Tomas 15

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 15Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija. Karinė istorija, archeologija, etnologija
History and Culture of Baltic Region: Lithuania and Poland. Military History, Archaeology, Ethnology

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XV

Sudarytojas Rimantas Sliužinskas

Klaipėda, 2007


 

PRATARMĖ

KARINĖ ISTORIJA

Andrzej GIERSZEWSKI
Organization of Teutonic Military Infrastructure on Curonian Spit from 1283 A.D. up to 1525 A.D.
LT: Kryžiuočių karinės infrastruktūros formavimas Kuršių nerijoje (1283–1525 m.).

Anotacija
Kuršių nerija Kryžiuočių ordinui viduramžiais buvo labai svarbi transporto linija. Derėtų dar kartą atlikti šios tematikos analizę, nes paskutiniai darbai šia tema yra skelbti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Karinės infrastruktūros sąvoką šiame aprašyme reikia suprasti kaip pilių geografinį išsidėstymą ir visas su tuo susijusias problemas. Kartu tai yra ir ekonominės bei socialinės struktūros (dvarai, stovyklavietės (vok. nachtleger), laukai, arklių keitimo punktai, etc.), kurios garantuodavo maisto tiekimą kryžiuočių kariuomenei. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su XIII–XVI a. Ordino administracijos ir religinės veiklos problemomis. Šis darbas neapima pasirinktos tematikos lietuvių mokslininkų tyrimų, išskyrus neseniai publikuotą Nijolės Strakauskaitės darbą apie Kuršių neriją (2004), kuris tiria kitus Kuršių nerijos istorijos aspektus. Be to, reikia pabrėžti, kad ši teritorija nėra dažnai minima šių laikų Lenkijos istorikų darbuose. Straipsnis šiek tiek užpildo šią spragą ir aprašo viduramžių laikų Kuršių neriją ir jos panašumus su Vyslos delta ir Helio pusiasaliu.
Pagrindiniai žodžiai: viduramžių transportas, Vokiečių (teutonų) ordinas, karinė infrastruktūra, Kuršių nerija, Vyslos delta, Helio pusiasalis.

Dariusz NAWROT
Napoleon and Formation of Lithuania’s Authority during the Campaign in 1812
LT pavadinimas: Napoleonas ir Lietuvos valdžios formavimas 1812 m.

Anotacija
Straipsnyje pateikiama Napoleono laikotarpio (1812 m.) Lietuvos valdžios formavimosi proceso naujų istorinių tyrimų medžiaga. Rengdamasis 1812 m. karinei akcijai Rusijoje Napoleonas tikėjosi greitos jos pabaigos, laimėdamas pagrindinius karo mūšius prieš caro Aleksandro I kariuomenę Lietuvos teritorijoje. Be to, jis turėjo rengtis ir kitokiam karo tęsiniui su visuotiniu turto nusavinimu to meto Lenkijos Respublikos teritorijoje, priklausiusioje Rusijai. Autoriaus nuomone, yra akivaizdu, kad Napoleonas neturėjo aiškios socialinių-politinių veiksmų bei formacijų strategijos Prancūzijos užgrobtose Rusijos vakarinėse gubernijose.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos istorija, Lenkijos istorija, XIX a. pradžia, Napoleonas, 1812 m. karinė akcija, Lietuvos valdžia, konfrontacija su Rusija, Aleksandras I, vakarinės gubernijos.

Waldemar REZMER
Powstanie w Kłajpedzie w 1923 r. w świetle materiałów Oddziału II Sztabu Generalnego Wojska Polskiego
LT pavadinimas: 1923 metų Klaipėdos sukilimas Lenkijos kariuomenės generalinio štabo II skyriaus dokumentuose

