Tomas 23

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 23Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais
Ambiguous Identities in the Interspaces: The Case of East Prussia in the 19th and 20th Centuries
Die vieldeutigen Identitäten in den Zwischenräumen: Der Fall Ostpreußen im 19./20. Jh.

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIII

Sudarytojai: Vasilijus Safronovas, Nijolė Strakauskaitė, Lina Motuzienė

Klaipėda, 2011


ĮVADAS
(įvado autorius Vasilijus Safronovas)
PDF

Robert TRABA
Interdisziplinäre Regionalforschung am Beispiel Ostpreußens /
Tarpdalykinis regiono tyrimas Rytų Prūsijos pavyzdžiu

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje aktualizuojama tarpdalykinio regiono tyrimo reikšmė remiantis Rytų Prūsijos pavyzdžiu, siekiant išryškinti „regiono profesionalios istorijos“ problemiškumą modernaus istorijos mokslo kontekste. Vienas svarbių straipsnio tikslų – akcentuoti teorines refleksijas tarpdalykiniame regiono tyrime, išryškinant kelis tyrimo metodus: mikroistoriją ir taikomąją istoriją. Šių metodų realizavimas, skatinantis įvairialypio ir tikslaus istorinių asmenybių ir detalių, būdingų lokalios teritorijos individų kolektyvinei sąmonei, tyrimą, atveria galimybes perprasti taip pat ir ryšius tarp kultūrinių, visuomeninių, ekonominių ir politinių veiksnių, išskleidžiant aiškų istorinio konteksto vaizdą.
Pagrindiniai žodžiai: tarpdalykinis regiono tyrimas. Rytų Prūsija, mikroistorija, taikomoji istorija, kultūrinio kraštovaizdžio skaitymas, kolektyvinė atmintis.

PDF

I. REIKŠMĖS IR IŠRAIŠKOS. DIDŽIŲJŲ ISTORINIŲ PASAKOJIMŲ IR ATMINIMO KULTŪRŲ SĄSAJOS

Vasilijus SAFRONOVAS
Borusianistinio didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Rytų Prūsijos provincijoje XIX–XX amžių sandūroje: atvejo analizė provincijos kontekste

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje analizuojamas Prūsijos vokiškosios misijos mitu pagrįsto borusianistinio didžiojo istorinio pasakojimo susiformavimo kontekstas ir siužetinė struktūra. Nagrinėjant santykį tarp didžiojo pasakojimo ir atminimo kultūros, straipsnyje parodoma, kaip pasireiškė borusianistinio istorinio pasakojimo reikšmių diegimas Rytų Prūsijos viešojo atminimo praktikose 1871–1914 m. ir kaip šis diegimas pakeitė tapatybės dėmenis, kurie buvo aktualūs Rytų Prūsijoje XIX a. pirmojoje pusėje. Vieno atvejo – nacionalinio paminklo „Borussia“ statybos Klaipėdoje – tyrimo pagrindu yra gilinamasi į borusianistinio istorinio pasakojimo reikšmių taikymo būdus lietuvių ir vokiečių mišriai apgyvendintoje Rytų Prūsijos teritorijoje.
Pagrindiniai žodžiai: didysis istorinis pasakojimas, istorinis siužetas, atminimo kultūra, boru sianizmas, Rytų Prūsija.

PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
Bandymas formuoti alternatyvą: lietuviškojo didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Prūsijos Lietuvoje XIX–XX amžių sandūroje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojamos vokiečius ir lietuvius integravusios reikšmės, apibrėžusios regioninį Prūsijos Lietuvos patriotizmą ir sudariusios šio regiono atminimo kultūros pagrindą XIX a. – XX a. pr. Aiškinamasi, kokiu pagrindu XIX ir XX a. sandūroje dalis Prūsijos lietuvių ėmė formuoti alternatyvias reikšmes, pagrįstas lietuvišku didžiuoju istoriniu pasakojimu ir orientuotas į visų Prūsijos lietuvių etninio savitumo palaikymą ir jų atskyrimą nuo vokiečių. Kadangi pagrindiniu alternatyvių reikšmių šaltiniu tapo Prūsijos Lietuvoje kurtas lietuviškasis istorinis pasakojimas, straipsnyje išsamiai nagrinėjama pastarojo struktūra ir jos formavimosi įtakos. Autorius sprendžia klausimą, ar Prūsijos Lietuvoje susidarė alternatyvi atminimo kultūra, besiremianti lietuviškajame istoriniame pasakojime įtvirtinta reikšmių sistema ir pasižyminti savomis ceremonijų, ritualų ir paminklų statybos praktikomis.
Pagrindiniai žodžiai: didysis istorinis pasakojimas, istorinis siužetas, atminimo kultūra, lietuvių nacionalizmas, Prūsijos Lietuva.

PDF

II. SAVIVOKOS SLINKTYS. TAPATYBIŲ IR TAPATINIMOSI KAITA REGIONE XIX–XX AMŽIUJE

Magdalena NIEDZIELSKA
Rytų Prūsijos politinio elito tapatybė XIX amžiaus pirmojoje pusėje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariami esminiai veiksniai, apibrėžę Rytų Prūsijos politinio elito savitumą ir atskirumą XIX a. pirmojoje pusėje. Tarp jų įvardijamas šios provincijos bajorijos politinio savarankiškumo augimas Napoleono karų laikotarpiu, jos vaidmuo liberalų judėjime už Prūsijos konstitucines reformas, XIX a. pirmojoje pusėje išaugęs istorijos tyrimų ir praeities simbolių panaudojimas apibrėžiant provincijos ir ją reprezentavusių visuomenės sluoksnių išskirtinumą. Ypač didelis dėmesys straipsnyje skiriamas Rusijos kaimynystės ir Rytų Prūsijos buvimo Prūsijos ir Rusijos pasienyje veiksnių analizei, parodant jų įtaką lemiamų Prūsijai 1813 m. ir 1848 m. įvykių metu. Dėl šių veiksnių susipynimo XIX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos politinio elito sąmonė svyravo tarp regioninio Prūsijos provincijos patriotizmo, visai Prūsijai būdingo patriotizmo (suvokiamo per ryšį tarp karaliaus ir jo pavaldinių) ir augančios priklausomybės vokiečių tautai pajautos.
Pagrindiniai žodžiai: tapatybė, regioninė sąmonė, Prūsijos patriotizmas, vokiečių nacionalizmas, Rusija.

PDF

Christian PLETZING
Die Konstruktion deutscher Identität in Preußisch-Litauen 1848–1871
LT pavadinimas: Vokiškosios tapatybės konstravimas Prūsijos Lietuvoje 1848–1871 metais

Anotacija ir visas tekstas
 Rytų Prūsijoje laikotarpyje tarp 1848 m ir 1871 m. išryškėjo vokiško identiteto svarba. Nacionalizmo augimui pagrindą sudarė išaugusios komunikacijos mažesniuose ir netgi Prūsų Lietuvos kaimuose galimybių, įsisteigus naujoms asociacijoms. Be to, spauda tapo vienu iš labai svarbių medijų, leidusių adaptuoti tautinius sentimentus platesniame nei lokalus regionas lygmenyje. Nacionalinis judėjimas apimantis visas politines stovyklas, nepasireiškė vokiečių atveju. Tik liberalai ir demokratai rėmė Vokietijos nacionalinę valstybę. Konservatoriai išlaikė atstumą Vokietijos nacionalinės valstybės atžvilgiu, nes jie pirmiausia save identifikavo su prūsiškuoju patriotizmu.
Pagrindiniai žodžiai: Nacionalinis identitetas, nacionalinis judėjimas, patriotizmas, komunikacija, Prūsų Lietuva.

