Tomas 19

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 19Identity Politics: Histories, Regions and Borderlands

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XIX
Studia Anthropologica, III

Sudarytojai: Vytis Čiubrinskas, Rimantas Sliužinskas

Klaipėda, 2009


PRATARMĖ
PDF

IDENTITETAS: SKIRTINGUMO DISKURSAI IR POLITIKA

Thomas Hylland ERIKSEN
Living in an Overheated World: Otherness as a Universal Condition
LT pavadinimas: Gyvenant „perkaitusiame“ pasaulyje: skirtingumas kaip universali būsena

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje autorius įvairiais aspektais aptaria šiuolaikinės globalizacijos proceso paradoksus regioninių kultūrų raidos kontekste. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek globalizacijos šalininkai, tiek ir jos kritikai visų pirma turi pripažinti esminius šio proceso priežastinių ryšių, konkrečių apraiškų bei struktūrinių dalių įvairovės faktus, kur stabilius atskaitos taškus dažnai keičia iš esmės ar atskirais epizodais nestabilūs bei subjektyviai suvokiami ir aiškinami pasaulio raidos veiksniai. Esmine atsvara globalizacijos procesui autorius laiko sociologinių ir geografinių tyrimų literatūroje santykinai rečiau vartojamą glokalizacijos sampratą. Čia detaliau aptariama šios sampratos esmė, konkretūs jos vartosenos aspektai. Greta minėtų sampratų šiame straipsnyje analizuojamos teorinės ir praktinės „refleksyvumo“ ir „nestabilumo“ sąvokų interpretacijos. Straipsnio baigiamojoje dalyje atkreipiamas dėmesys ir į individo ar lokalios bendruomenės „teisių problemas“ globalizacijos ar glokalizacijos procesų bei tendencijų atžvilgiu.
Pagrindiniai žodžiai: skirtingumas, globalizacija, glokalizacija, refleksyvumas, nestabilumas, nepastovus modernumas, teisinės problemos.

PDF

Jonathan D. HILL
History, Power, and Identity: Amazonian Perspectives
LT pavadinimas: Istorija, galia ir identitetas: Amazonės regiono aspektai

Anotacija ir visas tekstas
 Etnogenezės sampratai paaiškinti būtina teoriškai pagrįsti jos daugialypumą bei sinkretiškumą kas atskleidžiama koncepcijose „Naujoji Amazonės regiono etnografija“ ir „Naujoji Amazonės regiono istorija“. Tai apima ir tenykščių gyventojų ontologijos, ir alternatyviųjų istorijos nuostatų (mitologizuotų istorinių atpasakojimų) tyrimus bei istorijos rekonstrukcijos dalykus, remiantis visais įmanomais šaltiniais. Etnogenezė gali būti suvokiama ir kaip naujų socialinių tapatybių autentiško perkūrimo procesas, kūrybiškai iš naujo atskleidžiant ir suformuluojant „tradicijos“ sampratos komponentus – žodinius pasakojimus, rašytinius tekstus, materialius dirbinius. Tokių nuostatų kontekste etnogenezė sudaro sąlygas suvokti regiono vietinių ir nevietinių gyventojų kultūrinės veiklos specifiką. Kartu tampa įmanoma atsirasti ir naujoms interpretacijoms bei politinėms erdvėms, kas leidžia žmonėms apsibrėžti ilgalaikes savo socialinio identiteto nuostatas, orientuotas į vis globalesnėmis tampančias Lotynų Amerikos tautų bei valstybių raidos perspektyvas.
Pagrindiniai žodžiai: istorija, galia, tapatybė, Amazonės regionas, etnogenezė, kultūra, tradicijos.

PDF

Ingo W. SCHRÖDER
Hegemonic Narratives and Religious Identity Politics in Contemporary Lithuania
LT pavadinimas: Hegemonijos apraiškos ir religinio identiteto politika šiuolaikinėje Lietuvoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje supažindinama su A. Gramsci suformuluota hegemonijos koncepcija, leidžiančia išsiaiškinti identiteto formavimosi principus. Atskirai dėmesio šiuo atveju skiriama Jean ir Johno Comaroffų nubrėžtai atskirties linijai tarp hegemonijos ir identiteto sampratų. Katalikiškojo identiteto fenomenas Lietuvoje yra pateikiamas pavyzdžiu, iliustruojančiu nesėkmingo identiteto formavimosi proceso atvejus tada, kai jis yra atribojamas nuo hegemonijos konsensuso paieškų ir suvokiamas vien ideologiniu pagrindu.
Pagrindiniai žodžiai: tapatybės politika, hegemonija, ideologija, katalikybė, kultūros paveldas, Lietuva.