Anotacija
Straipsnyje pateikiami naujų istorinių tyrimų duomenys apie 1923 m. Klaipėdos sukilimą, remiantis Lenkijos armijos Generalinio štabo II skyriaus dokumentais. Antantės šalių nutarimu Klaipėdos regionas nuo karą pralaimėjusios Vokietijos buvo atskirtas ir perduotas Prancūzijai administruoti. 1922 m. rudenį Lietuvos politiniai bei kariniai lyderiai pradėjo rengtis Klaipėdos sukilimui. Lenkijos vyriausybė neturėjo jokios intencijos karinei intervencijai, tačiau įvykius Klaipėdoje sekė labai įdėmiai. Dar 1921 m. Klaipėdoje buvo įsteigta Lenkijos diplomatinė atstovybė, turėjusi konsulinės agentūros rangą. Taigi politinę situaciją Klaipėdoje galėjo vietoje vertinti ir Lenkijos diplomatai. Nuo 1923 m. sausio mėn. jie nuolat siųsdavo naujausią informaciją apie Klaipėdos įvykius Lenkijos užsienio reikalų ministerijai. Ši informacija (kriptogramos, užšifruoti raportai) yra išlikusi ir iki šiol saugoma Varšuvoje.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos regionas, 1923 m. Klaipėdos sukilimas, Antantė, Lenkijos armija, Vokietija, Prancūzijos administravimas, Lenkijos misija Klaipėdoje, Lenkijos diplomatija.

Jarosław CENTEK
The Military Potential of the Reichswehr in East Prussia in January 1923
LT pavadinimas: Reicho kariuomenės galia Rytų Prūsijoje 1923 m. sausio mėn.

Anotacija
1923-ieji metai tapo kritiniu laikotarpiu Veimaro Respublikos istorijoje. Vėluojant mokėti pralaimėto karo reparacijas, Prancūzijos ir Belgijos kariuomenė tų metų sausio mėnesį pradėjo karinės okupacijos operacijas Ruro (Ruhr) regione. Tuo pat metu Lietuva atsiėmė Klaipėdos (Memel) kraštą, Versalio sutartimi tapusį laisvuoju miestu su Prancūzijos administravimu ir jos karine įgula. Vokietija buvo ištikta dar vieno šoko. Spaudoje prieš Lietuvą prasidėjo plati propagandinė kampanija. Straipsnyje pateikiamų tyrimų objektas – 1923 metų Vokietijos karinės galios Rytų Prūsijoje analizė. Buvo siekiama patikrinti hipotezę, kad Reicho kariuomenė po Ruro krizės buvo tiesiog per silpna pasipriešinti Klaipėdos įvykiams Rytų Prūsijoje.
Pagrindiniai žodžiai: karinė galia, Reicho kariuomenė, Rytų Prūsija, 1923 m. sausio įvykiai Klaipėdos krašte.

Aleksander SMOLIŃSKI
Wileńskie i litewskie początki 13 Pułku Ułanów Wojska Polskiego
LT pavadinimas: Vilnietiški ir lietuviškieji pradai Lenkijos kariuomenės 13-ojo ulonų pulko užuomazgose

Anotacija
Straipsnyje pateikiami karinės istorijos tyrimai apie 1918 m. Vilniuje ir Lietuvoje žinomas Lenkų armijos 13-ojo ulonų pulko užuomazgas. Baigiantis tiems metams situacija Vilniaus krašte ir Lietuvoje buvo sudėtinga. Vokietijos armija paliko šias teritorijas ir jas užimti taikėsi Raudonoji armija. Vilniaus lenkų visuomenė suprato būtinybę steigti sukarintas savigynos pajėgas bolševikų atakoms atremti. Todėl 1918 m. gruodžio mėn. buvo suformuotas Vilniaus 1-asis ulonų pulkas. Jis kovojo prieš bolševikus 1918 m. pabaigoje ir 1919 m. sausio mėn. Taip prasidėjo naujas lenkų karo istorijos etapas.
Pagrindiniai žodžiai: karinė istorija, karinė savigyna, Vilniaus 1-asis ulonų pulkas, Lenkijos 13-asis ulonų pulkas, vokiečių armija, Raudonoji armija.

