Tomas 18

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 18Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos
End of the Second World War in East Prussia: Facts and Historical Perception

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVIII

Sudarytoja Arūnė Liucija Arbušauskaitė

Klaipėda, 2009


PRATARMĖ
PDF

TEORIJOS IR METODOLOGIJOS KLAUSIMAI

Vygantas VAREIKIS
Kontroversiniai Antrojo pasaulinio karo vertinimai

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje nagrinėjamos Antrojo pasaulinio karo vertinimų kontroversijos, istorijos ir politikos persipynimas analizuojant Antrojo pasaulinio karo įvykius, istorinės atminties akcentavimas ir „užmiršimo“ galimybė, holokausto atminimo politizavimas. Remiantis amžininkų dienoraščiais ir užrašais, analizuojama padėtis vokiečių okupuotoje Lietuvoje, holokausto epizodai, lietuvių pagalbinės policijos batalionų veikla, sovietų kariuomenės veiksmai okupuotos Vokietijos teritorijoje.
Pagrindiniai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, istorinės kontroversijos, holokaustas, atminties politika, istorijos politika, Z. Blynas, A. Torry, P. Plevokas, I. Erenburgas, V. Grosmanas, Z. Ignonis.

PDF

Hektoras VITKUS
Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rytų Prūsijoje recepcija Rusijos istorinėje politikoje

Anotacija ir visas tekstas
Šiame straipsnyje tarpdisciplininės (istorinės, kultūrologinės-antropologinės ir psichologinės) analizės pagrindu nagrinėjamos Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykių traktavimo ypatybės Rusijos istorinėje politikoje. Pristatomos pagrindinės koncepcijos, apibrėžiančios Rusijos istorinėje politikoje ir istorinėje kultūroje susiklosčiusią sovietinės Karaliaučiaus krašto okupacijos įvykių vertinimų situaciją. Taip pat nagrinėjama Mažosios Lietuvos genocido koncepcijos poveikio Lietuvos istorinei politikai problema. Šis aspektas Lietuvoje dar nebuvo kompleksiškai analizuojamas.
Pagrindiniai žodžiai: istorinė politika, istorinė sąmonė, istorinė atmintis, nacionalinis identitetas, recepcija, refleksija, Antrasis pasaulinis karas, Rytų Prūsija, Karaliaučiaus kraštas, Sovietų Sąjunga, posovietinė Rusija, pokomunistinė Lietuva.

PDF

Юрий КОСТЯШОВ / Jurij KOSTIAŠOV
Сталин и Калининградская область: попытка исторической реконструкции
LT pavadinimas: Stalinas ir Kaliningrado sritis: Istorinės rekonstrukcijos mėginimas

Anotacija ir visas tekstas
 Autorius siekia rekonstruoti Josifo Stalino požiūrio į Vokietijos provincijos – Rytų Prūsijos – ateitį ir jos vystymo(si) perspektyvas TSRS sudėtyje raidą. Nagrinėjamas Maskvos politikos naujai prijungtų žemių įsisavinimo formavimasis, įvertinant karinės ir civilinės valdžios struktūrų konfliktus. Centriniuose ir vietos archyvuose naujai atrastų dokumentų pagrindu atkuriamas atsiradimas vadinamojo 1947 m. „Stalino plano“, skirto srities vystymui. Analizuojami šio plano įgyvendinimo rezultatai, įvertinamas jų poveikis tolesniems Maskvos ir krašto tarpusavio santykiams, taip pat jų įtaka Kaliningrado nomenklatūros formavimosi ypatumams.
Pagrindiniai žodžiai: Josifas Stalinas, požiūris, Rytų Prūsija, Kaliningrado sritis, Stalino planas, 1945–1948.

