Tomas 16

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 16Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija. Politinė istorija, politologija, filologija
History and Culture of Baltic Region: Lithuania and Poland. Political History, Political Sciences, Philology

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVI

Sudarytojas Rimantas Sliužinskas

Klaipėda, 2008


 

PRATARMĖ

POLITINĖ ISTORIJA

Maciej KUCHARSKI
Projekt antykrólewskiej konfederacji litewskiej z 1788 roku
LT pavadinimas: 1788 metų Lietuvos antikarališkosios konferedencijos projektas

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istoriniai tyrimai apie 1788 m. antivaldovinės konfederacijos projektą Lietuvoje. To meto oligarchai, oponuodami karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, buvo suplanavę šalies aljanso su Rusija idėją. Koordinuodami šį projektą su Prūsijos karalyste, jie siekė sukurti konfederaciją, palikdami nuošalėje Lenkijos-Lietuvos parlamentą. Žinoma, kad tokio projekto metmenis buvo parengę du lietuvių oligarchai – tuometinis Vilniaus vaivada Karolis Radvila (Karol Radziwiłł) ir Didysis LDK etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (Michał Kazimierz Ogiński). Iki 1788 m. rudens jie abu buvo nusišalinę nuo veiklos opozicijoje ir didžiojoje šalies politikoje dalyvavo labai atsargiai.
Pagrindiniai žodžiai: antivaldovinė konfederacija, Lietuva 1788 m., Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusija, Prūsija, Lenkijos-Lietuvos parlamentas, Karolis Radvila, Mykolas Kazimieras Oginskis.

Grażyna GZELLA
Wileńska prasa konspiracyjna okresu powstania styczniowego (1862-1864)
LT pavadinimas: Vilniaus slaptoji spauda Sausio sukilimo metais (1862–1864 m.)

Anotacija
Straipsnyje naujai pateikiama istorinių Sausio sukilimo įvykių (1862–1864 m.) Vilniaus konspiracinės spaudos analizės medžiaga. Šis pogrindinės spaudos fenomenas, autorės nuomone, neturi analogų jokios kitos šalies istorijoje, nes truko net ketverius metus (pirmosios publikacijos pasirodė jau 1861 metais). Tuo metu buvo išspausdinta ypač daug publikacijų, kurias buvo pasirašę įvairių politinių pažiūrų bei grupuočių autoriai, vieningai pasisakydami už rezistencinės kovos sąjūdį. Tokių publikacijų leidėjai laikėsi nuomonės, kad caro administracija yra atsakinga už kritinę valstietijos gyvenimo būklę. Šiuo būdu to meto periodinių leidinių leidėjai sąmoningai ir tikslingai skatino varguomenės protesto judėjimus revoliucijos link.
Pagrindiniai žodžiai: Vilnius 1862–1864 m., konspiracinė spauda, pogrindinė spauda, slaptos publikacijos, pasipriešinimo sąjūdis, revoliucinis judėjimas, Sausio sukilimas.

Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ
Santykių su Skandinavijos valstybėmis 1918–1939 m. tyrimai Lietuvoje ir Lenkijoje (1995–2005 m. publikacijų analizė)

Anotacija
Straipsnyje pateikiami istorinių tyrimų duomenys apie Lietuvos ir Lenkijos santykius su Skandinavijos valstybėmis 1918–1939 m. Tyrimo šaltiniai – 1995–2005 m. publikacijos Lietuvoje ir Lenkijoje. Tyrimo tema pasirinkta dėl šių priežasčių: 1) aktualu pradėti šių laikų Lietuvoje paskelbtų publikacijų apie Lietuvos ir Skandinavijos šalių santykius tyrimus; 2) reikia nustatyti, ar tokia problematika pagrįsti tyrimai yra vykdomi Lenkijoje; 3) būtina išsiaiškinti, kokio lygmens lietuvių ir lenkų mokslininkų bendradarbiavimas vyksta atliekant šiuos tyrimus. Tyrimo tikslai: 1) atskleisti minėtų istorinių 1918–1939 m. faktų tyrimų 1995–2005 metais dinamiką; 2) pateikti žinių apie lenkų istorikų publikacijas Lenkijos santykių su Skandinavijos šalimis 1918–1939 m. tema; 3) atlikti aktualių lietuvių ir lenkų istorikų publikacijų lyginamąją analizę (kiekybiniu ir kokybiniu aspektais), palyginti gautus savo tyrimo rezultatus visuminiu požiūriu.
Pagrindiniai žodžiai: santykiai su Skandinavijos šalimis, Lietuva 1918–1939 m., Lenkija 1918–1939 m., Lietuvos istorija, Lenkijos istorija.

Tadas TUMĖNAS
Latvijos požiūris į Lietuvos ir Lenkijos ginčą dėl Vilniaus (1920 m. pab. – 1921 m.)

