Apie katedrą

Istorijos studijos viename jauniausių universitetų Lietuvoje
1991 m. įsteigtas Klaipėdos universitetas (KU) yra vienas jauniausių universitetų Lietuvoje, tačiau tai – daugiau privalumas, leidžiantis išvengti konservatyvumo ir sustabarėjimo. Universitetą įkūrus, jame beveik išsyk pradėtos istorijos studijos. Jau du dešimtmečius Universiteto istorikai ir archeologai kuria aukštą akademinį vardą, prisidėdami prie Klaipėdos universiteto kaip alternatyvos Vilniui vaidmens stiprinimo Vakarų Lietuvos regione ir sėkmingai reikšdami savąjį kultūrinį ir mokslinį potencialą Baltijos jūros regione.

Istorijos studijų centre – visuomenių ir kultūrų kaita Vakarų Lietuvos ir Rytų Prūsijos regionuose
Istorijos mokslo ir studijų centras Klaipėdoje buvo įsteigtas daugiausia istoriko Alvydo Nikžentaičio pastangomis, užpildant regioninės istorijos nišą, atsiradusią dėl tradicinio Vilniuje ir Kaune dirbusių istorikų koncentravimosi į Lietuvos istorijos bendrąja prasme tyrimus. Du skirtingi, bet tuo pačiu unikalūs regionai – Prūsija ir Žemaitija – nuo pat pradžių tapo KU dirbančių istorikų mokslinio domėjimosi objektu. Savitas Prūsijos Lietuvos (arba Mažosios Lietuvos) regionas, kuriame buvo įkurtas pirmasis savivaldis miestas dabartinės Lietuvos teritorijoje, kurio kultūra, skirtingai nei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, šimtmečiais pulsavo lietuviškai, tačiau kuris tuo pačiu visuomet liko daugiakultūris, kuris turėjo didelės įtakos moderniosios lietuvių nacijos kūrimuisi ir pagaliau turėjo uostą, per kurį intensyviausiai kontaktavo su Vakarų kultūra, ilgą laiką liko nepažintas. Lygiai ir istorinis Žemaitijos regionas, ilgus šimtmečius išlaikęs savitumą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje, istorinių tyrimų prasme buvo nuskriaustas. Turtingus šių regionų praeities klodus platesniame Baltijos jūros regiono kontekste pradėta intensyviau atverti tik pastaraisiais dešimtmečiais: didele dalimi mokslinių tyrimų, suaktyvintų KU, dėka.

Istorijos studijos Klaipėdos universitete – pripažintos Baltijos jūros regiono akademiniame kontekste
1992 m. universitete buvo įkurtas Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (VLPIC), 1993 m. – Istorijos katedra. Nuo pat šios dvilypės struktūros įsteigimo abi institucijos glaudžiai bendradarbiavo tarpusavyje ir dirbo po vienu stogu, tačiau specializavosi skirtingose veiklose: VLPIC – moksliniuose tyrimuose, Istorijos katedra – studijų proceso organizavime. Iškart po istorijos studijų centro įsteigimo KU buvo užmegzti glaudūs ryšiai su kolegomis Vokietijoje, leidę Klaipėdoje sukurti gerą šaltinių ir literatūros bazę ir išplaukti čia dirbantiems istorikams į tarptautinius vandenis. Užsimezgė nuolatiniai kontaktai su mokslinių tyrimų institucijomis ir tyrinėtojais Švedijoje, Lenkijoje, Danijoje, Latvijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje. Apie išsiplėtusius šios institucijos kontaktus liudijo prof. Stepheno C. Rowello iš Cambridge’o universiteto atvykimas dirbti į Klaipėdą. Susiklostė iki šiol veikianti praktika, kai Klaipėdoje studijuojantiems istorikams dėsto ne tik vietiniai, bet ir nuolat kviečiami lektoriai iš kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų. Visa tai jau tuomet leido Istorijos katedroje sukurti aukštą, tarptautinį lygį atitinkančią, studentų parengimo kokybę. 1996 m. Norvegijos mokslo tarybos ekspertai, vertinę mokslo būklę visoje Lietuvoje, padarė išvadą, jog jungtinė VLPIC ir Istorijos katedros struktūra, sukurta Klaipėdos universitete, „yra šiuolaikiška, orientuota į tarptautinius ryšius, o jos mokslininkai vykdo ir skelbia tarptautinio lygio mokslinius tyrimus“. Klaipėdoje sukurtos istorijos studijų struktūros pasiekimus liudijo ir nuolatinė jos plėtra: 1997 m. buvo pradėta rengti magistrantus, 2003 m. gauta doktorantūros studijų teisė.

