Tomas 13

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 13Defining Region: Socio-cultural Anthropology and Interdisciplinary Perspectives, Part 2

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XIII
Studia Anthropologica, II

Sudarytojai: Vytis Čiubrinskas, Rimantas Sliužinskas

Klaipėda, 2006


PRATARMĖ
PDF

ANTROPOLOGIJA NAUJOJOJE EUROPOJE: LIETUVOS ATVEJIS

Asta VONDERAU
Consumption and Cultural Difference in Post-Socialist Lithuania from Anthropological Perspective
LT pavadinimas: Vartojimas ir kultūriniai skirtumai posocialistinėje Lietuvoje. Antropologinė perspektyva

Anotacija ir visas tekstas
Perėjimo prie rinkos ekonomikos laikotarpiu Lietuvos visuomenės politinės ir ekonominės struktūros pakito. Daug žmonių prarado pinigines santaupas, socialinę padėtį, kultūrines kategorijas, būtinas orientavimuisi visuomenėje. Vykstant tokioms fundamentalioms transformacijoms, būtinybė persvarstyti naujas kultūros kategorijas tapo akivaizdi. Šio performulavimo procese vartojimas ir plataus vartojimo prekės tapo svarbia priemone naujiems socialiniams skirtumams susidaryti ir jų simbolinei raiškai. Kokios „gero gyvenimo“, „turto“ ir „sėkmės“ vizijos bei įvaizdžiai egzistuoja šiandieninėje Lietuvoje? Kaip į vartojimą orientuoti elgsenos modeliai įgauna simbolinę reikšmę? Kaip kuriami identitetai ir kaip juos reprezentuoja vartojimo būdai ir objektai bei specifinis gyvenimo stilius? Šių klausimų tyrimas gali padėti geriau suprasti kultūrinių vertybių pervertinimo ir diferenciacijos procesus konkrečiame Lietuvos socialiniame kontekste, o tokiam supratimui tapus atskaitos tašku galima daryti patikimas išvadas apie platesnius socialinius santykius ir vietines vizijas, susijusias su globaliniais pokyčiais.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, rinkos ekonomika, politinės struktūros, ekonominės struktūros, kultūros kategorijos, globaliniai pokyčiai.

PDF

Ida Harboe KNUDSEN
Trade and Exchange among Farmers in a Post-Soviet Lithuanian Village
LT pavadinimas: Ūkininkų prekyba ir mainai posovietiniame Lietuvos kaime

Anotacija ir visas tekstas
 Privatizacijos procesas, žlugus Sovietų Sąjungai, suteikė galimybę kaimo gyventojams apsirūpinti žeme ir nuosavybe, kad jie galėtų tapti individualiais ūkininkais. Kadangi pasidaliję nuosavybę žemdirbiai dažnai įgyja mažesnių išteklių, negu jų būtinai reikia, tenka kurti įvairias mainų strategijas ir savitarpio pagalbos sistemas, kurios padeda įveikti sunkumus. Tie ūkininkai, kurie galėjo apsieiti be pašalinės pagalbos, vertėsi savarankiškai. Tai iliustruoja vieno iš mano tirtų ūkių pavyzdys. Šiame ūkyje buvo daug darbingų šeimos narių, jie turėjo žemės ūkio srities išsilavinimą ir gebėjo efektyviai naudoti žemę ir išlaikyti gyvulius. Savo produkciją parduodavo miesto turgavietėje ir iš to gaudavo maksimalią ekonominę naudą. Dar vienas mano tirtas ūkis naudojosi kitokios strategijos privalumais. Jame buvo mažai žmonių, mažai žemės ūkio technikos ir visai nebuvo išsilavinusių žemės ūkio specialistų. Jie nuolat keitėsi darbo jėga ir technika su kitais ūkiais, dalijosi žeme ir produkcija su kitomis kaimo šeimomis ir nuolat dalyvaudavo įvairioje visuomeninėje veikloje, užtikrinančioje reikiamus išteklius. Ūkio produkcija būdavo parduodama mieste per pažįstamų žmonių tinklą. Šie žmonės pavertė rinką socialinių santykių dalimi ir taip sumažino ekonominę riziką. Šiuos du prekybos tipus Bourdieu įvardijo „kaimo/rinkos dichotomija“. Straipsnis parengtas naudojantis mano lauko tyrimų Pietvakarių Lietuvoje 2004 m. medžiaga.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, ūkininkai, prekyba, mainai, posovietinis kaimas, asmeniniai ūkiai, kooperacija, individualus ūkis, kaimo/rinkos dichotomija.