Maciej KROTOFIL
Siły morskie nad Bałtykiem w okresie międzywojennym
LT pavadinimas: Karinės jūrų pajėgos Baltijos jūroje tarpukariu

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie tarpukario karines jūrų pajėgas Baltijos jūroje ir atskirų šio regiono šalių karinio laivyno funkcionavimo sampratas. To meto šalys, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, vadovavosi gan skirtingomis savo karinių laivynų funkcionavimo sampratomis. Galimo karinio konflikto atveju šioms pajėgoms jų vadai skyrė skirtingą dėmesį. Skirtingoms koncepcijoms susiformuoti esminę įtaką galėjo turėti tiek objektyvus Baltijos jūros – uždaros jūros – veiksnys, tiek ir nevienodas ekonominis bei karinis atskirų šio regiono šalių išsivystymo lygis.
Pagrindiniai žodžiai: karinės jūrų pajėgos, tarpukaris, Baltijos regionas, Baltijos šalys, karinė galia, karinių pajėgų vadovybė.

Michał KLIMECKI
Polskie reakcje na zajęcie Kłajpedy przez Niemcy w 1939 r.
LT pavadinimas: Lenkijos reakcija į Vokietijos 1939 m. įvykdytą Klaipėdos užėmimą

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie Lenkijos reakciją į 1939 m. Vokietijos įvykdytą Klaipėdos aneksiją. Lenkija jau nuo 1938 m. rudens baiminosi, kad Vokietija gali žengti tokį žingsnį. Užsienio reikalų ministras J. Beckas pranešė Jungtinės Karalystės ambasadoriui Varšuvoje K. Kennardui, kad galimos Vokietijos agresijos Klaipėdoje atveju Lenkijos vyriausybė laikysis susilaikymo nuostatos. Tuo pat metu spaudoje ji kategoriškai paneigė bet kokią Lenkijos ir Vokietijos sutarties galimybę, tam paaukojant Lietuvos interesus. 1939 m. pavasarį ir vasarą Lenkijos vyriausybė buvo ryžtingai nusiteikusi palaikyti gerus santykius su Lietuva. Tuometinis Lietuvos apsisprendimas laikytis neutraliteto politikos buvo Lenkijoje sutiktas labai palankiai.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėdos aneksija, Lietuvos istorija 1939 m., Klaipėdos istorija 1939 m., vokiečių okupacija, Lenkijos reakcija, Lenkijos ir Lietuvos santykiai 1939 m., neutraliteto politika.

ARCHEOLOGIJA

Andrzej KOLA, Krzysztof RADKA
Sprawozdanie z archeologicznych badań podwodnych, przeprowadzonych na reliktach mostu późnośredniowiecznego i na stanowisku Kryžiavonės Kalva w jeziorze Plateliai na Litwie
LT pavadinimas: Vėlyvųjų viduramžių tilto liekanos Kryžiavonės kalvoje ir Platelių ežere Lietuvoje: povandeniniai archeologiniai tyrimai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami duomenys povandeninės archeologijos tyrimų, vykdytų 2006 m. liepos 3–20 d. Platelių ežere, aptikus šiuo metu po vandeniu atsidūrusio vėlyvaisiais viduramžiais statyto medinio tilto liekanas ir spėjamas akmeninių konstrukcijų liekanas šio ežero Kryžiavonės kalvos seklumoje. Tyrimus vykdė Lietuvos ir Lenkijos povandeninės archeologijos mokslininkai – Torūnės universiteto Istorijos fakulteto Povandeninės archeologijos katedros dėstytojai ir studentai bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai, doktorantai ir archeologijos specialybės studentai, vadovaujami dabartinio KU rektoriaus, povandeninės archeologijos eksperto prof. Vlado Žulkaus. Pagrindinė darbo užduotis – minėto jau anksčiau atrasto tilto liekanų identifikavimas, lokalizavimas ir vizualizavimas (fotografavimas, filmavimas, piešiniai, etc.). Čia povandeninių objektų inventorinimo darbai užbaigti. Kryžiavonės kalvos seklumoje aptiktos akmenų sankaupos dar neleidžia iškelti prielaidos apie kokio nors žmogaus rankomis įrengto senojo statinio reliktus.
Pagrindiniai žodžiai: povandeninė archeologija, Platelių ežeras, Torūnės universitetas, Klaipėdos universitetas, povandeninis tiltas, viduramžių radiniai, brėžiniai, piešiniai, akmenys.

