Tomas 20

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 20Identity Politics: Migration, Communities and Multilingualism

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XX
Studia Anthropologica, IV

Sudarytojai: Vytis Čiubrinskas, Rimantas Sliužinskas

Klaipėda, 2010


PRATARMĖ
PDF

MIGRACIJA

Jolanta KUZNECOVIENĖ
Outside of Imagined Community: Strategies of Incorporation of Lithuanian Immigrants
LT pavadinimas: Už įsivaizduojamos bendruomenės ribų: lietuvių imigrantų įsitraukimo strategijos

Anotacija ir visas tekstas
Pagrindinis šio straipsnio tikslas – apčiuopti lietuvių imigrantų susisaistymo su nauja visuomene būdus, dominuojančias įsitraukimo į naują visuomenę strategijas. Šis straipsnis remiasi teoriniu požiūriu, kuris ne tik kritiškai vertina bandymus parengti integracijos modelį, taikytiną visiems imigrantams neatsižvelgiant į jų individualias charakteristikas, bet ir siūlo vadovautis prielaida, jog imigrantų integraciją naujoje visuomenėje nusako skirtingos individualios inkorporacijos strategijos, ne visuomet sutampančios su kultūrinio pliuralizmo, diasporos, transnacionalizmo, asimiliacijos ar integracijos teorijų bei požiūrių siūlomais inkorporacijos būdais. Priklausomai nuo individualiai pasirenkamo, prioretizuojamo, dominuojančio įsitraukimo būdo ar būdų, straipsnyje išskiriamos ir apibūdinamos keturios pagrindinės įsitraukimo į naują visuomenę strategijos: konformistinė, reprezentacinė, segregacinė ir navigacinė.
Pagrindiniai žodžiai: imigracija, integracija, inkorporacija, tapatybė, akultūracija.

PDF

Neringa LIUBINIENĖ
Being a Transmigrant in Contemporary World: Lithuanian Migrants’ Quests for Identity
LT pavadinimas: Būti transmigrantu šiandieniniame pasaulyje: lietuvių migrantų identiteto paieškos

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje domimasi, kaip migranto identitetas (ir ypač pirmosios kartos migranto) keičiasi veikiamas migravimo patirties. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariama transnacionalizmo ir transmigracijos paradigma šiuolaikinės migracijos analizei, antrojoje dalyje dėmesys skiriamas identiteto ir ribų klausimams, trečiojoje, remiantis antropologinio tyrimo empiriniais duomenimis, analizuojami kilmės, kalbos ir švenčių elementai kaip svarbūs migrantų (lietuvių Šiaurės Airijoje) identifikacijos žymenys.
Pagrindiniai žodžiai: identitetas, lietuviai migrantai, migracija, ribos, Šiaurės Airija, transmigrantas, transnacionalizmas.

PDF

BENDRUOMENĖS

Hana HORÁKOVÁ
Transformation of Rural Communities: Mobility, Tourism and Identity
LT pavadinimas: Pokyčiai kaimo bendruomenių gyvenime: mobilumas, turizmas ir tapatybė