PDF

Neringa KLUMBYTĖ
The Alchemy of Cynicism: Authority, Power, and the Post-Socialist State in Lithuania
LT pavadinimas: Cinizmo alchemija: autoritetas, galia ir posocialistinė valstybė Lietuvoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje tyrinėjamas Kauno ir trijų kaimų gyventojų valdžios suvokimas analizuojant požiūrius į autoritetą ir galią. Teigiama, jog cinizmas yra pagrindinė „struktūrinė jausena“, apibendrinanti valdžios/valstybės suvokimą. Jį išreiškia negatyvumas, nuotolis, ironija, o ne aktyvus pasipriešinimas. Cinizmas atsiranda kritikuojant valdžios atstovus kaip siekiančius naudos tik sau, nemoralius, neteisingus, todėl nepatikimus. Jis identifikuojamas ne tik kaimo ar miesto žmogaus dialoguose, bet ir žiniasklaidoje, politinėje ir filosofinėje mintyje. Cinizmą sąlygoja įvairūs kontekstai: valdžios galios patirtis kaip nekintančios, nenuspėjamos, bauginančios, kuri apibrėžė subjekto ir autoriteto santykį sovietmečiu ir bent iš dalies apibrėžia dabar; tikėjimas tokiomis vertybėmis kaip lygybė ir lojalumas kolektyvui, kuris nebėra socialinio gyvenimo norma kaip buvo sovietmečiu; dažnai nesuvokiamu posovietinės gerovės pasiskirstymu ir patiriama marginalizacija. Straipsnis remiasi antropologiniais tyrimais, autorės atliktais keliuose Lietuvos kaimuose bei Vilniaus ir Kauno miestuose 2003–2004 metais.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, autoritetas, valdžia, galia, cinizmas, valstybė, posocialistinė Lietuva.

PDF

Jurgita SALTANAVIČIŪTĖ
Lithuanian Paganism: a ‘Native’ Critique
LT pavadinimas: Lietuviškoji pagonybė: „vietinė“ kritika

Anotacija ir visas tekstas
 Kalbėdama apie lietuvių pagonybę, šiame straipsnyje remiuosi dviem „vietiniais“ požiūriais: lietuvės, pabandžiusios suprasti lietuvių amžiais praktikuotą religiją, požiūrį derinsiu su Šiaurės Amerikos indėnų kultūros ir dvasingumo praktikos supratimu antropologijoje. Lietuvių pagonybę pabandžiau suprasti per Amerikos indėnų studijų ir patirties prizmę. Pagonybės tyrinėjimuose siūlau pereiti nuo išnykimo prie išlikimo, nuo pertrūkio į tęstinumą, nuo statiškumo prie kultūros reiškinių dinamikos suvokimo. Taip pat straipsnyje iškėliau šaltinių, kuriais remiasi pagonybės studijos, problemą. Produktyvus kultūros antropologų, etnomuzikologų, istorikų ir archeologų bendradarbiavimas padėtų atrasti naujų šaltinių, metodologijos ir teorijų pritaikymo būdų. Būtina panaudoti lauko tyrimus, ypač kokybinius, kad galima būtų suprasti pačių žmonių požiūrius ir jų kultūrinių reiškinių suvokimą, taip pat ir tokio suvokimo kontekstą. Labai svarbu, kad Baltų studijų mokykla vykdytų mokslinius tyrimus be išankstinių nusistatymų, eksperimentuotų su įvairiomis teorijomis ir metodologijomis, mokytųsi iš kitų etnografinių pavyzdžių ir pritaikytų kitų tautų patirtį unikalios baltiškos situacijos interpretavimui.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, lietuvių pagonybė, Šiaurės Amerikos indėnai, dvasingumas, senųjų tikėjimų sistema, kultūrinių reiškinių suvokimas, baltiškoji kultūra.

