaigoje – XX a. pabaigoje Prūsijos Lietuvoje ir Klaipėdos krašte

Anotacija ir visas tekstas
 Apšvietos epochos Prūsijos Lietuvos poetas Kristijonas Donelaitis (1714–1780), XIX a. pabaigoje pirmąkart paverstas simboliu, jau ilgiau kaip šimtmetį yra viena ryškiausių regiono atminties vietų. Straipsnyje analizuojama, kokiuose kontekstuose XIX a. pabaigoje – XX a. pabaigoje šis simbolis buvo aktualizuojamas Prūsijos Lietuvoje ir Klaipėdos krašte. Parodoma Donelaičio traktuočių kaita – nuo ištekliaus Prūsijos Lietuvos regioniniam patriotizmui palaikyti, simbolinės lietuvių nacionalinės kultūros figūros iki Donelaičio „sutarybinimo“ ir jo pavertimo ištekliumi lietuvių nacionaliniam savitumui TSRS ribose palaikyti. Reikšminio turinio, kuriame funkcionavo Donelaičio simbolis, ir jo simbolinių išraiškų analizė rodo, kad Donelaitis per visą nagrinėjamą laikotarpį nuolat buvo figūra, skatinusi ne tik kultūrų suartėjimą, bet ir konfliktą.
Pagrindiniai žodžiai: Donelaitis, kultūriniai kontaktai, regioninis patriotizmas, lietuvių nacionalizmas, atminties vietos.

PDF

Vladimir GILMANOV
Genius loci ir „išgyvenimo pamokos“. (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)

Anotacija ir visas tekstas
 Šis straipsnis skirtas Donelaičio „Metų“ vadinamosioms „gyvenimo pamokoms“, o drauge ir „išgyvenimo pamokoms“ – tiek dvasinio-psichologinio, tiek grynai fizinio išlikimo. Savo epiniame kūrinyje, susiedamas krikščioniškojo mokymo Dievo pedagogiką su gamtos Dievo pedagogika, Donelaitis užsiima terapiniu švietimu: tai nuostabi kristocentrinės idėjos ir panteistinės implikacijos sintezė, kurioje ryškus krikščioniškojo hermetizmo idealas. Tai idealas visa apimančio vieneto, turinčio sąsajų su epinės poemos ontologija. Ši ontologija grindžiama amžinu pasikartojimu su nuolat atsinaujinančia viltimi sulaukti visumos genijaus, gebančio operuoti ontologiniais kosmoso lūžiais.
Pagrindiniai žodžiai: lokalumo filosofija, būties terapija, Dievo pedagogika, visa apimančio vieneto idealas, epinė žmogaus maksimumo pagal jo atsakomybę už lokalumą idėja.

PDF

ŠALTINIŲ TYRIMAI

Darius BARASA
Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente
PDF

RECENZIJOS
PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Knyga, kurios trūko (Rec. kn.: STRAVINSKIENĖ, Vitalija. Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944–1947, 1955–1959 m). Vilnius: LII, 2011)

MOKSLINIS GYVENIMAS
PDF

Raimonda NABAŽAITĖ, Vytautas JOKUBAUSKAS
IV istorijos ir archeologijos studijų doktorantų mokslinis seminaras: informacijos mainų ir kritinio mąstymo platforma