Tomas 12

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 12Defining Region: Socio-cultural Anthropology and Interdisciplinary Perspectives, Part 1

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XII
Studia Anthropologica, I

Sudarytojai: Vytis Čiubrinskas, Rimantas Sliužinskas

Klaipėda, 2006


PRATARMĖ
PDF

APIBRĖŽIANT REGIONĄ: KULTŪRA ERDVĖJE

Thomas K. SCHIPPERS
Cultures in Space: Some Reflections on the Mediterranean and the Baltic in a Comparative Anthropological Perspective
LT pavadinimas: Kultūros erdvėje: kelios pastabos apie Viduržemio ir Baltijos jūrų regionus lyginamojoje antropologinėje perspektyvoje

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnio pirmojoje dalyje aptariamos kultūros duomenų žemėlapių rengimo metodologinės problemos, visų pirma susijusios su vadinamosiomis kultūrų ir geografinės erdvės ribomis. Antroji dalis skirta autoriaus gerai žinomam Viduržemio jūros regionui. Pusę šimtmečio šis regionas buvo gausių antropologinių ekspedicijų vieta ir sukėlė daug debatų regiono, supančio uždarą jūrą, kaip konceptualaus vieneto tema. Viduržemio jūros regionas kultūrinės erdvės prasme neabejotinai sudomins Baltijos regiono mokslininkus lyginamųjų sociokultūrinės antropologijos tyrimų galimybėmis.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, Viduržemio jūros regionas, Baltijos jūros regionas, kultūrinės erdvės, žemėlapiai, kultūrinės ribos, kultūrinės sąsajos.

PDF

Robert Gary MINNICH
Some Reflections over Inter-disciplinary Cooperation in the Study of an Inter-state Region: the Austro-Italian-Slovene Borderland
LT pavadinimas: Kelios pastabos apie tarpdalykinį bendradarbiavimą tarpvalstybinio regiono tyrimuose: Austrijos, Italijos ir Slovėnijos pasienio zona

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje pateikiama medžiaga apie 1996 metais sudarytą tarpdalykinę tyrimo grupę, tyrusią regiono priklausomybės atskiroms nacionalinėms valstybėms priežastis ir pasekmes. Toks projektas buvo neįsivaizduojamas be analitinės tiriamojo Austrijos – Italijos – Slovėnijos paribio regiono konceptualizacijos. Suderinus istorikų, geografų, ekonomistų ir sociokultūrinės antropologijos atstovų požiūrius, vadinamasis „trijų sienų regionas“ buvo apžvelgtas kaip antropologų vadinamos „Alpių regiono kultūrinės erdvės“ dalis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas ilgalaikėms socialinėms regiono transformacijoms, o konkrečiose vietovėse esančios visuomeninės ir kultūrinės institucijos buvo tiriamos atsižvelgiant į gamtines jų lokalizacijos sąlygas, palengvinančias vietinės medžiagos taikomųjų tyrimų galimybes. Pastebimas viso regiono ir atskirų valstybių teritorinių institucijų suartėjimas šiuo metu akcentuotas kaip unikali vietinė sociokultūrinė sistema. Tyrimo strategija, taikyta šiame tarpdalykiniame kaimyninių valstybių regiono tyrimo projekte, gali būti rekomenduotina ir plačiai taikytina kaip sėkmingas tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo modelis.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, tarpvalstybinis regionas, Austrijos pasienio regionas, Italijos pasienio regionas, Slovėnijos pasienio regionas, Alpių regionas, kultūrinės erdvės, žemėlapiai, kultūrinės ribos, kultūrinės sąsajos.

PDF

Auksuolė ČEPAITIENĖ
Seeing ‘Region’ from Inside: the Case of Participation at the International Project ‘Public Understanding of Genetics’
LT pavadinimas: Matant regioną „iš vidaus“: patirtis dalyvaujant tarptautiniame projekte „Viešasis genetikos supratimas“