PDF

Gintautas MAŽEIKIS
Challenge of Imagined Societies for Political Anthropology in Lithuania
LT pavadinimas: Įsivaizduojamų bendruomenių iššūkiai politinei antropologijai Lietuvoje

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnio tikslas – aptarti neotribalistų ir neopagonybės sąjūdžio ištakas, jų veiklos formas, įvertinti šių subkultūrų veiklos kultūrinius, politinius, auklėjamuosius ir tarptautinius padarinius Lietuvoje. Tyrimo objektas – šiuolaikinių neožiemgalių ir žemaičių veikla. Analizės problema: kokie yra Lietuvos etnologijos poveikio rezultatai tenkinant naujųjų įsivaizduojamų bendruomenių, tapatybių bei nūdienos vartotojų visuomenės poreikius? Aptariami procesai, darantys įtaką naujų kultūrinių, socialinių ir istorinių identitetų formavimosi raidai.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, neotribalizmas, neopagonybė, istorinės vizijos, etnografinės vizijos, naujasis mitologizavimas, pop kultūros identitetai.

PDF

Darius DAUKŠAS
Defining Belonging: Citizenship as a Form of Ethnic Inclusion and Exclusion. The Case from Post-Soviet Lithuania
LT pavadinimas: Apibrėžiant bendrumą: pilietybė kaip etninio priskyrimo ir atskyrimo forma. Posovietinės Lietuvos atvejis

Anotacija ir visas tekstas
Pilietybės tema socialinėje antropologijoje tik pastaruoju metu sulaukia didesnio dėmesio. Pastarajam susidomėjimui nemažą įtaką turėjo Sovietų sąjungos iširimas ir naujų valstybių Vidurio ir Rytų Europoje su savo pilietybės įstatymais atsiradimas. Šių valstybių priimti nauji pilietybės įstatymai verčia iš naujo peržiūrėti ir permąstyti pačią pilietybės sampratos prigimtį, kuri iki šiol buvo neatsiejama nuo pilietinių teisių ir pilietinio dalyvavimo valstybės gyvenime. Tuo tarpu etninis principas naujuosiuose pilietybės įstatymuose verčia keisti šį požiūrį į pilietybę ir valstybingumą apskritai. Šiame straipsnyje mus domina, kaip minėta giminystės ir ‚kraujo‘ samprata yra nustatoma suteikiant Lietuvos pilietybę lietuvių kilmės asmenims, t. y. kaip nustatoma Lietuvos pilietybės įstatyme apibrėžta lietuvių kilmė. Ištyrus visą lietuvių kilmės nustatymo procedūrą, išaiškėjo, kad tie kriterijai visiškai ar iš dalies nesiremia giminystės ryšiais, kaip yra apibrėžta pačiame pilietybės įstatyme.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, pilietybė, etninis priskyrimas, etninis atskyrimas, posovietinė Lietuva, pilietybės įstatymai.

PDF

Linas SVOLKINAS
Strategies and Tactics: Defining a New Moral Behaviour in the Public Spaces of Vilnius
LT pavadinimas: Strategijos ir taktikos: formuojant naują moralaus elgesio kodeksą viešosiose Vilniaus erdvėse

Anotacija ir visas tekstas
Šiame straipsnyje rašoma apie tai, kaip abstraktūs modeliai veikia žmonių elgesį viešosiose vietose. Šiuo atveju kalbama apie draudimą viešosiose vietose vartoti lengvuosius alkoholinius gėrimus, kuris buvo priimtas 2001 m. Atkreipiame dėmesį, kaip skirtingi šios savotiškos viešojo gyvenimo pjesės veikėjai (meras, policijos pareigūnai ir alaus gėrėjai) patiria, internalizuoja, legitimuoja ir praktiškai realizuoja šį įstatymą. Empirinę bazę straipsniui sudaro trijų mėnesių trukmės lauko tyrimai alaus gėrėjų bendruomenėje, 10 pusiau struktūrizuotų interviu su policijos pareigūnais, taip pat vienas interviu su aukštas pareigas užimančiu Vilniaus savivaldybės valdininku.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, strategijos, taktikos, morali elgsena, alaus gėrėjai, alkoholio vartojimo kontrolė, viešosios erdvės, Vilniaus senamiestis.

