Tomas 22

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 221260 metų Durbės mūšis: Šaltiniai ir istoriniai tyrimai
The Battle of Durbe, 1260: Sources and Historical Research

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXII

Sudarytojas Vacys Vaivada

Klaipėda, 2011


ĮVADAS
(įvado autorius Vacys Vaivada)
PDF

STRAIPSNIAI

Algirdas GIRININKAS
Žemaičių ir kuršių ginkluotė bei kovos būdai XIII a. viduryje – Durbės mūšio laikotarpiu

Anotacija ir visas tekstas
Žemaičių, kuršių, prūsų ir žemgalių žemės XIII a. buvo siaubiamos nuolatinių karų. Tai buvo gynybiniai ar puolamieji karai, dėl kurių šiose teritorijose ilgam buvo sutrikdyta natūrali visuomenės, ekonomikos ir kultūros raida. Saulės, Sembos, Durbės, Karusės, Aizkrauklės, Turaidos, Klaipėdos ir kiti mūšiai, Ordino grobiamieji žygiai į žemaičių, kuršių, prūsų bei žemgalių žemes, žemaičių, kuršių, sembų žygiai ir antpuoliai į jų jau Ordino užimtas žemes, užimtose Ordino žemėse vykę sukilimai tapo bemaž kasmetiniu reiškiniu, o to padariniai – nusiaubtos kuršių, žemaičių, prūsų ir žemgalių žemės, pažeista gyventojų demografija, nusilpęs vakarų ir šiaurės baltų genčių teritorijos ekonominis pajėgumas. Ordino puolamieji žygiai, karinė taktika mūšiuose natūraliai vertė kuršius ir žemaičius ginkluotis ir priešintis Ordinui, kuris naudojo Europoje ištobulintus ginklus ir karo taktiką. Kariuomenės struktūra ir kovos būdai XIII a. kito, nes nagrinėjamo laikotarpio viduryje susiformavo Lietuvos valstybė, kuriai jau buvo būdinga pašauktinė kariuomenė, o jos pobūdis dažniau jau ofenzyvinis. Retkarčiais lietuvių istorinėje literatūroje žemaičių ir kuršių ginkluotė yra menkinama ar net pašiepiama, jų kovos metu naudoti žirgai žemaitukai laikomi arkliais. Todėl šiais klausimais tenka paakinti istorikus, kurie tiesmukai, kartais be išsamesnės analizės, priima Ordiną liaupsinančius metraštininkus kaip objektyvią tiesą. Tai kokia buvo žemaičių ir kuršių ginkluotė bei kovos būdai XIII a. kovų su Ordinu metu, kai užpultieji drąsiai stojo į kovą su savo pavergėjais? Šiuos klausimus šiame straipsnyje nagrinėsime remdamiesi archeologinių, istorinių, kultūrinio kraštovaizdžio tyrimų duomenimis.
Pagrindiniai žodžiai: XIII a., Durbė, kuršiai, žemaičiai, ginkluotė, kovos taktika.

PDF

Guntis ZEMĪTIS
Couronian Military Tactics During the Viking Age and Early Middle Ages (10th–13th Century)
LT pavadinimas: Kuršių karinė taktika vikingų laikotarpiu ir ankstyvaisiais viduramžiais (X–XIII amžiai)

Anotacija ir visas tekstas
 XIII a. kryžiaus žygiai Baltijos regione reprezentavo konfliktą tarp skirtingų socialinių sistemų: Vakarų Europos feodalinės sistemos ir socialinio modelio, kuris buvo artimesnis vikingų laikotarpio visuomenei. XIII a. pr. kariniuose konfliktuose kuršiai naudojo taktiką ir patirtį, kuri buvo išvystyta vikingų laikotarpiu. Ši taktika, implikavusi netikėtas jūrines atakas ir greitą kovos jūroje keitimą kova sausumoje, kėlė rimtą grėsmę kryžeivių pajėgoms Baltijos regione, įskaitant Rygą, kurią kuršiai užpuolė 1210 m. liepos 13 d.
Pagrindiniai žodžiai: kuršiai, vikingų laikotarpis, kryžiaus žygiai Baltijos regione, mūšis prie Elendo (Oland) salos, piratų laivai.