Klaipėdos universitete – galimybė studijuoti Lietuvoje tik pradedamas plėtoti archeologijos sritis
Svarbi permaina KU istorikų veikloje įvyko 2003 m., kai VLPIC buvo reorganizuotas į Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą (BRIAI), tapdamas savarankišku mokslinius tyrimus vykdančiu universiteto padaliniu. Tai leido dar labiau sustiprinti katedros pajėgumus, pirmiausia archeologijos srityje: iki tol dirbusią kelių archeologų komandą, vadovaujamą Vlado Žulkaus, pamažu papildė būrys archeologų iš Vilniaus. Ir šiuo atveju KU mokslininkai Lietuvos mokslo kontekste užėmė iki tol mažai dėmesio sulaukusią nišą, daugiausia dėmesio archeologijos tyrimuose kreipdami į Lietuvoje menkai išvystytas priešistorės tyrimų, Baltijos jūros regiono istorinių laikų archeologijos, povandeninės archeologijos ir kraštovaizdžio archeologijos tyrimų sritis. Nuo 2006 m. bakalauro studijose atsirado archeologijos specializacija, nuo 2010 m. katedra vykdo naują Kraštovaizdžio archeologijos magistrantūros programą. KU kuriant integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnį, archeologijos tyrimų reikmėms buvo įsigyta unikali Baltijos šalyse įranga, leisianti greičiau ir tiksliau gauti ir apdoroti archeologijos tyrimams reikalingus duomenis.

Istorikai – gausiausi tarp Klaipėdos universiteto humanitarų
Tarptautinio lygio studijos, gera mokslinių tyrimų bazė, katedroje dėstantys aukštos kvalifikacijos specialistai ir plataus profilio specializacija, įgyjama studijuojant istoriją ir archeologiją, užtikrina Istorijos katedros kuruojamų programų populiarumą. 2009/2010 mokslo metais Lietuvoje pradėta aukštojo mokslo reforma norinčiųjų studijuoti KU pagal Istorijos katedros kuruojamas programas nesumažino. Kitų KU Humanitarinių mokslų fakulteto katedrų kontekste Istorijos katedra gali pasigirti didžiausiu bakalauro ir magistro studijų studentų skaičiumi (2011 m. – 30 proc. HMF nuolatinių (dieninių) studijų studentų arba 27 proc. visų HMF studentų). 2011 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, katedros kuruojamas bakalauro ir magistro programas buvo pasirinkę 162 studentai, iš jų 132 studijavo pagal Istorijos studijų programą (iš jų 27 buvo pasirinkę archeologijos specializaciją), 14 – pagal Baltijos šalių istorijos magistrantūros studijų programą, 16 – pagal Kraštovaizdžio archeologijos studijų programą.

Aukštas mokslinis potencialas beveik dešimtmetį naudojamas naujiems mokslininkams rengti
Istorijos katedra jau beveik dešimtmetį yra viena iš kelių katedrų universitete, kuruojančių doktorantūros studijas ir teikiančių galimybę įgyti aukščiausią kvalifikaciją, tampant istorijos krypties mokslininkais. 2003 m. nuo pat katedros įkūrimo aktyviausiai palaikomi kontaktai su Lietuvos istorijos institutu Vilniuje išsivystė į bendrą KU ir Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų srities istorijos krypties doktorantūrą. Į šią doktorantūros instituciją studentai buvo priimami 2003–2010 m.  Per jos gyvavimo laiką iki šiol (2004–2012 m.) yra apgintos 25 daktaro disertacijos, iš jų 9 eksternu). Nuo 2011 m. doktorantai yra priimami į jungtinę KU ir Vytauto Didžiojo universiteto istorijos krypties doktorantūrą. 2012 m. lapkričio 1 d. duomenimis, katedrai priskirta 14 doktorantų.

Katedra atvira norintiems ne tik studijuoti, bet ir įsilieti į mokslinius tyrimus
Istorijos katedra sudaro visas nuo jos priklausančias sąlygas studijuoti katedros kuruojamas programas kokybiškai. Katedros studentai naudojasi turtinga ir nuolat pildoma BRIAI biblioteka, kurioje jiems visada mielai talkina bibliotekininkė Aušrinė Urbonavičienė. Šiuo metu bibliotekoje sukaupta daugiau kaip 26 tūkst. egz. specializuotos literatūros istorijos ir archeologijos tematika įvairiomis kalbomis, veikia kompiuterizuota skaitykla. Studijų kasdienybę paįvairina pažintinės ekskursijos, praktikos. Gabiausi ir žingeidžiausi studentai įtraukiami į mokslinių tyrimų projektus, turi galimybę dalyvauti užsakomuosiuose archeologijos ir istorijos tyrimuose.