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie Latvijos požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos ginčą dėl Vilniaus aneksijos (1920 m. pab. – 1921 m.). Lenkijos įvykdyta senosios Lietuvos sostinės ir viso Vilniaus krašto okupacija neišvengiamai komplikavo Lenkijos ir jos šiaurės kaimynių tarpusavio santykius. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas lėmė politinę įtampą ne vien šiose šalyse. Latvijos pozicija šiame kontekste buvo taip pat svarbi. Latvijos politikai stengėsi laviruoti tarp abiejų konfliktuojančių pusių. 1921 m. Latvija pradėjo teikti socialinę paramą Lietuvos pozicijai Vilniaus atžvilgiu, tačiau oficialiai šiuo klausimu deklaravo savo neutralumą.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos ir Lenkijos konfliktas, Vilniaus aneksija (1920–1921), Latvijos ir Lietuvos santykiai, Latvijos ir Lenkijos santykiai.

Wojciech ŚLESZYŃSKI
Polityka państwa polskiego w stosunku do mniejszości litewskiej w latach 1920-1939. Wybrane aspekty
LT pavadinimas: Lenkijos valstybės politika lietuvių mažumos klausimu 1920–1939 metais. Rinktiniai aspektai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos vyriausybės politikos raidą lietuvių tautinės mažumos klausimu 1920–1939 m. Lenkijos valdininkija lietuvių tautinės mažumos reikalams tuo metu skyrė gerokai mažiau dėmesio negu (palyginti) ukrainiečių ar vokiečių socialiniams klausimams. Ano meto Lenkijos Respublikos šiaurrytinėje dalyje gyveno ir baltarusių tautinės mažumos, kurios (skirtingai negu lietuviai) nesudarė problemų Lenkijos valdžiai. Tarpukariu Lenkijos valdžia tikėjosi plėtoti normalius santykius su Lietuva. Dėl šių priežasčių tautinių mažumų reikalai buvo traktuojami ne kaip šalies vidaus, o kaip užsienio politikos problemos.
Pagrindiniai žodžiai: Lenkijos vyriausybė, lietuvių tautinė mažuma, Lenkija ir Lietuva 1920–1939 m., Vilniaus kraštas, socialinė politika.

Jacek GZELLA
Związek państw bałtyckich a Polska w koncepcjach konserwatystów wileńskich
LT pavadinimas: Baltijos valstybių sąjunga versus Lenkija Vilniaus konservatorių koncepcijose

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie 1922 m. rengtą Baltijos šalių sąjungos projektą, turėjusį tapti atsvara Lietuvos santykiams su Lenkija. Straipsnyje atskleidžiamas to meto Vilniaus konservatorių požiūris į šio aljanso perspektyvas. Pirmojo pasaulinio karo metais Lenkijos politinės partijos ar jų frakcijos neturėjo aiškios nuostatos Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos bei Latvijos atžvilgiu. Tuometinės Lenkijos teritorinės pretenzijos Lietuvai sąlygojo daugelį politinių konfliktų tarp Baltijos šalių ir Lenkijos Respublikos. Dėl šių priežasčių buvo vėluojama užmegzti normalius diplomatinius santykius su Latvija ir Estija. Baltijos šalių bei Lenkijos derybose buvo siekiama stabilumo Baltijos šalims bei glaudesnio jų tarpusavio bendradarbiavimo. Čia buvo svarstoma ir Baltijos šalių politinės sąjungos sutartis, pasirašyta 1922 m. kovo 17 d. Ši sutartis neįsigaliojo, jos neratifikavus Suomijos parlamentui.
Pagrindiniai žodžiai: Baltijos šalių asociacija, Lenkijos Respublika, Vilniaus konservatoriai, Lietuvos istorija 1922 m., diplomatiniai santykiai, 1922 m. kovo 17 d. sąjungos sutartis.

Arūnas GUMULIAUSKAS
Lietuvos–Lenkijos santykiai tarpukariu: pirmieji atšilimo požymiai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami naujų istorinių tyrimų duomenys apie tarpukario Lietuvos ir Lenkijos politinių santykių „atšilimo“ požymius. XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje politinė situacija Europos šalyse pasikeitė. Lietuvos ir Lenkijos politikams atėjo laikas ieškoti naujų būdų esminėms šalių tarpusavio santykių problemoms spręsti. Tuometinis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras S. Lozoraitis turėjo realias galimybes baigti užsitęsusį šių šalių konfliktą. Jis turėjo pakeisti Lietuvos užsienio politinės orientacijos kursą ir pradėti istoriografijoje minimą „naująją politiką“.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tarpukaris, Lietuva 1930–1940 m., Lenkija 1930–1940 m., Lietuvos politinė orientacija, „naujoji politika“.