PDF

Валерий ГАЛЬЦОВ, Виктор СЕРГЕЕВ / Valerij GALCOV, Viktor SERGEJEV
Проблема трансформации Восточной Пруссии в Калининградскую область в документальных публикациях и научных исследованиях
LT pavadinimas: Rytų Prūsijos transformacija į Kaliningrado sritį: dokumentų publikacijos ir moksliniai tyrimai

Anotacija ir visas tekstas
 Kaliningrado regiono įkūrimo ir tapimo TSRS dalimi istorija yra viena svarbiausių Kaliningrado istorikų nagrinėjamų temų. Žlugus Tarybų Sąjungai ši problema ypač aktyviai studijuojama. Straipsnyje pristatoma šių tyrinėjimų pagrindas ir istorija, apibrėžiamos jų charakteristikos, apžvelgiami pagrindiniai publikuoti šia tema istoriniai dokumentai, atkreipiamas dėmesys į regiono mokslininkų laimėjimus ir apibūdinami pagrindiniai šiuolaikinės Kaliningrado istoriografijos bruožai.
Pagrindiniai žodžiai: Kaliningrado sritis, šaltinių tyrimai, migracija, deportacija, karinis valdymas, atstatymas, ekonomika, švietimas, religinis gyvenimas, miestų ir gyvenviečių istorija.

PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
Antrojo pasaulinio karo įvykiai Rytų Prūsijoje Klaipėdos krašto ir Kaliningrado srities atminimo kultūroje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjamas Antrojo pasaulinio karo įvykių atminimas buvusios Rytų Prūsijos šiaurinėje dalyje, lyginant atminimo diskurso ir praktikų funkcionavimą pokario Klaipėdos krašte ir Kaliningrado srityje. Apžvelgiant sociokultūrinius pokyčius šiame regione, atskiriamos privataus ir viešojo atminimo formos. Nurodoma, kad viešajame karo atminime pokariu turėjo reikšmės du pagrindiniai siužetai: „išvadavimo“ ir pergalės, pasiektos „kovoje prieš fašizmą“. Tiriant šių siužetų viešąjį atminimą, išskiriamos ir išsamiau pristatomos trys jo funkcijos: teritorinės priklausomybės legitimacija, kilmės mito funkcija, karių pagerbimas kaip režimo legitimacijos ir vertybinių orientacijų formavimo strategija.
Pagrindiniai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, atminimo kultūra, atminimo funkcijos, kilmės mitas, Sovietų Sąjunga, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas, Kaliningrado sritis, Klaipėda, Kaliningradas.

PDF

KARO PABAIGOS EIGA IR GYVENTOJŲ EVAKUACIJA

Joachim TAUBER
Ostpreussen 1945: Die deutsche Perspektive
LT pavadinimas: Rytų Prūsija, 1945: vokiškoji perspektyva

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje pateikiama Antrojo pasaulinio karo pabaigos karinių veiksmų Rytų Prūsijoje apžvalga. To meto įvykiai šioje teritorijoje įsirėžė į vokiečių kolektyvinę atmintį kaip Apokalipsė. Straipsnyje analizuojami paplitę nugalėtojų nusikaltimai, bandoma atskleisti masinių kriminalinių veiksmų Rytų Prūsijoje motyvus. Visi įvykiai paliko kolektyvinę traumą vokiečių kultūrinėje atmintyje, bet jų pasekmės Sovietų Sąjungai taip pat buvo negatyvios.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, kolektyvinė atmintis, sovietų nusikaltimai, 1945 metai.

PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
Klaipėdos užėmimo istorijos 1944–1945 metais kontroversijos

Anotacija ir visas tekstas
 Sovietmečiu sukurtas šaltinių ir istoriografijos, perteikiančios Klaipėdos „išvadavimo“ Antrojo pasaulinio karo metais istoriją, blokas straipsnyje yra lyginamas su pokario Vokietijoje pasirodžiusiomis publikacijomis, kuriose vienaip ar kitaip aptariamas Klaipėdos užėmimo klausimas. Tuo pagrindu siekiama verifikuoti Klaipėdos „išvadavimo“ istoriją, išryškinti svarbesnes joje glūdinčias faktografines ir interpretacines problemas. Tyrime patikslinami kai kurie Klaipėdos užėmimo istorijos epizodai, nuosekliai nušviečiama karinių veiksmų Rytų fronto Klaipėdos ruože 1944 m. spalio – 1945 m. sausio mėnesiais eiga.
Pagrindiniai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, Memelio operacija, Rytų Prūsija, Klaipėda, istoriografijos kontroversijos.

