Tomas 17

Acta Hictorica Universitatis Klaipedensis, Vol. 17Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį
The City and Region of Klaipėda: New Approaches to the Past

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII

Sudarytojai: Silva Pocytė, Vasilijus Safronovas

Klaipėda, 2008


PRATARTIS
PDF

I. KLAIPĖDOS SAVIVALDAI – 750

Vasilijus SAFRONOVAS
Klaipėdos vietinio valdymo sistema: istorinių tyrimų būklė, problemos, perspektyvos

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje siekiama susisteminti esamas istoriografines žinias Klaipėdos savivaldos ir vietinio valdymo sistemos klausimais, išryškinti tyrimų problemas ir pasiūlyti galimas ateities tyrimų kryptis. Išskiriami trys vietinio valdymo sistemos raidos etapai, analizuojami jų savitumai, vietinio valdymo struktūros, kompetencijos, mechanizmų tyrimų būklė, tokio pobūdžio tyrimams reikalingų šaltinių prieinamumo klausimas. Daugiau dėmesio skiriama 1945-1990 m. vietinio valdymo sistemos tyrimų rezultatų pristatymui ir probleminių klausimų, susijusių su suvereno bei miestiečių santykių teisinio statuso apibrėžtimi Ordino laikais, apžvalgai.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėda, savivalda, vietinio valdymo sistema, istoriografijos problemos, periodizacija, Liubeko teisės, Kulmo teisės.

PDF

Jolanta KARPAVIČIENĖ
Liubeko ir Magdeburgo teisių raiška Europoje viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais

Anotacija ir visas tekstas
 Šiame straipsnyje tarpdalykiniu ir tarptautiniu požiūriais analizuojamas aktualus Europos teisės istorijos ir miestų istorinės kultūros fenomenas, kurio kontekste traktuotinas ir Liubeko bei Kulmo teisių privilegijų (atitinkamai XIII a. ir XV a.) suteikimas viduramžių Klaipėdai. Liubeko ir Magdeburgo teisių bei pastarosios atmainos – Kulmo teisės problematiką įvairiais aspektais tyrinėja daugelio Europos valstybių istorikai, teisės ir kultūros istorijos specialistai, tačiau Lietuvos mokslo literatūroje ši tematika nėra sistemiškiau pristatyta. Todėl remiantis Vokietijos ir kitų šalių mokslininkų apibendrinamojo pobūdžio tyrimais, straipsnyje pateikiami Liubeko, Magdeburgo ir Kulmo teisių istorinės raidos bruožai. Analizuojama vokiečių viduramžių miestų teisių genezė, sklaidos priežastys ir būdai. Nagrinėjamos istorinės aplinkybės, nulėmusios būtent Liubeko ir Magdeburgo teisių plėtrą į rytus brandžiaisiais ir vėlyvaisiais viduramžiais bei ankstyvaisiais naujaisiais laikais, pristatomi jų plitimo mechanizmai, chronologija, statistika ir arealai, nušviečiami šaltiniai ir transformacijos. Aptariamas Kulmo teisės susiklostymo istorinis kontekstas. Bendrais bruožais nagrinėjama šių teisių likimas Vidurio Rytų Europoje ir reikšmė.
Pagrindiniai žodžiai: viduramžių miestas, vokiečių miestų teisės, Saksų-Magdeburgo teisė, Liubeko teisė, Kulmo teisė, Vokiečių ordinas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

PDF

II. KLAIPĖDOS MIESTO IR KRAŠTO ISTORIJOS BRUOŽAI XV–XX AMŽIUJE

Mindaugas BRAZAUSKAS
XVI–XVIII amžių Klaipėdos pastatų tipai ir chronologija

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje siekiama išskirti XVI–XVIII a. medinių pastatų tipus, jų identifikavimo problemas, datavimo keblumus, taip pat atskleisti mūrinės statybos plėtros mieste pradžią. Išryškinta Klaipėdos statybos raida nuo medinių iki mūrinių pastatų, chronologiškai išskirti pastatų tipai ir jiems naudotos statybinės medžiagos leidžia naujai apžvelgti per kelis dešimtmečius sukauptus miesto archeologinių kasinėjimų rezultatus.
Pagrindiniai žodžiai: archeologija, Klaipėda, pastatų tipai, chronologija.