Mirosław GOLON
Problem polsko-radzieckiej granicy w byłych Prusach Wschodnich w latach 1945-1958
LT pavadinimas: Lenkijos-TSRS sienos buvusioje Rytų Prūsijoje klausimas 1945–1958 metais

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos-Sovietų Sąjungos valstybinės sienos, buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, nustatymo 1945–1958 m. problemas. Galutinio šios sienos nustatymo problema nebuvo išspręsta iki 1956–1957 m. Sovietų derybininkai 1956 m. siūlė formaliai nustatyti galutines Lenkijos-Sovietų Sąjungos ribas Kaliningrado srityje. Jau nusistovėjusi siena šioje teritorijoje buvo nuspręsta sužymėti po mėnesiais trukusių delimitacijos komiteto posėdžių. Susitarimas šiuo klausimu buvo pasirašytas Maskvoje 1957 m. kovo 5 d.
Pagrindiniai žodžiai: Lenkijos-Sovietų Sąjungos valstybinė siena, Rytų Prūsija, 1945–1958 metai, sienos žymėjimas, Kaliningrado sritis, delimitacijos komitetas.

Hanna SZCZECHOWICZ
Stosunki polsko-litewskie po 1989 roku
LT pavadinimas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai po 1989 metų

Anotacija
Straipsnyje pateikiami Lietuvos ir Lenkijos santykių po 1989 m. tyrimų duomenys. Šio laikotarpio pradžia yra paženklinta komunistinės sistemos bei jos įtakos Vidurio ir Rytų Europoje žlugimo, Vokietijos susivienijimo bei Sovietų Sąjungos iširimo. Visa tai sąlygojo ir iš esmės naują Lenkijos bei Lietuvos tarpusavio santykių pradžią. Pasibaigus sovietinės sistemos dominavimui tiek Lenkija, tiek Lietuva pasirinko panašų savarankišką valstybės vystymosi kelią. Jau tapę istorija šio laikotarpio įvykiai parodė, kad nepaisant visų objektyvių sunkumų tiek lenkai, tiek ir lietuviai sugeba ir gali tinkamai tvarkyti savo šalių socialinį, ekonominį bei politinį gyvenimą. Turėdama turtingą pozityvių tarpusavio santykių patirtį, Lenkija ir Lietuva tampa lygiavertėmis partnerėmis, kurių bendradarbiavimas grindžiamas tarpusavio pagarba ir supratimu.
Pagrindiniai žodžiai: Lenkijos ir Lietuvos santykiai, Lenkijos istorija po 1989 m., Lietuvos istorija po 1989 m., komunizmo žlugimas, geopolitinė situacija, socialinė raida, ekonominė raida, politinė raida.

POLITOLOGIJA

Arūnas VYŠNIAUSKAS
Steigiamojo Seimo idėja ir ištisinio lietuvių kalbos ploto faktorius baltų-slavų-vokiečių istorinės kaimynystės kontekste

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie 1920 m. Steigiamojo Seimo idėjas tautiniu klausimu ir ištisinio lietuvių kalbos ploto veiksnį baltų-slavų-vokiečių istorinės kaimynystės kontekste. 1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba deklaravo dideles aspiracijas Lietuvos valstybei priskirti plačias geografines teritorijas su ten vyraujančia lietuviška vietinių gyventojų kalba. 1920 m. Steigiamasis Seimas buvo išrinktas lietuviškai kalbančių gyventojų krašte. Vėlesni laikai lėmė daugelį geografinių Lietuvos valstybės sienų pakitimų. Per vėlesnius 70 metų buvo prarasti ir vėl atgauti Vilnijos bei Klaipėdos kraštai. Sovietiniais metais Lietuvos teritorijoje tebegyveno apie 80 procentų lietuviakalbių gyventojų. Daugiaplanė istorinė šalies teritorijos netekčių ir jos atgavimų panorama leidžia geriau suprasti 1918–1920 m. Lietuvos Respublikos politikos ypatumus tautiniu klausimu, nes jos teritorijoje greta lietuvių visada gyveno ir nemaža slavų, vokiečių bei kitomis kalbomis kalbančių šalies piliečių.
Pagrindiniai žodžiai: Steigiamasis Seimas, lietuviškai kalbančių gyventojų arealas, baltų-slavų- vokiečių istorinė kaimynystė, Lietuvos pilietybė, 1918–1920 m. Lietuvos strategija tautiniu klausimu.