Wojciech SZULTA
Średniowieczne mosty Litwy w świetle podwodnych badań archeologicznych
LT pavadinimas: Viduramžių tiltai Lietuvos povandeninės archeologijos tyrimų požiūriu

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji povandeninės archeologijos tyrimų duomenys apie viduramžių tiltus Lietuvoje. Pirmosios Platelių ežere lokalizuotos tilto liekanos tapo žinomos pagal po vandeniu išlikusias medienos konstrukcijas. Šis tiltas buvo statytas istoriniais laikais, kai ežero vandens lygis buvo žemesnis. Vėliau vanduo pakilo, ir tiltas buvo apsemtas. Prof. Vladas Žulkus (KU), padedamas narų grupės, 1998 m. sudarė pirminę tilto lokalizacijos schemą ir aprašė pirmiausia aptiktų jo liekanų būklę. Tolesni povandeninės archeologijos tyrimai Lietuvoje buvo rengiami glaudžiai bendradarbiaujant KU Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (dabar – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) ir Mikalojaus Koperniko universiteto Torūnėje Archeologijos instituto archeologams povandenininkams. Dabar jau apsemtos vėlyvųjų viduramžių tiltų liekanos vėliau buvo lokalizuotos ne tik Platelių, bet ir Dubingių, Asvejos bei Zarasų ežeruose.
Pagrindiniai žodžiai: viduramžių tiltai, Lietuvos ežerai, povandeninės archeologijos tyrimai, povandeniniai radiniai, povandeninės fotografijos.

Klaidas PERMINAS
Dugouts from Lake Plateliai and the Cultural Landscape of their Sites
LT pavadinimas: Platelių ežero luotai ir jų radimvietės kultūrinė aplinka

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji povandeninės archeologijos tyrimų duomenys apie Platelių ežero luotus ir jų radimvietės kultūrinę aplinką. Platelių ežere archeologinių ekspedicijų metu buvo rasti trys luotai. Pirmasis ir antrasis luotai išsiskiria savo dekoratyviniais elementais – pastorintais pertvarų pagrindais, dailiai išskobtais priekiu ir galu, dekoratyvinio pobūdžio briaunomis ir duobelėmis bei rankena galinėje dalyje ir kt. Trečiajame luote (radiokarboninis datavimas 1520 (+/–80) m.) neišliko priekinė dalis, kuri greičiausiai sunyko dar senovėje. Šiame luote buvo prikrauta keliolika stambokų akmenų, todėl galima spėti, jog luotas buvo specialiai paskandintas kaip nebetinkamas naudoti. Luotų radimo vieta (trumpiausia linija tarp pusiasalio ir salos) ir paprastų žvejų naudotiems luotams nebūdingi dekoratyviniai elementai rodo, jog šie luotai priklausė ne paprastiems žvejams, o pilies arba dvaro gyventojams. Pagrindinė luotų funkcija turėjo būti persikėlimas į salą ir atgal. Šią hipotezę patvirtintų keli faktai – luotų dydis, jų datavimas (yra galimybė, jog jais naudotasi, kai tiltas dar nebuvo pastatytas) ir radimvietė – trumpiausias atstumas vandeniu dvaro-salos linijoje.
Pagrindiniai žodžiai: povandeninė archeologija, Platelių ežeras, luotai, radiokarboninis datavimas, radimvietė, kultūrinė aplinka.

ETNOLOGIJA

Andželika LAPINSKIENĖ
Symbolic Signs in Culture: a Gesture of Hand-Kissing, its Origin and Development in Lithuania in the 20th Century
LT pavadinimas: Simboliniai ženklai kultūroje. Rankos pabučiavimo gestas, jo ištakos ir raida Lietuvoje XX a.