PDF

Julius ŽUKAS
Lietuva ir Klaipėdos problema: istoriko akimis per klasikinės geopolitikos prizmę

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsniu siekiama išnagrinėti, kodėl XV a. savo galybės viršūnę pasiekusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neužvaldė natūralaus priėjimo prie jūros – Klaipėdos, tuo tarpu po Pirmojo pasaulinio karo sukurta jauna Lietuvos valstybė sugebėjo prisijungti Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą. Istoriniai faktai bei įvykiai ir lietuvių bei užsienio istorikų vertinimai ir išvados analizuojama pasitelkiant klasikinės geopolitikos bei Lietuvos geopolitikų idėjas ir įžvalgas. Analizuojama, ar Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei būdinga ekspansija į Rytus iš tiesų buvo pagrindinė nesugebėjimo orientuotis į pajūrį priežastis. Vertinama XV a. 6–7-ajame dešimtmečiais, Trylikos metų karo metu, tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino atsiradusi galimybė įgyti Klaipėdą. 1923 m. įvykęs Klaipėdos ir Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos įvertinamas kaip palankios geopolitinės situacijos pasekmė.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos problema, geopolitika, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansija į Rytus, Vytautas Didysis, Versalio sistema.

PDF

Vasilijus SAFRONOVAS
Praeities panauda palaikant lietuvišką tapatumo orientaciją tarpukario Klaipėdoje

Anotacija ir visas tekstas
 Remiantis kultūrinės atminties teorija, straipsnyje nagrinėjamas lietuviškosios tapatumo orientacijos santykis su praeitimi tarpukario Klaipėdoje. Apibūdinamas lietuviškosios tapatumo ideologijos reikšminis turinys, išryškinami skirtumai tarp vietinių lietuvių ir Lietuvos valstybės „lietuviškumo“ sampratos, nagrinėjamos lietuviškosios tapatumo orientacijos įtvirtinimo viešojoje komunikacijoje galimybės ir praeities siužetai bei motyvai, kurie buvo pasitelkiami tokiam įtvirtinimui. Analizuojamas Prūsų lietuvių praeities savivaizdžio susiformavimas bei sandara ir šio savivaizdžio įtvirtinimo tarpukario Klaipėdos viešojoje atminimo kultūroje būdai.
Pagrindiniai žodžiai: kultūrinė atmintis, tapatumo orientacija, tapatumo ideologija, lietuviškumo semantika, Prūsų lietuviai, Klaipėda, praeities savivaizdis, integracija, legitimacija.

PDF

Saulius BARTNINKAS; Vasilijus SAFRONOVAS
Klaipėdos krašto gyventojų pronacistinių orientacijų XX a. 4-ajame dešimtmetyje vertinimo problema

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje siekiama verifikuoti tarpukario propagandiniame diskurse ir lietuviškojoje sovietinėje istoriografijoje susiformavusius Klaipėdos krašto gyventojų pronacistinių orientacijų XX a. 4-ajame dešimtmetyje įvaizdžius. Atsiribojant nuo sovietinėje istoriografijoje dominavusių kaltinamųjų nuostatų, analizuojamas nacionalsocializmo rėmimas Klaipėdos krašte, apibūdinamos šį rėmimą nulėmusios priežastys, gyventojų įsitraukimo į pronacistines struktūras motyvai, Vokietijos nacionalsocialistinės partijos tikslai remiant šias struktūras, išskiriami nacionalsocializmo adaptavimo etapai ir savitumai Klaipėdos krašte.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, nacionalsocializmas, NSDAP, Neumanno ir Sasso byla, CSA, SOVOG, Kulturverbandas, istoriografiniai įvaizdžiai, antisemitizmas.