PDF

Ida Harboe KNUDSEN
Who Represents Who? A Critical Approach to Current Lithuanian Identity Discourse
LT pavadinimas: Kas yra kas? Kritinės pastabos apie šiuolaikinės lietuviškosios tapatybės sampratą

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariamos populiarios šiuolaikinėje Lietuvoje kaimo gyventojų saviraiškos formos, atsiradusios tuo metu, kai Europos Sąjungos modelio bei kitos vakarietiškos gyvensenos apraiškos tapo visuotinai populiarios ir madingos. Autorės tyrimai leidžia teigti, kad tokie diskursai liudija galimybę išskirti atskiras vietinės bendruomenės gyventojų grupes ir bandyti suvokti būtent jų, o ne visos visuomenės gyvensenos ypatumus. Autorė dėmesį koncentruoja į šiuolaikinės Lietuvos kaimo žmonių kasdienio gyvenimo bruožus ir stengiasi rasti bei paaiškinti tas naujoves, kurias lėmė naujosios gyvenimo galimybės atviros Europos kontekste. Autorė bando išnagrinėti, ką periferijos gyventojui (o tokių yra gana daug) reiškia nebėgti nuo savo kasdienybės į atviras užsienio šalis, o pasilikti savo suvargusioje tėviškėje ir toliau vadinti save Lietuviu iš didžiosios raidės.
Pagrindiniai žodžiai: tapatybė, europeizacija, naujieji lietuviai, kaimo kaita.

PDF

Victor C. DE MUNCK; Davorin TRPESKI
The Fallacy of Misplaced Identity in Macedonia and Lithuania
LT pavadinimas: Netiksliai apibrėžtos tapatybės pasekmės Makedonijoje ir Lietuvoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnio autoriai, remdamiesi savo tyrimais Makedonijoje ir Lietuvoje, toliau aptaria savo anksčiau suformuluotos tautinio identiteto formavimosi bei dinamikos trijų lygmenų teorijos teiginius. Minėti tyrimai liudija aiškiai apibrėžtus šių trijų lygmenų parametrus. Pirmuoju atveju tapatus identitetas konkrečioje bendruomenėje yra suvokiamas jau pasąmonėje glūdinčiais objektyviais pavienių individų analogiškais kalbos, religijos, etniškumo bei istorinės patirties aspektais. Jie sudaro nacionalinių tautos gyvensenos bruožų pagrindus. Antrasis tautinio identiteto lygmuo – realus šio proceso vyksmas, kur atskiros asmenų grupės išsiaiškina ir apsibrėžia tam tikrus tarpusavio skirtingumus. Trečiasis, epistemologinis, lygmuo tampa aktualus tais atvejais, kai atrankos būdu tenka aptarti tokius tapatumus ar skirtingumus, kurie yra sąmoningai nutylimi atskirų socialinių grupių tarpusavio santykiuose. Toks teorinis trijų lygmenų modelis leidžia abiem kryptimis („iš viršaus“ ir „iš apačios“) išskirti tautinio identiteto sampratos sudėtines dalis. Tyrimai Lietuvoje ir Makedonijoje pateikia ir realius pavyzdžius šiai teorijai praktiškai pagrįsti.
Pagrindiniai žodžiai: tautinis identitetas, Makedonija, Lietuva, identitetas, epistemologija, integracijos laipsniai, pasirinktas supratimas.

PDF

Vytis ČIUBRINSKAS
Reclaimed Identity: Heritage and Genealogy of the Lithuanian Immigrants in Texas
LT pavadinimas: Susigrąžinant identitetą: lietuvių Teksaso imigrantų paveldas ir genealogija

Anotacija ir visas tekstas
 Lietuvių transatlantinė migracija apima ir šiandienos teksasiečius, kurie yra imigrantų iš Mažosios Lietuvos, atvykusių prieš šimtą penkiasdešimt metų, palikuonys. Šiandieninis pastarųjų identitetas galėtų būti konceptualizuojamas kaip susigrąžintasis, t. y. paremtas per ištisas kartas užmiršto etninio paveldo „atradimu“ ir genealogijų sudarymu. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra nužymėti tokio savito identiteto, kurio ašis yra atgauta ir atsiimta herojinė lietuvių – Teksaso pionierių – praeitis, kontūrus.
Tokiu tam tikro kultūrinio skirtingumo susigrąžinimu Amerikos įvairovėje siekiama reprezentuoti ir „perrašyti“ tokių regionų kaip Teksasas jau surašytas vietines – krašto istorijas, o ne vien susigrąžinti etninį paveldą.
Pagrindiniai žodžiai: etninis paveldas, genealogija, migracija, identiteto politika, Teksasas, lietuviai.