PDF

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Kuršių nerija – pasitraukimo kelias: atminties tiltas

Anotacija ir visas tekstas
 Antrojo pasaulinio karo pabaiga, lemtingai pakreipusi Rytų Prūsijos likimą – ne tik istorijos, bet ir kolektyvinės atminties dalykas. Straipsnio tikslas yra lokalinio šio diskurso aspekto – Kuršių nerijos – svarbaus evakuacijos kelio Klaipėdos (Memelio) gyventojams 1944 m. pabaigoje analizė. Nagrinėjami šį procesą ir jo padarinius reflektuojantys kolektyvinės atminties siužetai. Svarbus analizės aspektas – šių dienų Kuršių nerijos gyventojų santykio su praeitimi kaip jų identiteto sudedamąja dalimi problema.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Kuršių nerija, mikroistorija, evakuacija, istorinė ekspozicija, identitetas.

PDF

Arminas ŠTUOPYS
Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tunelinės konstrukcijos slėptuvės Memelyje / Klaipėdoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjami Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Memelio / Klaipėdos miesto tunelinių slėptuvių statybos techniniai ir technologiniai klausimai, galintys padėti paaiškinti kai kuriuos istorinius šių slėptuvių įrengimo, funkcionavimo ir tikėtino jų vaidmens miesto apsiausties metu aspektus. Referuojami tyrimai leido įvardyti šių statinių požymius, palyginti juos su Memelio priešlėktuvinės (Flak) ir kranto apsaugos artilerijos baterijų statinių specifika. Išlikusių slėptuvių apžiūra ir jose naudotų medžiagų bei inžinerinės įrangos tyrimų rezultatai įrodo, kad šių statinių statybininkai neturėjo tokių materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių, kokiais naudojosi stačiusieji Memelio artilerijos baterijas. Konstrukciniais sprendimais ir įrangos patikimumu šios tunelinės slėptuvės jose besislepiančiųjų saugumo užtikrinti negalėjo, tačiau slėptuvių statytojai panaudojo keletą pasiteisinusių sprendimų, lėmusių ilgalaikį statinių tvarumą – specifinę hidrotechninėje statyboje naudojamą rišamąją medžiagą (šlakinį cementą), vandeniui nelaidų betoną ir tinką (užtepą) su šiuo cementu. Pagrindiniai žodžiai: tunelinės slėptuvės, Memelio apsiaustis, priešlėktuvinės artilerijos (Flak) baterijos, kranto artilerijos baterijos, šlakinis cementas.

PDF

CIVILIŲ GYVENTOJŲ PADĖTIS POKARYJE

Дмитрий МАНКЕВИЧ, Мария МАНКЕВИЧ / Dmitrij MANKEVIČ, Marija MANKEVIČ
Некоторые демографические аспекты гражданского населения Восточной Пруссии / Калининградской области (апрель 1945-1947 гг.)
LT pavadinimas: Kai kurie Rytų Prūsijos – Kaliningrado srities civilių gyventojų demografiniai aspektai (1945 m. balandis – 1947 m.)

Anotacija ir visas tekstas
 Remiantis Kaliningrado srities valstybės archyvo (GAKO) medžiaga, straipsnyje supažindinama su Rytų Prūsijos (Ypatingosios karinės apygardos teritorijos – būsimos Kaliningrado srities) civilių vokiečių gyventojų ir tarybinių persikėlėlių sveikatos būkle. Nagrinėjamos civilių gyventojų sergamumo ir mirtingumo augimo priežastys pirmaisiais pokario metais: aprūpinimas maisto produktais, sveikatos apsaugos sistemos būklė ir vystymosi dinamika, gyvenimo ir buities sąlygos. Ypatingas dėmesys skiriamas vokiečių ir atvykėlių vaikų gyvenimui Rytų Prūsijos teritorijoje 1945-1947 metais.
Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, civiliai gyventojai, persikėlėliai, sveikatos apsauga, mirtingumas, gyvenimo sąlygos, mityba, sergamumas.

PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
„Kaliningrado vokiečių“ klausimo išsprendimas (?): Lietuva, 1951-ieji metai

Anotacija ir visas tekstas
 Šio straipsnio tikslas yra ištirti paskutinį (?) buvusios Rytų Prūsijos (Kenigsbergo / Kaliningrado regiono) etninių gyventojų klausimo išsprendimo etapą. Gelbėdamiesi nuo bado, ieškodami duonos ir darbo, etniniai Kaliningrado srities gyventojai traukė į Lietuvą. Kiek jų čia buvo? Yra kelios hipotezės, jog Lietuvoje klajojo apie 5–7 tūkstančius, o gal net ir daugiau rytprūsiečių. Kai 1947–1949 m. iš Kenigsbergo / Kaliningrado srities buvo iškeldinti visi etniniai gyventojai, MGB ir milicijos organai pradėjo jų dairytis kaimyninėse teritorijose. Šių paieškų rezultatas buvo 1951 m. gegužės 10–11 d. įvykdyta vadinamųjų Kaliningrado vokiečių deportacija iš Lietuvos. Į VDR iš Lietuvos išvyko 3415, o iš kitų respublikų – 275 asmenys, gimę Rytų Prūsijoje. Etninių Rytų Prūsijos gyventojų iškeldinimo iš Kenigsbergo / Kaliningrado esminis rezultatas yra tai, kad Rytų Prūsija liko tik istorijos faktas.
Pagrindiniai žodžiai: Kaliningrado vokiečiai, etniniai gyventojai, Rytų Prūsija, Kenigsbergas, deportacija, Lietuva.

PDF

Teresė Birutė BURAUSKAITĖ
Nukentėjusieji dėl kilmės: Lietuvos etninių vokiečių tremtis 1945 m.

Anotacija ir visas tekstas
 SSRS valdžios vykdytos represijos, nuo kurių 1939–1941, 1944–1958 metais nukentėjo beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas, jau yra gana išsamiai ištyrinėtos. Tačiau iki šiol be dėmesio lieka viena palyginti negausi (iki 1000 žmonių) Lietuvos gyventojų grupė, ištremta jau visai besibaigiant Antrajam pasauliniam karui dėl jų vokiškos kilmės. Šiame straipsnyje pateikiami duomenys apie 1945 m. ištremtus į Tadžikiją vokiečių kilmės, t. y. „priešo tautybės“, Lietuvos gyventojus, jų gyvenimo sąlygas tremtyje. Straipsnyje siekiama palyginti, kaip buvo traktuojami „priešo tautybės“ piliečiai Antrojo pasaulinio karo metais kitose su hitlerine Vokietija kariavusiose demokratinėse valstybėse – JAV, Kanadoje ir totalitarinėje Sovietų Sąjungoje.
Pagrindiniai žodžiai: „priešo tautybė“, priverstinė migracija, tremtis, internavimas, NKVD, NKGB.

PDF

Геннадий КРЕТИНИН, Ольга ФЁДОРОВА / Genadij KRETININ, Olga FIODOROVA
Клайпедский край после окончания Второй мировой войны
LT pavadinimas: Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojama pokarinės Klaipėdos istorijos istoriografija, pažymima, kad šiuolaikiniai lietuvių istorikai skiria nepakankamai dėmesio socialiniams-ekonominiams tiriamos temos aspektams; aptariami Klaipėdos miesto ir krašto kaimiškųjų teritorijų apgyvendinimo metodai; analizuojama specifika, pritraukiant įvairių sričių specialistus atstatymo darbams, taip pat Lietuvos vadovybės veiklos atkuriant miestą ypatumai.
Pagrindiniai žodžiai: atstatymas, Klaipėdos kraštas, pramonė, žemės ūkis, apgyvendinimas, specialistai, vadovybė.

PDF

Светлана ГАЛЬЦОВА / Svetlana GALCOVA
Судьба Валленродтской библиотеки в послевоенный период
LT pavadinimas: Valenrodų bibliotekos likimas pokario metais