Anotacija ir visas tekstas
 Esminiai pokyčiai kaimo bendruomenių gyvenime yra lemiami bendrųjų ūkininkavimo sąlygų nuosmukio visos šiuolaikinės Europos mastu. Agrikultūrinę gyvenseną, pagrįstą intensyvia žemės ūkio produkcijos gamyba, vis dažniau keičia kitos kaimo gyvensenos formos. Ryškiausias gamybinės gyvensenos virtimo vartotojiška gyvensena pavyzdys minėtoje kaimo aplinkoje – naujųjų kaimo atvykėlių ir jų „antrųjų namų“ fenomenas. Straipsnyje aptariama, kaip aukščiau minėtos šiuolaikinės gyventojų mobilumo ir tarptautinio turizmo formos veikia senojo, kaimiškojo, identiteto esmę. Pagrindinis dėmesys skiriamas naujųjų ir senųjų identiteto socialinių santykių, t. y. tarpusavio supratimo, konkurencijos ir įtakų atvejams apibūdinti. Tyrimų tikslas – išanalizuoti vieną iš laikinos gyvensenos šiuolaikinių formų – olandų „antrųjų namų“ (second homes) fenomeno atsiradimą Čekijos kaimuose. Esminis dėmesys straipsnyje skiriamas tokių „antrųjų namų” savininkų, kitų atvykėlių iš užsienio ir senųjų vietinių gyventojų tarpusavio bendravimo veiksniams, palen¬gvinantiems ar komplikuojantiems šio bendravimo procesus dviejų Čekijos kaimo vietovių gyventojams.
Pagrindiniai žodžiai: modernus kaimas, „antrieji namai“, laikinasis mobilumas, turizmo antropologija, „šeimininkai“ ir „svečiai“.

PDF

Kristina ŠLIAVAITĖ
Social Memory, Identity and Narratives of Decline in a Lithuanian Nuclear Plant Community
LT pavadinimas: Socialinė atmintis, tapatumas ir pasakojimai apie nuosmukį Visagino miesto bendruomenėje

Anotacija ir visas tekstas
 Šiame straipsnyje analizuojama, kaip Visagino miesto gyventojai konstruoja savo ir miesto praeitį bei dabartį. Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiama, kaip informantai kalba apie XX a. 8–9-ąjį dešimtmečius, t. y. laikotarpį, kai jie atvyko į Lietuvą, į Visagino (tuometinio Sniečkaus) ir atominės elektrinės statybas. Antrojoje straipsnio dalyje aptariama, kokios pagrindinės temos išryškėja informantams kalbant apie jų asmeninę ir Visagino miesto bendruomenės socialinę, ekonominę situaciją posovietiniu laikotarpiu. Autorė diskutuoja, kodėl informantai vienaip ar kitaip konstruoja vėlyvojo sovietmečio ir posovietmečio laikotarpius, aptariamos paralelės su kitose posovietinės erdvės bendruomenėse atliktais antropologiniais tyrinėjimais. Straipsnio šaltiniai – autorės lauko tyrimų metu 2000–2004 m. surinkta medžiaga.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, atmintis, nuosmukis, socialinis netikrumas (uncertainty), tapatumas, etninės grupės, Ignalinos atominė elektrinė.

PDF

Sada PETRUŽIENĖ
Klaipėda Jewish Community: Survival, Continuity and Change
LT pavadinimas: Klaipėdos žydų bendruomenė: išlikimas, kaita, tęstinumas

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje analizuojamas Klaipėdos žydų bendruomenės narių požiūris į bendruomenės išlikimą, kaitą ir tęstinumą. Klaipėdos žydų bendruomenė, atsikūrusi nepriklausomoje Lietuvoje, vienijo nedaug narių, kurių didžioji dalis – rusakalbiai, pagyvenę, mažai žinantys savo tautos istoriją ir papročius žmonės. Buvo manoma, kad Klaipėdos žydų bendruomenė natūraliai išnyks, o jaunimas emigruos. Šiuo metu ši bendruomenė yra gyvybinga, veikli ir integruota. Pateikiamas trumpas ekskursas į Klaipėdos žydų bendruomenės raidos istoriją, kuri sietina su straipsnyje aptariama jų išlikimo, kaitos ir tęstinumo problematika. Šiuo atveju atkreipiamas dėmesys ir į Klaipėdos, kaip paribio zonos, specifiką.
Pagrindiniai žodžiai: žydų bendruomenė, išlikimas, kaita, tęstinumas, Klaipėda.