PDF

REGIONALIZMAS: IŠTAKOS, ISTORIJOS, ATMINTYS IR PAVELDAI

Christian GIORDANO
Political Regionalisms in a Globalized World-System: Local Identity Constructions in Europe
LT pavadinimas: Politinis regionalizmas globaliame pasaulyje: lokalios tapatybės samprata Europoje

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje siekiama aiškiau susisteminti įvairias Europos politinio regionalizmo sąvokas, grindžiamas dviem esminėmis, bet (deja) nepakankamai apibrėžtomis sampratomis – „etninis regionalizmas“ ir „transnacionalinis regionalizmas“. Pirmuoju atveju paprastai yra apsiribojama laipsniška nacionalinės valstybės regionų įvardijimo tvarka (Katalonija, Baskų šalis, „Padanija“ ar pan.), tuo tarpu antruoju atveju šiai sampratai suteikiamas papildomas postetninės reikšmės atspalvis, pasiliekant tarptautinėje, nevienalytėje etninėje erdvėje (Juodosios jūros regionas, Tatarstanas ir t. t.).
Pagrindiniai žodžiai: politinė antropologija, Europa, glokalizacija, nacionalinė valstybė, suverenitetas, politinis regionalizmas, etniškumas, transnacionalizmas.

PDF

Thomas K. SCHIPPERS
Regions in France and Europe: Some Historical Considerations on an Intermediate Level of Belonging
LT pavadinimas: Regionai Prancūzijoje ir Europoje: keletas istorinių pastabų apie tarpinės erdvės identitetą

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariami atskiri istoriniai Prancūzijos regioninės politikos raidos aspektai. Visa tai siekiama atskleisti atsižvelgiant į nuo pat 1789 m. revoliucijos laikų tebesitęsiančius įvairius ideologinių šio proceso sampratų kontekstus, ypač – nuolatinę centralizmo ir „decentralizacijos“ pozicijų konfrontaciją. Ši istorinė retrospektyva leidžia atkurti ir bandyti suvokti sudėtingas ir nepakankamai stabilias to meto Prancūzijos sociopolitinio gyvenimo nuostatas, kurių pagrindu vienaip ar kitaip buvo formuojama ilgametė šios šalies istorinių, etninių bei kultūrinių regionų sampratos koncepcija. Antroje straipsnio dalyje autorius originaliai interpretuoja šiuolaikinės Europos regionų formavimosi sampratos metmenis Prancūzijos tautos vystymosi kontekste. Išvadose apibendrinami autoriaus teiginiai, kur terminas regionas apibūdinamas kaip tarpinė erdvės kategorija, antropologų neišvengiamai suvokiama dvilype savo esme ir skirtingai suvokiama iš platesnės ir joje esančios siauresnės apimties identiteto pozicijų.
Pagrindiniai žodžiai: regionai, Prancūzija, Europa, istorinės aplinkybės, centralizmas, „decentralizacija“.

PDF

Anja PELEIKIS
Reisen in die Vergangenheit: Deutsche Heimattouristen auf der Kurischen Nehrung
LT pavadinimas: Kelionės į praeitį: vokiečių „tėviškės turizmas“ į Kuršių neriją