Virginija JURĖNIENĖ
Moterų judėjimas Šiaurės Vakarų krašte: lietuvių ir lenkių veikla ir siekiai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie XIX–XX a. moterų (feministinius) judėjimus Europos šiaurės vakarų krašte. Visų pirma – apie to meto Lietuvos ir Lenkijos moterų organizacijų veiklą ir siekius. Vokietijai priklausiusiuose Lenkijos kraštuose moterų judėjimai buvo žinomi jau nuo XIX a. vidurio ir ypač aktyvūs tapo nuo XIX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. 1894 m. Poznanėje įkurta Moterų konfederacija kėlė ir moterų politinių teisių klausimus. To meto Lietuvos krašte taip pat prasidėjo moterų judėjimai. 1896 m. Lietuvos socialdemokratų partija į savo programą jau buvo įtraukusi abiejų lyčių lygių teisių klausimus. 1903 m. Lietuvos demokratų partija savo kongrese taip pat deklaravo moterų lygiateisiškumo siekius. Apie 3 % šios partijos narių tuo metu buvo moterys.
Pagrindiniai žodžiai: feministinis sąjūdis, moterų teisės, Lietuvos ir Lenkijos istorija XIX–XX a., feministinė veikla, feminizmo siekiai, feministinės asociacijos, moterų konfederacija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos demokratų partija (LDP).

Andrzej PUKSZTO
Svajonės atkurti Abiejų Tautų Respubliką XX amžiaus pradžioje, arba dar kartą apie dvilypę lenkų-lietuvių tautinę savimonę

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie svajones atkurti Abiejų Tautų Respubliką XX a. pradžioje, dar kartą atkreipiant dėmesį į dvilypę lenkų-lietuvių tautinę savimonę. Priklausomybė Katalikų bažnyčiai, pagarba lenkų kalbai ir lenkų kultūros vertybinėms nuostatoms buvo lenkiškojo tautinio identiteto Lietuvoje determinantai XX a. pradžioje. Nostalgiška pagarba senosioms laisvės ir nepriklausomybės nuostatoms tuo metu buvo tapusi kertiniu akmeniu, puoselėjant bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės atkūrimo idėjas. Tuo tarpu atkurtinos Abiejų Tautų Respublikos politinė sistema ir valstybės sienų nustatymas buvo visiškai kitoks – sunkiai įsivaizduojamas klausimas. Pirmaisiais XX a. metais net ir Varšuvoje buvo vengiama pernelyg viešai deklaruoti Lenkijai aktualias diskusijas šia tema. Lygiai taip pat buvo beprasmiška klausinėti lenkų apie jų politines nuostatas šiuo klausimu ir Vilniuje ar Kaune.
Pagrindiniai žodžiai: Lenkijos ir Lietuvos konfederacijos idėja, Abiejų Tautų Respublika, XX a. pradžios istorija, dvilypė lietuvių-lenkų tautinė savimonė, lenkiškasis identitetas Lietuvoje.

Светлана ЧЕРВОННАЯ / Swietłana CZERWONNAJA
Отношения между Литвой и Польшей конца 1980-х – 1990-х годов в контексте проблем Вильнюсского края и положения польского меньшинства в Литве
LT pavadinimas: Lietuvos ir Lenkijos santykiai XX a. 9-ojo dešimtmečio pab. – 10-ojo dešimtmečio pr. Vilniaus krašto ir lenkų mažumos padėties Lietuvoje problemų kontekste

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie tautinio atgimimo Sąjūdžio ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje santykių problemas XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Vadinamoji „lenkų problema“ Lietuvoje su visu istoriniu jos kontekstu Vilniaus krašte buvo pradėta naujai eskaluoti XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, nors ji jau seniai buvo tiek Lietuvos visuomenės, tiek ir mokslininkų akiratyje. Straipsnio tikslas – perkelti diskusijas šios problemos klausimu per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienas. Šios problemos svarstymas yra vaisingesnis ir objektyvesnis, neatsiejant jo nuo sudėtingų ir dramatiškų visų tautinių judėjimų istorinio konteksto, tuo metu prasidėjusio viso Sovietų Sąjungos irimo procese. Reikia neužmiršti šio griūvančio režimo politinių siekių supriešinti tautinio atgimimo judėjimus, kliudyti jų tarpusavio supratimui bei bendradarbiavimui.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos tautinis atgimimas, „Sąjūdis“, lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje, XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos – 9-ojo dešimtmečio pradžios Lietuvos istorija, Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

Beata STACHOWIAK
Kraje Regionu Bałtyckiego na drodze do społeczeństwa informacyjnego
LT pavadinimas: Baltijos regiono šalys pakeliui į informacinę visuomenę