PDF

Ruth LEISEROWITZ
Jüdischer Identitätswandel in Ostpreußen. Paradigmen
LT pavadinimas: Žydiškosios tapatybės kaita Rytų Prūsijoje. Paradigmos

Anotacija ir visas tekstas
 Išaugusi žydų emigracijos banga į Rytų Prūsiją, ypač po Krymo karo (1853–1856), kurią nulėmė liberali keletą dešimtmečių vykdyta imigracijos politika, paskatino į regioną atvykti ypač jaunas litvakų šeimas. Jie vyko apsisprendę atsisakyti dalies litvakų tradicijų ir įsikurti Prūsijoje. Kokią žydišką tapatybę jie siekė perduoti savo vaikams, kurie augo kaip Reicho piliečiai ir kokią tapatybę paveldėjo anūkų karta? Šie esminiai tapatybės pokyčiai yra analizuojami remiantis vienos šeimos, kuri imigravo XIX a. antrojoje pusėje, atveju.
Šiame tyrime analizuojamos kelios kartos. Viena iš jų – imigrantų vaikai, kurie save identifikavo su vokiečiais. Anūkų kartos gyvenimas buvo susijęs su priverstine migracija ir su įsipareigojimu pasirinkti naują tėvynę, daugeliu atvejų – Palestiną, kur mentalinis santykis su jų gimtine įgavo dvilypį pavidalą.
Pagrindiniai žodžiai: žydų tapatybė, žydų imigracija, litvakų tradicija, Rytų Prūsija, holokaustas.

PDF

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Etnofilologiniai Prūsijos lietuvių identifikavimo kontekstai (XIX a. antroji pusė – XX a. pradžia)

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojama europinio filologijos mokslo transformacijos XIX a. stiprėjant nacionalizmui ir šios tendencijos refleksija Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos kontekste. Lyginamosios kalbotyros sklaida suponavo mokslininkų interesą baltų kalboms, ypač lietuvių kalbos tyrimams. Įkūrimas Kenigsbergo universitete Sanskrito ir lyginamosios kalbotyros katedros, kuriai vadovavo profesorius Adalbertas Bezzenbergeris, ne tik suformavo akademinės baltistikos tradiciją, bet ir konsolidavo Rytų Prūsijos inteligentijos pajėgas išsaugoti Prūsijos Lietuvos kalbinį ir etnokultūrinį paveldą. Teisininko, kultūros veikėjo Ludwigo Passarge’s tekstas „Aus Baltischen Ländern“ – charakteringas pavyzdys, išryškinantis Prūsijos lietuvių etnokultūrinio modelio refleksiją XIX amžiaus intelektualiniam Europos kontekstui būdingos komparatyvistinės lingvistikos dominavimo fone.
Pagrindiniai žodžiai: Prūsijos Lietuva, lyginamoji kalbotyra, sanskritas, etnoarcheologija, nacionalizmas.

PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Tapatumo sūpuoklėse tarp pilietybės ir tautybės: Klaipėdos krašto gyventojai XX a.

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnio tikslas – išnagrinėti Klaipėdos krašto gyventojų pilietybės ir tautybės tarpusavio santykio ir sąveikos aspektus, apsiribojant XX a. politiniais ir ekonominiais veiksniais. Mažai ištyrinėtų archyvinių šaltinių pagrindu straipsnyje siekiama parodyti, kad pagrindinės asmenybės tapatumo išraiškos formos – tautybė ir pilietybė – ne visuomet buvo laisvo asmenybės pasirinkimo/apsisprendimo dalykas, o neretai keisdavosi priklausomai nuo išorinio politinio ir ideologinio spaudimo.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, pilietybė, tautybė, optacija, svetimšaliai.