PDF

Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ
Skandinavijos valstybių konsulatai Klaipėdoje (1924–1939) vietinio konsulinio korpuso kontekste

Anotacija ir visas tekstas
 Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga, tarpukario Lietuvos spauda ir naujausiais istorikų tyrinėjimais straipsnyje išskiriami ir charakterizuojami Klaipėdos – kaip diplomatijos centro – raidos 19201939 m. etapai, atskleidžiamos provokiškų ir prolietuviškų pažiūrų konsulų grupuočių susiformavimo aplinkybės, aptariami Danijos garbės konsulo Gerhardo Schmaelingo ir Švedijos garbės konsulo Karlo Wiese’s atvejai, parodomi būdai, kuriais Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir gubernatorius siekė pakeisti provokiškų ir prolietuviškų jėgų pusiausvyrą užsienio valstybių konsuliniame korpuse Klaipėdoje.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėda, Danija, Norvegija, Švedija, garbės konsulas, konsulatas, Klaipėdos krašto gubernatorius, Gerhardas Schmaelingas, Karlas Wiese, Antanas Merkys.

PDF

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ
Vokietijos generalinis konsulatas – pagrindinis politinis Klaipėdos krašto gubernatoriaus varžovas XX amžiaus 3–4-uoju dešimtmečiais

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje, remiantis istorijos šaltiniais ir jau atliktais tyrimais, analizuojama politinė kova tarp Vokietijos generalinio konsulo ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus dėl įtakos politiniame bei ekonominiame krašto gyvenime. Šioje konkurencijoje išskiriami trys etapai. Atskleidžiama per konsulatą vykdyta slaptoji Vokietijos politika Klaipėdos krašte. Išryškinama konsulų M. F. Mudros, O. Toepke’s, R. von Sauckeno veikla ir gubernatorių A. Merkio bei J. Navako pasipriešinimas, siekiant apginti Lietuvos suverenitetą Klaipėdos krašte.
Pagrindiniai žodžiai: Vokietijos generalinis konsulatas, Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Vokietijos užsienio reikalų ministerija, NSDAP, Klaipėdos krašto seimelis, direktorija.

PDF

Linas TAMULYNAS
Krašto muziejaus draugija ir Krašto muziejus Klaipėdoje. Archeologinės veiklos aspektai 1924–1939 m.

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnio tikslas – išanalizuoti turimą informaciją apie 1924–1939 m. Klaipėdoje veikusią Krašto muziejaus draugiją ir jos narių pastangas kaupti, tirti ir pristatyti visuomenei archeologinius rinkinius bei įvertinti jos veiklą stengiantis įgyvendinti šiuos tikslus. 1924 m. Klaipėdoje įkurta Krašto muziejaus draugija – vienintelė visuomeninė organizacija Klaipėdos krašte, kurios tikslas – muziejaus steigimas. Draugijos veikloje pradiniame etape dalyvavo tiek vokiečių, tiek lietuvių tautybės inteligentija. 1931 m. draugija pasiekė savo pagrindinį tikslą – Klaipėdoje buvo atidarytas Krašto muziejus, jos veiklos kryptys sudarė sąlygas jai tapti Rytprūsių modelio visuomenine-moksline organizacija. 1933–1934 m. politiniai įvykiai Vokietijoje (nacionalsocialistų partijos atėjimas į valdžią) ir Klaipėdos krašte (prolietuviškai nusiteikusios valdžios įsigalėjimas) pakeitė draugijos veiklos pobūdį ir ji tapo tik kraštotyrine organizacija.
Pagrindiniai žodžiai: archeologijos istorija, Klaipėdos kraštas, krašto muziejus, krašto muziejaus draugija.

PDF

Daiva MASILIAUSKIENĖ
Klaipėdos krašto naujakuriai pokario metais: ką apie juos žinome?

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kiek detaliai pirmųjų Klaipėdos krašto naujakurių, atvykusių po Antrojo pasaulinio karo, problematika yra pristatoma istoriografijoje, kurie klausimai nagrinėjami išsamiau, o kurie dar nesulaukė tyrėjų dėmesio. Klaipėdos krašto naujakurių tyrimų situacija lyginama su kitų buvusių Rytprūsių teritorijų – Kaliningrado srities, Varmijos ir Mozūrijos – naujakurių temos moksliniais tyrimais.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos kraštas, Rytų Prūsija, naujakuriai, migracija, žodinė istorija.