Anotacija
Straipsnyje pateikiami informacinių visuomenių kūrimosi šių laikų Baltijos regiono valstybėse tyrimų duomenys. Istoriniai tyrimai liudija, kad šio regiono šalys jau nuo viduramžių palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, vadinasi, – keitėsi politine, ekonomine, prekybine bei kultūrinio pobūdžio informacija. XX a. viduryje, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šie kontaktai ženkliai susilpnėjo, tačiau nuo 1989 metų vėl pradėjo stiprėti. Naujai pradėjęs įsibėgėti Baltijos regiono valstybių kooperacijos procesas ir jo sėkmė šiais laikais žymia dalimi priklauso nuo jų gebėjimo sukurti informacinės visuomenės struktūras. Visos Europos Sąjungos valstybės laikosi Lisabonos strategijos ir toliau ją tobulina. Net ir pripažįstant, kad šis procesas yra dar gana vangus, jo tąsa yra naudinga ne vien Baltijos regionui, bet ir visoms Europos Sąjungos šalims.
Pagrindiniai žodžiai: Baltijos regiono valstybės, informacinė visuomenė, tarpvalstybinė koopera¬cija, Lisabonos strategija, Europos Sąjunga.

Zbigniew KARPUS
Polska wobec wstąpienia Litwy do struktur europejskich
LT pavadinimas: Lenkija Lietuvos stojimo į Europos struktūras klausimu

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių ir politinių tyrimų duomenys apie Lenkijos santykius su Lietuvos valstybe, šiai pastarųjų dešimtmečių laikotarpiu tampant Europos politinių struktūrų partnere bei tikrąja nare. Lenkijos valstybės vadovai bei vyriausybė aktyviai dalyvavo esminių istorinių bei politinių Rytų ir Vidurio Europos pokyčių procese įsimintinais 1991-aisiais metais. Svarbia strateginės Lenkijos ir Lietuvos partnerystės sudėtine dalimi pastaruoju metu tapo ženkliai išaugęs abiejų šalių bendradarbiavimas ekonomikos bei energetikos srityje, įgavęs solidų pagreitį XX a. 9-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje, išnaudojant naujai atsivėrusias laisvosios rinkos galimybes. Pozityviais abiejų šalių bendradarbiavimo bei geros kaimynystės liudijimais galima laikyti ir aktualią Lenkijos paramą Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims stojant į NATO, o vėliau – ir į Europos Sąjungos gretas. Ši Lenkijos parama Lietuvai buvo ir yra nuosekli ir pagrįsta nesavanaudiškumo bei lygiateisiškumo principais.
Pagrindiniai žodžiai: Lenkija, Lietuva, Baltijos šalys, lenkų tautinė mažuma Lietuvoje, Europos struktūros, NATO, ES, istoriniai ir politiniai valstybių santykiai.

LITERATŪROLOGIJA IR FILOLOGIJA

Ewa RUDNICKA
„Gdzie mnóstwo przygotowań, tam nic z dyjalogu“ – wybrane prace z wileńskiego okresu pracy księdza Alojzego Osińskiego (‘Żywoty biskupów wileńskich’, ‘Autorowie Polscy’)
LT pavadinimas: „Kur daug pasirengimų, ten nėra dialogo“ – rinktiniai kunigo Alojzo Osińskio Vilniaus laikotarpiu sukurti darbai („Vilniaus vyskupų gyvenimai“, „Lenkijos autoriai“)

Anotacija
Straipsnyje pateikiama naujų istorinių ir kultūrologinių tyrimų medžiaga apie Aloyzą Osinskį (Alojzy Osiński). Tai iškili XIX a. pabaigos – XX a. pradžios asmenybė, kuriai istoriografijoje iki pat šiol yra skirta pernelyg mažai dėmesio. A. Osinskis – kurį laiką Vilniuje gyvenęs ir čia dirbęs lenkų humanitaras, plačios apimties lyginamųjų bei kompleksinių literatūros istoriografijos ir Bažnyčios istoriografijos tyrimų pagrindėjas. Be to, jo moksliniame palikime yra žinoma ir darbų, kuriems anksčiau nebuvo skirta reikiamo dėmesio. Tokių Vilniuje paskelbtų dviejų A. Osinskio veikalų vertė ir svarba yra aptariama šiame straipsnyje. Šie veikalai – ryškus patriotinės nuostatos dokumentacijos pavyzdys, būdingas minėto laikotarpio lenkų elito pasaulėžiūrai. Straipsnio tikslas – parodyti istorinės situacijos asmeninio vertinimo priežastis, būdingas šiam mokslininkui, ir atskleisti jam artimus kultūros sampratos motyvus, Vilniaus krašto lenkų elito aplinkos mąstyseną, asmenines šios visuomenės atstovų ambicijas, veiklos planus bei jų darbų siekius.
Pagrindiniai žodžiai: Aloyzas Osinskis, Vilnius XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, humanitari¬niai mokslai, literatūros istoriografija, Bažnyčios istoriografija, lenkų elitas.