Anotacija
Gesto, kaip simbolinio ženklo, reikšmės ir vietos žmonių bendravimo prasme tyrimai kol kas yra gana naujas dalykas, tačiau pastaruoju metu šia tema susidomi vis daugiau įvairių mokslų sričių tyrinėtojų. Šiame straipsnyje apsiribojome etnologų ir antropologų požiūriu į rankos pabučiavimo gestą, jo ištakas ir raidą Lietuvoje XX a. Tikslas – atskleisti rankos pabučiavimo ištakas ir pasekti šio gesto raidą Lietuvoje XX a. Šiam tikslui pasiekti kelti uždaviniai: ištirti rankos pabučiavimo raiškos formas; nustatyti etinių normų funkcijas, reglamentuojančias rankos pabučiavimą lyties, amžiaus, socialinio statuso, pažinties laipsnio atžvilgiu; parodyti šio gesto raiškos ir normatyvinių funkcijų modifikacijas laiko kontekste. Taikant istorinį-lyginamąjį ir kartografavimo metodus bei matematinę analizę tiriama rankos pabučiavimo paplitimo, kultūrinių įtakų bei etnokultūrinio tapatumo išsaugojimo problema. Darbas atliktas remiantis autorės 1998–2005 m. etnografinėse ekspedicijose surinktais lauko tyrimų duomenimis Lietuvos Respublikos teritorijoje, rankraštine medžiaga, taip pat publikuotais Lietuvos etnologų ir kitų tyrinėtojų apie neverbalinį bendravimą darbais.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, gestas, simbolinis ženklas, rankos pabučiavimas, etnologija, etinės normos, etnokultūrinis tapatumas.

Anna NADOLSKA-STYCZYŃSKA
Zamorska kolekcja nadmorskiego muzeum
LT pavadinimas: Užjūrio kolekcija jūrų muziejuje

Anotacija
Straipsnyje pateikiami istorinių ir kultūrologinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos nacionalinio muziejaus Ščecine (Szczecin) ekspozicinę etnografinės srities medžiagą. Šiame muziejuje, įsteigtame 1949 m., šiuo metu yra sukaupta gausi Lenkijos ir kitų Europos tautų etnografinių bei modernaus meno eksponatų kolekcija. Be to, čia saugomi etnografiniai bei archeologiniai Pomeranijos krašto eksponatai, numizmatikos bei jūrinės tematikos rinkiniai. Muziejuje yra ir neeuropietiškųjų kultūrų eksponatų, prieinamų lankytojams bei aptartų muziejaus mokslinių publikacijų rinkiniuose. Visų pirma tai Afrikos tautų etnografinės medžiagos kolekcija, surinkta pastaraisiais dešimtmečiais jūrinių bei sausumos ekspedicijų į šio žemyno šalis metu. Straipsnyje aptariama šios muziejaus kolekcijos vertė bei jos reikšmė edukacinėje veikloje.
Pagrindiniai žodžiai: Nacionalinis muziejus, Ščecinas, Vakarų Pomeranijos muziejus, Lenkijos menas, Europos tautų menas, etnografiniai ir archeologiniai eksponatai, neeuropietiškųjų kultūrų menas.

Józef DĘBIŃSKI
Karaimska mniejszość wyznaniowa na Litwie i w Polsce
LT pavadinimas: Karaimų religinė mažuma Lietuvoje ir Lenkijoje