PDF

Gintautas ZABIELA
Žemaitijos piliakalniai XIII amžiuje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje, remiantis archeologiniais bei istoriniais šaltiniais ir esamu istoriografiniu įdirbiu, analizuojami duomenys apie XIII a. etninėje žemaičių teritorijoje stovėjusias medines pilis, iš kurių mūsų dienas pasiekė piliakalniai. Iki šiol apie jas žinoma labai nedaug. Archeologiškai geriausiai pažįstami Daugėliškių, Šaukštelio ir Vedrių piliakalniai, tačiau aiškių XIII a. radinių ir juose nerasta. Istoriniai šaltiniai šiame regione mini bevardę pilaitę šalia Ordino 1259 m. pastatytos Georgenburgo pilies ir nelokalizuotą Tviremet pilį. Duomenų apie XIII a. medines pilis Žemaitijoje skurdumo negalime paaiškinti tik tyrinėjimų stoka.
Pagrindiniai žodžiai: Žemaitija, XIII a., piliakalniai, medinės pilys, piliakalnių tyrinėjimai.

PDF

Dainius ELERTAS
Du prūsai ir švedas – žinios apie Durbės mūšio dalyvius

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje apibendrinami duomenys apie tris Durbės mūšio dalyvius (pamedėną Matto, sembą Sklodą švedų didiką Jonkerį Karlą Ulfssoną). Aptariama jų socialinė aplinka, gyvenimo aplinkybės, vaidmuo mūšio metu platesniame karybos ir elgsenos istorijos kontekstuose. Nagrinėjama informacijos apie Jonkerio Karlo Ulfssono žūtį sklaidos raida vokiškuose, švediškuose istorijos šaltiniuose ir skirtingų šalių istoriografijoje. Taip pat Eriko kronika žinios apie Durbės mūšį.
Pagrindiniai žodžiai: Durbės mūšis, Vokiečių ordinas, karyba, Eriko kronika, Jonkeris Karlas Ulfssonas, Matto, Sklodas.

PDF

Vacys VAIVADA
Dėl Žemaitijos visuomenės transformacijų XIII amžiuje

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje nagrinėjama žemaičių visuomenės santykių su aplinkinių kaimyninių teritorijų visuomenių, XIII a. formavusių Lietuvos valstybę, raida. Atraminiu tašku pasirinktas klausimas, ar galima įžvelgti išankstinį žemaičių neigiamą nusistatymą Lietuvos kunigaikščių atžvilgiu. Tokį klausimo kėlimą inicijavo 2009 m. pasirodęs E. Saviščevo straipsnis, skirtas Žemaitijos savivaldai XIII–XVIII a., kuriame yra teigiama, kad XIII a. pab., esant karo padėčiai su Vokiečių ordinu, tarp žemaičių ir prie jų prisišliejusių kuršių, žemgalių, o gal ir skalvių formavosi nuostata svetimais laikyti ne tik Vokiečių ordiną, bet ir lietuvius.
Pagrindiniai žodžiai: žemaičiai, lietuviai, Dausprungas, Vykintas, Algminas, Mindaugas, Morta, Vokiečių ordinas, Saulės mūšis, Durbės mūšis, Ruškaičiai, Bulioniai.