Jakub NIEDŹWIEDŹ
Jan Kochanowski, poeta litewski
LT pavadinimas: Jan Kochanowski, Lietuvos poetas

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių ir literatūrologinių tyrimų duomenys apie lietuvių poetą Janą Kochanovskį (Jan Kochanowski, 1530–1584). Jis buvo Mažosios Lenkijos (Małopolska) Sandomiežo (Sandomierz) bajoras. Manoma, kad jis save laikė lenkų bajoru, ir niekas neabejoja lenkiška jo kilme. Nėra abejonių ir dėl vyraujančios lenkiškosios jo rašinių tematikos. Visa tai stereotipiškai teigiama atsižvelgiant į jo lenkų kalba rašytus veikalus. Kita vertus, jis yra rašęs ir lietuviškai. Tai skatina detaliau pasidomėti, ką jis laikė „sava“ ir „svetima“ kultūra. Tie patys klausimai iškyla tyrinėjant ir kitų XVI–XVII a. Lenkijoje gimusių, tačiau kurį laiką Lietuvoje gyvenusių rašytojų ar poetų kūrybą. Tai Petras Skarga (Piotr Skarga), Andriejus Volanas (Andrzej Wołan), Danielius Naborovskis (Daniel Naborowski), Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Maciej Kazimierz Sarbiewski) ir kt.
Pagrindiniai žodžiai: Janas Kochanovskis, XVI–XVII a. Lenkijos ir Lietuvos istorija, Lenkijos ir Lietuvos tautybė, lenkų kalba, „sava“ ir „svetima“ kultūra.

Irena FEDOROWICZ
Julia Wichert-Kajruksztisowa (1864-1949) – zapomniana poetka i tłumaczka
LT pavadinimas: Julia Wichert-Kairuksztis (1864–1949) – primiršta poetė ir vertėja

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių ir literatūrologinių tyrimų duomenys apie nepelnytai užmirštos poetės ir vertėjos Julijos Vichert-Kairiūkštis (Julia Wichert-Kajruksztis, 1864–1949) literatūrinį palikimą. Sudėtingos politinės situacijos kontekste Julija Vichert-Kairiūkštis visą gyvenimą labai išgyveno dėl lenkiškos savo kilmės. Ji gyveno lietuviškoje aplinkoje ir visus savo vaikus auklėjo lietuviškojo patriotizmo dvasia. Savo gyvenime ir kūryboje ji siekė būti jungtimi tarp dviejų kultūrų, dviejų savo Tėvynių. Atkūrus diplomatinius Lenkijos ir Lietuvos santykius ši jos idėja tapo dar svarbesnė. Deja, šioms poetės idėjoms realizuotis nebuvo lemta. Didžioji dalis jos parengtos lietuvių poezijos antologijos lenkų kalba karo metu buvo sunaikinta. J. Vichert-Kairiūkštis atminimo įamžinimas tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje iki šiol tebėra problemiškas.
Pagrindiniai žodžiai: literatūrinis palikimas, Julija Vichert-Kairiūkštis (Julia Wichert-Kajruksztis), poetė, vertėja, Lietuvos ir Lenkijos literatūrinės sąsajos, lietuvių poezijos antologija.

Vaiva NARUŠIENĖ
Lietuviškoji ir lenkiškoji Juozapo Albino Herbačiausko dramaturgija

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių ir literatūrologinių tyrimų duomenys apie Juozapo Albino Herbačiausko (Jozef Albin Herbaczewski, 1876–1944) lietuviškąją ir lenkiškąją dramaturgiją. Jo dramose vyrauja Dievo, Šėtono, nuodėmės personifikacijos bei jų tarpusavio kova. Ypač moralūs protagonistai J. A. Herbačiausko dramose klauso savo širdies balso ir kovoja už savo tautos laisvę bei siekia ją išpirkti iš Šėtono valdžios. Logika ir protas čia taip pat atstovauja priešingoms jėgoms. Mistinės, dekadentinės moterys čia sudaro populiarių dramos personažų grupę. Šio autoriaus dramos yra ženkliai paveiktos romantizmo ir Jaunosios Lenkijos idėjų. Ryškėja ir dramaturginės paralelės tarp J. A. Herbačiausko ir Vydūno kūrybos.
Pagrindiniai žodžiai: lietuvių dramaturgija, lenkų dramaturgija, drama, Juozapas Albinas Herbačiauskas, nuodėmė, Dievas, Šėtonas, romantizmas, Vydūno dramaturgija.

