Tomas 24

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 24Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje
Appropriation of Spaces in East Prussia during the 20th Century
Присвоение пространств в Восточной Пруссии в двадцатом столетии

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIV

Sudarytojas Vasilijus Safronovas

Klaipėda, 2012


 

Vasilijus SAFRONOVAS – Įvadas / Introduction / Введение
PDF

I. SKAITYTI ERDVĘ. RYTŲ PRŪSIJOS PAVYZDYS

Robert TRABA
Kraštovaizdžio mitologizavimas kaip nacionalinės saviugdos veiksnys XX amžiaus pirmojoje pusėje. Rytų Prūsijos pavyzdys

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje analizuojamas mentalinių sąsajų formavimasis tarp Rytų Prūsijos gyventojų ir šios Vokietijos provincijos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio po Pirmojo pasaulinio karo. Traktuodamas kraštovaizdį kaip įsivaizduojamą erdvę, kurios simbolika gali daryti įtaką tapatybei, autorius analizuoja kelis Rytų Prūsijos kraštovaizdžio nacionalizavimo būdus. Tarp jų išskiriami: Versalio taikos sutarties ribomis naujai apibrėžtos tėviškės pažinimas mokykloje ir kasdieniame gyvenime, jaunimo turistinių žygių po iš anksto sureikšmintas provincijos vietas populiarinimas, organizuotas karo metu žuvusiųjų karių kapų, saikingai integruotų į kraštovaizdį, tvarkymas, Tanenbergo memorialinio komplekso statyba ir sureikšminimas, karo nuniokotų Rytų Prūsijos miestų ir miestelių atstatymas. Straipsnyje parodoma, kad reikšminių sąsajų tarp Vokietijos gyventojų, tėviškės (Rytų Prūsijos), jos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio elementų ir tėvynės (Vokietijos) kūrimas formavo savitą regiono supratimą, kuris pirmiausia buvo susijęs su jo, kaip vokiškumo forposto Rytuose, prasme.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, regioninė tapatybė, gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis, jaunimo turistiniai žygiai, forpostas, Pirmasis pasaulinis karas.

PDF

II. IŠ RYTŲ PRŪSIJOS Į KALININGRADO SRITĮ

Юрий КОСТЯШОВ / Jurij KOSTIAŠOV
Восточная Пруссия в экономическом, общественном и культурном пространстве России во второй половине XIX – начале XX века
LT pavadinimas: Rytų Prūsija Rusijos ekonominėje, visuomeninėje ir kultūrinėje erdvėje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje

Anotacija ir visas tekstas
Remiantis statistinių ekonomikos rodiklių, diplomatinio susirašinėjimo, rusų keliautojų dienoraščių, prisiminimų, apybraižų ir laiškų analize, straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokią vietą užėmė Rytų Prūsija Rusijos ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje erdvėje. Svarstydamas, iš kokių dėmenų susidarė Rytų Prūsijos vaizdinys, palaikomas Rusijos gyventojų sąmonėje, autorius išskiria šešis tokius dėmenis, parodydamas jų turinio kaitą įvairiuose Rusijos imperijoje palaikomuose diskursuose nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo.
Pagrindiniai žodžiai: Rusijos imperija, Rytų Prūsija, ekonominiai ryšiai, visuomeniniai ir politiniai santykiai, Rytų Prūsijos įvaizdžiai.

PDF

Виталий МАСЛОВ / Valerij MASLOV
Образ Восточной Пруссии и ее жителей в официальных советских документах в первые послевоенные годы
LT pavadinimas: Rytų Prūsijos ir jos gyventojų įvaizdis pirmųjų pokario metų oficialiuose tarybiniuose dokumentuose

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjama, kokie Rytų Prūsijos ir jos vietinių gyventojų vaizdiniai buvo palaikomi, koks santykis su „vokiškosios“ kultūros palikimu buvo formuojamas Kaliningrado srities karinės ir civilinės valdžios oficialiuose dokumentuose 1945–1950 metais. Keliamas klausimas, kokį vaidmenį kultūrinis Rytų Prūsijos savitumas darė oficialioms, propagandos palaikomoms Rytų Prūsijos ir jos vietinių gyventojų traktuotėms. Autorius parodo, kad šios traktuotės ne visuomet sutapdavo su požiūriu, kuris formavosi dėl kasdienės socialinės sąveikos tarp naujakurių, senbuvių „vokiečių“ ir jų kultūros palikimo.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Kaliningrado sritis, tarybinė propaganda, Rytų Prūsijos vokiečiai, Rytų Prūsijos įvaizdžiai.