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje atskleidžiama dramatiška Valenrodų bibliotekos – Kenigsbergo (dabar Kaliningrado) knygų kolekcijos – istorija XVII–XX amžiais. Tuo metu Valenrodo bibliotekai buvo paskirta vieta Kenigsbergo pagrindinėje katedroje, netoli Universiteto. XIX a. bibliotekos fondai sudarė apie 10 tūkstančių knygų ir rankraščių. 1909 m. Kenigsbergo jungtinė biblioteka perėmė šią garsią knygų kolekciją. 1945 m. kovo mėnesį, vykstant kovoms dėl Kenigsbergo, šios knygos buvo supakuotos į 200 dėžių, tačiau iš miesto jų išgabenti nepavyko: balandžio 6 d. į Kenigsbergą įžengė Raudonoji armija. Neįmanoma gauti tikslią informaciją apie pokario metų šios neįkainojamos knygų kolekcijos likimą. Laimei, Kaliningradas atgavo nors mažą, tačiau dėl savo autentiškumo neįkainojamą Kenigsbergo knygų lobio dalį. Senųjų knygų kolekcija yra Universiteto muziejaus pasididžiavimas. Šio rinkinio grąžinimas į gimtąjį miestą turi simbolinę prasmę.
Pagrindiniai žodžiai: Valenrodų biblioteka, įkūrimas, kultūros vertybė, pokario istorija, Rusijos valstybinio I. Kanto universiteto muziejus.

PDF

MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS

Jurijus KOSTIAŠOVAS
Prūsiškosios dvasios išvarymas. Kaip formavosi Kaliningrado srities gyventojų istorinė sąmonė pokario metais
2003 m. rusų kalba išleisto leidinio „Изгнание прусского духа: как формировалось историческое сознание населения Калининградской области в послевоенные годы“ vertimas (vertė A. L. Arbušauskaitė)
PDF

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Martynas BRAKAS
Autobiografija
Šaltinis:
Martyno Brako archyvas Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname (JAV)
PDF

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
„Klaipėdos krašte nėra nė vienos šeimos, iš kurios nebūtų kas nors atimta“
Šaltiniai:
Klaipėdos miesto ir apskrities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo Juozapavičiaus pranešimas Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos pirmininkui drg. Gedvilui „Apie padėtį Klaipėdos krašte“ (1944-12-24, Priekulė);
NKVD operatyvinės grupės Priekulėje vyr. leitenanto Kazakovo pranešimas Lietuvos TSR vidaus reikalų liaudies komisarui drg. Bertašiūnui „Bendra padėtis Klaipėdos krašto Priekulės valsčiuje“ (1944-12-24, Priekulė);
LTSR NKVD Klaipėdos operatyvinės grupės viršininko valstybės saugumo kapitono Kuzmino specialus pranešimas Lietuvos TSR valstybės saugumo liaudies komisarui drg. Guzevičiui „Apie padėtį Klaipėdos krašte“ (1944-12-24, Pangiriai);
Lietuvos KP(b) Klaipėdos valsčiaus ir miesto komitetų sekretoriaus Šilino pranešimas Tarybų Sąjungos didvyrio generolo leitenanto Beloborodovo karo tarybos nariui generolui majorui draugui Osinui; kopija: Lietuvos KP(b) CK sekretoriui drg. Sniečkui (1945-01-08).
PDF

KNYGŲ RECENZIJOS
PDF

Alvydas NIKŽENTAITIS
Miestas Vakaruose: kaip Kenigsbergas tapo Kaliningradu (Rec. kn.: BRODERSEN, Per. Die Stadt im Westen. Wie Königsberg Kaliningrad wurde. Göttingen: Vanderhoeck & Ruprecht, 2008)

Ilya DEMENTYEV
The Memory Book of political repressions victims (Rec. kn.: Книга памяти жертв политических репрессий: Калининградская область. Сост. Е. СМИРНОВА, В. МАСЛОВ. Калининград: Терра Балтика, 2007)

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Pralaimėjusioji Vokietija ir vokiečiai sąjungininkų gniaužtuose (Rec. kn.: MACDONOGH, Giles. After the Reich: the brutual history of the allied occupation. New York: Basic Books, 2007)

MOKSLINIS GYVENIMAS
PDF

Lina MOTUZIENĖ
Istorinės atminties problematika Klaipėdos, Olštyno ir Kaliningrado srities mokslininkų dėmesio centre

Hektoras VITKUS
Apginta Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktoranto Mariaus Ščavinsko disertacija

Ieva MASIULIENĖ
Klaipėdos universitete apginta Klaido Permino daktaro disertacija „XVI–XX a. luotai iš dabartinių Lietuvos ir Latvijos teritorijų“