Tomas 14

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 14Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija. Socialinė istorija, kultūrologija
History and Culture of Baltic Region: Lithuania and Poland. Social History, Cultural Sciences

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XIV

Sudarytojas Rimantas Sliužinskas

Klaipėda, 2007


 

PRATARMĖ

SOCIALINĖ ISTORIJA

Лариса ЖЕРЕБЦОВА / Larisa ŽEREBCOVA
Деятельность евреев-мытников Великого Княжества Литовского в конце XV – середине XVI века (на материалах Литовской Метрики)
LT pavadinimas: Žydų muitininkų veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pab. – XVI a. viduryje (Lietuvos Metrikos duomenimis)

Anotacija
Vienos didžiausių įplaukų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo muito mokesčiai. Viena vertus, jie buvo laikomi kompensacija už naudojimąsi nekilnojamojo turto objektais – tiltais, dambomis ir pan. Kita vertus, muito mokesčiai sudarė pelną, gaunamą už leidimus prekybai, teisę turėti užeigos namus, karčemas, įskaitant alkoholinių gėrimų gamybą bei pardavimą. Straipsnio tikslas – parodyti žydų muitininkų darbo ypatumus ir pateikti jų gauto pelno analizę.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos Metrika, žydų muitininkai, ekonomikos augimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, XV a. pabaigos LDK istorija, XVI a. vidurio LDK istorija.

Дмитрий ВАЩУК / Dmitrij VAŠČUK
Судебная компетенция «старосты» Великого княжества Литовского во второй половине XV – первой трети XVI в. (на примере Волынской земли)
LT pavadinimas: Seniūno teisminė kompetencija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. antrojoje pusėje – XVI a. pirmajame trečdalyje (Volynės žemės atvejis)

Anotacija
Straipsnyje aptariamos seniūno (starosta) jurisdikcijos problemos LDK XV a. antrojoje pusėje – XVI a. pirmajame trečdalyje. Seniūnas tuo metu buvo vienas svarbiausių Volynės žemės valdininkų, skiriamas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio. Aptariamuoju laikotarpiu seniūno teisiniai įgaliojimai buvo nustatyti juridiniuose įstatymų aktuose, vadinamuose ustavna zems’ka gramota. Šie aktai buvo leidžiami ir tvirtinami Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir galiojo vietinėse žemėse. Straipsnio autoriaus pateikiamoje medžiagoje akcentuojama, kad remiantis minėtais aktais seniūnas buvo svarbiausias asmuo to meto Volynės žemės teismų praktikoje.
Pagrindiniai žodžiai: seniūnas, jurisdikcija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, XV a. antrosios pusės LDK istorija, XVI a. pirmojo trečdalio LDK istorija, Volynės žemė.

Андрей БЛАНУЦА / Andrej BLANUCA
Князья Великого княжества Литовского и Речи Посполитой в системе земельного оборота в XVI в. (на примере Луцкого повета Волынского воеводства)
LT pavadinimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kunigaikščiai XVI a. žemėvaldos sistemoje (Volynės vaivadijos Lucko pavieto atvejis)

Anotacija
Straipsnyje pateikiama LDK XVI a. kunigaikščių žemėvaldos Volynės žemėje ir Lucko paviete istorinių studijų medžiaga. LDK kunigaikščių žemėvaldos apimtys čia tuo metu buvo didžiausios. Remiantis istoriniais šaltiniais, XVI a. pirmojo trečdalio laikotarpiu Volynės kunigaikščiai valdė 44 % žemės (likusioji dalis priklausė ‚pans‘ ir ‚zemiane‘ nuosavybei, karaliaus ir Bažnyčios valdų plotai buvo nedideli). XVI a. trečiojo trečdalio laikotarpiu kunigaikščių žemėvaldos plotai pasiekė 45 %. Pačioje amžiaus pabaigoje šis santykis iš esmės nepakito. Tuo tarpu Lucko paviete XVI a. trečiojo trečdalio laikotarpiu kunigaikščiai valdė ženkliai mažiau žemės – 40 %, o amžiaus pabaigoje – tik 38 %. Šią statistiką straipsnio autorius pateikia remdamasis Lucko pavieto teismo aktų knygų medžiaga, taip pagrįsdamas specifinę šio pavieto kunigaikščių žemėvaldos raidos situaciją visos Volynės žemės kontekste.
Pagrindiniai žodžiai: kunigaikščio žemėvalda, Volynės žemė, Lucko pavietas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lenkija, XVI a. LDK istorija, teismo aktų knygos.