PDF

Linas SVOLKINAS
‘On the Precipice of a Volcano’: Negotiating Continuity and Change in the Danish Alternative Community Christiania
LT pavadinimas: Kaita ir tęstinumas Kristianijos alternatyvioje bendruomenėje Danijoje

Anotacija ir visas tekstas
 Kristianija – tai Danijos alternatyvios bendruomenės pavadinimas. Kristianija buvo įkurta 1971 m. apleistoje karinėje bazėje, netoli Kopenhagos miesto centro. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip Kristianijos nariai sprendžia vidinius tarpusavio prieštaravimus ir kokį vaidmenį sprendžiant konfliktus vaidina Kristianijos senbuviai. Autoriaus surinkta etnografinė medžiaga rodo, kaip Kristianijos narių konstruojami socialiniai mechanizmai akumuliuoja konfliktus. Pagrindinė idėja yra ta, kad Kristianijos senbuviai turi autoritetą, bet neturi galios išspręsti vidinių interesų konfliktų. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomas socialinis, politinis kontekstas, taip pat ir pagrindiniai Kristianijos ideologijos principai. Antroje dalyje situacijos analizė išryškina vidinių konfliktų pobūdį, priežastis ir Kristianijos senbuvių vaidmenį. Kristianijos senbuvių dominavimas aiškinamas remiantis Maxo Weberio tradicinio autoriteto (traditional authority) sąvoka.
Pagrindiniai žodžiai: socialinis konfliktas, situacijos analizė, tradicinis autoritetas, alternatyvi bendruomenė, bendruomenės senbuviai.

PDF

DAUGIAKALBYSTĖ

Tatjana RUSSITA
Bilingual Lessons in Schools of Latvian Republic de facto and de jure
LT pavadinimas: Dvikalbės pamokos Latvijos Respublikos mokyklose de facto ir de jure

Anotacija ir visas tekstas
 Kai kurios pamokos rusakalbėse Latvijos tautinių mažumų mokyklose turi būti vedamos dvikalbiu būdu, t. y. dalyko turinį išdėstant iš karto ir rusų, ir latvių kalbomis tuo pat metu. Tokie reikalavimai dažnai tampa sunkiai įgyvendinama problema, nes ne visi rusakalbiai mokytojai pakankamai gerai moka kalbėti latviškai. Straipsnyje pateikiamos ir aptariamos konkrečios tokių mokytojų elgesio strategijos, padedančios formaliai spręsti minėtas problemas. Tyrimo metu buvo daromi probleminio turinio interviu su minėtų mokyklų rusakalbiais mokytojais, taikomi dalyvių stebėjimo ir asmeninės patirties metodai. Kiekviena šių strategijų įvairiais lygmenimis rodo tiek rusų, tiek ir latvių kalbos vartosenos pamokos metu dalį. Daugelis jų atskleidžia savęs apgaudinėjimo ir sąmoningo tariamų dalykų įsivaizdavimo realiais atvejus. Tas pat pastebima ir mokytojams rengiant aktualią pamokų vedimo dokumentaciją latvių kalba.
Pagrindiniai žodžiai: elgsenos strategijos, dvikalbė pedagogika, apgaudinėjimas, Latvija, mokytojai, atvejo analizė.

PDF

Laima KALĖDIENĖ
National Identity and Multilingualism in Lithuanian Cities
LT pavadinimas: Tautinė tapatybė ir daugiakalbystė Lietuvos miestuose

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vartojamų kalbų ir tautinės tapatybės santykis, aptariamos su kalba susijusio tautinio identiteto išsaugojimo perspektyvos. Vienas iš svarbiausių aptariamų klausimų yra mokymo kalbos ar kalbų pasirinkimas siekiant efektyvesnio visuomenės narių bendravimo. Ši problema ne tik plačiai diskutuojama visuomenėje, bet yra spręstina ir kalbų politikos, ypač švietimo planavimo, lygmeniu. Dalis visuomenės linkusi manyti, kad pagrindinė mokymo kalba Lietuvoje turėtų būti lietuvių, tačiau yra nemažai manančių, kad mokymas gali vykti įvairiomis kalbomis, ypač pabrėžiamas anglų kalbos reikalingumas.
Pagrindiniai žodžiai: tautinė tapatybė, mokymo kalba, kalbos ekologija, kalbų politika, daugiakalbystė, sociolingvistinis tyrimas.

