Tomas 21

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 21Klaipėdos krašto aneksija 1939 m.: politiniai, ideologiniai, socialiniai ir kariniai aspektai
The 1939 Annexation of Klaipėda Region: Political, Ideological, Social and Military Issues

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXI

Sudarytoja Silva Pocytė

Klaipėda, 2010


ĮVADINIS ŽODIS
(įvadinio žodžio autoriai: Joachim Tauber ir Silva Pocytė)
PDF

STRAIPSNIAI

Česlovas LAURINAVIČIUS
Ką reiškia Lietuvai turėti Klaipėdą?

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnio tikslas – nagrinėti istorines aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė tai, kad Klaipėdos kraštas pateko Lietuvos priklausomybėn. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas Versalio sistemos idėjai ir praktinei išraiškai. Autoriaus nuomone, Klaipėdos priklausomybės Lietuvai kodas siejasi su jėgų pusiausvyra, lėmusia nacionalinių valstybių susikūrimą Vidurio Rytų Europoje, ypač Rytų Pabaltijo regione.
Pagrindiniai žodžiai: tarptautinis tranzitas, Versalio sistema, nacionalinė valstybė, imperinė reakcija, jėgų balansas.

PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
„Memelenderių“ daryba, arba ideologinis 1939 metų Klaipėdos krašto aneksijos parengimas

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką ideologiniam 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos parengimui padarė vietinėje viešojo bendravimo erdvėje tarpukario metais vykę tapatybių darybos procesai. Teigiama, kad jau nuo 1919–1920 m. buvo stengiamasi konsoliduoti Klaipėdos krašto vietinius gyventojus jų bendros praeities, tradicijos ir priklausomybės vokiečių kultūrai pagrindu. Tam buvo vartojama naujai sukonstruota tapatybės sąvoka „memelenderiai“, kurios turinys 1938 m. buvo iš dalies pajungtas kitos sąvokos – Memeldeutsche – palaikymui. Straipsnyje analizuojamos ir lyginamos reikšmės, kurios buvo priskiriamos šioms sąvokoms ir palaikomos viešojo bendravimo erdvėje, bei ceremonijos ir ritualai, kurie šių reikšmių pagrindu turėjo vienyti krašto gyventojus. Nagrinėjama, kokios institucijos bei žmonių grupės ir kodėl stengėsi palaikyti šias reikšmes. Nagrinėjant šių reikšmių paveikumo galimybes, siūloma nauja „memelenderių“ interpretacija, pagrįsta požiūriu, kad į „memelenderių“ (vėliau atitinkamai ir į Memeldeutsche) sąvoką būtina žiūrėti kaip į situacinę, o ne stabilią Klaipėdos krašto vietinių gyventojų tapatybės išraišką.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, viešojo bendravimo erdvė, tapatybės daryba, memelenderiai, vokiečių nacionalizmas.

PDF

Vygantas VAREIKIS
Politiniai ir kariniai Klaipėdos krašto praradimo aspektai 1938–1939 metais

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjamas vokiečių pasirengimas nuo 1938 metų užimti Klaipėdos kraštą, 1939 m. kovo 20 d. Vokietijos ultimatumo pateikimo Lietuvai politinės aplinkybės, Lietuvos vyriausybės reakcija į vokiečių reikalavimus, lietuvių karinių dalinių ir valstybinių institucijų pasitraukimo iš Klaipėdos organizavimas, jo eiga bei vokiečių dalinių įžengimo į Klaipėdos kraštą dinamika.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, Klaipėdos krašto seimelis, Trečiasis reichas, Adolfas Hitleris, Joachimas von Ribbentropas, Juozas Urbšys, Stasys Raštikis, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomenės 6-asis pėstininkų pulkas.

PDF

Vytautas JOKUBAUSKAS
Lietuvos kariuomenės parengti Klaipėdos krašto gynimo planai ir realybė 1939 metais

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos kariuomenės štabo 4-ojo dešimtmečio Klaipėdos krašto ir miesto gynimo bei gynybiniai planai prieš Vokietiją, numatant jų realizavimo galimybes Lietuvos ir Vokietijos karinio konflikto atveju. Aptariama, kokiomis karinėmis pajėgomis Lietuva disponavo 1939 m., kiek iš jų buvo sutelkta Klaipėdos krašte ir pasienyje su juo, kaip jas planavo panaudoti ir kokius įvykių scenarijus numatė kariuomenės štabas. Ieškant sąsajų su karine doktrina, apžvelgiama Lietuvos karinio laivyno būklė ir jo galima reikšmė pajūrio gynybai.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos kariuomenė, Lietuvos karinė doktrina, Klaipėdos gynimo planas, direktyva ŠADIR, Klaipėdos kraštas, operatyvinis planas „V“, pasienio policija, Lietuvos šaulių sąjunga, karo laivas Prezidentas Smetona, br. gen. Stasys Raštikis.