Władysław H. BERKOWSKI
Wołyńsko-gdańskie kontakty handlowe w XVI – pierwszej połowie XVII wieku
LT pavadinimai: Prekybiniai kontaktai tarp Volynės ir Gdansko XVI a. – XVII a. pirmojoje pusėje

Anotacija
Straipsnyje pateikiama istorinės ir ekonominės tematikos tyrimų medžiaga apie Volynės – Gdansko regioninius prekybos ryšius XVI–XVII a. pirmojoje pusėje. Tuo metu šios žemės nustojo būti dominuojančia Viduržemio jūros regiono ekonomine zona. Vyko esminiai teritorijų persidalijimo procesai. Su tuo tiesiogiai sietinas ir Baltijos regiono ekonominės zonos svarbos augimas minėtu laikotarpiu. Tuo pačiu gali būti aiškinamas ir Volynės regiono ekonomikos bei prekybinės rinkos aktyvėjimas visos tuometinės Europos ekonominės raidos kontekste. Volynės regionas buvo tapęs vienu svarbiausių prekybinių centrų, jungiančių Rytų ir Vakarų Europos rinkas. Kita vertus, jau nuo XVI a. vidurio į šį procesą aktyviai įsitraukė ir savamoksliai amatininkai, dvasininkai, įvairūs kaimo diduomenės atstovai. Čia buvo stebimas ryškus prekių eksporto augimas Vakarų link tranzitu per Baltijos prekybinį ir ekonominį regioną.
Pagrindiniai žodžiai: Volynės regionas, Gdanskas, prekybiniai ryšiai, ekonomikos augimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, XVI a. LDK istorija, XVII a. LDK istorija.

Aleksandra SKRZYPIETZ
The Radzivills towards the Heritage of the Sobieskis
LT pavadinimas: Radvilos ir Sobieskių palikimas

Anotacija
Straipsnyje pateikiama medžiaga naujai nušviečia istorinių asmenybių – Radvilų dinastijos ir Jono Sobieskio (Jan Sobieski) giminystės bei politinius santykius XVII–XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos istorijos kontekste. Ši istorija prasideda nuo 1650 m. Kotrynos Sobieskos (Katarzyna Sobieska) vedybų su Vladislovu Zaslavskiu-Ostrogskiu (Władysław Dominik Zasławski-Ostrogski). Jiems gimė sūnus Aleksandras (Aleksander Janusz, miręs jaunas ir nepalikęs įpėdinių) ir duktė Teofilė (Teofila Ludwika). Nėra žinoma, kokį kraitį bei palikimą Kotryna Sobieska paliko šiems savo vaikams. Netrukus jos dvidešimčia metų vyresnis vyras paliko savo žmoną našlauti, ir Kotryna 1658 m. ištekėjo už Mykolo Kazimiero Radvilos (Michał Kazimierz Radziwiłł). Jos naujojo vyro brolis Jonas Sobieskis tapo Vilniaus vaivada, o vėliau – ir dar aukštesniu asmeniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, XVII–XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos istorija, Kotryna Sobieska, Mykolas Kazimieras Radvila, Jonas Sobieskis.

Jarosław DUMANOWSKI
Moda, rywalizacja społeczna i tożsamość szlachty w polsko-litewskiej Rzeczypospolitej w XVIII wieku
LT pavadinimas: Mada, socialinė konkurencija ir aukštuomenės identitetas Lenkijos-Lietuvos Respublikoje XVIII amžiuje

Anotacija
Straipsnyje pateikiama medžiaga – XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos aukštuomenės (šlėktos) identiteto, varžybų dėl savo socialinės padėties ir mados vaikymosi istorinė studija. Šių tyrimų šaltinis – to laikotarpio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto inventorizacijos dokumentai. Ikonografiniai ir rašytiniai šaltiniai leidžia suvokti gilią socialinės atskirties terpę aptariamos problematikos aspektu. Gausi inventorinė medžiaga sudaro galimybę susipažinti su įvairių socialinių grupių, jų tarpusavio santykių istorija, pasekti mados, socialinės atskirų asmenybių vertės savivokos ir kitų stereotipų raidos kelius. Kartu iškyla ir specifiniai dvasinės bei materialinės kultūros raidos aspektai, atskleidžiantys apibrėžtas socialines, ekonomines bei kultūrines visuomeninio gyvenimo realijas. XVIII a. inventorinių registrų knygos turi ypatingą mokslinę vertę, nes jose užfiksuota informacija yra gausi, patikima ir nuosekli gana ilgo chronologinio laikotarpio kontekste.
Pagrindiniai žodžiai: mada, socialinė konkurencija, identitetas, aukštuomenė, XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos istorija, socialinė atskirtis, socialinės grupės.