PDF

Per BRODERSEN
Besiekiant normalumo. Kaliningrado sritis tarp tarybinio pokario pretenzijų ir tikrovės (1945–1970 metai)

Anotacija ir visas tekstas
 „Šviesiojo rytojaus“ mitologemos vartojimas tarybinėje propagandoje ir pretenzijos Kaliningrado sritį paversti „normalia“, įprasta Rusijos sritimi straipsnyje aptariamos kaip pagrindinės Kaliningrado srityje taikytos gyventojų tapatybės formavimo ir jų suartinimo su naująja gyvenamąja vieta strategijos. Daugiausia dėmesio autorius skiria parodyti, kad tarybinės propagandos piešti Kaliningrado vaizdiniai kėlė vis mažiau pasitikėjimo ir neužtikrino pageidauto tikrumo dėl ateities naujojoje teritorijoje jausmo pirmiausia todėl, kad konfrontavo su realybe – sudėtinga pokario situacija regione ir problemomis, kurias sukėlė srities gyventojų nutolimo nuo Rusijos jausmas ir pojūtis, kad Rusija tinkamai nesirūpina jų interesais.
Pagrindiniai žodžiai: Kaliningradas, Rusijos ir Kaliningrado srities santykiai, ideologijos percepcija.

PDF

Илья ДЕМЕНТЬЕВ / Ilja DEMENTJEV
«Рябинка у бойницы»: реабилитация довоенного прошлого в памяти калининградцев (1970-е – 1980-е годы)
LT pavadinimas: „Šermukšnėlis prie šaudymo angos“: Ikikarinės praeities reabilitavimas kaliningradiečių atmintyje (XX amžiaus 8–9-asis dešimtmečiai)

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojama konkurencija, kuri XX a. 8–9-uoju dešimtmečiais Kaliningrado srityje formavosi tarp oficialaus ir alternatyvių diskursų apie regiono praeitį. Autorius atkreipia dėmesį, kad be valdžios pastangų kurti atitinkamą ikikarinės Kaliningrado srities praeities vaizdinį, formavosi įvairios elgesio strategijos, leidusios ir ideologinio diktato sąlygomis rengti dirvą ikikariniam kultūros palikimui reabilituoti. Tiriama, kaip formavosi nuolatinio domėjimosi krašto praeitimi mechanizmas, apibūdintos formalios ir neformalios grupės, kurios ėmėsi tenkinti šį domėjimąsi Pertvarkos metais.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Kaliningradas, tarybinis istorijos diskursas, Rytų Prūsijos kultūros paveldas, kolektyvinė atmintis.

PDF

Lina MOTUZIENĖ
Praeities aktualizavimas Kaliningrade po 1990 metų: būdingiausių tendencijų apibrėžtys

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje atskleidžiamos pagrindinės santykio su praeitimi kaitos tendencijos Kaliningrado mieste XX ir XXI amžių sandūroje. Aiškinamasi, kaip įvairios visuomenės grupės ir institucijos – kraštotyrininkai, profesionalūs istorikai, Didžiojo tėvynės karo veteranai, muziejai ir interesų grupės užsienyje – sprendė „perestroikos“ laikais Kaliningrade išryškėjusią dilemą, pasirenkant, kas praeityje šio miesto gyventojams yra sava, o kas svetima. Teigiama, kad šių grupių aktyviai formuojamas santykis su praeitimi mieste, ypač pastaruoju dešimtmečiu, susipina su pastangomis stiprinti saitus tarp Rusijos ir jos eksklavo, darančių įtaką miesto erdvių ir Rytų Prūsijos kultūros paveldo rusinimui.
Pagrindiniai žodžiai: Kaliningradas, Rytų Prūsijos kultūros paveldas, kolektyvinė atmintis, atminimo kultūros, Rusijos istorijos politika.

PDF

Валерий ГАЛЬЦОВ / Valerij GALCOV
Что значит «Восточная Пруссия» для калининградцев?
LT pavadinimas: Ką dabartiniams kaliningradiečiams reiškia Rytų Prūsija?

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje svarstoma, kokį vaidmenį specifika, susijusi su Rytų Prūsija ir jos praeitimi, vaidina dabartinėje Kaliningrado srities gyventojų savivokoje ir šios Rusijos teritorijos ateities strategijose. Autorius abejoja tiek šios specifikos įtaka formuojantis kaliningradiečių savitumui kitų Rusijos teritorijų kontekste, tiek ir ypatingos kaliningradietiškos tapatybės egzistavimu. Jo nuomone, Rytų Prūsija kaliningradiečiams yra daugiareikšmis simbolis, provokuojantis įvairius sociokultūrinius reiškinius ir kartu eksploatuojamas tiems reiškiniams sukelti, palaikyti ir stiprinti.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Kaliningrado sritis, Rytų Prūsijos įvaizdžiai, Rytų Prūsijos kultūros paveldas, kaliningradietiška tapatybė.