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji etnografinių ir socialinių tyrimų duomenys apie karaimų tautinės mažumos bendruomenes Lietuvoje ir Lenkijoje. Po paskutinio Lenkijos padalijimo 1795 m. didžioji karaimų dalis liko gyventi Rusijos imperijos žemėse. Jiems Rusijos caras buvo suteikęs tam tikrų privilegijų. Lenkijai išsikovojus savo šalies nepriklausomybę, čia gyvenusieji karaimai prisiekė savo lojalumą Lenkijos Respublikai. Skirtingai nuo žydų, Antrojo pasaulinio karo metais jie nebuvo deportuoti iš Lenkijos, nors karaimus buvo galima priskirti ir žydams, nes jų religinės apeigos yra atliekamos senąja hebrajų kalba. Šių laikų Lietuvoje taip pat yra dvi karaimų bendruomenės – Trakuose ir Vilniuje. Veikia dvi karaimų bažnyčios – kinesės. Trakuose yra nesunkiai atpažįstama būdinga karaimų architektūra – trys langai namo gatvės pusėje. Karaimų bendruomenę Trakuose šiuo metu sudaro 154 asmenys.
Pagrindiniai žodžiai: karaimai, žydai, hebrajų kalba, Lenkija, Lietuva, tautinės mažumos, karaimų bendruomenė, Trakai, Vilnius.

Gustaw JUZALA
Polskie i litewskie kolędy wiosenne. Obrzęd, gatunek, paralele
LT pavadinimas: Lenkų ir lietuvių pavasarinės apeiginės dainos. Apeigos, rūšis, paralėlės

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji lyginamųjų etnologinių bei etnomuzikologinių tyrimų duomenys apie lietuvių ir lenkų pavasario ciklo kalendorines-apeigines dainas – „lalinkas“. Esminis dėmesys skiriamas jų apeiginių funkcijų, žanrinės sudėties, teksto ir melodijos paralelių lyginamosioms studijoms. Lenkų folkloristai šias dainas priskiria apeiginėms velykavimo giesmėms (łałymki) ir gretina jas su Kalėdų laikotarpio apeiginėmis giesmėmis. Kita vertus, pripažįstama, kad Lenkijoje žinomos Velykų ir Kalėdų apeiginės giesmės yra atskiri liaudies muzikinio folkloro fenomenai ir skiriasi vienos nuo kitų tiek savo poetiniais tekstais, tiek ir melodika. Autorius pateikia atskiruose Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos etnografiniuose regionuose užrašytų „lalinkų“ poetinių simbolių, muzikinių ypatybių (ritmas, melodiniai tipai) lyginamųjų tyrimų išvadas.
Pagrindiniai žodžiai: lenkų liaudies dainos, lietuvių liaudies dainos, baltarusių liaudies dainos, pavasario ciklo kalendorinės-apeiginės dainos, Velykų giesmės, apeiginės funkcijos, žanrinė sudėtis, paralelizmai, „lalinkos“.

Elena MATULIONIENĖ
Sakralinė liaudies dailė ir jos puošyba Lietuvoje ir Lenkijoje. Memorialiniai paminklai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami etnografinių ir liaudies meno tyrimų duomenys apie sakralinę liaudies dailę bei jos puošybos elementus Lietuvoje ir Lenkijoje. Esminis dėmesys yra skiriamas pakelėse bei kapinėse statytiems memorialiniams paminklams. Lietuva ir Lenkija – dvi kaimyninės šalys, kurių kraštovaizdis pasižymi mažosios architektūros statinių gausa. Straipsnyje pateikiami šio pobūdžio lietuvių ir lenkų sakralinės dailės pavyzdžiai, aptariami jų puošybos bei gamybos būdų panašumai ir skirtumai. Dar ir šiais laikais Lietuvos ir Lenkijos miestelių bei kaimų pakelėse ir kapinėse išlikę senieji kryžiai, stogastulpiai ar koplytstulpiai liudija gyvą šio liaudies meno tradiciją. Jie atskleidžia šių liaudies meno statinių gamybos technologijų raidą, meistrų pasaulėžiūros bruožus bei tautos meninės ir estetinės saviraiškos ypatumus.
Pagrindiniai žodžiai: sakralinis liaudies menas, puošyba, Lietuva, Lenkija, kapinių ir pakelių memorialiniai paminklai, kraštovaizdis, architektūros darbai.