PDF

Marius ŠČAVINSKAS
Durbės mūšis ir jo atgarsiai Šventojo karo Baltijos regiono retorikoje: christianizacijos aspektas

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojama XIII–XIV a. kryžiaus karų ideologijos recepcija Baltijos regiono rytinėje pakrantėje ideologiniai šv. karo imperatyvai ir jų atspindžiai vienoje žymiausių baltų genčių užkariavimus aprašančių Petro Dusburgiečio kronikoje. Nors pastaruoju metu ši kronika sulaukia nemažai dėmesio užsienio istoriografijoje, bet lietuvių istoriografijoje šv. karo retorika, siejama su konkrečiu – Durbės mūšio – pavyzdžiu, dar nėra nagrinėta. Juolab nėra nagrinėta, kaip Durbės mūšio kontekstuose reikia vertinti krikščioniškųjų misijų sklaidą, koks buvo jos aktyvumas ir dinamika bei santykis su kryžiaus karais.
Pagrindiniai žodžiai: kryžiaus karai, Baltijos regionas, Vokiečių ordinas, baltų gentys ir jų christianizacija, krikščioniškosios misijos, Durbės mūšis.

PDF

Egidijus MILTAKIS
Durbės mūšio interpretavimo tradicija Livonijos ir Prūsijos istoriniuose šaltiniuose (XIII–XVI a. pr.)

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje apžvelgiami Durbės mūšio naratyvo raidos etapai XIII–XVI a. pr. Prūsijos ir Livonijos istoriografinėse tradicijose. Aiškinamasi, kaip ir kodėl keitėsi Durbės mūšio pasakojimo elementai ats¬kirose tradicijose, kas šiuos pokyčius lėmė, kokias funkcijas šis pasakojimas atliko istoriniuose veikaluose. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama trims kronikoms – Eiliuotajai Livonijos kronikai (XIII a. pab.), Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikai (XIV a. vid.) ir Simono Grunau kronikai (XVI a. vid.). Šiose kronikose buvo užrašyti trys, nors ir giminingi, tačiau siužetu, detalėmis ir funkcijomis atitinkamose kronikose besiskiriantys pasakojimo apie Durbės mūšį variantai. Kiekvienas iš variantų žymėjo tris atskirus naratyvo raidos etapus ir formavo tris atskiras pasakojimo apie Durbės mūšį tradicijas, kurių pagrindu vėlesni autoriai kūrė istorinius mitus apie Durbės mūšį. Dalis šių istorinių mitų detalių (ypač perimtų iš Simono Grunau pasakojimo versijos) išliko ir funkcionuoja šiuolaikinėje Lietuvos istorinėje, grožinėje bei pedagoginėje literatūroje.
Pagrindiniai žodžiai: kronika, istoriografija, Vokiečių ordinas, šaltinotyra, simboliai, istorinė atmintis.

PDF

Aurelijus GIEDA
Viduramžių kautynės lietuviškosios visuomenės fokuse

Anotacija ir visas tekstas
 Šio straipsnio išeities taškas yra aktualus probleminis klausimas – kokia viduramžių ir jų kautynių svarba ir vertė nacionalizmo epochos visuomenės sąmonėje ir istorinėje kultūroje? Pasitelkus tarpdisciplininės prieigos (istoriografijos, literatūrologijos, kultūros studijų) teikiamas galimybes, ieškoma atsakymo pirmiausia lietuvių istoriografijos, istorinės kultūros ir visuomenės istorinės atminties manifestacijų tyrimo pagrindu. Viduramžių lietuvių mūšių ir Durbės mūšio tyrinėjimo bei interpretacijos XIX–XX a. istorija nagrinėjama plačiame teminiame ir probleminiame lauke. Istoriografiškai orientuojantis į ilgosios trukmės (longue duree) struktūrinius pokyčius, atskirai sustojama prie istorijos ir viduramžių mūšių vaidmens tautinių judėjimų lauke, lietuvių istoriografijos bendrųjų slinkčių ir transformacijų interpretuojant Durbės mūšį, lietuvių visuomeninės kaitos ir Durbės mūšio vietos lietuvių istorinėje kultūroje. Remiantis istoriografine, literatūrologine, kultūrinės istorijos medžiaga, formuluojama Durbės mūšio vaizdinio kaitos, reikšmės ir vietos lietuvių visuomeninės atminties architektūroje hipotezė.
Pagrindiniai žodžiai: istoriografija, viduramžių kautynės, istorinė kultūra, lietuvių visuomenė, Durbės mūšis, tautinė istorija, nacionalinis identitetas.