PDF

III. IŠ RYTŲ PRŪSIJOS Į VARMIJĄ IR MOZŪRIJĄ

Andrzej SAKSON
Varmijos ir Mozūrijos prijungimas prie Lenkijos. Legitimavimo prielaidos ir praktikos

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje parodoma, kokiomis prielaidomis XX a. buvo legitimuojamos Lenkijos pretenzijos į Varmijos ir Mozūrijos regionus, kokią įtaką politikos, po Antrojo pasaulinio karo taikytos integruojant Varmiją ir Mozūriją į Lenkiją, išeities taškams padarė karo metais susiformavusi idėjinė konjunktūra ir galių santykis. Autorius skiria didelį dėmesį „nuvokietinimo“ politikai ir praktikoms atskleisti, parodydamas, kaip Lenkijos valdžia pokariu instrumentalizavo antivokiškas nuostatas, skatindama buvusių Vokietijos teritorijų („Susigrąžintųjų žemių“) simbolinę integraciją jas apgyvendinusių lenkų naujakurių sąmonėje.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Varmija ir Mozūrija, Rytų Prūsijos kultūros paveldas, degermanizacijos politika, simbolinis pasisavinimas.

PDF

Мартин ВАКАР / Marcin WAKAR
Что значат Вармия и Мазурия для современных поляков?
LT pavadinimas: Ką reiškia Varmija ir Mozūrija šiandienos lenkams?

Anotacija ir visas tekstas
 Svarstydamas, ką šiandienos Lenkijoje reiškia Varmijos ir Mozūrijos regionai, straipsnio autorius ieško atsakymo, išskirdamas du šio regiono pažinimo lygmenis – mitines formas įgijusias pasakojamąsias konstrukcijas ir mokslinio pažinimo. Jis nagrinėja palaikymą dviejų mitų, aplink kuriuos koncentruojasi su šių regionų suvokimu susiję vaizdiniai Lenkijoje – Susigrąžintųjų žemių mitą ir Arkadijos mitą. Sykiu jis aptaria, kokias Varmijos ir Mozūrijos reikšmes šiandienos Lenkijoje atveria pastarųjų dviejų dešimtmečių mokslinis pažinimas ir besikeičiančios krašto praeities sampratos, sukeliančios savitas tapatinimosi su Varmijos ir Mozūrijos regionų praeitimi formas.
Pagrindiniai žodžiai: Varmija ir Mozūrija, Susigrąžintųjų žemių mitas, Arkadijos mitas, postimigracinė visuomenė, tapatybė.

PDF

Marta KARKOWSKA
Praeities atminimo tęstinumas bei pokyčiai ir vietinės bendruomenės prigijimo procesas. Olštyno pavyzdys

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariamas naujakurių, pokariu apsigyvenusių Olštyno mieste, įsišaknijimo procesas, t. y. pastangos kurti savo ryšius su gyvenamąja aplinka, į kurią daugelis jų pateko atvykę iš kitų teritorijų. Autorės manymu, tarybiniais metais įtvirtinta, regioninių Varmijos ir Mozūrijos savitumų nepaisiusi „nacionalinė“ (lenkiškoji) miesto praeities skaitymo versija tapo viena svarbiausių paskatų, leidusių naujakuriams formuoti reikšminius ryšius su Olštynu. Lygindama reikšmes, naudotas tiems ryšiams tiesti, laikotarpiu prieš ir po 1989 m., autorė parodo, kad minėtoji „nacionalinė“ miesto praeities skaitymo versija Olštyne iki šiol koegzistuoja su pastangomis populiarinti regioninę istoriją bei Varmijos ir Mozūrijos praeities daugiakultūriškumą.
Pagrindiniai žodžiai: Olštynas, Varmija, Rytų Prūsijos kultūros paveldas, kolektyvinė atmintis, simbolinis pasisavinimas.