PDF

IDENTITETAI REGIONO PLOTMĖSE

Alina ŽVINKLIENĖ
Politics of Institutionalized Domination: Honor in Everyday Practice
LT pavadinimas: Institucionalizuoto dominavimo politika: garbė kasdieninėje praktikoje

Anotacija ir visas tekstas
 Dabartinių socialinių mokslų vyraujančiame diskurse garbė dažniausiai suvokiama kaip pagrindinis moralinės sistemos arba vertybių ramstis, o ne kaip politiniai individo ištekliai, leidžiantys viešai pateisinti savo elgesį, užsitikrinant reputaciją ir socialinę padėtį. Straipsnyje nagrinėjama garbės logika socialinės praktikos lygmenyje, analizuojant tris socialinio žaidimo atvejus Sicilijoje. Pagal kontekstą, dviejų vyrų vieša tarpusavio sąveika apibūdinta mačizmo žaidimu. Simbolinės ar realios socialinės hierarchijos suardymas yra esminis mačizmo žaidimo tikslas, tuo pačiu – ir paties žaidimo provokavimo priežastis. Kultūrinis kontekstas atskleidžia tiktai kalbą ir būdus, kuriais socialiniame žaidime siekiama pranašumo pripažinimo, tačiau tai nekeičia žaidimo esmės.
Pagrindiniai žodžiai: garbė, garbės ir gėdos kultūra, mačizmas, vyriškumas, moteriškumas.

PDF

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Historical Character in Region’s Identity Transformations: Prussian Lithuania – Lithuania Minor – Western Lithuania
LT pavadinimas: Istorinis regiono identiteto transformacijų pobūdis: Prūsų Lietuva – Mažoji Lietuva – Vakarų Lietuva

Anotacija ir visas tekstas
 Šiuolaikinė identiteto samprata orientuoja į tai, kad kultūros vaidmuo yra išskirtinis, o kultūra yra gyva, kai ji nuolat kontaktuoja su kitomis kultūromis, kaip, beje, ir su istorija. Karalienė Luisė – ne tik patrauklus simbolis kalbant apie lemtingą Europai ir Prūsijai laikotarpį 1806–1815 m., bet jos asmenybė yra įdomi ieškant paralelių tarp Vokietijos imperijos provincijos miesto Klaipėdos (Memelio) identiteto ir dabartinės Klaipėdos identiteto. Šių dienų klaipėdiečiai pradeda vis giliau suvokti karalienės Luisės nuopelnus miesto ir regiono švietimo ir kultūros raidai. Faktas, jog naujausiose diskusijose apie Klaipėdos kultūros politikos viziją pabrėžiamas būtinumas kultūros paveldą integruoti į miestiečių savimonę ir identiteto formavimą bei nuolat regioninėje spaudoje akcentuojama kultūros paveldo išsaugojimo problema, liudija naujos kokybės požymius Vakarų Lietuvos regiono identiteto struktūroje.
Pagrindiniai žodžiai: identitetas, karalienė Luisė, kultūros paveldas, Prūsų Lietuva / Mažoji Lietuva, Vakarų Lietuva, Klaipėda.