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnio tikslas – aptarti, kaip tyrimo vietovė yra įprasminama siejant ją su geografiniu, politiniu, istoriniu, kultūriniu kontekstu ir kokį vaidmenį čia vaidina etnografiniai tyrimai, pateikdami apie ją naujų žinių. Čia yra ypač svarbus požiūris į regioną kaip į tam tikrą diskursą. Empirinis straipsnio pagrindas yra asmeninė autorės patirtis dalyvaujant tarptautiniame tarpkultūriniame ir etnografiniame Europos Sąjungos projekte „Viešasis genetikos supratimas (2002–2004)“. Straipsnis pagrįstas teorine prielaida, kad regionas yra sutartinė kategorija. Gali pasirodyti, kad jo samprata yra visų pirma vienareikšmiškai susijusi su geografiniu vietovės apibūdinimu, tačiau konkrečiu atveju pažvelgus iš arčiau matyti, kad regiono geografinės ribos dažnai yra neryškios, o jo tapatybę nustatantys kriterijai įvairūs. Straipsnyje siekiama parodyti, kaip tarptautinio projekto kontekste atliktas etnografinis lauko tyrimas ir jo pristatymas darbiniuose seminaruose bei ataskaitose keitė tyrimo pradžioje suformuluotus vaizdinius apie Lietuvą. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokiam vietos vaizdinių keitimuisi lemiamą įtaką turėjo tyrinėjama tema – giminystė.
Pagrindiniai žodžiai: antropologija, etnografiniai tyrimai, regiono samprata, antropologinė giminystės teorija, giminystės samprata.

PDF

Neringa LIUBINIENĖ
Towards the Framing of the ‘Region’ from Contemporary Anthropological Perspective
LT pavadinimas: Regiono sąvokos apibrėžimas žvelgiant iš šiuolaikinės antropologinės perspektyvos

Anotacija ir visas tekstas
 Socialiniuose moksluose regionas bendru sutarimu lyg ir neturi konkretaus apibrėžimo, tačiau labai dažnai jis visų pirma yra siejamas su geografine vieta. Remiantis klasikinių ir šiuolaikinių antropologų bei sociologų darbais šiuo straipsniu yra siekiama apžvelgti problematiškas regiono sąvokos puses ir paanalizuoti dėl to kylančius iššūkius regiono kaip tam tikros geografinės teritorijos apibrėžimui. Šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose, ypač antropologijoje, galima išskirti bent keletą problematiškų aspektų, susijusių su regiono samprata. Kultūrinės ribos, sienos ir pan. labai priklauso nuo tyrėjo požiūrio ir tyrimo metodologijos, tačiau antropologijai daug svarbiau yra atskleisti, kaip šios „iš viršaus“ nuleistos konstrukcijos yra patiriamos kasdieniame gyvenime. Tai yra aktualu bandant apibrėžti regiono sąvoką; kadangi svarbu atskleisti, kiek regionas yra tiesiog socialinė, kultūrinė ar politinė konstrukcija ir kiek regionas yra jaučiamas bei patiriamas kasdieniame gyvenime.
Pagrindiniai žodžiai: antropologija, socialiniai mokslai, regiono samprata, geografinė vieta, kultūrinės ribos.

PDF

DAUGIAKULTŪRIŠKUMAS IR RIBŲ PERTVARKYMAS

Reginald BYRON
On the Politics of Multiculturalism
LT pavadinimas: Apie daugiakultūriškumo politiką

Anotacija ir visas tekstas
 Sąvokos daugiakultūriškumas (angl. multiculturalism) sudėtyje yra žodis „kultūra“, tad priimta manyti, kad šis pavadinimas turi tiesioginių sąsajų su antropologija. Tuo tarpu antropologai skiria palyginti mažai dėmesio daugiakultūriškumui kaip politiniam reiškiniui. Straipsnyje tiriami kai kurie daugiakultūriškumo ir antropologijos santykių pobūdžio aspektai ir daromos išvados, kad šių dviejų sričių intelektualieji procesai yra praktiškai nesuderinami. Straipsnyje aptariamas airių kilmės amerikiečių Niujorko valstijoje socialinio tyrimo atvejis, ir nuo jo pereinama prie multikultūralizmo retorinių ir politinių strategijų analizės šiandieninėje Amerikoje, remiantis trimis pagrindinėmis analitinėmis sąvokomis: etnocentrizmu, esencializmu ir pirmapradiškumu.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, daugiakultūriškumopolitika, etnocentrizmas, esencializmas, pirmapradiškumas.

PDF

Ingo W. SCHRÖDER
Religious Pluralism in the Post-Socialist Societies of East-Central Europe: Theoretical Reflections on a Lithuanian Research Project
LT pavadinimas: Religinis pliuralizmas posocialistinėse Rytų ir Vidurio Europos visuomenėse: teoriniai Lietuvos tyrimo projekto apmąstymai

Anotacija ir visas tekstas
Straipsnyje pateikiamos teorinio požiūrio į religijos sritis posovietinėse visuomenėse užuomazgos, susikūrusios rengiant religinio ir moralinio pliuralizmo Lietuvoje tyrimo projektą. Lietuvos pavyzdys rodo, kad didžioji dalis posovietinių valstybių nenoriai priima įteisintą religinės tolerancijos ideologiją. Straipsnis pateikia pliuralizmo analizę „iš apačios“, siūlydamas socialinės srities, kur individų sprendimai paremti vertybiniu pliuralizmu ir asmenine religinio pliuralizmo samprata, tyrimo kelis teorinio modelio komponentus. Apžvelgiamos socialinės mokslinės prieigos prie religinio pliuralizmo srities ir prie asmeninio pasirinkimo problemų apskritai. Aptariamas racionalus religinės teorijos pasirinkimas, religinio lauko koncepcija ir „dvasinio kapitalo“ sąvokos modifikacija.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, posovietinės visuomenės, religinė tolerancija, religinis pliuralizmas, moralinis pliuralizmas, religinio lauko koncepcija, dvasinis kapitalas.

PDF

Aija LULLE
The Local and the Global: a Case Study on the Latvian–Russian Border Zone (Pededze–Lauri)
LT pavadinimas: Lokalu ir globalu: Latvijos–Rusijos pasienio zonos (Pededze–Lauri) atvejo analizė

Anotacija ir visas tekstas
 Remiantis empirine medžiaga, surinkta ekspedicijos Latvijos–Rusijos pasienio zonoje metu, bei teorinėmis pasienio zonų studijomis, straipsnyje analizuojama valstybinių, transnacionalinių ir globalinių veiksnių įtaka gyvenimui pasienio zonoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas valstybinių ir globalinių veiksnių sąveikai, viena vertus, ir vietinių bei individualių veiksnių sąveikai, kita vertus, teritorijoje, kuri kartu yra ir išorinė Europos Sąjungos bei NATO siena. Socialiniai tyrimai leido padaryti kelias teorines ir empirines išvadas apie valstybės ir transnacionalinių veiksnių poveikį individų gyvenimui bei sukurti pasienio zonų vystymosi viziją. Straipsnyje lyginama, kaip pasikeitė pasienio zonų bendradarbiavimas, įvairių veiksnių tarpusavio ryšiai ir judėjimas per Rusijos–Latvijos sieną po to, kai ši nustojo buvusi vidaus siena tarp tarybinių respublikų ir tapo valstybine siena tarp dviejų nepriklausomų valstybių bei išorine siena tarp ES ir Rusijos.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, Latvija, Rusija, pasienio zona, vietiniai veiksniai, globalūs veiksniai, socialinės erdvės, ekonominės erdvės.

PDF

IDENTITETAS, PAVELDAS IR TRADICIJA

Ullrich KOCKEL
Heritage and Tradition Revisited: towards the European Ethnology for the 21st Century
LT pavadinimas: Naujas žvilgsnis į paveldą ir tradiciją: europietiškoji etnologija XXI amžiuje

Anotacija ir visas tekstas
Diskusijos apie etnologijos ir folkloro visuomeninį vaidmenį trunka jau gana ilgai ir turi atitikmenis dabartinėse diskusijose „taikomosios antropologijos“ tema. Remdamasis literatūra, praktine patirtimi ir debatais Jungtinės Karalystės europinėje etnologinių tyrimų asociacijoje, straipsnio autorius atskleidžia minėtos disciplinos vystymosi XXI amžiuje problemas ir perspektyvas. Straipsnyje analizuojama daugybė kontekstų, pradedant muzikinėmis tradicijomis ir muzikiniu paveldu, kurie labai veiksmingai pritraukia turistus. Paveldo vertimas preke reikšmingas kultūros sistemai kaip bet kokios naujovės fonui, nes potencialiai gali atvesti prie vietinių gyventojų atitolimo nuo savojo paveldo. Autorius siūlo ateities gaires: akcentuojant kultūros studijų poreikį, skirti tokį pat dėmesį praktikai, išgyventai patirčiai, kaip ir tokios pa-tirties aprašymų tekstui. Jis ragina iš naujo kritiškai, tačiau konstruktyviai aptarti politines disciplinos prielaidas; peržiūrėti regiono, kaip etnologinių ekspedicijų veiklos teatro, sąvoką. Taip, jo nuomone, dera kurti etišką, tyrimus grindžiančią įrodymais, politiškai orientuotą ir kritiškai kultūrą suvokiančią europinę etnologiją.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, taikomoji antropologija, europinė etnologija, folkloras, paveldas, tradicija, XXI amžius.