Alfonsas MOTUZAS
Kryžių kalno kultas Lietuvoje ir Lenkijoje: tapatumai ir savitumai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami etnologinių ir religinės kultūros tyrimų duomenys apie Kryžių kalno kulto fenomeną Lietuvoje ir Lenkijoje. Abiejose krikščioniškosios tradicijos šalyse yra žinomi ir maldininkų, ir turistų gausiai lankomi Kryžių kalnai. Lietuvoje – netoli Šiaulių, o Lenkijoje – Grabarkos (Grabarka) apylinkėse. Tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadas apie šių objektų tapatumus (geografinė lokalizacija, kulto ištakos, religinės kultūros palikimas bei ritualai), jų skirtumus (katalikų šventvietė Lietuvoje ir stačiatikių – Lenkijoje) bei čia atliekamas religines apeigas. Keliama hipotezė, kad Kryžių kalno fenomenas Lietuvoje ir Lenkijoje simbolizuoja istorinę krikščionybės kovą už religijos laisvę.
Pagrindiniai žodžiai: Kryžių kalnas, Lietuva, Lenkija, Šiauliai, Grabarka, kulto ištakos, religinės kultūros palikimas, ritualai, katalikų ir stačiatikių šventvietės, krikščionybės simboliai.

Krystyna RUTKOWSKA
Cechy szczególne obrzędów ludowych na pograniczu języków i kultur
LT pavadinimas: Liaudies papročių ypatingieji bruožai kalbų ir kultūrų pasienyje

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji etnologinių ir kalbinių tyrimų duomenys apie Lietuvos ir Lenkijos paribio regiono gyventojų kalbos ypatumus. Tyrimai rengti taikant etnolingvistinį metodą, pagrįstą sistemine apeigos struktūros ir žodyno analize. Tyrimo objektas – žiemos ciklo kalendorinių apeigų šventės. Šių apeigų struktūra yra apibrėžiama jos terminijos visuminiais aspektais, kurių sudėtyje nustatomi ir aptariami leksiniai-semantiniai vietinės šnektos elementai. Kalbinė medžiaga minėtų kalendorinių apeigų metu buvo renkama Vilnijos krašte – Vilniaus, Širvintų, Molėtų rajonuose bei pabaltarusio regione – Šalčininkų ir Švenčionių apylinkėse.
Pagrindiniai žodžiai: kalbos dalykai, vietinės tarmės, paribio regionas, Lietuva, Lenkija, etnolingvistiniai tyrimai, apeigos struktūra, liaudies dvasinė kultūra.

Alina TOMAŠEVIČ, Jonas MARDOSA
Jaunosios vainikėlis pietryčių Lietuvos lenkų vestuvėse XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjami Pietryčių Lietuvos lenkų jaunosios vainikėlio pynimo, žaliavos, iš kurios pinamas vainikėlis, ypatybės ir su simboliu susiję papročiai pirmosios vestuvių dienos vakare. Atliktas nuotakos vainikėlio vaidmens vestuvių papročiuose ir apeigose tyrimas leidžia teigti, kad Pietryčių Lietuvoje lenkų vestuvėse šio simbolio naudojimo tradicijos yra susijusios su kitiems Lietuvos regionams ir kaimyniniams kraštams būdingais papročiais. Tyrimas rodo, kad formuojantis savitoms Pietryčių Lietuvos lenkų vestuvių vainikėlio žaliavos naudojimo tradicijoms perimami ir sąmoningai naujai traktuojami lietuviški papročiai bei simboliu išryškinamas krašto gyventojų etnokultūrinis savitumas.
Pagrindiniai žodžiai: vestuvių tradicijos, Lietuva, Lenkija, jaunosios vainikėlis, rūtos, mirtos, vainikėlio deginimas, vainikėlio saugojimas.