PDF

Ralf MEINDL
Vorposten und Grenzland. Ostpreussische Identitäten 1933-1945
LT pavadinimas: Forpostas ir pasienis. Rytprūsiečių tapatybės 1939–1945 metais

Anotacija ir visas tekstas
 XX a. pirmojoje pusėje Rytų Prūsija buvo apibūdinama kaip vokiškumo forpostas prieš nuolatinį slavų užpuolimo pavojų. Versalio taikos sąlygos ir Lenkijos Respublikos įkūrimas dalyje buvusių Vokietijos žemių minėtą požiūrį darė įtikinamą. Šios baimės turėjo įtakos rytprūsiečių tapatybei. Politinėje kultūroje ir viešojoje nuomonėje vyravo agresyvi nacionalistinė antilenkiška propaganda. Daugelis rytprūsiečių baiminosi Lenkijos užpuolimo ir ruošėsi kovai su ja savanorių batalionuose. Jie tikėjo, kad Rytų Prūsijos gynybos prioritetas paims viršų visų kitų konfliktų atžvilgiu. Netgi aršios politinės kovos, kurios vyko Vokietijos Reiche, buvo antraeilis reikalas lyginant su vieninga Rytų Prūsija. Palaikant atsilikusią provinciją, jai buvo suteikiama ekonominė pagalba ir taip pabrėžiamas jos kaip forposto vaidmuo. Kita vertus, šis kovotojų mentalitetas buvo suvokiamas kaip pavyzdys visam Reichui. 1945 m. šis Rytų Prūsijos įvaizdis buvo fatališkas. Daugelis žmonių tikėjo valdžios propaganda, esą jie yra kovotojai ir jiems bus įmanoma apginti provinciją. Todėl jie per ilgai liko namuose ir tapo Raudonosios armijos aukomis.
Pagrindiniai žodžiai: vokiškumo forpostas, kultūra ir civilizacija, pasienio situacija, nacionalsocializmo pamatas, nacijos pirmeiviai.

PDF

III. DISKURSYVINĖS KONSTRUKCIJOS. ATMINTIES VIETOS

Rafał ŻYTYNIEC
Das Land der Elche und Dünen. Kurische Nehrung als ostpreussische Landschaftsikone am Beispiel ausgewählter Texte aus den „Ostdeutschen Monatsheften“ (1920–1939)
LT pavadinimas: Briedžių, ir kopų žemė. Kuršių nerija kaip Rytų Prūsijos kraštovaizdžio ikona tekstų iš „Ostdeutschen Monatshefte“ pavyzdžiu (1920-1939)

Anotacija ir visas tekstas
 Kuršių nerijos, kaip vienos svarbiausių Rytų Prūsijos kraštovaizdžio ikonų, suvokimą įtvirtino daugelis vokiečių autorių savo kelionių aprašymuose ir literatūros kūriniuose. Straipsnyje analizuojamos žurnale „Ostdeutsche Monatshefte“ 1920–1939 m. pasirodžiusios publikacijos Kuršių nerijos tema. Šis leidinys buvo vienas svarbiausių kultūrinių žurnalų, koncentravusių dėmesį į „vokiškųjų rytų“ problematiką. Jame pasirodę tekstai įgalina išryškinti elementus, kuriais remiantis buvo kuriama šios Rytų Prūsijos kraštovaizdžio ikonos „atmosfera“ (Georgas Simmelis): kopos, jūra, įlanka, paukščių pasaulis ir daugybė briedžių), formuojamas jos, kaip išskirtinai vokiško kraštovaizdžio, suvokimas, ypač tarpukariu.
Pagrindiniai žodžiai: Kuršių nerija, Rytų Prūsija, kraštovaizdis, „vokiškieji rytai“, ikonos.