Romuald NARUNEC
Siła pamięci w „Piesku przydrożnym“ Czesława Miłosza
LT pavadinimas: Atminties galia Czesłowo Miłoszo „Pakelės šunytyje“

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji literatūrologinių tyrimų rezultatai apie gilias atminties jausenas Česlovo Milošo (Czesław Miłosz, 1911–2004) kūryboje. Autorius mena autobiografinius savo gyvenimo Vilniuje laikus, perteikdamas visa tai per individualią savo pasaulėžiūros prizmę. Milošo gyvenimo kelionė, prasidėjusi praėjusio amžiaus pradžioje, nenutrūksta ir šiais laikais. Rašytojo pasaulėjauta giliai prasiskverbia į skaitytojo mintis ir pasiekia tolimiausius jo sielos kampelius. Č. Milošo kūryba liudija gerai žinomą aksiomą: „…žmogus be atminties – bedvasis žmogus. Jis tegali atstovauti tik žemiausiajam žmonijos sluoksniui…“
Pagrindiniai žodžiai: literatūrinė atmintis, Česlovas Milošas (Czesław Miłosz), Vilnius, literatūrinis palikimas, literatūrologija.

Татьяна ВИНОГРАДОВА, Ольга АЛЕКСЕЕВА / Tatjana VINOGRADOVA, Olga ALEKSEJEVA
Польская диаспора как фактор этнической идентичности
LT pavadinimas: Lenkų diaspora kaip etninės tapatybės veiksnys

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji sociologinių tyrimų duomenys apie lenkų imigrantus Lietuvoje ir jų etninės tapatybės problematiką. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką gausus būrys tautinių bendrijų įsisteigė visoje Lietuvoje bei Klaipėdos regione. Klaipėdos miesto lenkų diaspora yra viena aktyviausių tautinių bendrijų uostamiestyje. Klaipėdoje įsteigtas Lenkijos Respublikos Garbės Konsulatas yra remiamas miesto savivaldybės. Jis aktyviai prisideda plėtojant draugiškus tarpvalstybinius Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius bei ekonominius ryšius. Tarpvalstybinis abiejų šalių bendradarbiavimas atsispindi ir Klaipėdos lenkų tautinės bendrijos veikloje. Tai lenkų kalbos mokymasis, įvairių ūkio specialistų rengimas Lenkijos aukštosiose mokyklose, lenkų etninės kultūros perteikimas bei jos tąsa. Ekonomikos srityje – tai logistika, komercinė veikla, įvairiapusis miestų-uostų bendradarbiavimas. Visa tai ženkliai prisideda ir prie politinio stabilumo visame Baltijos regione.
Pagrindiniai žodžiai: lenkų imigrantai, etninė tapatybė, tautinės bendrijos, Klaipėdos regionas, Lietuvos ir Lenkijos santykiai, kultūrinės sąsajos, Baltijos regiono šalys.

Teresa DALECKA
Literatura polska po litewsku a literatura litewska po polsku (1991–2006)
LT pavadinimas: Lietuviškoji Lenkijos literatūra ir lenkiškoji Lietuvos literatūra 1991–2006 metais

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji lyginamųjų literatūrologinių tyrimų duomenys apie lenkų literatūrą lietuvių kalba ir lietuvių literatūrą lenkų kalba, išleistą per paskutinius penkiolika metų. Lenkų literatūros leidiniai Lietuvoje ir lietuvių literatūros publikacijos Lenkijoje – kompleksinis mokslinių tyrimų fenomenas. Abiejų tautų ir šalių skaitytojai yra susidomėję kaimyninės šalies šiuolaikinės literatūros raida bei jos specifine problematika. Aptariant lietuvių literatūros vertimų leidybą Lenkijoje, galima įtarti, kad šių laikų lenkų skaitytojas turi vis mažiau informacijos (bei išankstinės nuostatos) apie Lietuvos literatūros aktualijas. Taigi ši literatūra jam suteikia pirminę informaciją apie Lietuvą. Šią informaciją Lenkijoje ir kitose pasaulio šalyse dabar gerokai plačiau skleidžia ne Lietuvos spauda, o teatras. Reikia turėti vilties, kad lenkų ir lietuvių skaitytojų pažintis su naujausiais vieni kitų literatūros kūriniais įgaus reikiamą pagreitį. Tai lemia bendra abiejų tautų kultūrinė ir istorinė praeitis.
Pagrindiniai žodžiai: lenkų literatūra lietuvių kalba, lietuvių literatūra lenkų kalba, Lenkija ir Lietuva 1991–2006 m., lenkų ir lietuvių skaitytojai, vertimai į lenkų kalbą, vertimai į lietuvių kalbą.