Anotacija ir visas tekstas
 Nuo 1990 metų daug vokiečių turistų keliauja į buvusias Vokietijos žemes Rytų Europoje, iš kur Antrojo pasaulinio karo metu jie patys ar jų giminaičiai turėjo priverstinai išsikelti. Viena tokių vietovių – Nida (vok. Nidden) Kuršių nerijoje, istorinėse Rytų Prūsijos žemėse. Straipsnyje pateikiamos ir apibendrinamos šiame mieste darytų retrospektyvinių „tėviškės turizmo“ (vok. Heimattourismus) tyrimų išvados. Biografinių interviu surinktoje medžiagoje liudijama, kad kiekvienas tokio sugrįžimo į ilgam laikui buvusią neprieinamą tėviškę atvejis visų pirma skatina tokius asmenis gerai prisiminti ir iš naujo išgyventi ištisą savo gyvenimo istoriją. Tai yra nelengvas ir emociškai varginantis procesas, tad nemaža atvykėlių dalis jo vengia, siekdami būti paprastais turistais. Kiti atvirkščiai – dar labiau sustiprina savo gimtinės emocinio mitologizavimo, idiliško rojaus kampelio Baltijos pajūryje vaizdinius. Straipsnyje bandoma atskleisti, kaip šis turizmas leidžia palyginti idealizuotas tokio gyvenimo rekonstrukcijas su realybe.
Pagrindiniai žodžiai: vokiečių „tėviškės turizmas”, Kuršių nerija, Nida, Lietuva, vietos mitologizavimas, nostalgija, atmintis.

PDF

Carole LEMÉE
Processes of Identity Reconstitution for Descendants of Jewish Emigrants from the Baltic and Central Europe in Post-Holocaust Situations
LT pavadinimas: Baltijos ir Centrinės Europos regiono žydų emigrantų palikuonių tapatybės atkūrimo postholokaustiniai procesai

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariami žydų, emigravusių iš Baltijos regiono ir Centrinės Europos, palikuonių tapatybės atkūrimo procesai. Tiriama, kokias sąsajas tokie emigrantų palikuonys yra išlaikę su savo tėvų gimtinėmis. Atsižvelgiant į bendruosius tapatybės atkūrimo proceso ypatumus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis procesas yra glaudžiai susijęs ir su asmeninės bei kolektyvinės tapatybės pasirinkimo principais, išlikusiais emigrantų šeimos gyvensenoje, bei visuomeniniais tokio pasirinkimo galimybių aspektais, naujai iškylančiais šių laikų Baltijos regiono bei Centrinės Europos šalyse. Pastebima, kad vis daugiau minėtų emigrantų palikuonių yra linkę grįžti ne vien į laikinąsias savo tėvų perkėlimo zonas, bet ir į jų tikrąsias gimtines. Jie domisi savo tėvų socialinės tragedijos istorijomis prieš holokaustą ir jo metu, jie nelieka abejingi ir visų žydų, gimusių ir gyvenusių tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje, likimui. Jie stengiasi išsaugoti savo šeimos ir giminės kultūrinio paveldo istorines ištakas bei jo dabarties apraiškas, suvokdami jas kaip sudėtines visos Europos kultūrinio palikimo dalis.
Pagrindiniai žodžiai: atkurto ryšio (reconnexion) praktikos, istorinė tapatybė, rekonstitucijos ir perregistravimo procesai, genocidas ir etnocidas, postgenocido ir postetnocido apraiškos, migracija, atmintis.

PDF

Ullrich KOCKEL
European Ethnology as Engaged Toposophy
LT pavadinimas: Europietiškoji etnologija kaip aktyvioji toposofija

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje tvirtinama, kad etnologija – tai mokslo disciplina, siekianti moksliškai pažinti lokalumą taikant lyginamąjį „savos“ (kultūros) ir „kitos“ (kultūros) supratimą. Pabrėžiama, kad etnologijos mokslas visų pirma yra suvokiamas lokaliame tradicinių kultūrų tyrimų kontekste, o minėtoji skirtis išryškėja tiek tarpžmogiškuose santykiuose, tiek ir santykyje tarp žmonių ir aplinkos. Etnologijos esmę sudaro trys skirtingo lygmens sampratos. Jos tarpusavyje nėra kontrastingos, o nuosekliai viena kitą papildo, sudarydamos trilypę sistemą. Pirmasis lygmuo – topografija (topography), tiesioginis vietovės aprašymas. Jis įeina į topologijos (topology) sampratos sudėtį – vietovės aprašymų objektyvių ir subjektyvių mokslinių interpretacijų lygmens. Trečiasis lygmuo – toposofija (toposophy), t. y. sampratų, kaip tebesitęsiančios pasaulėžiūros ir tikėjimų formos atsispindi realiame vietinių regiono žmonių gyvensenoje, tyrimai.
Pagrindiniai žodžiai: europietiškoji etnologija, toposofija, topografija, topologija, tarpdalykiniai mokslai, regionalizmas.