PDF

IV. IŠ RYTŲ PRŪSIJOS Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Rytų Prūsijos reikšmės Prūsijos lietuvių aplinkoje XIX–XX amžių sandūroje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojama Rytų Prūsijos reikšmių Prūsijos lietuvių aplinkoje problema „mentalinių žemėlapių“ ir „simbolinės geografijos“ kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijos kanalų, dariusių įtaką Prūsijos lietuvių etninės grupės „savojo regiono“ – Rytų Prūsijos – mentalinio pasisavinimo procesui, analizei. Akcentuojama istorinės tradicijos, susijusios su reformacijos nuostata ginti lietuvių kalbos statusą Prūsijos Lietuvos bažnyčiose ir mokyklose, svarba, taip pat periodinės spaudos, leistos XIX–XX a. sandūroje Rytų Prūsijoje lietuvių kalba, reikšmė, laikant ją svarbiu komunikacijos kanalu, formavusiu Rytų Prūsijos – geografine, administracine-politine ir civilizacine prasme artimos ir savos erdvės – sampratą. Analizė orientuota į „praeities pasisavinimo“ problemą ir padeda geriau suprasti, kaip formavosi Prūsijos lietuviams aktualios Rytų Prūsijos reikšmės ir kokie simboliai ženklina šiandien įsivaizduojamas erdves, tapatinamas su Rytų Prūsija ir jos dalimi – Prūsijos Lietuva / Mažąja Lietuva.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Prūsijos lietuviai, mentaliniai žemėlapiai, lituanistinė tradicija, kultūros paveldas.

PDF

Dangiras MAČIULIS
Pasisavinant Mažąją Lietuvą. Vienijančios kolektyvinės atminties konstravimas Lietuvoje tarpukariu

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojamas tarpukario Lietuvos politinio ir kultūrinio elito siekis 1923 m. įgytą Klaipėdos kraštą paversti integralia Lietuvos valstybės kūno dalimi, konstruojant Didžiąją ir Mažąją Lietuvas vienijančią kolektyvinę atmintį. Dėmesys fokusuojamas išimtinai į tas iniciatyvas, kurių autorius pirmiausia buvo lietuvių politinis ir kultūrinis elitas, identifikavęsis su didlietuviškąja (Didžiosios Lietuvos) tradicija.
Pagrindiniai žodžiai: kolektyvinė atmintis, lietuvių nacionalizmas, Mažoji Lietuva, Rambynas, Martynas Jankus.

PDF

Василиюс САФРОНОВАС / Vasilijus SAFRONOVAS
О постижении Восточно-Прусского города после 1945 года. Соотношение его восприятий во всесоюзной, национальной, локальной системах значений на примере Клайпеды
LT pavadinimas: Perprantant Rytų Prūsijos miestą po 1945 metų: santykis tarp jo suvokimų visasąjunginėje, nacionalinėje, lokalinėje reikšmių sistemose. Klaipėdos pavyzdys

Anotacija ir visas tekstas
 Kaip ir daugelis kitų Rytų Prūsijos miestų, Klaipėda per Antrąjį pasaulinį karą neteko beveik visų senųjų gyventojų ir po 1945 m. buvo apgyvendinta naujakurių. Šio miesto pavyzdžiu straipsnyje analizuojama, kaip pokariu vyko jų naujai apgyvendintos erdvės suvokimas ir pavertimas sava. Klaipėda tapo buvusiu Rytų Prūsijos miestu, grįžusiu į Lietuvos sudėtį, bet kartu įtrauktu į Tarybų Sąjungą. Tai formavo interesų sandūrą, dėl kurios plėtojimosi keitėsi ir reikšmių sistemos, kurių rėmuose galėjo vykti pasisavinimo procesas. Miestas buvo perprantamas formuojantis savitiems tarybinės ideologijos, visasąjunginio patriotizmo, lietuvių nacionalinės kultūros ir Rytų Prūsijos kultūros paveldo reikšmių sąryšiams. Autorius straipsnyje atskleidžia, kokie procesai darė įtaką skirtingoms šių sąryšių konfigūracijoms skirtingais pokario periodais.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėda, Rytų Prūsija, tarybinė ideologija, lietuvių nacionalizmas, Mažoji Lietuva, Rytų Prūsijos kultūros paveldas, simbolinis pasisavinimas.