Loreta MAČIANSKAITĖ
Kitoks požiūris į lenkus Antano Škėmos romane „Balta drobulė“

Anotacija
Straipsnyje pateikiami literatūrologinių tyrimų duomenys apie alternatyvų požiūrį į lenkų įvaizdį Antano Škėmos (1910–1961) romane Balta drobulė. Nuo XIX a. antrosios pusės iki pat XX a. pabaigos lietuvių literatūroje su retomis išimtimis vyravo stereotipinis neigiamas lenkų įvaizdis. Lenkai dažniausiai buvo vaizduojami kaip uždarų, pasipūtusių ir aikštingų dvarponių bendruomenė. A. Škėma savo kūryboje pateikia kitokias literatūrinių personažų paradigmas. Lenkai jo romanuose – aukštos kultūros, kilnūs, didžiadvasiški. Tuo jie priešpriešinami kitokiai – kaimiškai – lietuvių baudžiauninkų kultūrai. A. Škėmos romanas Balta drobulė išryškina ir atspindi teigiamas šių abiejų kultūrų charakteristikas ir tuo yra nusipelnęs tiek lenkų, tiek lietuvių XX a. vidurio literatūrai.
Pagrindiniai žodžiai: Antanas Škėma, lietuvių literatūra, romanas, XIX a. pabaiga, lenkų įvaizdis, kultūrinės vertybės, lietuvių valstietija.

Kinga GEBEN
Najnowsze lituanizmy w wariancie oficjalnym języka polskiego na Litwie
LT pavadinimas: Naujausi lituanizmai oficialiajame lenkų kalboje variante Lietuvoje

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji lingvistinių tyrimų duomenys apie lietuviškus leksikos skolinius, būdingus Lietuvoje gyvenančių lenkakalbių asmenų šnektai. Be to, čia aptariami lokaliniai lenkų kalbos stiliaus ypatumai, juos lyginant su oficialiąja, literatūrine, lenkų kalba. Tyrimo medžiaga atskleidžia lenkų kalbos raidos ypatumus Lietuvoje nuo 1991 m. iki šių dienų. Tokiose kalbos apraiškose išryškėja ir ekonominių, ir politinių šio regiono (visų pirma – Vilniaus krašto) gyventojų aptariamų aktualijų raida. Aiškiau galima nubrėžti ir standartinės, literatūrinės, lenkų kalbos vartosenos ribas, būdingas naujai besiformuojančios Vilnijos lenkų inteligentijos šnektai. Straipsnyje bandoma nustatyti ir lituanizmų naujadarų įtakos laipsnį literatūrinės lenkų kalbos vartosenai Vilnijos krašte.
Pagrindiniai žodžiai: leksikos skoliniai, lietuvių kalba, lenkų kalba, lenkų bendruomenė Lietuvoje, lokaliniai lenkų kalbos stiliaus ypatumai, oficialioji lenkų kalba.

Mirosław DAWLEWICZ
Lituanizmy w socjolekcie młodzieży polskiego pochodzenia w Wilnie
LT pavadinimas: Lenkų kilmės jaunimo Vilniuje šnekamosios kalbos lituanizmai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji lingvistinių tyrimų duomenys apie lenkų kilmės jaunimo kasdienės kalbos – lietuvių-lenkų žargono – ypatumus. Tyrimo arealas – Vilniaus miesto teritorija. Anketiniai šio tyrimo klausimynai buvo išplatinti Vilniaus m. lenkiškų pagrindinių mokyklų moksleiviams bei Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto lenkų filologijos bakalauro lygmens studentams. Surinkta kalbinė medžiaga buvo analizuojama lietuvių kalbos įtakos lygmens lenkų kalbai aspektu. Be to, buvo tiriama ir polonizmų įtaka apklausiamų studentų kasdienei lietuvių kalbai.
Pagrindiniai žodžiai: jaunimo kalbos ypatumai, žargonas, vietinė Vilniaus tarmė, kalbiniai duomenys, lituanizmai, polonizmai, lenkų ir lietuvių kalbų tarpusavio įtaka.

RECENZIJOS, APŽVALGOS

Arūnas VYŠNIAUSKAS
Jūratė Kiaupienė versus Marceli Kosman: apie vieną istoriografinę polemiką (Rec. str.: KOSMAN, Marceli. Litauen: Legenden einer großen Vergangenheit und Realitäten der Gegenwart. WeltTrends: Zeitschrift für internationale Politik und vergleichende Studien, 1997, Nr. 16, S. 113–130; KIAUPIENĖ, Jūratė. Replik zu Marceli Kosmans Version der litauischen Geschichte. WeltTrends: Zeitschrift für internationale Politik und vergleichende Studien, 1997, Nr. 16, S. 131–142.)

Miroslav DAVLEVIČ
Tematyczny słownik polsko-litewski (Rec. kn.: Mokomasis teminis lenkų-lietuvių kalbų žodynas / Tematyczny słownik polsko-litewski. Sudarė ir parengė I. MASOIT, K. RUTKOVSKA, E. PATIEJŪNIENĖ. Vilnius: Alma littera, 2007.)

KONFERENCIJOS

Rimantas SLIUŽINSKAS
II tarptautinis simpoziumas „Lenkija – Lietuva“ („Polska – Litwa“) Torūnės Mikalojaus Koperniko universitete

Vykintas VAITKEVIČIUS
Tarptautinė mokslinė konferencija „Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde“