Tomas 25

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 25Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai
Confessional Heritage of Klaipėda Region: Interdisciplinary Research into the Old Cemeteries

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXV

Sudarytoja Silva Pocytė

Klaipėda, 2012


ĮVADAS
(įvado autorė Silva Pocytė)
PDF

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI

Darius BARASA
„Niekas neturi būti palaidotas kaip gyvulys“. Laidotuvių teisinis reglamentavimas Prūsijoje XVI–XVIII a.

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje, analizuojant teisinius dokumentus, aptariamas laidotuvių apeigų reglamentavimas Prūsijoje XVI–XVIII a. Siekiama atskleisti, kokio turinio teisiniais potvarkiais ir kiek intensyviai buvo vykdytas reglamentavimas laidotuvių srityje. Kita vertus, į šį bažnyčios ir valstybės vykdytą reguliavimą norima pažvelgti kaip į vieną iš sudėtinių konfesionalizacijos proceso dalių ir pasekmių.
Pagrindiniai žodžiai: Prūsija, laidotuvės, reglamentavimas, teisė, konfesionalizacija.

PDF

Silva POCYTĖ
Klaipėdos krašto istorijos daugiakalbiškumas ir konfesinio paveldo senosiose kapinėse specifika Lietuvos kontekste

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje nagrinėjamos Klaipėdos krašto daugiakalbiškumo susidarymo istorinės aplinkybės ir kelių kalbų samplaikos atspindys konfesinio paveldo objektuose, daugiausia senosiose liuteroniškose Klaipėdos krašto kapinėse fiksuojamose epitafijose. Konfesinio paveldo specifika Lietuvos kontekste atskleidžiama lyginant tam tikrus senųjų kapinių bruožus (kryžių statymo tradiciją, epitafijų kalbą) su kitų Lietuvos regionų senųjų kapinių artefaktais.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos krašto kapinės, antkapiniai paminklai, epitafijos, dvikalbiškumas.

PDF

Asta BALČIŪNIENĖ
Klaipėdos krašto liuteroniškųjų kapinių paminkliniai įrašai lingvistiniu aspektu

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aprašomi Klaipėdos krašto XIX a. pab. – XX a. vid. kapinių paminkliniai įrašai lingvistiniu aspektu. Šie įrašai gali būti vokiški, lietuviški, rečiau dvikalbiai (tame pačiame paminkle rašoma ir vokiškai, ir lietuviškai). Išsamiausiai nagrinėjami lietuviški įrašai leksikos ir morfologijos aspektu. Taip pat aptariamos pagrindinės asmenvardžių kalbinės ypatybės.
Pagrindiniai žodžiai: paminkliniai įrašai, epitafijos, morfologija, leksika, asmenvardžiai.

PDF

Eglė BUKANTYTĖ
Vokiškosios senųjų Klaipėdos krašto kapinių epitafijos: kalbinis aspektas

Anotacija ir visas tekstas
 Tyrimo objektas – vokiškosios Klaipėdos krašto senųjų kapinių epitafijos. Remiantis istoriniu-lyginamuoju metodu vokiški įrašai gretinami su lietuviškais, siekiama atskleisti tekstologinius ir lingvistinius jų ypatumus. Tiriant vokiškųjų antkapių užrašus pastebėta, kad juose dažnesni nei lietuviškuose pažyminiai, nurodantys mirusiojo santykius su artimaisiais. Neretai nurodoma moters mergautinė, kartais ir našlautinė pavardė. Dažniau nei lietuviškose epitafijose pasakoma mirusiojo profesija. Nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio išplėstinių priedėlių konstrukcijos retesnės, epitafijos darosi lakoniškesnės. Dažniausiai vartota įžanginė antkapių liturginė formulė – hier ruhet in Gott, kiek retesnė – hier ruhet in Frieden. Apie šių epitafijų ištaką kalbama atskirame tyrime.
Lakoniška epitafijų kalbinė raiška ir struktūra riboja jų kalbinę įvairovę ir lingvistinio tyrimo galimybes. Atliekant analizę trumpųjų epitafijų kalba laikyta gyvosios kalbos faktais, o Šv. Rašto ir giesmių citatos kalbiniu aspektu netyrinėtos.
Nustatyta keletas tarmybių ir archaizmų, pvz., archajinė veiksmažodžio geben forma es giebt. Aptiktas vokiečių aukštaičių tarmei būdingas reiškinys – balsių redukcija.
Šiame straipsnyje neaptartas lietuviškų vardų, pavardžių bei vietovardžių vokietinimo principas ir vo-kiškų epitafijų pasiskirstymas Klaipėdos krašto vietovėse. Laukiama ir naujų duomenų, galėsiančių papildyti lingvistinį tyrimą.
Pagrindiniai žodžiai: epitafijos, vokiečių ir lietuvių kalbų sąveika, istorinis-lyginamasis metodas, archaizmai, tarmybės.

PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių epigrafų metrikos duomenų analizė

Anotacija ir visas tekstas
 Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių epigrafai yra labai turtingi informacijos. Jų metrikose pateikiami išsamūs duomenys apie palaidotąjį asmenį: pilnos gimimo ir mirties datos, vardai, pavardės, ištekėjusių moterų nurodoma mergautinė pavardė; kartais nurodoma kilmės vieta ar net socialinis-profesinis statusas. Be metrikos duomenų, epigrafuose randama ir palydimųjų bei sakralinių tekstų, skirtų mirusiajam. Senosios Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinės labai nukentėjo per XX amžiaus joms nepalankius istorinius ir politinius įvykius. Didesnė dalis paminklų ir kryžių yra visiškai arba neatkuriamai sunaikinti. Visam laikui prarasta nepakartojama informacija apie gyvenusius Krašte žmones. Autorė savo straipsnyje analizuoja epigrafuose išlikusią metriką: palaidotųjų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių, aukštą kūdikių/vaikų mirtingumą ir kita.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, evangelikų liuteronų kapinės, epigrafas, metrika, kiekybinė analizė.

PDF

Arūnas BAUBLYS
Klaipėdos krašto senųjų kapinių būklė ir vieta lokalinės kultūros paveldo sistemoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariama Klaipėdos krašto senųjų kapinių būklė ir jų vieta lokalinės kultūros paveldo sistemoje. Visa tai siekiama atskleisti, aktualizuojant šią problemą kaip Antrojo pasaulinio karo rezultatą, kai regionas neteko beveik visų vietos gyventojų, o į jų vietą atvyko kultūriškai ir religiškai svetimi šiam kraštui naujakuriai. Analizuojami senųjų šio krašto kapinių istoriniai-konfesiniai teisinės raidos bruožai, nagrinėjant jų teisinės-administracinės priklausomybės santykio virsmą iš bažnytinės į komunalinę jurisdikciją. Aptariamos bendrosios naujųjų vietos gyventojų santykio su šiuo paveldu raidos ypatybės ir problemos. Akcentuojami šių kapinių paveldosauginės vertės bendrieji bruožai.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, kapinės, paveldas.

PDF

Rimantas SLIUŽINSKAS
Senųjų kapinių istorijos: vietinių gyventojų ir pokarinių persikėlėlių požiūriai į Klaipėdos krašto liuteronų konfesinio paveldo reliktus

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje pateikiama mokslinių tyrimų medžiaga, surinkta apklausus senuosius Klaipėdos krašto lietuvininkus ir pokario laikais čia naujai persikėlusius asmenis, gyvenančius prie šio krašto istorinių liuteronų kapinaičių, kurios vienaip ar kitaip sąlygoja šių žmonių gyvensenos, tradicinių vertybinių nuostatų ar ūkinės veiklos pobūdį. Didžioji informacijos dalis yra surinkta 2012 m. vasaros ekspedicijų metu Šilutės rajono Saugų seniūnijos kaimuose. Skelbiami ir aptariami autentiški pasisakymai, atsiminimai apie konkrečių kapinaičių kilmės ir raidos istorijas, laidosenos papročius ir įpročius, kapinių (ne)priežiūros bei (ne)tvarkymo problemas. Apibendrinimuose pateikiami apklaustų respondentų požiūriai į artimesnes ir tolimesnes šių kapinių išlikimo perspektyvas.
Pagrindiniai žodžiai: konfesinis paveldas, Klaipėdos kraštas, liuteronų kapinės, vietiniai gyventojai, pokario laikų persikėlėliai, kapinių tvarkymas, kapinių likimai.

PDF

Rita NEKROŠIENĖ
Dekoratyvieji augalai senosiose Klaipėdos krašto kapinėse

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariama dekoratyviųjų žolinių ir sumedėjusių augalų rūšių įvairovė, šių augalų paplitimas senosiose protestantiškose kapinėse. Tyrimai atlikti 40 kapinių teritorijose Šilutės rajone 2012 metais augalų vegetacijos laikotarpiu. Kapinės buvo skirtingos pagal teritorijos plotą, jų priežiūros ir naudojimo intensyvumą. Dažniausiai kapinėse buvo aptinkama nuo 1 iki 10 dekoratyviųjų augalų rūšių. Didžiausia dekoratyviųjų augalų rūšių įvairovė (daugiau nei 20 rūšių) nustatyta prižiūrimose, šiuo metu naudojamose kapinėse: Mantvydų I ir Kukorų. Iš viso kapinėse inventorizuota beveik 60 rūšių dekoratyviųjų augalų. Tarp sumedėjusių augalų vyravo paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) ir vakarinės tujos (Thuja occidentalis L.). Tarp žolinių dekoratyviųjų augalų išsiskyrė kelių rūšių ir veislių melsvės (Hosta L.), paprastieji sinavadai (Aquilegia vulgaris L.), paprastosios pakalnutės (Convallaria majalis L.).
Pagrindiniai žodžiai: dekoratyvieji augalai, kapinės, introdukcija, rūšys.

PDF

Arminas ŠTUOPYS, Dionyzas VARKALIS
Atsitiktiniai artefaktai iš nekropolių: medžiagotyrinių tyrimų galimybės ir moralinės dilemos

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariamos etinio pobūdžio dilemos, kylančios dėl atsitiktinai rastų ir aiškių atribucinių nuorodų nebeturinčių artefaktų iš Klaipėdos krašto nekropolių (paminklų ar jų dekoro dalių, epitafinių lentų, kryžių fragmentų ir t. t.). Jos susijusios su tokių radinių identifikavimu, paveldosauginio ir muziejinio statuso nustatymu (saugotini, eksponuotini ar beverčiai), galima panauda (kaip mokslinių bei technologinių tyrimų objektų ar memorialinių ženklų, restauravimo darbų žaliavų) ir jų likimu. Patirtis rodo, kad dalis šių artefaktų yra vertingas žinių apie XIX–XX a. vidurio meistrų naudotas medžiagas, dekoro detales, įgūdžius, technologinius ir koloristikos sprendimus šaltinis. Aiškių atribucinių požymių neturintys artefaktai gali būti panaudoti instrumentinei analizei: keramikos, metalo, dažų, glazūrų sudėčiai ir struktūrai nustatyti; tačiau visų pirma tokio artefakto likimą nulemia jį radusiojo (priglaudusiojo, demontavusiojo ir kt.) asmens moralinis apsisprendimas.
Pagrindiniai žodžiai: nekropolis, Klaipėda, paminklas, moralinė dilema, medžiagotyra.

PDF

Natalija JUŠČENKO, Dalia BAZIUKĖ, Ingrida BORISENKO
Informacinės technologijos istoriniuose tyrimuose: istorinių kapinių atvejis

Anotacija ir visas tekstas
 Šiuolaikinės informacinės technologijos (IT) suteikia pažangius duomenų kaupimo, saugojimo, apdorojimo ir pateikimo įrankius bei metodus. Istorinių tyrimų esmė yra naujos informacijos sintezė iš skirtingos prigimties istorinių šaltinių. Atlikta mokslinių publikacijų analizė rodo vis dar retą IT taikymą istorijos mokslo srityje. Įvardijamos kelios galimos tokios padėties priežastys – tai gana konservatyvūs IT ir istorijos srities mokslininkų požiūriai dėl galimo abipusio bendradarbiavimo, o tai lemia istoriniams tyrimams skirtos specializuotos programinės įrangos nebuvimą. Šiame straipsnyje pristatomi istoriniuose tyrimuose taikytini IT metodai ir įrankiai, siekiant paskatinti tarpdalykiškumą istorijos srityje.
Pagrindiniai žodžiai: nekropolistika, geoinformacinė sistema, duomenų analizė.

PDF

ŠALTINIŲ TYRIMAI, PUBLIKACIJOS IR APŽVALGOS

Darius BARASA
Kuncų parapija 1569 m. bažnytinės vizitacijos duomenimis

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariami Kuršių nerijos Kuncų parapijos 1569 m. vizitacijos teikiami duomenys visų tuo metu vizituotų Sembos vyskupijos parapijų kontekste. Mėginama apžvelgti konfesinių normų įsitvirtinimo kasdienybėje mastą, bažnyčios tarnų išsilavinimo kokybę, parapijiečių indoktrinacijos lygį, parapijos materialinę padėtį ir kt. Į vizitacijos aktus norima pažvelgti per konfesionalizacijos koncepcijos aspektą, įžvelgti šio proceso bruožus: kunigų asmens ir tarnybos ištyrimą, konfesijos pagrindu vykdytą pavaldinių kontrolę, pasaulietinių ir dvasinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir kt.
Pagrindiniai žodžiai: bažnyčių vizitacija, Kuršių nerija, Kuncai, konfesionalizacija.

PDF

Darius BARASA
XIX a. Rusnės kapinių kronika
PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Aidai iš praeities, kuri neleidžia ją pamiršti. NKVD Šilutės operatyvinės grupės apklausos protokolas, 1944 m. lapkritis
PDF

Arminas ŠTUOPYS
Senosios Klaipėdos apylinkių kapinaitės kraštotyrininko Ferdinando Tamošiūno albumuose
PDF

Arminas ŠTUOPYS
Žardės kaimo kapinių būklė nuo XX a. vidurio iki dabarties
PDF

Anatolijus BACHTINAS
Trumpa Kenigsbergo/ Karaliaučiaus kapinių istorijos apžvalga
PDF

Jurgis MALIŠAUSKAS
Iš kelionės Sovetsk–Svetlogorsk (1983 m.) dienoraščio
PDF

RECENZIJOS
PDF

Arūnas BAUBLYS
Karas po karo arba išvytų iš Rytų Europos vokiečių nepagražintos integracijos istorija (Rec. kn.: KOSSERT, Andreas. Kalte Heimat. Die Geschichte der deutschen Vertriebenen nach 1945. München: Paderborn Verlag, 2009)

Arūnė L. ARBUŠAUSKAITĖ
Jonas Grigolaitis: jo gyvenimas, jo knyga ir jo kova (Rec. kn.: GRIGOLAITIS, Jonas. Nacių pragare: kalinio Nr. 40627 išgyvenimai nacių koncentracijos stovyklose 1941–1945. Vilnius: VšĮ „Vibroseka“, 2012)

MOKSLINIS GYVENIMAS
PDF

Dainius ELERTAS
Tarptautinė mokslinė konferencija Klaipėdos miesto herbas Baltijos regiono kontekste XIII–XX a.

Marius ŠČAVINSKAS
Apie kultūrines slinktis nuo Prūsijos iki Žemaitijos: mokslinė konferencija „Krikščioniškos raidos kontekstai: inkultūracinių ir akultūracinių procesų poveikiai vakarinės LDK dalies bei Prūsijos krikščioniškam gyvenimui“

Mindaugas BRAZAUSKAS
Gyvenimas virš vandens ankstyvuoju metalų laikotarpiu Lietuvoje. Įspūdžiai apie Elenos Pranckėnaitės disertacijos gynimą