PDF

PASIENIO REGIONAI IR PARIBIO SRITYS

Laura ASSMUTH
Identities and Identity Politics on the Baltic Border: an Estonian School in Russia
LT pavadinimas: Identitetas ir identiteto politika Baltijos paribio regione: estų mokykla Rusijoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje aptariami kalbos politizavimo atvejai ir probleminės etniškumo bei tautiškumo apraiškos, egzistuojančios Estijos ir Rusijos pasienio regione. Šio krašto gyventojų sovietinės gyvensenos palikimas daro esminę įtaką jų nuostatoms tiek vienos, tiek kitos (estų ir rusų) kalbų atžvilgiu. Tai būdinga ir abiejų tautinių mažumų atstovams, gyvenantiems „anapus sienos“. Rusijos ir Estijos tarpvalstybiniai santykiai visais lygiais yra lemiami buvusios SSRS politinių nuostatų nacionalinės kalbos atžvilgiu. Iki pat šiol ten dominuoja anuo metu visuotinai vartojama valstybinė rusų kalba. Estų kalba pavieniais atvejais yra viešai ignoruojama. Ši paribio sritis socialiniu aspektu įdomi tuo, kad joje jau seniai kartu gyvena tiek estiškai, tiek rusiškai namuose ir viešose erdvėse kalbantys žmonės. Autorė tyrinėja debatus, keliančius grėsmę Pečioruose (Rusijos Pskovo srities regionas, besiribojantis su Estijos Respublika) įkurtos estų mokyklos tolesniam egzistavimui. Keičiamas minėtos mokyklos statusas. Iš tautinių mažumų mokyklos ji perkvalifikuojama į mokyklą, kurioje pamokos vyksta užsienio kalba. Viena vertus, tokia reorganizacija gali būti suprantama, nes estiškai kalbančių vaikų čia ir kituose abiejų šalių pasienio miesteliuose nuolat mažėja. Kita vertus, tokia akcija gali būti vertintina ir kaip sąmoningas Rusijos Federacijos sprendimas tautinių kalbų vartosenos bei etninės tapatybės problemų politizavimo lygmenyje.
Pagrindiniai žodžiai: kalbos vartosena ir politika, tapatybės formavimas, daugiakalbiškumas, valstybių sienos, Rusijos-Estijos santykiai.

PDF

Andrea BOSCOBOINIK
Challenging Borders and Constructing Boundaries: an Analysis of Roma Political Processes
LT pavadinimas: Kvestionuojant sienas ir nustatant naujas ribas: romų politinių procesų analizė

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje siekiama atskleisti socialinius procesus, kuriuose romų elito atstovai siekia nustatyti savo bendruomenės politinio ir kultūrinio gyvenimo ypatybes. Kartu jie kuria tautos gyvensenos modelį neapibrėžtose teritorijose, nepaisant valstybių sienų. Šiuos tautos etninio konsolidavimo procesus galima vertinti ir kaip romų bendruomenės aktyvistų bei lyderių siekius panaikinti sienas ar kitas kliūtis, trukdančias žmonių bendravimui, ir kaip bandymus nustatyti kitokias, savitas šio proceso ribas. Viena vertus, valstybių sienos gali sudaryti objektyvias kliūtis, kurias reikia įveikti siekiant suvienyti žmones, atstovaujančius vienai ir tai pačiai etninei kategorijai. Kita vertus, romų tapatumo ir jų politinės strategijos tyrimai liudija skirtingas minėtų ribų formacijas bei realias jų atsiradimo bei kitimo tendencijas.
Pagrindiniai žodžiai: romų bendruomenės, nacionalizmas, etnogenezė, tapatumo strategijos.

PDF

KNYGŲ RECENZIJOS
PDF

Neringa LIUBINIENĖ
Rec. kn: Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Studija. Sud. V. ČIUBRINSKAS, J. KUZNECOVIENĖ. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008

Rimantas SLIUŽINSKAS
Rec. kn.: Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, t. 5; 2006, t. 6.

Zita DARGUŽYTĖ
Rec. kn.: LIUBINIENĖ, Neringa. Migrantai iš Lietuvos Šiaurės Airijoje: „savos erdvės“ konstravimas. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009

Rasa INDRILIŪNAITĖ
Rec. kn.: PETRUŽYTĖ, Donata. Atliekų rinkėjų gyvensena: Kariotiškių sąvartyno atvejo studija. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009