PDF

Šarūnas LIEKIS
1939 m. Vokietijos karinė agresija ir Lietuvos galimybės valdyti karinę krizę

Anotacija ir visas tekstas
Vakarų Europos šalys ir jų sąjungininkės, neišskiriant Baltijos šalių, buvo susirūpinusios galimais praradimais karo metu. Tuo tarpu Vokietija buvo iliuzijų apie galimą karo naudą įkaitė. Lietuvos kariuomenės vadai išmoko daug taktinių pamokų krizės Klaipėdoje metu. Viena svarbiausių buvo ta, kad neįmanoma ginti krašto nepaveikus visos visuomenės ir nemobilizuojant šalies ekonomikos, ką šalį valdantis autoritarinis režimas vengė daryti. Galima manyti, kad buvo abejojama savo administracinėmis ir ekonominėmis galimybėmis. Ne paskutinės svarbos vaidmenį vaidino ir įtarumas savo piliečių atžvilgiu.
Lietuvos kariuomenė krizės metu galėjo mobilizuoti tik kelis junginius, kad užtikrintų pajėgų atsitraukimą, o ir tiems patiems trūko personalo bei transporto priemonių. Karinė vadovybė suprato, kad net jei ir pavyktų sukurti mobilizacijos planus, tų planų įgyvendinimas negalėtų būti užtikrintas dėl priešo pajėgų didelio techninio pranašumo. Dėl politinio pobūdžio trikdžių ar net užsienio valstybės reikalavimų bet kokie mobilizacijos planai galėjo būti atidėti ir mobilizacija būtų atlikta per vėlai. Problemų analizė parodė, kad svarbiausios nesėkmių priežastys buvo susijusios net ne su akivaizdžiu Lietuvos priešų kariuomenių techniniu pranašumu ar skirtumais. Priešingai, svarbiausios problemos buvo susijusios su lėtu planavimu, koordinacijos stoka, pavėluotu informacijos perdavimu ir netikslia subordinacija. Ne mažiau problemiška buvo pamatinė karininkų disciplina bei politinės valios stoka autoritarinio režimo sąlygomis, kai visa sprendimų priėmimo grandinė buvo suparalyžiuota. Šių veiksnių kombinacija apibūdino sistemos pobūdį ir jos gebėjimą priešintis užsienio, Vokietijos Reicho, invazijai 1939.
Pagrindiniai žodžiai: karinis, agresija, krizės valdymas, Klaipėda (Memel).

PDF

Zenonas BUTKUS
SSRS požiūris į Klaipėdos atplėšimą nuo Lietuvos 1939 metais

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje teigiama, kad Sovietų Sąjunga, kaip ir kitos didžiosios valstybės, 1939 m. pritarė Lietuvos nusistatymui neginti Klaipėdos krašto ginklu, bet paklusti nacių Vokietijos ultimatyviam reikalavimui ir perduoti jai šį kraštą. Šitokios pozicijos Maskvos politikai stengėsi neafišuoti, aiškiai neapibrėžti, kad nesugriautų beveik du dešimtmečius formuoto savo kaip Lietuvos globėjų ir rėmėjų tarptautinėje arenoje įvaizdžio. Per visą tarpukarį Sovietai buvo linkę pripažinti Vokietijos interesus Klaipėdoje ir jau nuo 1938 m. pabaigos buvo įsitikinę, jog Lietuva jos nebeišsaugos. Nacių ekspansijos jie nesiekė stabdyti, bet mėgino į ją atsakyti savo įtakos plėtra Baltijos regione, keldami teritorinius reikalavimus Suomijai, bandydami apriboti Latvijos ir Estijos politinį savarankiškumą. Vokietijos ir SSRS įtakų zonos jau 1939 m. pavasarį ėmė įgauti aiškesnius kontūrus.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, Baltijos valstybės, Klaipėdos netektis 1939 metais, Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykiai, Vokietijos santykiai su Lietuva ir Sovietų Sąjunga.

PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Klaipėdos krašto pabėgėliai Didžiojoje Lietuvoje 1939 metais

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnio tikslas – atskleisti vieną neištirtą 1939 m. kovo mėn. prieškarinės Klaipėdos istorijos epizodą. Nemažos pabėgėlių grupės iš Klaipėdos užtvindė Didžiąją Lietuvą, kai 1939 m. kovo 22–23 d. Lietuva buvo priversta priimti Hitlerio ultimatumą ir Klaipėdą/Memelį sugrąžinti Vokietijai. Didelė dalis lietuvių darbininkų, tarnautojų ir verslininkų, išgąsdintų agresyvaus nacių anšliuso, paniškai bėgo iš Klaipėdos krašto. Kiti aneksuoto krašto gyventojai vėliau buvo laipsniškai tremiami į Didžiąją Lietuvą.
Lietuvos vyriausybė ir valdininkija nebuvo pasirengusios priimti tiek daug pabėgėlių. Todėl pabėgėlių apsauga, globa, maitinimu ir apgyvendinimu apsiėmė rūpintis Lietuvos Raudonasis Kryžius ir daugelis visuomeninių bei savanorių organizacijų.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas (Memelgebiet), 1939 m. kovas, anšliusas, pabėgėliai, Lietuvos Raudonasis Kryžius.