PDF

PERŽIŪRINT DISCIPLINŲ PERSPEKTYVAS

Vytis ČIUBRINSKAS
Social / Cultural Anthropology in Lithuania: the Politics and Practice of the Discipline
LT pavadinimas: Sociokultūrinė antropologija Lietuvoje: politika ir praktika

Anotacija ir visas tekstas
 Socialinė ir / ar kultūrinė antropologija vakarietiška prasme Lietuvoje menkai pažįstama. Dabartinėje Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų sistemoje socialinės-kultūrinės antropologijos vis dar nesama. Jos teritoriją tradiciškai užima biologinė (fizinė) antropologija ir / arba etnologija. Straipsnyje aptariamas socialinės-kultūrinės antropologijos kelias į Lietuvos socialinių humanitarinių mokslų sistemą, nuo ilgametės vietinės etnologijos tradicijos, susitelkusios „į mūsų pačių savasties“ etnografinį studijavimą, iki ideologinių bei politinių standartų, įpavidalinusių etnologijos raidą nuo pat tarpukario iki šių dienų. Ypač atkreipiamas dėmesys į disciplinos politizavimą, tiek sovietmečiu, kai dominuojančiai ideologijai manipuliuojant „liaudies tradicijomis“ jai oponavo nacionalizmas, tiek ir postkomunistiniu laikotarpiu, kai šalia „mūsų tradicijas“ studijuojančios etnokultūrinės orientacijos susiklostė globalų tarpkultūrinio palyginamumo požiūrį diegianti antropologija. Taip pat aptariamas socialinės-kultūrinės antropologijos nišos atsiradimas Lietuvos aukštosiose mokyklose bei socialinės antropologijos kaip studijų ir mokslo disciplinos institucionalizavimo raida.
Pagrindiniai žodžiai: socialinė antropologija, kultūrinė antropologija, etnologija, humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai, sovietmetis, disciplinos politizavimas, disciplinos institucionalizavimas.

PDF

Victor C. DE MUNCK
A General Theory of Units of Analysis for Cultural Anthropologists
LT pavadinimas: Visuotinė analizės vienetų teorija kultūrinėje antropologijoje

Anotacija ir visas tekstas
 Socialinių mokslų tyrimuose pastoviųjų analizės vienetų nustatymo problemoms yra skiriamas nepakankamas dėmesys. Metodologiniai klausimai visų pirma yra orientuoti į kintamųjų objektų aprašus, koordinates bei tyrimus. Tuo tarpu kiekviename moksliniame tyrime yra būtina aiškiai apibrėžti tiek pastoviuosius, tiek kintamus tyrimo objektus. Šios sąlygos ignoravimas tiesiogiai veda prie metodologiškai nepagrįstų, klaidingų išvadų. Analizuodami bendruomenės dėsnius, antropologai tokiais vienetais yra linkę laikyti individus, o tirdami kultūras, vienetais laiko atskiras bendruomenes, aptardami geografinius, kalbinius arealus – vienetais laiko vienokias ar kitokias kultūras. Ši metodika laikytina individualiųjų skirtybių paklaida, kai smulkesni vienetai (individai, bendruomenės) laikomi identiškais stambesnio mastelio vienetams. Visada abejotinos yra išvados apie individo elgseną, remiantis vien bendraisiais jo visuomenės dėsningumais. Nėra pirminių, pirmapradžių kultūros sampratos vienetų, ir tik pats tyrėjas savo analizės vienetu renkasi tai, ką jis nori ištirti. Labai svarbu yra remtis straipsnyje aprašoma visuotine analizės vienetų teorija, leidžiančia neklystamai pasirinkti tinkamą analizės vienetą konkrečiuose antropologiniuose tyrimuose.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, analizės vienetų teorija, kultūra, individualiųjų skirtybių paklaida, religija, etniškumas, lytis.