Stanisław ROSZAK
Badania nad kulturą i mentalnością społeczeństwa Rzeczypospolitej Obojga Narodów. Perspektywa porównawcza
LT pavadinimas: Abiejų Tautų Respublikos visuomenės kultūros ir mentaliteto tyrimai. Lyginamoji perspektyva

Anotacija
Straipsnyje pateikiami Abiejų Tautų Respublikos laikų visuomenės mentaliteto tyrimų rezultatai. Šaltiniai – rankraščiai, kita archyvinė medžiaga (dienoraščiai, rankraščiai, pastabos paraštėse, laiškai, naujienos laikraščiuose ir kt.). Jie įžvalgiai atskleidžia to meto lenkų ir lietuvių aukštuomenės (šlėktos) intelektualinį lygį bei bendrą kultūrinį išprusimą. Ši privati korespondencija šiuo metu leidžia susidaryti gana aiškų ir pakankamai objektyvų paprasto šlėktos „prarastojo pasaulio“ įvykių supratimą bei jų vertinimo kriterijus. Minėtuose aprašuose atsispindi ir to meto aukštuomenės mentaliteto ribos, tikėjimai, viltys bei nusivylimai. Visus minėtus aspektus straipsnio autorius aptaria plačiame analogiškų šaltinių, mus pasiekiančių iš kitų Europos kraštų, kontekste. Jie leidžia susidaryti gana išsamią europietiškosios kultūros bei mentaliteto raidą ir šio proceso dinamiką.
Pagrindiniai žodžiai: mentalitetas, lenkų ir lietuvių aukštuomenė, šlėkta, intelektualinė patirtis, mentalinis ribotumas, tradicinės vertybės, tikėjimai, europietiškoji kultūra.

Sayaka KAJI
Zakres przestrzenny Litwy w wyobrażeniu inteligencji wileńskiej na podstawie analizy Wiadomości Brukowych (1816–1822)
LT pavadinimas: Lietuvos erdvinės ribos Vilniaus inteligentijos vaizduotėje „Wiadomości Brukowe“ (1816–1822) analizės pagrindu

Anotacija
Straipsnyje aptariamos Lietuvos geografinių ribų sampratos problemos, gyvavusios XIX a. laikotarpiu. Šio amžiaus Lietuvos istorija driekiasi nuo paskutinio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo iki pat Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo idėjų. Šiame didelių istorinių pokyčių kontekste pačios Lietuvos sampratos koncepcija ne kartą keitėsi iš esmės. Lygiai taip pat drastiškai keitėsi ir geografinių Lietuvos valstybės ribų supratimas. Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos tyrimai yra linkę anų laikų Lietuvos sampratą suvokti, atskaitos tašku pasirinkus šių dienų istorines realijas. Straipsnio tikslas – atskleisti istorines Lietuvos valstybės geografinių ribų sampratos bei jos kaitos realijas, gyvavusias XIX amžiaus pradžios Vilniaus lenkų inteligentijos stereotipuose. Visa tai yra svarbu, bandant suvokti XIX a. Lietuvos valstybės sampratos peripetijas.
Pagrindiniai žodžiai: istorija, XIX a. pradžia, Lietuva, Lenkija, „Wiadomości Brukowe“, geografinės ribos, inteligentija, valstybės ribų samprata.

Joanna GOMOLISZEK
„Iskry“ – głos polskiej młodzieży akademickiej na Litwie
LT pavadinimas: „Iskry“ – lenkų akademinio jaunimo balsas Lietuvoje