PDF

Anja PELEIKIS
Tourism and the Making of Cultural Heritage: the Case of Nida (Curonian Spit), Lithuania
LT pavadinimas: Turizmas ir kultūrinio paveldo kūrimas: Nidos Kuršių nerijoje atvejis

Anotacija ir visas tekstas
 Straipsnyje analizuojamas paveldo produkcijos vaidmuo Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje. Šis regionas pasižymi priklausymo atskiroms nacionalinėms valstybėms kaita (Vokietija, Tarybų Sąjunga, Lietuva), migracija ir gyventojų mobilumu. Kartu nuo pat XIX amžiaus pabaigos Kuršių nerija buvo ir lieka turistams patraukli vieta. Nidos (Nidden) pavyzdžiu straipsnyje atskleidžiama, kaip čia buvo pasitelktas senasis kuršių paveldas ir kaip jį įvairiais laikotarpiais kūrė įvairūs socialiniai subjektai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais nacionalinės ir vietinės politinės pastangos buvo sutelktos naujai turizmo infrastruktūrai Kuršių nerijoje kurti, bandant transformuoti jos sovietinį įvaizdį ir pakeisti jį europietišku. Kuršių nerijos istorija ir kultūrinio paveldo kūrimas, atrodo, yra diskutuotinas ir lankstus procesas. Paveldas nėra sustingusi sąvoka; jis formuojamas ir performuojamas, žvelgiant istoriškai, remiantis politiniais, ekonominiais ir visuomeniniais interesais ir procese dalyvaujančių socialinių veikėjų galių ištekliais.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, kultūros paveldas, turizmas, Kuršių nerija, Mažoji Lietuva, vokiškasis identitetas, sovietinis identitetas, lietuviškasis identitetas.

PDF

Silva POCYTĖ; Rimantas SLIUŽINSKAS
The Tradition of Klaipėda Region Lutheran Psalm Singing in Interdisciplinary and Anthropological Perspectives
LT pavadinimas: Klaipėdos krašto liuteroniškųjų giesmių giedojimo tradicija ir jos tarpdalykinių bei antropologinių tyrimų perspektyvos

Anotacija ir visas tekstas
 Klaipėdos krašto liuteroniškųjų giesmių giedojimo tradicijos kompleksinių tyrimų idėja yra kilusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Tai sudėtinė viso išsamių Mažosios Lietuvos krašto istorijos ir kultūros tyrinėjimų dalis. Šių tyrimų idėja – suvienyti etnomuzikologų, istorikų, kultūrologų, kalbininkų, religijotyrininkų, sociokultūrinės antropologijos mokslininkų pajėgas, kartu fiksuojant šių giesmių giedojimo tradicijos faktus ir pateikiant šio lokalinės kultūros fenomeno vertinimus. Pagrindiniai tyrimų tikslai – kompleksiškai, visuminiu požiūriu suprasti ir įvertinti šios tradicijos gyvybingumo priežastis, vietines jos apraiškų formacijas, giesmių melodijų nacionalinio prado ir vokiškų-jų įtakų santykius praeityje, dabar ir ateities perspektyvos kontekste. Ne mažiau svarbus šio darbo uždavinys – suformuoti ir praktiškai patikrinti kompleksinius tyrimų metodus, atitinkančius tarpdalykinių tyrimų pobūdį ir išeinančius už siaurų specifinių etnomuzikologijos, kalbotyros ar kitų atskirų mokslo disciplinų ribų. Tikime, kad būtent tarpdalykiniai ir antropologiniai Klaipėdos krašto liuteroniškųjų giesmių tradicijos ir jos raidos tyrimai čia turi realias perspektyvas tiek dabar, tiek ateities moksliniuose darbuose.
Pagrindiniai žodžiai: sociokultūrinė antropologija, Klaipėdos kraštas, liuteronų giesmės, tarpdalykinės sąsajos, antropologinės perspektyvos, lietuvių ir vokiečių kultūriniai ryšiai.

PDF

RECENZIJOS
PDF

Rimantas SLIUŽINSKAS
Rec. kn.: Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2001, t. 1; 2002, t. 2

Gediminas LANKAUSKAS
Rec. kn.: HOHNEN, Pernille. A Market Out of Place? Remaking Economic, Social, and Symbolic Boundaries in Post-Communist Lithuania. Oxford, New York: Oxford University Press, 2003

KONFERENCIJOS
PDF

Vilius IVANAUSKAS
The First Baltic States Anthropology Conference ‘Defining Ourselves: Establishing Anthropology in the Baltics’