PDF

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Dainius ELERTAS, Egidijus MILTAKIS
Durbės mūšio šaltiniai
Šaltinių sąrašas:
Livländische Reimchronick / Eiliuotoji Livonijos kronika (XIII a. pab.)
Annales Pelplinenses / Pelplino metraštis (XIII a. pab. – XVI a. pr.)
Erikskrönika / Eriko kronika (1320–1332 m.)
Petri de Dusburg, Chronica terrae Prussiae / Petras Duburgietis, Prūsijos žemės kronika (1326 m.)
Canonici Sambiensis epitome gestorum Prussie / Sembos kanauninko Prūsijos įvykių santrauka (XIV a. pr.)
Altenbiesener Necrolog / Alden Bieseno nekrologas (1346 m.)
Liber anniversariorum Hitzkirchensis / Hickircheno minėtinų datų knyga (~1350 m.)
Continuatio Sancrucensis secunda / Šventojo Kryžiaus vienuolyno kodekso antrasis papildymas (XIV a.)
Annales Ronneburgenses / Raunos metraštis (~XIV a. vid.)
Hermanni de Wartberge Chronicon Livoniae / Hermano Vartbergės Livonijos kronika (1378/1380)
Die Aeltere Hochmeisterchronik / Senesnioji didžiųjų magistrų kronika (1433–1440)
Ericus Olai’s Chronica regni Gothorum / Eriko Olai Karališkoji gotų kronika (~1471)
Ioannes Dlugossius, Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae/ Janas Dlugošas, Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos (baigta 1480 m.)
Simon Grunau`s Preussische Chronik / Simono Grunau Prūsijos kronika (1510–1530)
Balthasar Rüssow, Chronica der Provintz Lyfflandt / Baltazaras Rüssow, Livonijos provincijos kronika (1578 m.)
Maciej Stryjkowski. Kronika Polska, Litewska, Žmodzka i wszystkiej Rusi / Motiejus Stryjkovskis. Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kronika (1582 m.)
PDF

RECENZIJOS
PDF

Dainius ELERTAS
Lietuvos karybos istorijos brūzgynuose (Rec. kn.: VAIČENONIS Jonas. Lietuvos karyba. Nuo baltų iki XXI amžiaus. Kaunas: Šviesa, 2011)

Marius ŠČAVINSKAS
Lietuvos pranciškonų istorijos užsklandą praskleidus arba kaip Pranciškaus sūnūs Vilniuje savo kraują liejo (Rec. kn.: BARONAS Darius. Vilniaus pranciškonų kankiniai ir jų kultas XIV–XX a. (Studia Franciscana Lithuanica, 4). Vilnius: Aidai, 2010)

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Lenkiją ištiko nelaimė, o lietuviai ištiesė pagalbos ranką (Rec. kn.: STRELCOVAS  Simonas. Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 1939-1940 metais (Bibliotheca actorum Humanitaricorum Universitatis Saulensis, 6). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2010)

MOKSLINIS GYVENIMAS
PDF

Dalia KARALIENĖ
Durbės mūšio laikotarpio archeologiniai radiniai Žemaičių muziejuje „Alka“

Dainius ELERTAS
Tarptautinė Latvijos ir Lietuvos istorikų konferencija skirta Durbės mūšiui („Durbes kaujai- 750: Baltijas krusta karu militārie un politiskie aspekti“)

Vasilijus SAFRONOVAS
Tolstant nuo Willoweito. Prie ko artėjant? Keturi klausimai dėl Juliaus Žuko disertacijos

Hektoras VITKUS
Naujus požiūrius provokuojanti disertacija apie tapatybių ideologijų konkurenciją Klaipėdoje XX amžiuje

Marius ŠČAVINSKAS
Apie palivarkinį ūkį privačiuose Žemaitijos dvaruose XVI a. Jolantos Skurdauskienės disertacijos gynime pasidairius