Anotacija
Straipsnyje pateikiami specifinių, t. y. komplikuotų ir kontroversinių lietuvių ir lenkų santykių tarpukario Lietuvos laikotarpiu tyrimų medžiaga. Šių santykių priežastys turi savo istorines priežastis. Lietuvos Respublikos (1918–1940) vidaus politika nebuvo palanki lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Tai skatino lenkų tautinio identiteto savivokos stiprėjimą bei jų nacionalinės savigarbos jausmus. Socialine šios situacijos išraiška galima įvardyti ir aktyvų įvairių lenkų kultūros bei švietimo organizacijų bei institucijų kūrimąsi minėtu laikotarpiu. Kauno (Vytauto Didžiojo) universiteto lenkų tautybės studentai taip pat buvo iniciatyvūs ir 1927 m. balandžio mėn. išleido savo periodinio laikraščio „Iskry“ („Žiežirbos“) pirmąjį numerį. Šis leidinys yra šiame straipsnyje pateikiamų tyrimų šaltinis.
Pagrindiniai žodžiai: Lenkijos ir Lietuvos santykiai, tarpukario Lietuva, lenkų tautinė mažuma Lietuvoje, Lietuvos Respublika (1918–1940), tautinis identitetas, „Žiežirbos“, lenkų studentija.

Audronė JANUŽYTĖ
Historians’ Discussion on Nationalism in the Early Years of the 20th Century
LT pavadinimas: Istorikų diskusija apie nacionalizmą XX a. pradžioje

Anotacija
XX a. pradžioje nacionalizmas buvo pagrindinė atgimusios tautos ideologija siekiant sukurti nepriklausomą tautinę valstybę. Intelektualai, tarp jų istorikai, buvo tautinio judėjimo priešakyje ir aktyviai dalyvavo kuriant tautinę valstybę. Remiantis to meto lietuvių istorikų straipsniais bei istorinėmis studijomis, kurios vertinamos kaip lietuviškos istoriografijos paveldas, šiame straipsnyje: 1) aptariamos jų pažiūros nacionalizmo klausimais; 2) diskutuojama, kodėl jie nelaikė autonomijos vienintele lietuvių tautine programa XX a. pradžioje; 3) analizuojama, kodėl istorikai pasisakė už nepriklausomos tautinės valstybės sukūrimą ir kaip jie vertino federacijos su Lenkijos valstybe atkūrimo galimybę; 4) pateikiama argumentų dėl neteisėtų lenkų teritorinių pretenzijų į Suvalkiją ir Vilniaus kraštą; 5) atskleidžiama P. Klimo nacionalizmo koncepcija.
Pagrindiniai žodžiai: nacionalizmas, Lietuvos ir Lenkijos istorija, XX a. pradžia, Lietuvos istoriografija, tautinės idėjos, Vilniaus krašto problema, Lenkijos teritorinės pretenzijos.

Jarosław KŁACZKOW
Vilnius Evangelics in the 20th Century
LT pavadinimas: Vilniaus evangelikai XX amžiuje

Anotacija
Straipsnyje aptariami XX a. Vilniaus krašto evangelikų bažnyčios istorijos puslapiai. Vilniaus evangelikų bažnyčia buvo ypač svarbi Lenkijos protestantams tarpukario laikotarpiu. Šiaurės rytų Lenkijos krašte gyvenusieji liuteronai tuo metu savo parapijos neturėjo ir priklausė Vilniaus parapijai. Savo ruožtu kalvinistai taip pat turėjo savo bažnyčią Vilniuje. Ši bažnyčia tarpukario laikotarpiu pamažu plėtėsi centrinės Lenkijos link. Vilniaus kalvinistai, tuo metu atskirti nuo Lietuvos, nebuvo užmiršę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų istorijos ir palaikė ryšius su tuometinės Lietuvos kalvinistais. Lenkijos ir Lietuvos evangelikų kontaktai buvo atnaujinti Lietuvos Respublikos atkūrimo priešaušryje, 1989 m. Tai yra skatintinas Lenkijos ir Lietuvos bažnytinio bendradarbiavimo pavyzdys.
Pagrindiniai žodžiai: evangelikai, Vilniaus kraštas, tarpukaris, Lenkijos protestantai, liuteronai, kalvinistai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, XX a. Lenkijos ir Lietuvos istorija.

KULTŪROLOGIJA

Marek SZULAKIEWICZ
Problem czasu w kulturze współczesnej: o niektórych aspektach organizacji współczesnej kultury
LT pavadinimas: Laiko klausimas šiuolaikinėje kultūros: kai kurie šiuolaikinės kultūros organizavimo aspektai