PDF

V. KONTEKSTAI IR APIBENDRINIMAI

Felix ACKERMANN
Miestas kaip palimpsestas. Istorijos skaitymo ir rašymo vyksmas Gardine

Anotacija ir visas tekstas
 Gardino miestas per XX amžių ne vieną kartą keitė politinį priklausomumą, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu patyrė kardinalų gyventojų sudėties pokytį. Interpretuodamas miestą kaip palimpsestą, autorius nagrinėja XX a. Gardine vykusį procesą, kurio metu šiame palimpseste buvo naujai skaitomos ir perrašomos reikšmes. Išryškindamas tų reikšmių palaikymo lūžius ir tęstinumą, jis aptaria strategijas, taikytas siekiant legitimuoti savo buvimą mieste. Straipsnyje jos atskleidžiamos tyrinėjant, kaip Gardino kultūrinio pasisavinimo procesai pakeitė šio miesto erdvę kaip referencijų sistemą, sudarytą iš miesto gatvių tinklo, aikščių, atskirų pastatų, religinių vietų ir kt. simbolikos.
Pagrindiniai žodžiai: Gardinas, simbolinis pasisavinimas, atminimo politika, atminimo vietos, istorinis naratyvas.

PDF

Alvydas NIKŽENTAITIS
Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje: ar jau atėjo laikas lyginamiesiems tyrimams?

Anotacija ir visas tekstas
 Autorius, remdamasis šiame straipsnių rinkinyje publikuojamais tyrimais, gilinasi į klausimą, kiek buvusio Rytų Prūsijos regiono teritorijų (pirmiausia miestų – Kaliningrado, Olštyno ir Klaipėdos) simbolinis pasisavinimas buvo specifinis, lyginant su šio proceso raiška Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Straipsnyje aptariamas sostinių kaip etalonų kuriant atminties kultūras regionuose vaidmuo, nacionalinių (komunistinių) simbolių kaip simbolinio pasisavinimo įrankių reikšmė, komunikacijos terpių, formavusių ir palaikiusių atminties kultūras miestuose, įtaka. Autorius išskiria Klaipėdos, Kaliningrado, Olštyno ir Vilniaus simbolinio pasisavinimo procesų panašumus ir skirtumus.
Pagrindiniai žodžiai: erdvės pasisavinimas, atminties kultūros, nacionalinis mitas, komunikacijos terpė, Rytų Prūsija, Vilnius.

PDF

RECENZIJOS
PDF

Ruth LEISEROWITZ
Ginčai apie istoriją Lenkijoje / Streitigkeiten um die Geschichte in Polen (Rec. kn.: TRABA, Robert. Przeszłość w teraźniejszości: polskie spory o historie̜ na początku XXI wieku. Poznań: Wydawnictwo Poznańskie, 2009)

Ruth LEISEROWITZ
Stereotipų tyrimai Vidurio Rytų Europos pasienio regionuose / Erforschung von Stereotypen in den Grenzgebieten Ostmitteleuropas (Rec. kn.: Akulturacja/ asymilacja na pograniczach kulturowych Europy Środkowo-Wschodniej w XIX i XX wieku. Tom 1: Stereotypy i pamięć. Red. naukowa R. TRABA. Warszawa: Wydawnictwo ISP PAN, 2009)

Vasilijus SAFRONOVAS
Gdansko atstatymas pokariu, arba naujas miestas senais apdarais (Rec. kn.: FRIEDRICH, Jacek. Neue Stadt in altem Gewand: Der Wiederaufbau Danzigs 1945-1960 (Visuelle Geschichtskultur, Bd. 4). Köln, Weimar, Wien: Böhlau Verlag, 2010)

Hektoras VITKUS
Aktualus veikalas apie žydų bendruomenės istoriją Rytų Prūsijos ir Lietuvos paribio regione (Rec. kn.: LEISEROWITZ, Ruth. Sabbatleuchter und Kriegerverein. Juden in der ostpreußisch-litauischen Grenzregion 1812-1942 (Einzelveröffentlichungen des Deutschen Historischen Institut Warschau, Bd. 24). Osnabrück: Fibre Verlag, 2010)

Arūnas BAUBLYS
Naujas žvilgsnis į seną problemą (Rec. kn.: RIECHMANN, Jens Hinrich. Evangelische Kirche Altpreußens in den Abtretungsgebieten des Versailler Vertrags. Eine Untersuchung unter besonderer Berücksichtigung des Memellandes zwischen 1919 und 1938. Nordhausen: Verlag Traugott Bautz, 2011)

Ruth LEISEROWITZ
Kompiliacija apie Rytų Prūsiją / Eine Kompilation zu Ostpreußen (Rec. kn.: PÖLKING, Hermann. Ostpreußen. Biographie einer Provinz. Berlin: Bebraverlag, 2011)

MOKSLINIS GYVENIMAS

Diskusijos apie nacionalizmų ir vartotojiškos kultūros vaidmenį šiandieninėse Klaipėdos praeities sampratose stenograma
PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
In Memoriam Marian Biskup (1922–2012)
PDF

Silva POCYTĖ
Paminėtas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto dvidešimtmetis
PDF