Lina PETROŠIENĖ
Параллели мелодики народных песен этнических меньшинств Пруссии: летувининкай, мазуры, кашубы
LT pavadinimas: Prūsijos etninių mažumų liaudies dainų melodikos paralelės: lietuvininkai, mazūrai, kašubai

Anotacija
Straipsnyje pateikiami lyginamųjų etnomuzikologinių tyrimų rezultatai apie istorinių Rytų ir Vakarų Prūsijos žemių tautų – lietuvininkų, mozūrų ir kašubų – liaudies dainų melodikos bruožus. Lenkijoje gyvenančių Prūsų palikuonių mozūrų ir kašubų šnektos tarminės ypatybės yra panašios į Mažosios Lietuvos etninių gyventojų lietuvininkų kalbos bruožus. Lyginant jų liaudies dainų melodikos bruožus yra pastebimi neabejotini jų melodinių intonacijų, metroritmo ir atlikimo būdo skirtumai. Kita vertus, kai kurie minėtų lenkiškų ir lietuviškų liaudies dainų melodikos elementai yra panašūs ir gali būti laikomi lenkiškojo liaudies muzikinio mąstymo prado apraiškomis.
Pagrindiniai žodžiai: lietuvininkai, mozūrai, kašubai, liaudies dainos, melodika, Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija, Mažoji Lietuva, lietuvių etninė muzika, lenkų etninė muzika.

Rimantas SLIUŽINSKAS
Paralele historyczne między źródłami litewskich i polskich pieśni ludowych i perspektywa badań porównawczych
LT pavadinimas: Istorinės paralelės tarp lietuvių ir lenkų liaudies dainų šaltinių ir jų lyginamųjų tyrimų perspektyva

Anotacija
Straipsnyje pateikiami nauji lyginamųjų etnomuzikologinių tyrimų rezultatai apie istorines lietuvių ir lenkų liaudies dainų publikacijas bei jų tyrimus. Tiek lietuvių, tiek ir lenkų liaudies dainos sudaro ženklią šių tautų muzikinio folkloro dalį. Jos atskleidžia būdingus nacionalinius bei regioninius liaudies dainų perteikėjų muzikinio mąstymo, pasaulėžiūros ir estetinio suvokimo bruožus. Abiejų šalių ir tautų liaudies dainos buvo pradėtos užrašinėti bei publikuoti tuo pačiu istoriniu laikotarpiu – XVIII a. pabaigoje. XIX a. prasidėjo aktyvus lietuvių ir lenkų liaudies dainų rinkinių publikavimo tarpsnis. Taigi jau beveik du šimtmečius tęsiasi šių tautų specifinių liaudies dainų melodikos ir poetinių tekstų ypatybių studijos, įgalinančios pradėti ir išsamius lyginamuosius lietuvių ir lenkų liaudies dainų bruožų tyrimus.
Pagrindiniai žodžiai: lietuvių ir lenkų liaudies dainos, muzikinis folkloras, tautinės ypatybės, regioninės ypatybės, tradicinė pasaulėžiūra, tautosakos publikavimas, liaudies dainų rinkiniai, lyginamieji tyrimai.

RECENZIJOS, APŽVALGOS

Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ
Lenkijos konsulinė tarnyba (Rec. kn.: SKÓRA, Wojciech. Służba konsularna Drugiej Rzeczypospolitej. Organizacja, kadry i działalność. Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2006)

Rita REPŠIENĖ
Paralelių pasaulių link (Rec. kn.: SLIUŽINSKAS, Rimantas. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų sąsajos. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006)

Arūnas GUMULIAUSKAS
T. Katelbacho renesansas, arba mintys apie Slavomiro Cenckievičiaus monografiją „Tadeušas Katelbachas (1897–1977). Politinė biografija“ (Rec. kn.: CENCKIEVICZ, Sławomir. Tadeusz Katelbach (1897–1977). Biografia polityczna. Warszawa: Wydawnictwo LTW, 2005)

KONFERENCIJOS

Rimantas SLIUŽINSKAS
Lietuvos ir Lenkijos istorija bei kultūra. Tarptautinė konferencija Klaipėdos universitete

Jolanta SKURDAUSKIENĖ
Mokslinė konferencija „Krikščioniškų tradicijų formavimasis Lietuvoje: Mykolinės Žemaitijos rudens kalendoriuje“