Anotacija
Straipsnyje aptariamos laiko sąvokos problemos šių laikų Vakarų kultūros aplinkoje. Tai siejama su visos šiuolaikinės kultūros raidos kontekstu. Autorius atkreipia dėmesį į socialinių normų, vertybių, stereotipų bei tradicijų visumą šiuolaikinėje visuomenėje. Vakarų visuomenėje šiuo metu ypatingas dėmesys yra skiriamas racionaliam asmens veikos organizavimui, jo laiko paskirstymui įvairios svarbos darbams bei akcijoms atlikti. Iškyla būtinybė realiai įvertinti individo organizacinių gebėjimų racionaliai paskirstyti savo laiką, išsiaiškinti reikiamybės ir galimybės laiku nudirbti atitinkamus darbus santykį. Šiuolaikinės Vakarų civilizacijos kontekste autorius pabrėžia vis sparčiau besisukančią darbų karuselę, reikalaujančią juos atlikti kuo skubiau ir sukeliančią nuolatinius stresus. Ši situacija yra ne tokia aktuali tik palyginti mažiau industrializuotoms pasaulio rytų kraštų kultūroms bei visuomenėms.
Pagrindiniai žodžiai: šiuolaikinė Vakarų kultūra, visuomenė, laiko sąvoka, socialinės normos, vertybės, stereotipai, tradicijos, industrializacija.

Krzysztof BUCHOWSKI
The Birth of the Lithuanian Myth in Polish Culture
LT pavadinimas: Lietuvos mito atsiradimas lenkų kultūroje

Anotacija
Straipsnyje aptariama istorinio Lietuvos mito problematika Lenkijos kultūros sanklodoje. Autorius pabrėžia pamažu stiprėjančią lietuviškos kultūros svarbą Lenkijos intelektualų veikloje nuo pat XIX a. pradžios. Svarbią vietą čia užima Vilnius – bene svarbiausias to amžiaus mokslo ir meno centras. Ypatingas dėmesys skiriamas Vilniaus universitetui (Uniwersytet Wileński, 1803–1832), kuriame dirbo gausus būrys lenkų intelektualų, garsinusių ir Lietuvos vardą visoje šalyje bei už jos ribų iki pat šio universiteto uždarymo. Būtent čia kilo Lenkijos intelektualų susidomėjimas Lietuvos istorija, jos kultūra, lietuvių kalba ir tautosaka. Šių kelių Vilniaus universiteto gyvavimo dešimtmečių laikotarpiu buvo išspausdinta pluoštas veikalų, kuriuose paskelbti iškilūs lietuvių muzikos, literatūros, poezijos bei kitų kultūros sričių tyrinėjimai. Visa tai liudijo šių darbų autorių išsamų lietuviškos kultūros pažinimą bei supratimą. Romantinės pakraipos Vilniaus lenkų literatūriniai ir kitų kultūros apraiškų kūriniai šio Lietuvos mito propagavimu tapo neatsiejama abiejų tautų kultūros ir mokslo istorijos dalimi.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos mitas, Lietuvos kultūra, Lenkijos kultūra, intelektualinis gyvenimas, Vilniaus universitetas (1803–1832), Vilniaus istorija, Lietuvos istorija, kalba ir folkloras.

Jolanta SIKORSKA-KULESZA
Ziemianie z Litwy w konfrontacji z warszawskim salonem (lata 80. XIX wieku)
LT PAVADINIMAS: Lietuvos kaimo aukštuomenės susidūrimas su Varšuvos elitu XIX a. 9-ajame dešimtmetyje

Anotacija
Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais įvairiuose Varšuvos žurnaluose (apžvalgų, kronikų, laiškų skiltyse) buvo paskelbta pluoštas įvairios apimties kritinių žinučių apie Lietuvos kaimo aukštuomenės gyvenimo būdą bei čia susiklosčiusias stereotipines kultūros vertybių sampratas. Dažniausiai buvo aprašomos Lietuvos aukštuomenės, žiemos laiku atvykdavusios į Lenkijos sostinę dalyvauti įvairiose šventėse ar karnavaluose, elgesio subtilybės. Kritikos strėlių smaigaliai buvo nukreipti į (lenkų nuomone) absurdiškas ir sunkiai suprantamas lietuvių aukštuomenės elgesio normas ir poniučių skonio stoką. Atkreipdama dėmesį į šią istorinę lenkų ir lietuvių kultūrinių atskirčių situaciją, autorė šiame straipsnyje nekvestionuoja galimo to meto spaudos šališkumo lietuvių atžvilgiu. Ji akcentuoja aktualią sociologams ir istorikams socialinių struktūrų modernizavimo peripetijų problemą.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos kaimo aukštuomenė, Varšuvos elitas, Lietuvos istorija, Lenkijos istorija, XIX a. paskutiniai dešimtmečiai, gyvenimo būdas, vertybių skalė, socialinių struktūrų modernizavimas.