PDF

Hektoras VITKUS
Mažoji Lietuva kaip lietuvių atminties vieta: teorinis modelis

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnio tikslas – pateikti teorinę Mažosios Lietuvos, kaip lietuvių atminties vietos, sampratos šiandieniniame lietuvių istoriniame naratyve interpretaciją. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas teoriniams aspektams, leidžiantiems suvokti ideologines Mažosios Lietuvos regiono recepcijos lietuvių atminties kultūros diskurse prielaidas. Empiriniu požiūriu straipsnyje analizuojamas Mažosios Lietuvos, kaip lietuvių atminties vietos, sampratą realizuojančių stereotipų, vaizdinių ir siužetų turinys.
Pagrindiniai žodžiai: Mažoji Lietuva, atminties kultūra, atminties vieta, istorinis naratyvas, istorijos politika.

PDF

Анна КАРПЕНКО / Anna KARPENKO
«Место памяти» в системе политических координат: случай Калининградской области
LT pavadinimas: Atminties vieta politinėje perspektyvoje: Kaliningrado srities atvejis

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojami regioninės tapatybės kolektyvinės atminties (kaip jos svarbios dimensijos) institucionalizavimo mechanizmai, vertinamos diskursyvinės strategijos, kurias naudoja įvairūs politiniai veikėjai. Autorė atskleidžia pagrindinius sovietinio laikotarpio regioninės tapatybės diskurso elementus ir nagrinėja kolektyvinės atminties bei istorinės sąmonės praktikas 1945–1990 m. Straipsnyje parodomi sovietinio laikotarpio istorijos politikos sąryšiai su dabartiniais politiniais procesais.
Pagrindiniai žodžiai: regioninė tapatybė, kolektyvinė atmintis, regionalizacija, Rytų Prūsija, Kaliningrado sritis, Kenigsbergas.

PDF

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Ruth LEISEROWITZ
Apraßimas Ißwalnijimo Kowos nů 1812 ikki 1815
Šaltinis: Apraßimas Ißwalnijimo Kowos nů 1812 ikki 1815: Ant Atsiminnimo Karžygiems ir Tēwißkes Prieteliems (XIX a. pirmoji pusė)
PDF

Vygantas VAREIKIS, Arūnė ARBUŠAUSKAITĖ
Nauji duomenys apie padėtį Klaipėdos krašte 1925 metais: Jono Budrio dienoraštis
Šaltinis: Klaipėdos Teritorijos Gubernatoriaus Dienynas (1925 m.)
PDF

RECENZIJOS
PDF

Ruth LEISEROWITZ
Prūsijos Lietuvos kultūros kraštovaizdis. Etninės-regioninės-tautinės tapatybės matrica (Rec. kn.: STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010)

Vasilijus SAFRONOVAS
Peržiūrint suvokinius: vokiečių priverstinio iškeldinimo iš Rytų Europos pavyzdys (Rec. kn.: HAHN, Eva; HAHN, Hans Henning. Die Vertreibung im deutschen Erinnern: Legenden, Mythos, Geschichte. Paderborn, München, Wien, Zürich: Ferdinand Schöningh, 2010)

Hektoras VITKUS
Nuo antilenkiškos paradigmos vartotojiškumo link (Rec. kn.: STALIŪNAS, Darius. Savas ar svetimas paveldas?: 1863–1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius: Mintis, 2008)

MOKSLINIS GYVENIMAS
PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
Tarptautinis seminaras „Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje“

Lina MOTUZIENĖ
Tarptautinis mokslinis seminaras „Adalbertas Bezzenbergeris – etnografas ir akademinės baltistikos pradininkas“

Vygantas VAREIKIS
Sėkmingas metų užbaigimas: Artūro Svarausko disertacija apginta Klaipėdos universitete

Darius BARASA
Kristijono Donelaičio 300-osioms metinėms artėjant. Tarptautinė konferencija „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“ Klaipėdoje

Marius ŠČAVINSKAS
Mėginant suvokti ir susivokti. Respublikinė mokslinė konferencija „Žmogaus dvasinis pasaulis pasaulėžiūrinių sistemų sankirtose – viduramžiai bei ankstyvieji naujieji amžiai (sinkretizmas, inkultūracija, akultūracija, difuzija)“