PDF

Saulius GRYBKAUSKAS
Klaipėdos pramonės plėtra sovietinės lietuvių nomenklatūros interesų kontekste

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos nomenklatūros pozicija ir požiūris į pramonės plėtrą Klaipėdos mieste, atskleidžiama jos raidos specifika lyginant su kitais Lietuvos regionais. Skirtingai nuo kitų Lietuvos miestų ir rajonų, sovietmečio Klaipėda paveldėjo jau susiformavusią ūkio struktūrą. Todėl miesto raidai didelę įtaką turėjo ne tiek valdžios rengti ilgalaikiai planai ir strategijos, kiek pačių įmonių plėtros siekiai. Straipsnyje atskleidžiami respublikos valdžios siekiai riboti sąjunginio pavaldumo įmonių augimą, o kartu ir migracijos iš kitų SSRS respublikų į Klaipėdą skaičių. Skirtingai nuo respublikos valdžios, vietos nomenklatūra buvo suinteresuota pramonės plėtra mieste. Tai iš dalies lėmė ir miesto funkcionierių bei įmonių vadovų glaudūs socialiniai ryšiai.
Pagrindiniai žodžiai: sovietinė nomenklatūra, pramonės plėtra, sąjunginio pavaldumo įmonės, sovietų funkcionieriai.

PDF

ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Vygantas VAREIKIS
Šauliai, sukilėliai, savanoriai
Šaltinis:
Lietuvos šaulių sąjungos vadų, etatinių tarnautojų, šaulių, partizanų ir savanorių, 1923 m. sausio-vasario mėnesiais dalyvavusių Klaipėdos užėmimo kampanijoje, sąrašas (1923-09-21 d. Šaulių Sąjungos įsakymas Nr. 8)

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje, remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga, lietuvių istorikų tyrimais, prisiminimais, apžvelgiama 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo problema, analizuojamas sukilimo politinis parengimas, karinė eiga, Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo, savanorių, dalyvavusių Klaipėdos operacijoje, socialinė sudėtis ir kilimo vieta. Pirmą kartą prieduose pateikiami šaulių, partizanų ir savanorių, dalyvavusių Klaipėdos operacijoje, sąrašai.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos sukilimas, Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, Lietuvos šaulių sąjunga, Jonas Budrys-Polovinskas, Ernestas Galvanauskas, Vincas Krėvė, savanoriai, Klaipėdos krašto armija.

PDF

KNYGŲ RECENZIJOS
PDF

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Rytprūsiškumo variacijos: nuo monolito iki mozaikos (Rec. kn.: TRABA, Robert. „Wschodniopruskość“. Tożsamość regionalna i narodowa w kulturze politycznej Niemiec. Wyd. 3. niezm. Olsztyn: Wspólnota kulturowa „Borussia“, 2007)

Vacys VAIVADA
Žemaitija ar Žemoji Lietuva? (Rec. kn.: NIENDORF, Mathias. Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569-1795). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006)

Arūnas BAUBLYS
Dievo apvaizdos pėdsakai nuo Mintaujos iki Karaliaučiaus… (Rec. kn.: SCHOENBORN, Ulrich. “…ich sehe die Fußstapffen der Providentz Gottes”: Zum Wirken des hessischen Theologen Conrad Mel (1666–1733) in Mitau, Memel und Königsberg (Arbeiten zur Historischen und Systematischen Theologie, Bd. 10). Berlin: LIT Verlag, 2006)

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Naujojo kelio pradžioje: nupūtus archyvines dulkes (Rec. kn.: В начале нового пути: Документы и материалы о развитии Калининградской области в годы деятельности чрезвычайных органов управления (апрель 1945 – июнь 1947). Сост. В. МАСЛОВ. Калининград: Изд-во ИП Мишуткиной И.В., 2004)

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Nuo Memelburgo iki Klaipėdos – 99 istorijos (Rec. kn.: VAREIKIS, Vygantas. 99 Klaipėdos miesto istorijos. Klaipėda: Druka, 2008)

MOKSLINIS GYVENIMAS
PDF

Marius ŠČAVINSKAS
Apie žmonių žvejus. Konferencija „Krikščioniškosios misijos Baltijos rytinėje pakrantėje: teorija ir praktika“

Algirdas GIRININKAS
Tarptautinė konferencija „Žirgas ir žmogus Europos priešistorėje (pasaulėžiūra, laidojimo apeigos, karinis ir kasdienis gyvenimas)“

Arūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinė atmintis

Klaipėdos universiteto istorijos krypties doktorantūros studijų rezultatas: apgintos pirmosios Klaipėdos universiteto auklėtinių daktaro disertacijos