Irena MIKLAŠEVIČ
Lenkų švietimas Lietuvoje – tautinės tapatybės išsaugojimo šaltinis po Antrojo pasaulinio karo

Anotacija
Šiame straipsnyje bandysime atskleisti sovietų valdžios nuostatas Vilnijos švietimo klausimu bei pokyčius, kurie įvyko po 1990 metų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Šiandien, kai Lietuva bei Lenkija įeina į bendrą erdvę Europos Sąjungoje ir abiejų valstybių piliečiai (neatsižvelgiant į jų susitapatinimą su viena ar kita tauta) yra visateisiai europiečiai, atsirado galimybė pradėti visus mokslinius reikalavimus atitinkančius nuo amžių gyvenančių Lietuvoje įvairių kultūrų bei tautybių, taip pat ir lenkų, tapatybės išlaikymo istorinius tyrimus. Susitelksime ties gimtosios kalbos, o visų pirma ties mokymo gimtąja kalba vaidmeniu. Žinoma, kad Lietuvoje tiek sovietiniu laikotarpiu, tiek ir dabar išliko mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba. Šis faktas yra vertinamas nevienareikšmiškai: visuomenėje sklando kai kurių mokslininkų paskleista tezė, kad sovietiniu laikotarpiu buvo tęsiamas Vilnijos krašto lenkinimas.
Pagrindiniai žodžiai: švietimas, mokykla, laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo, lenkų mokyklos Lietuvoje, tautinis identitetas, gimtoji kalba, Vilniaus regionas, Lenkija, Lietuva.

Iwona PIETRZKIEWICZ
Zakonne Wilno. Klasztory męskie. Teksty – książki – biblioteki
LT pavadinimas: Vienuolijų Vilniaus. Vyrų vienuolynai. Tekstai, knygos, bibliotekos

Anotacija
Straipsnyje pateikiama knygotyros medžiaga, sukaupta naudojantis nuo XVII–XVIII a. Vilniaus vyrų vienuolynuose saugoma bibliografine medžiaga. Autorė išskiria tris tiriamosios medžiagos lygmenis: tekstai – knygos – bibliotekos. Tyrimų rezultatai leidžia susidaryti aiškų to meto Vilniaus vienuolių intelektualinio lygmens vaizdą. Istoriniai LDK šaltiniai liudija čia buvus daug ir įvairių vienuolynų, tačiau būtent Vilniaus vienuolynuose vyko aktyviausias ne tik dvasinis, bet ir kultūrinis bei intelektualinis gyvenimas visą XVIII amžių. Vienuolynai rūpinosi švietimo, mokyklų įkūrimo ir išlaikymo reikalais, mokslinėmis bei šviečiamojo pobūdžio publikacijomis, įvairia labdaringa veikla. Tam visų pirma reikėjo knygos, geriausiai padėjusios ugdyti visuomenės intelektualinį išprusimą. Knyga lygiai taip pat darė įtaką ir pačių vienuolių intelektualinei išraiškai.
Pagrindiniai žodžiai: tekstai, knygos, bibliotekos, XVII–XVIII a., Vilnius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vyrų vienuolynai, vienuoliai, intelektualinė raiška.

Jolanta GWIOŹDZIK
Zakonne Wilno. Klasztory żeńskie. Teksty – książki – biblioteki
LT pavadinimas: Vienuolijų Vilnius. Moterų vienuolynai. Tekstai, knygos, bibliotekos

Anotacija
Straipsnyje pateikiami istorinių ir kultūrologinių tyrimų duomenys apie senųjų laikų Vilniaus moterų vienuolynų bibliotekose sukauptus spausdintus bei rankraštinius leidinius ir šių raštų reikšmę to meto visuomenės intelektualinės kultūros ugdymui. Šioje publikacijoje aptariamas sunormintų to meto liturginių tekstų bei pamokslų konspektų vaidmuo vienuolynų religinėje veikloje. Pabrėžiama, kad gausios ir turtingos vienuolynų bibliotekos sąlygojo gana aukštą religinės minties sklaidos lygį XVI–XIX a. Vilniuje veikusiuose moterų vienuolynuose.
Pagrindiniai žodžiai: religinės tematikos skaitiniai, meditaciniai moterų vienuolynai, vienuolynų bibliotekos, Vilnius.