PDF

Máiréad NIC CRAITH
Boundaries of Europe: towards a Political Anthropology of the Baltic States
LT pavadinimas: Naujosios ribos Europoje: politinės antropologijos perspektyvos Baltijos valstybėse

Anotacija ir visas tekstas
Antropologijos mokslo disciplina iš esmės siekia suprasti žmogaus elgsenos ypatumus vietiniu ir tarptautiniu lygmenimis. Šios disciplinos vystymosi raidoje atsirado daugiau jos šakų, iš kurių svarbiausios yra biologinė, archeologinė, lingvistinė, socialinė-kultūrinė antropologija. Politinė antropologija paprastai įvardijama kaip socialinės-kultūrinės antropologijos atmaina. Straipsnyje teigiama, kad politinė antropologija yra savarankiška antropologijos šaka ir kad Baltijos valstybių situacija sudaro unikalias sąlygas šios disciplinos plėtrai. Ši socialinės ir kultūrinės antropologijos atšaka analizuoja geopolitines ir istorines problemas, įskaitant šiuolaikinės Europos ypatumus, bendros Europos idėjos istoriją ir Europos integracijos ideologiją. Straipsnyje akcentuojama, kad kartu būtina vystyti kitas giminingas šakas, visų pirma Europos etnologiją. Baltijos šalys turi stiprias europinės etnologijos tradicijas. jos turi unikalią galimybę prisidėti prie politinės antropologijos, kaip svarbios antropologijos atšakos, vystymosi, nes nuolat besikeičiančios Europos kontekste ji tampa ypač aktuali. Europoje, kuri per pastaruosius 50 metų išgyveno nemaža politinių pokyčių, kurioje vis dar atsiranda naujos valstybinės sienos, įžvalgos į politinį procesą vargu ar įmanomos vien per politologijos ar sociologijos disciplinas.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, politinė antropologija, Baltijos šalys, Europos etnologija, politologija, sociologija.

PDF

Jeanette EDWARDS
Reflecting on the ‘Euro’ in ‘Euro-American’ Kinship: Lithuania and the United Kingdom
LT pavadinimas: „Euro“ komponento refleksija „euro-amerikietiškosios“ giminystės sampratoje: Lietuva ir Jungtinė Karalystė

Anotacija ir visas tekstas
 Pastaruoju metu atgyja susidomėjimas antropologine giminystės teorija. Giminystės temos antropologijoje atgaivinimą lėmė gausios novatoriškos biomedicininių intervencijų į moters apvaisinimo procesą, socialinių ir kultūrinių pasekmių studijos, taip pat persiformavusių šeimų ir įvaikinimo nacionalinių bei transnacionalinių atvejų tyrimai. Visa tai sukėlė intensyvų domėjimąsi reiškiniu, kuris buvo pavadintas „euro-amerikietiškąja giminyste“. Greta reikšmingų etnografinių studijų pasirodė ir kiti svarbūs feminizmo tyrinėtojų veikalai apie socialinius padarinius, sąlygotus vis naujų esminių laimėjimų genetikos technologijų srityje. Straipsnis remiasi Europos Komisijos finansuoto projekto, kuris iš esmės tyrė plačiosios visuomenės supratimą apie genetiką įvairiose Europos vietovėse, išvadomis. Projekto dalyviai mėgino, greta kitų dalykų, pažvelgti į giminystę per „naujosios genetikos“ prizmę ir panaudojo naująsias reprodukcines ir genetines technologijas kaip etnografinį langelį, per kurį bandyta įžvelgti kultūrinio giminystės suvokimo specifiką visoje Europoje. Remdamasi „kraujo“ ir „kraujo linijos/giminystės“ sąvokomis autorė įrodo, kad jie peržengia biologinės giminystės ribas. Kita vertus, yra visiškai aišku, kad egzistuoja technokratinės tendencijos, kurios iš esmės supaprastina sudėtingą giminystės sąvoką ir leidžia ją pavadinti „euro-amerikietiškąja“.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, antropologinė giminystės teorija, euro-amerikietiškoji giminystės samprata, Lietuva, Jungtinė Karalystė.