PDF

Vida SAVONIAKAITĖ
National Identity by Comparison: Focus on Klaipeda Region
LT pavadinimas: Tautinė tapatybė lyginamojoje perspektyvoje: Klaipėdos krašto atvejis

Anotacija ir visas tekstas
 Šiuolaikiniuose humanitariniuose ir socialiniuose moksluose populiarūs tapatumo metmenų ar pagrindų tyrimai, individo ir bendruomenės abipusiai santykiai, ieškoma „savęs“ ir stengiamasi suprasti „kitą“, lyginamos prieštaringos tapatumo sampratos, ieškoma priežasčių, turinčių įtakos ir keičiančių visuomenes. Naujausiuose etnologijos ir socialinės antropologijos tyrimuose yra teigiama, kad šiuolaikinio europietiškojo tautinio tapatumo apibrėžimų reikia ieškoti jų sąsajose su etniškumu. Kita vertus, daugelis tarpdisciplininių tyrimų įrodė, kad apibrėžti etniškumą globalizacijoje darosi vis sunkiau. Straipsnio tikslas – analizuoti šiuolaikinio Klaipėdos krašto bendruomenių požiūrius į tautinį tapatumą. Bus atskleista: a) žmonių tapatumo prioritetai, b) požiūriai į tautinio tapatumo politiką.
Pagrindiniai žodžiai: bendruomenė, tauta, tautinis tapatumas, gimtinė, Klaipėdos kraštas, lietuvininkai, „šišioniškiai“.

PDF

Jonas MARDOSA
The Verba and Ethno-Confessional Identity in Eastern Lithuania and Western Belarus
LT pavadinimas: Verbos ir etnokonfesinis tapatumas Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš svarbiausių religinių simbolių – verba (palmė) XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje. Tyrimo metu siekiama nustatyti regioninius ir etninius verbų žaliavos ir šventinamos puokštės sudėties ypatumus rytų Lietuvoje ir vakarų Baltarusijoje. Remiantis simbolio išvaizda ir turinio analize parodoma, koks yra ryšys tarp regioninių ir etninių verbos ypatybių, kaip simbolis tampa svarbiu gyventojų etninę ir religinę tapatybę formuojančiuoju veiksniu. Pagrindinis straipsnio šaltinis yra lauko tyrimų metu Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje XXI a. pradžioje surinkta medžiaga.
Pagrindiniai žodžiai: verba, liaudiškasis pamaldumas, gluosnio šakelė, kadagio šakelė, puoštos verbos, religinis tapatumas, etninis tapatumas.

PDF

RECENZIJOS, APŽVALGOS
PDF

Ida Harboe KNUDSEN
Rec. kn.: Changing Economies and Changing Identities in Postsocialist Eastern Europe (Halle Studies in the Anthropology of Eurasia, Vol. 20). Ed. by I. SCHRÖDER, A. VONDERAU. Münster: LIT Verlag, 2008

Rimantas SLIUŽINSKAS
Rec. kn.: Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2007, t. 7; 2008, t. 8

Ingo SCHRÖDER
Rec. kn.: DE MUNCK, Victor; DE MUNCK, Trini; ANTANAVIČIŪTĖ, Rasa; SVOLKINAS, Linas. Experiencing Vilnius: Insider and Outsider Perspectives. Vilnius: Kronta, 2009

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Vygantas VAREIKIS
Archeologas ir karininkas Petras Tarasenka Klaipėdoje
Šaltinis:
7-ojo Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pėstininkų pulko dienynas. Aprašymas II bataliono žygio į Klaipėdą (majoro Tarasenkos) (1930 m., Kaunas)
PDF

MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA
PDF

Rimantas SLIUŽINSKAS
Identiteto apraiškų tyrimai. II-ji tarptautinė KU ir VDU konferencija „Identiteto politika antropologiniu požiūriu: regionai, paribio sritys, diasporos“ Klaipėdos universitete

Vytautas JOKUBAUSKAS, Vasilijus SAFRONOVAS, Marius ŠČAVINSKAS, Silva POCYTĖ
Antrasis Lietuvos istorikų suvažiavimas Klaipėdoje

Žilvinas ČĖSNA
Fleita – ginklas ar žaislas? Klaipėdos universitete apginta Povilo Blaževičiaus daktaro disertacija „Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII–XVII amžiais remiantis archeologijos duomenimis“