Wojciech OLSZEWSKI
Ziemie byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego w badaniach Marii Znamierowskiej-Prüfferowej
LT pavadinimas: Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės Marijos Znamierowskos-Prüfferowos tyrimuose

Anotacija
Marija Znamierowska-Prüfferowa yra gimusi 1898 m. Kybartuose. 1924 m. ji tapo Vilniaus Stepono Batoro universiteto Etnografijos ir etnologijos fakulteto dėstytoja. Jaunos etnologės iniciatyva tarpukariu čia įkurtame Etnografijos muziejuje buvo pradėti išsamūs LDK laikų lietuvių etninės kultūros tyrimai. Be to, Marija Znamierowska-Prüfferowa iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios aktyviai propagavo žinias apie lietuvių etninę kultūrą. Jos mokslinis palikimas rodo aktyvią mokslininkės veiklą fiksuojant žvejybos įrankių ir būdų, žvejų kerėjimų, jų tikėjimų bei amatų ypatumus. Šiame straipsnyje autorius identifikuoja Marijos Znamierowskos-Prüfferowos mokslinių tyrimų teorinius pagrindus, socialinį kontekstą, jos darbo apimtis bei užmojus. Be to, aptariama ir šios mokslininkės veikalų vertė bei svarba šiuolaikinės etnologijos mokslui.
Pagrindiniai žodžiai: Marija Znamierowska-Prüfferowa, UMK etnografijos muziejus, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, žvejybos įrankiai, žvejybos būdai, žvejų kerėjimai, žvejų tikėjimai, žvejų amatai.

Henryka ILGIEWICZ
Działalność polskich nielegalnych organizacji kulturalnych w Wilnie na przełomie XIX / XX wieków
LT pavadinimas: Pogrindinių lenkų kultūrinių organizacijų veikla Vilniuje XIX–XX a. sandūroje

Anotacija
Straipsnyje pateikiama istorinė tiriamoji medžiaga apie nelegalias lenkų kultūrines organizacijas, veikusias Vilniuje XIX ir XX a. sandūroje. Autorė primena, kad šiuo laikotarpiu pats Vilniaus miestas ir visas Vilniaus kraštas buvo sudėtinė Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašto dalis. Nuslopinus 1863–1864 m. Lietuvos valstiečių sukilimą, carinė Rusija čia įvedė griežtas savo režimo sankcijas. Slopindama pavergtų tautų nacionalinio identiteto aspiracijas ji pradėjo ir nepaskelbtą karą prieš šių tautų kultūros apraiškas. Dėl šių priežasčių Vilniuje veikusi Lenkų draugija nebegalėjo toliau viešai reikštis mokslo ir kultūros srityse. Prasidėjo nelegalių jos struktūrų kūrimosi procesas. Pirmoji šio proceso apraiška – paminklo Adomui Mickevičiui pastatymo komitetas, įkurtas 1897 metais. Šio komiteto veikla prasidėjo lenkiškosios kultūrinės savimonės atgimimo laikotarpis to meto Vilniuje.
Pagrindiniai žodžiai: nelegalios lenkų organizacijos, kultūra, mokslas, Vilnius, Lietuvos istorija, XIX ir XX a. sandūra, Rusijos imperijos Šiaurės vakarų kraštas, Lenkijos piliečių laisvė.

Aurelija MYKOLAITYTĖ
Modernistiniai ieškojimai Vilniaus jaunuomenės leidiniuose „Sniegams tirpstant“ ir „Żórawce“

Anotacija
XX a. pradžia – labai įdomus laikas: nepaprastai greitai vyko politinio, kultūrinio ir literatūrinio gyvenime pokyčiai. Naujieji modernistiniai ieškojimai ypač buvo patrauklūs jaunajai kartai. Jaunieji europiečiai buvo atviri modernioms idėjoms. Du almanachai, parengti Vilniuje lietuvių ir lenkų, liudija, kad mūsų didžiausias miestas buvo vienas iš kultūros centrų, kuriame galėjo tarpti modernusis menas.
Pagrindiniai žodžiai: XX a. pradžia, literatūriniai lietuvių ir lenkų ryšiai, modernistinės tendencijos.