PDF

Arūnas BUBNYS
Lietuvos interesų gynimas Klaipėdos krašte 1939–1940 metais

Anotacija ir visas tekstas
 Remiantis archyviniais dokumentais, Lietuvos spauda tarpukariu ir istorine literatūra, straipsnyje na¬grinėjama Lietuvos vyriausybės politika nacistinės Vokietijos okupuotame Klaipėdos krašte 1939–1940 m. Straipsnyje siekiama parodyti, jog Lietuvos valdžia nebuvo vien tik bejėgė įvykių stebėtoja, bet aktyviai reagavo į nacių politiką Klaipėdos krašte, bandė apginti valstybės ir privačių asmenų ekonominius-turtinius interesus bei savo piliečių teises, išlaisvinti nacių suimtus lietuvius, atkurti nacių likviduotas lietuviškas švietimo ir kultūros įstaigas. Lietuvos valdžios pastangas keisti situaciją Klaipėdos krašte sau palankia linkme nutraukė 1940 m. birželio 15 d. sovietinė Lietuvos okupacija.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėda, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pasiuntinybė Vokietijoje, Lietuvos konsulatas Klaipėdoje, Kazys Škirpa, Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

PDF

Arminas ŠTUOPYS
Kranto ir priešlėktuvinės (FLAK) artilerijos baterijos Klaipėdoje: bandymai datuoti statybų laikotarpį

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojama Kriegsmarine kranto ir priešlėktuvinės (Flak) artilerijos baterijų statybos Memelyje (Klaipėdoje) pradžios data. Jame keliama prielaida, kad pagrindinis Kriegsmarine uždavinys buvo apsaugoti uosto įplauką nuo grėsmės iš jūros, todėl tikėtina, kad jis buvo išspręstas nuo 1939 m. kovo iki 1940 m. pradžios. Stacionarios Flak baterijos aplink miestą galėjo būti pastatytos ir vėliau, o iki tol jų vietoje ar netoliese buvo įrengtos laikinos pabūklų pozicijos. Lauko tyrimų Tauralaukio baterijoje rezultatai patvirtina šį spėjimą: ant užbetonuotų sviedinių gilzių yra užrašai, iš kurių galima spręsti, kad šie buvo pagaminti 1941 m.
Pagrindiniai žodžiai: Memelis, Klaipėda, krantų gynyba, baterija, Flak, nacistinė Vokietija, Kriegsmarine, Tauralaukis (Tauerlauken).

PDF

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Silva POCYTĖ
Klaipėdiškių/lietuvininkų politinės ir tautinės nuostatos 1939 m. kovo išvakarėse
Šaltiniai:
Lietuviškųjų organizacijų komiteto, Seimelio atstovų ir Klaipėdos miesto ir apylinkės senųjų lietuvių veikėjų pasitarimo protokolas (1939 02 13–14, Klaipėda);
Penkių Komisijos pasitarimo protokolas (1939 02 17, Klaipėda)
PDF

Vygantas VAREIKIS
Pasitraukimas iš Klaipėdos
Šaltinis:
6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko vado, gen. štabo pulk. Antano Breimelio raportas 3-iosios pėstininkų divizijos vadui (1939 04 03, Plungė)
PDF

RECENZIJOS
PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Atsiskleidžia slaptoji Kaliningrado srities istorija (Rec. kn.: КОСТЯШОВ, Юрий. Секретная история Калининградской области. Очерки 1945-1956 г. Калининград: Терра Балтика, 2009).

Vasilijus SAFRONOVAS
Ką naujo lenkai galės sužinoti apie Klaipėdos krašto 1918–1945 m. istoriją? (Rec. kn.: ŁOSSOWSKI, Piotr. Kłajpeda kontra Memel. Problem Kłajpedy w latach 1918–1939–1945. Warszawa: Wydawnictwo „Neriton“; Instytut Historii PAN, 2007).

Arminas ŠTUOPYS
Memelio gynybos epizodai 58-osios Vermachto pėstininkų divizijos veterano memuaruose (Rec. kn.: LUBBECK, William; HURT, David. B. At Leningrad’s Gates. The Story of a Soldier with Army Group North. Philadelphia: Casemate Publishers, 2006).

MOKSLINIS GYVENIMAS
PDF

Vygantas VAREIKIS
Dar viena istorikų disertacija, apginta Klaipėdos universitete

Vasilijus SAFRONOVAS
Pergalės kare atminimas: tarp autentiško išgyvenimo ir ideologinės panaudos