PDF

Oleg PACHENKOV
The Issues of ‘Ethnicity’, ‘Identity’, ‘Multiculturalism’ and Contemporary Social Sciences
LT pavadinimas: „Etniškumo“, „identiteto“, „daugiakultūriškumo“ sąvokos ir šiuolaikiniai socialiniai mokslai

Anotacija ir visas tekstas
 Žmogus visuomet susitapatina su tam tikromis „mes-grupėmis“ ir sukuria ribas, atskiriančias jas nuo „jie-grupių“. Tai gali būti etninio – nacionalinio, religinio ar klasinio – identiteto apraiškos. Šiuolaikiniam žmogui būdinga priskirti save ir kitus asmenis nacionalinėms valstybėms ir „įsivaizduojamoms bendruomenėms“. Tokį požiūrį politikai panaudoja savo žaidimams, taip skatindami smurtą ir sukeldami konfliktus bei karus. Šiame kontekste kyla natūralus klausimas, – ką mes vadiname „etniškumu“, „identitetu“ ir „daugiakultūriškumu“ (angl. multiculturalism)? Ar daugiakultūriškumą būtina sieti su etninėmis kultūromis? Kaip tada vertinti profesijos, vartojimo, laisvalaikio ir kitų gyvenimo praktikų „kultūras“? O gal kalbėdami apie daugiakultūriškumą kaip ateities socialinę struktūrą turėtume praplėsti šios sąvokos turinį? Jei sutiktume su tokia nuostata, turėtume permąstyti mokslininkų (ypač socialinių mokslų atstovų) vaidmenį pasaulio interpretavimo procese. Kitas socialinių mokslų atstovų žingsnis turėtų būti perėjimas nuo „identitetų“ prie išsamių ir kruopščių „žmogaus elgsenos“ studijų.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, etniškumas, identitetas, daugiakultūriškumas, socialinės grupės, įsivaizduojamos bendruomenės, socialiniai mokslai.

PDF

Torsten BACH
Cultural Mapping versus Thick Description: Recent Folkloristic Practices in Estonia through the Eyes of an Anthropologist
LT pavadinimas: Kultūrų kartografavimas vs tankus aprašymas: pastarojo laikotarpio folkloriniai tyrimai Estijoje antropologo akimis

Anotacija ir visas tekstas
 Antropologinės ekspedicijos Estijoje 1996–1997 m. metu autoriui teko susipažinti su įvairiomis folklorinių tyrimų tradicijomis ir jų praktika. Straipsnyje jis apžvelgia savo įspūdžius iš šių folklorinių ekspedicijų praktikos ir lygina ją su socialinės antropologijos praktika. Formuluojama problema: kokie kultūrinės ir socialinės tikrovės aspektai ignoruojami, fiksuojant finougrų senąsias tradicijas vien kultūrinio žemėlapio aspektu? Išskirtinis dėmesys vien šioms temoms lemia tyrimo vienpusiškumą. Dėmesio sutelkimas vien kultūriniams žemėlapiams sudaryti gali reikšti socialinio aspekto, o kartu ir kultūros reiškinių tyrimo analitinio gilumo, praradimą. Socialinio aspekto ignoravimas kultūros reiškinių tyrimuose lemia aprašų paviršutiniškumą. Įvesdami į kultūros reiškinių tyrimą socialinę dimensiją, įžvelgsime tiriamojo reiškinio sudėtinius kultūrinius, arba socialinius-kultūrinius sluoksnius, kurie galiausiai padėtų parengti išsamesnį aprašą.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, kultūrinis žemėlapis, finougrai, senovinės tradicijos folklorinė ekspedicija, antropologinė ekspedicija, kultūriniai sluoksniai.

PDF

RECENZIJOS
PDF

Rimantas SLIUŽINSKAS
Rec. kn.: Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2003, t. 3; 2004, t. 4

KONFERENCIJOS
PDF

Robert Gary MINNICH
International Conference ‘Defining Region: Baltic Area Studies from Socio-cultural Anthropology and Interdisciplinary Perspectives’

Silva POCYTĖ; Rimantas SLIUŽINSKAS
The Baltic Anthropology Conference at Klaipėda University