Romualdas POVILAITIS, Vytautas VAZNONIS
Kaimas ir jo kultūra globaliame pasaulyje: Lietuvos ir Lenkijos paralelės

Anotacija
Straipsnyje pateikiami kaimo ir jo kultūros pokyčių globaliame pasaulyje tyrimų rezultatai. Lietuvos ir Lenkijos kaimas, nors ir pavėluotai, išgyvena tuos pačius procesus kaip ir Vakarų Europos šalių kaimas. Be to, šių šalių žemdirbių padėtį sunkina netektys, patirtos pereinant į rinkos santykius. Lietuvoje kaimo žmonės sunkiausiai prisitaikė prie rinkos ekonomikos. Kiekvienam kaimo žemdirbiui iškilo dilema, ar gyventi taip, kaip gyveno jo tėvai ir seneliai, ar iš esmės keisti veiklos rūšį ir gyvenimo būdą. Jos sprendimas reiškia esminį psichologinį lūžį kaimo žmonių sąmonėje. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti veiksnius, lemiančius Lietuvos ir Lenkijos kaimo bei jo kultūros raidą dabartiniame etape. Siekiant šio tikslo iškelti uždaviniai: įvertinti šių šalių, visų pirma Lietuvos, kaimo socialinės-kultūrinės raidos tendencijas, atskleisti globalizacijos, deagrarizacijos, socialinės diferenciacijos, dalies gyventojų nuskurdimo padarinius kaimo kultūrai.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos kaimas, Lenkijos kaimas, kaimo kultūra, globalus pasaulis, globalizacija, žemės ūkio verslas, kaimo deagrarizacijos procesas, poilsinės sodybos.

Rūta GAIDAMAVIČIŪTĖ
Lietuvių-lenkų muzikos ryšių klausimu (XX a. antroji pusė)

Anotacija
Straipsnyje aptariama XX a. antrosios pusės lietuvių ir lenkų muzikos ryšių problematika. Okupacijos metai, nubloškę didelę dalį autorių į socialistinio realizmo gniaužtus, vis dėlto suformavo ir antrąją lietuviškojo modernizmo bangą. Viena jo atšaka buvo plėtojama emigracijoje (Vytautas Bacevičius, Jeronimas Kačinskas, Julius Gaidelis, Darius Lapinskas, iš dalies Vladas Jakubėnas). Modernizmo idėjinių inspiracijų ir kompozicinės technikos principų daugelis Lietuvoje likusių autorių sėmėsi iš lenkų kompozitorių, nes bendravimo ir informacine prasme lengviau pasiekiamose vadinamosiose sąjunginėse respublikose jie pasireiškė vėliau. Lenkų muzikos veikėjai prisidėjo prie lietuvių muzikos procesų sinchronizacijos su Europoje dominuojančiais procesais, ir tas veikimas, nors ir netolygiai, vyko abiem kryptimis. Ir šiuo metu dėl atgautos Nepriklausomybės plačiai atsivėrus pasauliui, Lenkija, kaip artima kaimynė, lieka Lietuvai svarbia muzikinių ryšių (kompozitorių mokyklų, atlikėjų, muzikologijos, pagaliau net muzikos industrijos) partnere.
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos muzika, Lenkijos muzika, modernizmo muzika, XX a. antrosios pusės muzikos istorija, kompozitoriai, muzikologai.

RECENZIJOS, APŽVALGOS

Romuald NARUNEC
Vilniečiai ir Antrasis pasaulinis karas (Rec. kn.: LEWANDOWSKA, Stanisława. Losy Wilnian. Zapis rzeczywistości okupacyjnej. Ludzie, fakty, wydarzenia 1939-1945. Warszawa: Instytut Historii PAN, Wydawnictwo Neriton, 2004)

Andrzej PUKSZTO
Apie lenkų ir lietuvių tarpusavio santykių mitus ir stereotipus (Rec. kn.: BUCHOWSKI, Krzysztof. Litwomani i polonizatorzy. Mity, wzajemne postrzeganie i stereotypy w stosunkach polsko-litewskich w pierwszej połowie XX wieku. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2006)

KONFERENCIJOS

Rimantas SLIUŽINSKAS
I tarptautinis simpoziumas „Lenkija – Lietuva“ („Polska – Litwa“) Torūnės Mikalojaus Koperniko universitete

Nijolė STRAKAUSKAITĖ
Mokslinė konferencija, skirta M. L. Rėzos (1776–1840) 230-osioms gimimo metinėms

Audronė BLIUJIENĖ
Konferencija „Weapons, Weaponry and Man. In memoriam Vytautas Kazakevičius“ („Ginklai, ginkluotė ir žmogus. Vytautui Kazakevičiui atminti“)